Civilinė byla Nr. 2KT-6/2014 Apylinkės teisme nagrinėjamos Civilinės bylos Nr. 2-136-136/2014
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00006-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 98.1;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-136-136/2014 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. A., tretieji asmenys Raseinių rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ UAB „Agrorema“ dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir byloje 2014 m. sausio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo laikinai einančios teismo pirmininkės pareigas teisėjos Danutės Kregždienės nutartimi, kuria byla perduota Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl bylos perdavimo kitam tos pačios grandies apylinkės teismui nagrinėti iš esmės CPK 66, 68,69 ir 70 straipsnių pagrindu.
Byloje
n u s t a t y t a :
- Bylos aplinkybės
Raseinių rajono apylinkės teismui 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi perduota nagrinėti civilinė byla pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui R. A., tretieji asmenys Raseinių rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ UAB „Agrorema“ dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo. Teismas, perduodamas civilinę bylą iš administracinio teismo bendrosios kompetencijos teismui sprendė, kad šios bylos ginčo esmė – vienašalio sandorio – t. y. deklaracijos, kurią rengia statytojas, t. y. šiuo atveju privatus asmuo atsakovas R. A., apie statybos užbaigimą nuginčijimas. Todėl bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas – šiuo atveju Raseinių rajono apylinkės teismas.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė, kuriai byla buvo priskirta laikinai einančios pirmininkės pareigas Danutės Kregždienės, 2014 m. sausio 7 d. nutartimi nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino nurodydama du pagrindus – subjektyvųjį – t. y. asmeninę pažintį su atsakovu R. A. ir objektyvųjį, kuris jos manymu gali būti reikšmingas – tai, kad atsakovas yra buvęs Raseinių rajono meru ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos seimo narys. Be to trečiuoju asmeniu šioje byloje patraukta Raseinių rajono savivaldybės administracija, su kuria sieja bendravimo darbo reikalais įvairiais aspektais aplinkybės.
Raseinių rajono apylinkės teismo laikinai einanti teismo pirmininkės pareigas teisėja Danutė Kregždienė, nutartimi perduodama šią bylą Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui nurodė, kad šie du aspektai – t. y. subjektyvusis ir objektyvusis yra svarbūs ir reikšmingi ir kitiems šio teismo teisėjams, todėl manė, kad abejonės dėl teismo nešališkumo visais atvejais išliktų jeigu byla būtų nagrinėjama Raseinių rajono apylinkės teisme.
- Teisiniai bylos perdavimo iš vieno teismo kitam klausimo sprendimo aspektai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai, kokios aplinkybės gali lemti sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taip pat to negali padaryti už kitus teismo teisėjus ir teismo, kuriame yra byla pirmininkas. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Grįžtant prie teritorinio bylos teismingumo ir galimybės jį pakeisti, taip pat dėl nušalinimo (nusišalinimo) instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, pagal valstybės nustatytus aiškius kriterijus ir nedviprasmišką teisinį reglamentavimą turi teisę žinoti koks teismas esant reikalui nagrinės jo bylą. Todėl keisti teisės aktais nustatytą bylos nagrinėjimo teismingumą negalima jokiais pagrindais, išskyrus vienintelį – kai teisme, kuriam priskirta nagrinėti teisinį ginčą nebelieka daugiau teisėjų, galinčių nagrinėti bylą. Kokiais atvejais teisėjas negali nagrinėti jam priskirtos bylos reglamentuota CPK. Vienas iš tokių – kai teisėjas buvo nušalintas arba pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu primintina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, subjektyviuosius ar objektyviuosius aspektus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo. Kartu ir teisėjo nusišalinimas negali būti motyvuojamas išgalvotais faktais arba tokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias sukuria viešieji teisiniai, konstitucijoje apibrėžti santykiai – kaip pvz. valdžios, savivaldybių , teisminės valdžios ar kiti administraciniais teisiniais ir kitokiais aktais grįsti santykiai, natūraliai esantys visose, vykdančiose savo konstitucines funkcijas institucijose.
Grįžtant prie nušalinimo (nusišalinimo) instituto esmės, jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais toks nušalinimas arba nusišalinimas turi turėti pagrindą.
Grįžtant prie šios bylos faktų, pažymėtina, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjai Vidutei Micevičienei esant jos nurodytiems subjektyviesiems ir objektyviesiems kriterijams, šioje situacijoje jie automatiškai negali būti perkelti kitiems šio teismo teisėjams. Šios nagrinėjamos bylos kontekste objektyvusis kriterijus – visiems žinoma aplinkybė, kad atsakovas šioje byloje – buvęs šio rajono meras, o trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija negali būti laikoma pagrįstu ir reikšmingu teisiniu faktu nusišalinti (nušalinti) visus šio teismo teisėjus. Toks sprendimas būtų ne tik nepagrįstas, bet ir absurdiškas teisine konstitucine prasme, nes teismų sistema tam ir sukurta, kad veiktų teritoriniu principu ir nagrinėtų savo kompetencijos ribose visus šioje teritorijoje kilusius teisnius ginčus, tame tarpe ir dėl (tarp) vietinės valdžios ir kitų institucijų sprendimų ir panašiai, nes teismas visais atvejai vykdydamas teisingumą yra nepriklausomas ir klauso tik konstitucijos ir įstatymų.
Teisinių ginčų nagrinėjimas, bylų sprendimas savo veiklos teritorijoje tarp visų šioje teritorijoje esančių subjektų, nepriklausomai kas jie yra, sprendimų priėmimas Lietuvos Respublikos vardu yra konstitucinė teismo veikla, kuri vadinama teisingumo vykdymu. Ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi objektyviąja prasme įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo (nusišalinimo). Todėl nesant kitų pagrįstų argumentų ir subjektyviųjų ar objektyviųjų kriterijų, negalima daryti išvados ir spręsti dėl kitų šio teismo teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo. Kartu pažymėtina, kad nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienoje byloje atskirai, pagal toje konkrečioje byloje esančius kriterijus ir pagrindus, bet ne apskritai.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo išvadai dėl Raseinių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-136-136/2014 nagrinėjimo, taigi nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n u t a r i a:
Prašymo dėl Raseinių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-136-136/2013 netenkinti.
Bylą perduoti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius