Civilinė byla Nr. 2A-954-464/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 25.2; 35.4., 42.11.1; 45.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio 3d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Petro Jaržemskio,
sekretoriaujant S.Dapkutei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. T.Jaugelavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Molėtų šiluma“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Molėtų šiluma“ 2009-01-14 kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (b.l. 2-3, 25), prašė priteisti iš atsakovo A. M. 2 310,37 Lt skolos, 120,33 Lt delspinigių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2007-08-01 iki 2008-12-31 atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskaičiuota 2 217,42 Lt už patalpų šildymą, 35,51 Lt už karšto vandens tiekimo sistemos cirkuliaciją, 56,44 Lt už karšto vandens daugiabučių namų gyventojams pardavimą ir 120,33 Lt delspinigių. Daugiabučio namo, kuriame yra atsakovo butas, šildymo sistema pajungta prie centralizuotų šilumos tinklų. Šalys 2003-12-18 sudarė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 27409. Atsijungdamas nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl toliau išliko buitiniu vartotoju ir privalo mokėti už sunaudotą energiją.
Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 12-14) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, paskirti ieškovui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tvirtino nuo 2007 m. lapkričio mėnesio atsijungęs nuo bendrųjų namo šilumos tinklų ir 2007-11-09 apie tai pranešęs ieškovui. Dėl nurodytos priežasties mano neesąs šilumos vartotojas, todėl negalėjo naudoti šilumos energijos ir neprivalo mokėti ieškovo reikalaujamos sumos. Ieškovas nepateikė skolą patvirtinančių įrodymų, kadangi tinkamu įrodymu gali būti tik energijos apskaitos prietaisų rodmenys, atspindintys faktiškai sunaudotą energijos kiekį. Ieškovo pateikta skolos paskaičiavimo lentelė nepagrindžia jo reikalavimo ir teismas tokiu įrodymu remtis negali. Atsakovo teigimu, ieškovas, pateikdamas įstatymo reikalavimų neatitinkantį ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sukelia nepatogumų atsakovui bei rodo nepagarbą teismui.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-04-22 sprendimu ieškovo UAB „Molėtų šiluma“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo A. M. 2 273,86 Lt skolos, 118,18 Lt delspinigių, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 571,90 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 1,65 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog savavališkai atjungdamas savo buto šildymo sistemą nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius gauti pajamas už suteiktą šilumos energiją, todėl priteisė ieškovo naudai jo patirtus nuostolius – 2 273,86 Lt, iš reikalaujamos sumos atimdamas nepagrįstai į šilumos paskirstymo lentelės (b.l.5) atskirą grafą pakartotinai įtrauktą 36,51 Lt sumą už karšto vandens cirkuliacijai sunaudotą energiją. Kadangi atsakovas savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungė pažeisdamas taisyklių ir įstatymo nustatytą tvarką, todėl ir toliau išliko šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitiniu vartotoju, privalančiu vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.38 str., 6.213 str., 6.256 str.), o ieškovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti sutartyje ar įstatymuose numatytų netesybų (CK 6.258 str. 1 d., 2 d.) (b.l. 32-35).
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu (b.l. 38-41) prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, kuomet savo buto šildymo sistemą atjungė nuo centrinės namo šildymo sistemos, nenaudoja ieškovo tiekiamos šilumos, todėl tiekėjas negali išieškoti mokestį už nesuvartotą šilumos energiją, priešingu atveju, būtų pažeistos Vartotojų teisių gynimo įstatymo normos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino šalių pasirašytą Tiekimo, vartojimo ir atsikaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 27409, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį. Vartotojo suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, kurių ieškovas nenurodė, pateikdamas teismui tik pinigines sumas. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tuo tarpu ieškovas nepateikė duomenų, pagal kokių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ir už kokį suvartotą šilumos energijos kiekį yra paskaičiuotos nurodytos sumos. Remdamasis minėtos šilumos tiekimo sutarties 8.1 p., 8.3 p., kurie numato, kad sutartis yra neterminuota ir vartotojas turi teisę vienašališkai ją nutraukti, apie tai prieš 12 mėnesių įspėjęs tiekėją, tvirtina, jog ieškovas galėtų gauti pajamas už šilumos tiekimą tik už 12 mėnesių, skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, kai nuo bendros sistemos buvo atjungta buto šildymo sistema, iki 2008 m. spalio 31 d. Tačiau net ir toks mokestis šiuo atveju būtų nepagrįstas, kadangi nurodyta šilumos tiekimo sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.383 str. 4 d.). Pažymi, jog teismas tokiose bylose turi būti aktyvus ir žiūrėti, ar nėra pažeidžiami vartotojų interesai. Minėtos šilumos tiekimo sutarties 8.3 p., numatantis vartotojo teisę nutraukti sutartį vienašališkai, nustato per ilgą terminą tiekėjui įspėti. Tokiu būdu iš esmės paneigiama neterminuotos sutarties prasmė bet kada nutraukti sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas, turintis ex officio konstatuoti tokios sutarties ar jo sąlygos negaliojimą, turėjo sutartyje numatytą terminą sutrumpinti. Šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomas CK 6.218 str. numatytas 30 dienų įspėjimo terminas, taikomas visų rūšių sutartims, ir priteistos negautos pajamos tik už 30 dienų, skaičiuojant nuo 2007-11-09 iki 2007-12-09. Taip pat nurodo, jog teismas, priteisdamas mokestį už šilumą visa apimtimi, neįvertino, kokias išlaidas, susijusias su šilumos tiekimu, turėjo ieškovas. Kadangi negautas pajamas (tiesioginius nuostolius) sudaro tik realus pelnas, t.y. grynasis pelnas, ieškovas turėjo įrodyti savo negautų pajamų dydį, tačiau tokių duomenų apie minėto grynojo pelno paskaičiavimą nepateikė.
Ieškovas „Molėtų šiluma“ atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.45-49). CK 6.385 str. 1 d. numato, kad pateiktos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodyti būdu, t.y. CK leidžia sunaudotos energijos kiekį apskaityti ne tik išimtinai pagal apskaitos prietaisų rodmenis. LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. norma, kuria remiasi apeliantas, detalizuojama šio straipsnio 2 d., kuri nustato, kad tuo atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip viena šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Minėto CK ir LR šilumos ūkio įstatymo nuostatos konkretizuotos su atsakovu 2003-12-18 sudarytos Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 27409 5.2 p., kuris visiškai atitinka tiek CK, tiek kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Visi atsakovo nurodyti duomenys buvo pateikti 2009-03-23 (duomenys neskelbtini) namui šilumos paskirstymo lentelėje pagal prietaiso (duomenys neskelbtini), 2 klasės, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 0187653, galiojantis iki 2010-06-05. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde kelia šilumos apskaitos prietaiso bei nurodytų sunaudotų šilumos energijos kiekių patikimumo klausimą, kurio nekėlė pirmosios instancijos teisme, pateikia (duomenys neskelbtini) metrologinės patikros sertifikato bei kiekvieno mėnesio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Pažymi, kad atsakovo pabrėžiama aplinkybė, jog ieškovo pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas kitoje civilinėje byloje, teisinės reikšmės šiai bylai neturi, naujame ieškinyje pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad vartotojas neturi teisės vienašališkai savo nuožiūra nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovas neįrodė, kad jis nevartoja šilumos energijos, t.y. nepateikė įstatyme numatytų leidžiamų įrodymų – šilumos įrenginių atjungimo nuo šildymo sistemos akto ir statinio po šilumos vartojimo įrenginių atjungimo pripažinimo tinkamu naudoti akto. Todėl jis iki šiol išlieka šilumos energijos vartotoju, o 2003-12-18 sutartis išliko galiojanti ir turi būti vykdoma. Paaiškina, kad ieškovas prašė priteisti ne negautas pajamas, o skolą už sunaudotą šilumos energiją. Nepriskirti atitinkamo suvartoto šilumos energijos kiekio apeliantui, o jį išskirstyti kitiems namo vartotojams ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Tvirtina, jog apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika savo ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį ir faktinį bei absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareigos kompensuoti ieškovui už tiektą šilumos energiją, buvimą ar nebuvimą, tokios pareigos apimtį, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, nenukrypo nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Apeliaciniame skunde keliami netinkamo faktinių aplinkybių, susijusių su šilumos energijos apskaita, konstatavimo, netinkamo norminių aktų, reglamentavusių apmokėjimą už tiekiamą šilumos energiją ir sutarties nutraukimą, taikymo, ieškovo piktnaudžiavimo teise klausimai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Nustatęs, jog bylos šalis sieja rašytinė, 2003-12-18 sudaryta Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis (b.l.7), kuri teisės aktų nustatyta tvarka nutraukta nebuvo, o apeliantas 2007-11-09 atjungė savo buto šildymo sistemą nuo centrinio šildymo savavališkai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Dėl to apeliantui pagrįstai šios sutarties pagrindu, proporcingai nuo jam tenkančio buto ploto, buvo apskaičiuoti mokesčiai už patalpų šildymui suvartotą energiją, ir juos, atitinkamai sumažinęs suma už karšto vandens tiekimo cirkuliacijai sunaudotą energiją, priteisė iš apelianto (atsakovo). Nors pirmosios instancijos teismas, viena vertus, sprendęs apie apelianto neabejotiną pareigą vykdyti sutartinę prievolę ir apmokėti atsakovui už tiektą šilumos energiją, kita vertus, susiejo negautą už tiektą šilumą pinigų sumą su žalos ieškovui padarymu, piktnaudžiaujant teise (negautomis pajamomis už tiektą šilimuos energiją), skolos sumos priteisimą sprendime grindė materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis sutartinių prievolių vykdymą ir sutartinę atsakomybę (delspinigių dalyje), o ne deliktą, ir priteisė ieškovui ne žalos atlyginimą, o užmokestį už tiektą pagal sutartį šilumos energiją. Be to, savo reikalavimus būtent iš sutarties nevykdymo, o ne iš delikto (žalos teisinių santykių) kildino ir pats ieškovas, kuriam pagal įstatymą priklauso teisė pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą ir savo reikalavimų teisme faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovui padarytos dėl neteisėto atsijungimo žalos atlyginimu ir jos traktavimu, būtinu įrodinėti nuostolių realumu, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis esant teisinės reikšmės neturi, ir kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.
Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). CK 6.388 str. 1 d. sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Apelianto bute nebuvo įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai, šį faktą paneigiančių priešingų duomenų į bylą nepateikta, todėl technines galimybes nustatyti į konkretų butą (o ne daugiabutį namą apskritai) patiektos energijos kiekį nėra. Ieškovas, atsikirsdamas į apelianto skundo teiginius dėl nepagrįsto skolos dydžio nustatymo, pateikė name (duomenys neskelbtini) skolos susidarymo laikotarpiu užfiksuotus ir deklaruotus skaitiklio rodmenis, paties skaitiklio patikros duomenis (b.l. 52-71), tuo tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis detalizavęs anksčiau į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su apelianto skolos dydžiu ir jos apskaičiavimu (b.l. 5-6, 24-25,3 26). Esant tokios aplinkybėms, ir su skolos dydžio apskaičiavimu susiję apeliacinio skundo argumentai nėra teisingi, todėl atmestini.
Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad, įgyvendindamas įstatymo suteiktą atjungimo galimybę, tinkamai ir leistinu būdu nutraukė šalių pasirašytą sutartį, t. y. atjungė buto radiatorius nuo bendros namo šildymo sistemos (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Apelianto ieškovui adresuoti pranešimai apie atsijungimą (c.b. Nr. 2-204-732/2008 l. 14-15,16-17), 2009-03-10 (duomenys neskelbtini) vidaus šildymo sistemos patikrinimo protokolas (b.l.236) patvirtina tik savavališko buto šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau neįrodo, kad yra atsijungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Šilumos energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovui buvo tiekiama. Apelianto nuoroda į prioritetinę jo, kaip vartotojo, interesų apsaugą ir teismo pareigą be jokių išlygų ginti jo teisę atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, nutraukti sutartį vien prieš mėnesį įspėjus šilumos tiekėją, teisiškai nepagrįsta. Kolegija tokį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad vartotojas savo nuožiūra gali vienašališkai nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atsisakyti ieškovo teikiamų paslaugų, atmeta. CK 6.390 str. 1 d. įtvirtinta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitiniams reikalams, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už tiekiamą energiją. Tačiau daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik esant sąlygai, jeigu sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, kurie, pažymėtina, taip pat aptariamosios normos prasme yra vartotojai. Toks teisinis reglamentavimas lemia, jog buto atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra saistomas specialios teisės aktais nustatytos tvarkos (būtinų atlikti veiksmų) (Šilumos ūkio įstatymo 20, 23, 24, 25 straipsniai, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250-264 punktai). Apeliantui taip pat buvo privalu laikytis šių teisės aktų nustatytos specialios atjungimo procedūros, kad nebūtų pažeisti kitų to namo gyventojų (energijos vartotojų) interesai ir jiems nebūtų padaryta žala. Tačiau pastarasis nustatytos atsijungimui tvarkos nesilaikė, o vien tik bute esančių šildymo prietaisų atjungimas ir savavališkas kieto kuro katilo sumontavimas netraktuotinas kaip atjungimas nuo visos daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas negavo šilumos nuo daugiabučio namo bendrasavininkiams priklausančių inžinerinių tinklų, kurie eina per jam priklausantį butą (c.b. Nr. 2-204-732/2008 l.37).
Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą ne kartą kasacine tvarka nagrinėtose bylose yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Palangos m., Vytauto g. 122 daugiabučio namo savininkų bendrija v. Z. B., Palangos miesto savivaldybė, UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, K. S., G.K., A.P., V.B., V. Ch., T. J. L., B. Z., M. V., N. Z., K. P., V. V. A, bylos Nr. 3K-3-480/2006; 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R.Z., bylos Nr.3K-7-359/2007). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, o sukurtų precedentų privalo paisyti visi, ir, juo labiau, žemesnės instancijos teismai, butų savininkams įtvirtintos teisės atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos įgyvendinimas tiesiogiai siejamas su teisės aktais nustatytomis atjungimo sąlygomis bei tvarka. Jų nepaisymas, o apeliantas, kaip nutartyje jau aptarta, šios tvarkos atsijungdamas nesilaikė ir to pats neginčija, laikomas piktnaudžiavimu teise ir neginamas (CK 1.137 str. 3 d.). Sutarties tinkama tvarka nenutraukus, apeliantui išlieka pareiga susimokėti už visam namui teiktą ir jam, priklausomai nuo buto ploto, tenkančią ginčo laikotarpiu šilumos energijos dalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią teisė ieškovui pripažino. Priešingos bylos šalies, t.y. paties ieškovo piktnaudžiavimo teise, kaip tai nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, kolegija nenustatė, jokių piktnaudžiavimo motyvų bei šį faktą pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikė ir apeliantas. Todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas. Pažymėtina, kad reikalavimo iš esmės neišnagrinėjimas kitoje civilinėje byloje neužkerta kelio asmeniui, kuris mano, jog jo teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-204732/2008 ieškovo piktnaudžiavimo teise fakto nepatvirtina.
Ieškovas prašo priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme 1800 Lt atstovavimo išlaidas. Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas). Įvertinus aplinkybę, kad tas pats advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, ginčo pobūdį (ginčas dėl komunalinių paslaugų mokesčių priteisimo ir sutarties vykdymo, tuo klausimu yra sukurti teisminiai precedentai), bylos apimtį, procesinių dokumentų skaičių ir teismo posėdžio trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo sumokėta advokatui suma neatitiko šio darbo ir laiko sąnaudų, teikiant atstovavimo paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju priteistinos ieškovo naudai iš apelianto išlaidos už teisines paslaugas sumažintinos iki 720 Lt (0,75 MMA, t.y. 600 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 120 Lt už atstovavimo teismo posėdyje 1 valandą; Rekomendacijų 7 p., 8.11. p., 8.18 p., 9 p.) (CPK 98 str.).
Iš apelianto valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos - 7,75 Lt (b.l. 74) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str.1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. 720 (septynis šimtus dvidešimt) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Molėtų šiluma“ naudai.
Priteisti iš A. M. 7 (septynis) litus 75 centus pašto išlaidų valstybės naudai.
Kolegijos pirmininkė Dalia Kačinskienė
Teisėjai Romualda Janovičienė
Petras Jaržemskis