Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-1133/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19266-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 2.3.4.3; 4.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Guodai Klovaitei,

dalyvaujant prokurorei E. G.,

kaltinamajam R. G. ir jo gynėjui advokatui S. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neįgijęs išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1.       1996 m. lapkričio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2.       1998 m. lapkričio 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 1996 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu;

3.       2002 m. kovo 13 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimu su 50 Lt vertės turto konfiskavimu;

4.       2008 m. birželio 25 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimu. 2008 m. spalio 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;

5.       2010 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 8 MGL dydžio bauda;

6.       2011 m. birželio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, subendrinta 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė ir 1 040 Lt bauda;

7.       2011 m. birželio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – 50 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė ir 1 040 Lt bauda;

8.       2012 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė ir 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;

9.       2013 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10.       2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta iki 9 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais;

11.       2015 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

12.       2015 m. lapkričio 9 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13.       2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14.       2018 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 28 parų areštu;

15.       2019 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį – subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Bausme;

16.       2019 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės paskirtos, 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

17.       2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 50 parų areštu;

18.       2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 50 parų arešto bausme. vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena), laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra – 49 arešto paros.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

R. G. 2023 m. gegužės 27 d. apie 19.40 val., būdamas „V.“ bendro naudojimo patalpose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu D. G. (D. G.) į veidą, dėl ko jam išniro 23-as ir 24-as dantys, t. y. padarė sužalojimą, kuris, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 9 d. specialisto išvada Nr. G 1782/2023, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. G. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs. Atėjo pakalbėti su buvusia drauge, o nukentėjusysis pradėjo jį varyti, nes jis (kaltinamasis) buvo girtas ir taip gavosi konfliktas. Sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą. Supyko ant nukentėjusiojo, kad jis neleido pakalbėti su drauge. Jis draugavo su ta moterimi, kartu gyveno ir ji buvo jo gyvenimo draugė. Žino, kad būdamas neblaivus negali eiti į (duomenys neskelbtini). Jam (kaltinamajam) sakė, kad nukentėjusiajam iškrito dantys. Buvo labai girtas, tai nepamena, ar buvo kraujo, bet žino, kad atvyko policiją ir jį išvežė. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė asmeniškai. Atsiprašė nukentėjusiojo per sugyventinę. Sugyventinė pasakė, kad nukentėjusysis atleido. Sutinka, kad nukentėjusysis patyrė žalą.

Su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, bet nežino kaip sumokės, nes gyvena gatvėje. Turi daug baudų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš 2023 m. gegužės 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 10).

Nukentėjusysis D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d., apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), pastate „L.“ jis sėdėjo (duomenys neskelbtini), kai pamatė kaip ateina akivaizdžiai neblaivus „L.“ gyventojas R. G.. Jis paprašė kaltinamojo ten neiti, nes neblaiviems asmenims nakvoti ten draudžiama ir pasakė, kad jo neįleis, nes jis (kaltinamasis) akivaizdžiai neblaivus, dėl ko R. G. buvo nepatenkintas ir pradėjo konfliktuoti ir ignoruodamas pastebėjimus, praėjo į vidų, į bendrą dienos kambarį. Vėliau pas jį į budintį kambarį atėjo kitas prižiūrėtojas S. L. (S. L.), kuriam pasakė, kad dienos kambaryje sėdi neblaivus gyventojas. Jis (nukentėjusysis) kartu su S. L. nuėjo ir paprašė R. G. išeiti. R. G. pradėto konfliktuoti ir pulti S., tuo momentu jis (nukentėjusysis) priėjo prie jų, norėdamas apraminti ir, kai tik pakėlė galvą, R. G. kumščiu jam sudavė į veidą, dėl ko jis (nukentėjusysis) griuvo ant grindų ir pajautė stiprų fizini skausmą. Pradėjo klibėt jo priekiniai kairės pusės 2 dantys (t. 1, b. l. 8-11).

Nukentėjusysis D. G. apklausiamas papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. G. turi pretenzijų, nes ilgą laiką jautė fizinį skausmą, dabar jau neskauda. Taip pat dabar jaučia didelį nepatogumą, kadangi jam yra išmušti priekiniai dantys, dėl ko jaučiasi labai nemaloniai, nes negali šypsotis, laisvai bendrauti su žmonėmis, dėl išmuštų dantų švepluoja ir dėl to jaučiasi labai nepatogiai (t. 1, b. l. 19).

Liudytojas S. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 19.40 jis nusileido iš savo kambario į budinčio kambarį, kur D. G. jam pasakė, kad dienos centro kambary sėdi neblaivus asmuo. Užėjęs į minėtą patalpą pamatė, kad sėdi neblaivus R. G.. Priėjo prie R. G. ir pasakė: „tu R. žinai taisykles, tu čia, būdamas neblaivus, negali būti“. Tada R. pratrūko visokiais žodžiais ir pradėjo konfliktuoti, pargriovė jį ant grindų ir tuo metu įsikišo budintis D. G., bandydamas jį ginti, dėl ko R. G. smogė ne mažiau kaip vieną kartą D. G. į veidą. D. G. nukrito. Tada antrą kartą jį (nukentėjusįjį) pargriovė ant grindų, bandė smogti, bet jam to padaryti nepavyko. Kai jis (nukentėjusysis) atsikėlė, R. G. smogė jam už nugaros į galvą (t. 1, b. l. 37-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 1782/2023 (01) nurodyta, kad D. G. nustatyti 23-o, 24-o dantų išnirimai, kurie padaryti kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 31-33).

Motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).??? ???Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).??? ???Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).

R. G. kaltinamas 2023 m. gegužės 27 d. apie 19.40 val., „V.“ bendro naudojimo patalpose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu D. G. (D. G.) į veidą, dėl ko jam išniro 23-as ir 24-as dantys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 1782/2023 (01) nurodyta, kad D. G. nustatyti 23-o, 24-o dantų išnirimai, kurie padaryti kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 31-33).

Byloje neginčijama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Taip pat neginčijama, kad konflikto metu kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą bei, kad Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti kaltinamajam R. G. suduodant vieną smūgį D. G. į veidą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo D. G. bei liudytojo S. L. parodymai, Specialisto išvada. Pats kaltinamasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad atėjo išgėręs į (duomenys neskelbtini), dėl ko jo ten neįleido nukentėjusysis, kuris tuo metu (duomenys neskelbtini). Supyko dėl to, kilo konfliktas ir vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam sudavė į galvą. Iš esmės tapačias aplinkybes dėl smūgio sudavimo nurodė ir nukentėjusysis D. G., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. G. jam sudavė kumščiu į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant grindų. Nukentėjusiojo parodymai sutampa ir su kito (duomenys neskelbtini) S. L. parodomais, kuris matė konfliktą, jame dalyvavo ir matė, kaip atėjusiam jo ginti D. G. kaltinamasis sudavė į veidą, dėl ko D. G. nukrito. Smūgio sudavimo faktą D. G. patvirtina ir Specialisto išvada Nr. G 1782/2023 (01), iš kurios matyti, kad D. G. dėl vieno trauminio poveikio, kas galėjo būti ir smūgis kumščiu į veidą, išniro 23 ir 24 dantys. Nustatyta, kad nukentėjusiojo D. G. vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo veiksmai ir duoti parodymai, kad būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, supykęs ant nukentėjusiojo trenkė jam kumščiu. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, esant nustatytoms baudžiamojo įstatymo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, visoms objektyviosioms ir subjektyviosioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. G. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. 

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio

Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi sunkinančias: nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris yra susijęs su smurto panaudojimu. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirba, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nors byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, tačiau iš bylos medžiagos (administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis), matyti, kad kaltinamasis susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. 2023 m. lapkričio 14 d. duomenimis, R. G. per vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 26 kartus, iš kurių daugiausia už tai, kad viešoje vietoje gėrė alkoholį, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 114-124). Nagrinėjamą nusikaltimą R. G. padarė būdamas teistu. Praeityje jis teistas 18 kartų, iš kurių visus kartus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Ne kartą teistas už tapačių ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Praeityje jam buvo skirtas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, švelnesnės bausmės, t. y. laisvės apribojimas, tačiau nesilaikant nustatytų įpareigojimų, buvo pakeistos griežtesnėmis bausmėmis. Kaltinamasis ne kartą atliko griežčiausias su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Tačiau kaip matyti, tai kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė. Nusikalto, neatlikęs pirmesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių. Įvertinus pirmiau išdėstytą, taip pat ir kaltinamojo gyvenimo būdą, darytina pagrįsta išvada, kad šis padarytas nusikaltimas negali būti vertintinas kaip atsitiktinis. Priešingai, kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra jo gyvenimo būdo ir elgesio rezultatas, o kaltinamojo teisei priešingas elgesys yra susiformavęs.

Taigi teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, kaltinamajam turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės vidurkis – 6 mėnesiai. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmės ir jos dydis atitiks padarytą nusikaltimą bei kaltinamąjį.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad R. G. nuteistas 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 50 parų arešto bausme. Šis teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2022 m. kovo 1 d.). Taip pat R. G. nuteistas 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena), laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra – 49 arešto paros. Šis teismo baudžiamasis įsakymas taip pat įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2022 m. kovo 7 d.). Taigi šiais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės turi būti subendrintos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. 

Byloje taip pat pateikti duomenys, kad kaltinamasis R. G. 2024 m. spalio 24 d. sulaikytas ir uždarytas į Kauno kalėjimą, bausmei, paskirtai 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, atlikti. Taigi šio nuosprendžio paskelbimo dieną (2024 m. lapkričio 7 d.) R. G. 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalis yra 34 arešto paros.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika įvykdyta 2023 m. liepos 27 d., t. y. po minėtų teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimo ir įsiteisėjimo, bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju R. G. paskirtos bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. visiškai jas sudedant, prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės pridedant visas neatliktas bausmių dalis (pagal 2022 m. vasario 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 50 parų areštą, pagal 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 34 paras arešto), keičiant minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas arešto bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę (viena arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), R. G. paskiriant galutinę subendrintą 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Taigi, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka arešto bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina paskelbus nuosprendį, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka arešto bausmes.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. G. atsakingas už nukentėjusiojo D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės patirtą žalą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2023 m. liepos 5 d. civilinį ieškinį, kuriame prašo už nukentėjusiajam D. G. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 46,04 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47-48). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad D. G. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino. Visa tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. G. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 46,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Dėl D. G. civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

D. G. pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Eur sumai (t. 1, b. l. 25), kuriame nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. kaltinamasis jam sudavė ir išmušė priekinius dantis. Jaučiasi labai nepatogiai, nes negali šypsotis, normaliai bendrauti su žmonėmis, dėl ko jaučia didelį nepatogumą. Nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ilgą laiką jautė fizinį skausmą, jaučiasi nepatogiai, dėl išmuštų dantų švepluoja. Teismas pasiūlė nukentėjusiajam patikslinti civilinį ieškinį. 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo mama teismui pateikė implantologijos ir odontologijos klinikos UAB „Š.“ penkis kvitus, kurių duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. minėtai klinikai buvo sumokėtos šios sumos: 2 900 Eur; 2 400 Eur; 60 Eur; 20 Eur; 200 Eur. Taip pat pateikė skolos raštelį, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis įsipareigojo minėtai klinikai iki 2024 m. spalio 24 d. grąžinti 760 Eur (t. 2, b. l. 30). Teismas gavęs šiuos duomenis, nukentėjusiajam dar kartą pasiūlė patikslinti civilinį ieškinį, tačiau iki šios dienos papildomi duomenys teismui nebuvo pateikti.

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 9 d. specialisto išvada Nr. G 1782/2023 (01) nustatyta, kad D. G. išniro 23, 24 dantys. Išvadoje iš medicininių dokumentų taip pat nustatyta, kad taikant nukentėjusiajam gydymą, jam buvo pašalinti 23, 24 dantys; revizuotos alveolės; pašalintas atlūžęs bukalinio kaulo fragmentas (t. 1, b. l. 32).

Taigi, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala, nes jis dėl dviejų dantų, išnirusių dėl kaltinamojo suduoto smūgio ir dėl to pašalintų, patyrė ne tik skausmą, nepatogumus, bet ir išlaidas, nes teko į jų vietas statyti dantų implantus. Kita vertus, teismui kyla abejonių, ar visos implantologijoje suteiktos paslaugos, susijusios su padariniais, atsiradusiais dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl nukentėjusiajam nepagrindus ieškinio reikalavimo ne tik kvitais, bet ir kitais objektyviais duomenimis (suteiktų paslaugų aprašymu apie konkrečių implantų sudėjimą į konkrečių dantų vietas, ar buvo suteiktos kitos paslaugos, susijusios su implantų įstatymo paruošimu ir pan.), teismas neturi galimybės neatidėjęs bylos nagrinėjimo apskaičiuoti tikslios nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio. Todėl teismas pripažįsta civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį palieka nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes šiuo atveju civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos bylos medžiagos (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visas neatliktas bausmių dalis (pagal 2022 m. vasario 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 50 parų areštą, pagal 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 34 paras arešto), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir R. G. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.  

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš R. G. 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 4 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „Žala PSDF už D. G. gydymą“.

D. G. (D. G.) pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė