Civilinė byla Nr. e2-1202-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01181-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Finansai ir auditas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finansai ir auditas“.
2. Nurodė, kad UAB ,,Finansai ir auditas“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. rugsėjo 19 d. sudaro 21 975,70 Eur, iš jų: 18 068,74 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už apdraustuosius bei 3 785,68 Eur VSD įmokų už asmenis, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, ir 121,28 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis, UAB ,,Finansai ir auditas“ turi 1 apdraustąjį. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, UAB „Finansai ir auditas“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Finansai ir auditas“ transporto priemonių neturi. UAB „Finansai ir auditas“ paskutinį kartą finansinę atskaitomybę yra pateikusi už 2020 metų ataskaitinį laikotarpį. Balanso duomenimis, UAB „Finansai ir auditas“ 2020 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 87 080 Eur, iš jų: 2 111 Eur ilgalaikis turtas ir 84 969 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 27 947,00 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „Finansai ir auditas“ nuostoliai 2020 m. sudarė 3 097 Eur. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, antstoliai iš UAB „Finansai ir auditas“ nuo 2022 m. sausio 24 d. vykdo išieškojimą pagal 10 vykdomųjų bylų 50 697,94 Eur sumai.
3. Atsakovė UAB „Finansai ir auditas“ su pareiškimu nesutiko ir prašė atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. balansą bendrovės skolų kreditoriams suma yra
44 826 Eur. Pareiškėjui bendrovė skolinga 21 975 Eur. Skolos susidarė palaipsniui nuo 2020 metų dėl Covid-19 pandemijos paskelbus karantiną, kuomet bendrovė patyrė neplanuotus veiklos trukdžius, susijusius su darbuotojų ir klientų judėjimo ir veiklos apribojimais bei nedarbingumo laikotarpiais. Bendrovei debitoriai yra skolingi 113 763 Eur. Debitoriai yra sėkmingai veiklą vykdančios įmonės, todėl šių gautinų sumų apmokėjimas nekelia abejonių. Atsakovė pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bendrovės veikla yra pelninga. Pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. balansą bendrovės turto suma 121 343 Eur, ilgalaikio turto bendrovė neturi. Atsakovė teikia buhalterinės apskaitos ir finansinių konsultacijų paslaugas, kurioms ilgalaikis turtas nėra reikalingas. Bendrovė nuo 2020 metų veiklą vykdo nuomojamose patalpose. Šiuo metu yra padidėjęs bendrovės klientų srautas, todėl susidarė palankios sąlygos iš esmės atgaivinti bendrovės veiklą ir dalimis atsiskaityti su pareiškėju. Bendrovė tvarko buhalterinę apskaitą 33 juridiniams ir fiziniams asmenims, šį faktą patvirtina išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atstovaujamus juridinius ir fizinius mokesčių mokėtojus.
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad kartu su vadove bendrovėje dirba 4 darbuotojai. Darbuotojai nuomojami pagal darbuotojų nuomos sutartį, todėl atsižvelgiant į vykdomų paslaugų apimtis, bendrovė nuomojasi tiek darbuotojų, kiek reikia vykdomoms paslaugoms atlikti. Bendrovė 2021 – 2022 metais su užsakovais pasirašė šias ilgalaikes paslaugų pardavimo sutartis: UAB „Adisonas“ – paslaugų kaina 31 240 Eur be PVM; UAB „Ahmado logistika“ – paslaugų kaina 250 Eur be PVM per mėnesį; UAB „MIR Global“ – paslaugų kaina 19 600 Eur be PVM; UAB „Seautus“ – paslaugų kaina 30 528 Eur be PVM; UAB „VRV auto“ – paslaugų kaina 19 200 Eur be PVM. Taigi, bendrovė yra užsitikrinusi darbus ir stabilias pajamas, kurios neabejotinai leis atsiskaityti su pareiškėju ir kitais kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Finansai ir auditas“.
6. Teismas iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo, pagal kurį pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 44 826,14 Eur, iš kurių pareiškėjui skola sudaro 21 975,70 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 21 927,44 Eur ir UAB „Sistem“ – 923 Eur, nustatė, kad bendrovės pradelsti skoliniai įsipareigojimai neviršija net pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (121 343 Eur).
7. Teismas nustatė, kad bendrovėje dirba dar 3 darbuotojai, kurie dirba darbuotojų nuomos sutarties pagrindu. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad bendrovė 2021 – 2022 metais su užsakovais pasirašė ilgalaikes paslaugų pardavimo sutartis. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažino, kad atsakovė yra gyvybinga.
8. Atsižvelgęs į tai, kad bendrovės pradelsti skoliniai įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas konstatavo, jog ji neatitinka nemokios įmonės kriterijų. Teismas pripažino, kad nors bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų valstybinėms institucijoms, tačiau, atsižvelgiant į skolos susidarymo laikotarpį pandeminės situacijos šalyje metu, į tai, kad bendrovė vykdo veiklą, pastaruosius (2021-2022 m.) metus veikia pelningai, į reabilitacinius tikslus, į tai, kad finansinės padėties problemos galimai yra laikino pobūdžio, šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo proceso tikslų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo
2022 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „Finansai ir auditas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. UAB „Ahmado logistika“ ir UAB „VRV auto“, su kuriomis atsakovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis, veiklos nevykdo, apdraustųjų neturi, todėl sutarčių vykdymas ir pajamų gavimas iš šių įmonių kelia pagrįstų abejonių. Be to, UAB „VRV auto“ pagal neapmokėtų skolų suvestinę yra skolinga UAB „Finansai ir auditas“ 380 Eur, vėlavimo laikotarpis 263 dienos.
9.2. Į bylą pateiktame debitorių sąraše yra nurodyta, kad UAB „Nivelita“ yra skolinga atsakovei 3 954,12 Eur, tačiau UAB „Nivelita“ yra atsakovės kreditorė. Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2022 m. spalio 28 d. duomenimis, antstolis V. M. vykdo 3 614 Eur priverstinį išieškojimą UAB „Nivelita“ naudai.
9.3. Debitoriai K. įmonė, MB „Lumos Electricity“, VŠĮ „Meno vadybos platforma“, UAB „Odontologijos Laboratorija“, MB „Seiza“, VŠĮ Teniso Akademija „Neodenta“ neturi apdraustųjų, todėl darytina išvada, kad šios įmonės veiklos nevykdo ir galimybė išieškoti skolas yra labai maža. Pagal debitorių sąrašą matyti, kad daugumos skolų mokėjimai yra pradelsti daugiau nei 200 dienų, kai kurios skolos pradelstos 800-900 dienų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama išieškoti skolas ir kokia reali galimybė atgauti skolas iš turimų debitorių.
9.4. Atsakovės į bylą pateikti 2021 ir 2022 metų balansai yra nepasirašyti nei vadovės, nei buhalterės, todėl jie neturi teisinės galios ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje. Pagal VĮ Registrų centrui pateiktą 2020 metų bendrovės balansą bendrovės įsipareigojimai viršijo į bendrovės balansą įrašyto turto vertę.
9.5. VĮ Registrų centras bei VĮ „Regitra“ duomenis, UAB „Finansai ir auditas“ nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi, todėl bendrovė neturi jokio realaus turto, iš kurių būtų galima dengti kreditorių finansinius reikalavimus.
10. Atsakovė UAB „Finansai ir auditas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Atsakovė pirmos instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina reikalingos kvalifikacijos darbuotojų nuomą bei sutartis ir išrašus apie vykdomus darbus ir būsimas pajamas.
10.2. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad vienas atsakovės klientas yra skolingas 380 Eur, tokia nežymi skola negali kelti pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybės gauti pajamas. Be to, skolos tarp verslo subjektų yra įprastos.
10.3. UAB „Nivelita“ yra ne tik atsakovės kreditorė, bet ir debitorė, kadangi įmonės turėjo tarpusavio pardavimų. Skolų įskaitymui yra reikalingas atskiras susitarimas, kurio įmonės neturi.
10.4. Dalis debitorių neturi apdraustųjų, bet dėl to negalima daryti išvados, kad įmonės veiklos nevykdo ir galimybė išieškoti skolas yra labai maža. Atsakovė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Buhalterinė apskaita yra privaloma visiems juridiniams asmenims be išimties, nepriklausomai nuo jų darbuotojų skaičiaus.
10.5. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad atsakovė į bylą pateikė nepasirašytus bendrovės balansus už 2021 ir 2022 metus, todėl jie neturi teisinės galios. Teikiant dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), jokie dokumentai rašymo priemonėmis ar elektroniniu parašu nėra pasirašomi. Dokumentus per EPP sistemą teikiantis asmuo identifikuojamas, todėl jo teikiami dokumentai yra laikomi tinkamais įrodymais civiliniame procese.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
12. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu papildomai pateikė naują įrodymą – išvados dėl UAB „Finansai ir auditas“ veiklos nevykdymo fakto nustatymo kopiją.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateikto įrodymo turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą. Apelianto pateiktas įrodymas, nors ir pateiktas pavėluotai, yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
17. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-245-407/2021).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
19. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
20. Pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą konstatavo, remdamasis atsakovės 2020 - 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir VĮ „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro duomenimis, taip pat atsakovės pateiktais įrodymais apie sudarytas sutartis su klientais, įrodymus apie darbuotojų nuomą. Šių duomenų teismui pakako konstatuoti atsakovės gyvybingumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė nesugeba atsiskaityti su kreditoriais (apeliantu), beveik visą atsakovės turtą sudaro debitorinės skolos, be to, atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama išieškoti skolas ir kokia reali galimybė atgauti skolas iš turimų debitorių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) argumentai iš esmės yra pagrįsti.
21. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamas, turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.
22. Pirmosios instancijos teismas pagal paskutinius registrui teiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), nustatė, kad atsakovė 2020 m. turėjo turto už 87 080 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 27 947 Eur. Iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, jog atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 3 097 Eur nuostolį. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2021 ir 2022 m. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis (nepasirašytus įmonės finansininko, neteiktus Juridinių asmenų registrui). Iš 2021 m. atsakovės pateikto balanso duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo turto 96 298 Eur sumai, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 28 580 Eur sumą. Iš 2021 m. pelno (nuostolių) atskaitos teismas nustatė, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu uždirbo 7 844 Eur pelno. Atsakovės pateikto 2022 m. balanso duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė 2022 m. rugsėjo 30 d. turėjo turto už 121 343 Eur sumą, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 44 826 Eur. Pagal 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, bendrovė 2022 m. rugsėjo 30 d. yra uždirbusi 8 799 Eur pelno.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės 2021 ir 2022 metų finansinės atskaitomybės duomenys, kuriuos atsakovė pateikė į bylą kartu su atsiliepimu į pareiškimą, nėra tinkamai pasirašyti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.
24. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę; balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Pažymėtina, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 27 punktus). Taigi, siekiant nustatyti realią bendrovės finansinę padėtį, svarbu įvertinti ir kitus į bylą pateiktus duomenis apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus.
25. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad jos turimi įsipareigojimai sudaro 44 826,14 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruotų jokių transporto priemonių. Pagal atsakovės pateikto debitorių sąrašo bei apyvartos žiniaraščio duomenis atsakovės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 113 763 Eur. Taigi, beveik visą atsakovės turtą sudaro debitoriniai įsipareigojimai.
26. Teismų praktikoje vertinant įmonės trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e2-561-370/2022 23 punktas). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.
27. Atsiliepime į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovė nurodė, kad jos debitoriai yra sėkmingai veikiančios įmonės, todėl skolų atgavimas nėra abejotinas. Tačiau, kaip teisingai pažymi apeliantas, iš atsakovės pateikto debitorių sąrašą matyti, jog daugumos skolų mokėjimai yra pradelsti daugiau nei 200 dienų, kai kurios skolos pradelstos 800-900 dienų. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama išieškoti skolas, taip pat nepateikė jos teiginius, jog debitoriai yra sėkmingai veikiančios įmonės, patvirtinančių įrodymų. Remiantis Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, atsakovė nėra kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo iš savo debitorių. Todėl atsakovės argumentai dėl galimybių realiai išieškoti debitorines skolas laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
28. Nors atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 – 2022 metais su užsakovais pasirašė ilgalaikes paslaugų pardavimo sutartis ir šiais duomenimis grindė savo argumentus, jog vykdo veiklą ir turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl sutarčių tinkamo vykdymo, byloje nėra duomenų, kad pagal atsakovės pateiktas sutartis jos klientai bent iš dalies su ja atsiskaitė. Atsakovė taip pat nepateikė banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti piniginių lėšų srautus atsakovės sąskaitose ir įvertinti atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 44 826,14 Eur, iš kurių pareiškėjui skola sudaro 21 975,70 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 21 927,44 Eur ir UAB „Sistem“ – 923 Eur. Taigi, net ir pripažinus, kad atsakovės pradelsti skoliniai įsipareigojimai neviršija į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau byloje nesant duomenų apie atsakovės debitorinių skolų realumą, nėra pagrindo įtraukti jų į bendrą turto masę ir atitinkamai konstatuoti, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija jos realiai turimo turto. Vien tai, kad bendrovė nuomojasi darbuotojus ir vykdo veiklą, šiuo atveju nėra pagrindas spręsti, jog įmonė yra gyvybinga. Siekiant nustatyti atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, turi būti vertinamos šios veiklos perspektyvos ir aiškinamasi, ar vykdoma veikla ilguoju periodu suteiks galimybę stabilizuoti padėtį.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti UAB „Finansai ir auditas“ finansinę padėtį bei realias įmonės galimybes vykdyti veiklą ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansai ir auditas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Aldona Tilindienė