Baudžiamoji byla Nr. 1-48-1007/2016
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00505-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.;1.1.7.2.7.;

1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.;1.1.8.7.9.;1.1.8.10.1.;1.1.8.10.3.; 1.1.10.1;

1.2.4.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.;2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 2 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Dianai Suščenovienė, Jūratei Damskytei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,

kaltinamiesiems A. V., S. S.,

nukentėjusiesiems D. M., V. S., R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, gyv. (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro III nuotolinio grupinio mokymo klasės mokinys, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 38 straipsnį: 2013-10-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1dalyje, padarymą pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas; 2014-05-29 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1dalyje, padarymą pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai).

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas 9 klasės, deklaruota gyvenamoji vieta S(duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas: 2006-12-28 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. (7 epizodai), 178 str. 2 d. (3 epizodai), 187 str. 1 d. paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo, pakeistas 2007-03-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir pritaikius 2002-11-07 įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nuo neatliktos bausmės atleistas; 2014-08-26 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. 2015-07-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., padarymą pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              S. S. 2014 m. gruodžio 17 d., apie 24.00 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į kavinę „Prie Židinio“, esančią Bausko g. 13, Ventoje, Akmenės rajone, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų ir įžūliu elgesiu parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, būdamas informuotas, kad kavinėje vyksta privatus vakarėlis, tačiau vis tiek siekdamas pateikti į kavinės vidų, tyčia galvą trenkdamas vieną kartą nukentėjusiajam R. Š. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, abu priėję prie besikalbančių nukentėjusiųjų V. S. ir R. Š., nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų ir įžūliu elgesiu parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, jis – S. S. tyčia trenkė rankos kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą ir atbulomis pasitraukus bei atsirėmus į namo sieną sudavė vieną kartą rankos kumščiu į pakaušį, po smūgio R. Š. atsigulus ant žemės jį spardė kojomis ir sudavė rankos kumščiais ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas R. Š. fizinį skausmą ir padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, o tuo pačiu metu A. V. tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės spyrė jam kojomis ne mažiau 3 kartų į galvos sritį, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jam abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po to nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą ir atbulomis pasitraukus bei atsirėmus į namo sieną sudavė vieną kartą rankos kumščiu į pakaušį, po smūgio R. Š. atsigulus ant žemės spardė jį kojomis ir sudavė rankos kumščiais ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

A. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S., 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, abu priėję prie besikalbančių nukentėjusiųjų V. S. ir R. Š., nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų ir įžūliu elgesiu parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, jis – A. V. tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam kojomis ne mažiau 3 kartų į galvos sritį, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jam abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, o tuo pačiu metu S. S. tyčia trenkė rankos kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą ir atbulomis pasitraukus bei atsirėmus į namo sieną S. S. sudavė vieną kartą rankos kumščiu į pakaušį, po smūgio R. Š. atsigulus ant žemės S. S. jį spardė kojomis ir sudavė rankos kumščiais ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas R. Š. fizinį skausmą ir padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia rankos kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės spirdamas kojomis ne mažiau 3 kartų jam į galvos sritį, padarė V. S. abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, jis 2015 m. sausio 18 d., apie 22.00 val. išgertuvių metu buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio H. P., kambaryje tyčia ne mažiau kaip 2 kartus durdamas šakute nukentėjusiajam D. M. į dešinę koją ir neleisdamas nukentėjusiajam išeiti iš buto jį įstūmė atgal į kambarį ir toliau jį mušdamas tyčia sudavė rankos kumščiu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį bei po to, nukentėjusiajam D. M. nukritus į lovą ir praradus sąmonę, kėde trenkė gulinčiam lovoje D. M. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip iš viso suduodamas ne mažiau kaip 4 kartus, padarė jam abiejų pusių skruostikaulių ir viršutinių žandiklaulių Le Fort III tipo lūžius, nosies kaulų, pleištakaulio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą muštines žaizdas kairiajame antakyje ir pakaušyje, 21 danties išmušimą, 41, 42, 31, 32 dantų dalinius išnirimus, poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, apatinio žandikaulio srityje ir kaktos – momens srityse ir poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. M. sveikatą, nes dėl Le Fort III tipo kaukolės kaulų lūžių jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

              Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad būdamas neblaivus atėjo į kavinę Ventoje nusipirkti cigarečių, tačiau jo neįleido į barą, nes ten vyko privatus vakarėlis, dėl ko trenkė vieną kartą iš galvos R. Š.. Vėliau Ventoje pamatė einančius R. Š. ir V. S.. Buvo kartu su A. V., pasiūlė jam eiti link jų. Pribėgo prie vaikinų ir trenkė kumščiu į veido sritį R. Š., po ko jam kojomis spyrė apie du kartus, nosį sulaužė smūgiuodamas ranka. Tuo metu A. V. mušė V. S., bet kaip nematė, nes buvo tamsu, buvo neblaivus, neatsimena visų aplinkybių. Atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti padarytą žalą, prašė teismo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad mokosi, dirba, nori išvykti dirbti į užsienį.

                            Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad su S. S. nuėjo prie baro, S. S. nuėjo nusipirkti cigarečių, jis liko lauke. Po kelių minučių jis išėjo lauk ir įvyko konfliktas tarp S. S. ir nukentėjusiojo. Negirdėjo, ką jie kalba, tačiau matė kaip S. S. smogė jam iš galvos, prasidėjo muštynės. Tačiau jie pasišalino ir po kelių valandų Ventoje S. S. pamatė einančius tuos pačius vaikinus, kurie ant jų puolė prie baro. Priėjo prie jų, S. S. trenkė vienam iš jų, jis trenkė kitam. Vaikinas, kuriam jis trenkė, nukrito ir po to jis dar du sykius jam trenkė. V. S. sudavė tris smūgius į veido sritį rankomis. Nurodė, kad įvykio metu buvau neblaivus, tačiau mano, kad tai įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo, tikriausiai būtų taip pasielgęs ir būdamas blaivus. Dėl D. M. sužalojimo nurodė, kad D. M. pažįsta nuo vaikystės, nes gyveno kaimynystėje. Tą dieną atėjo į butą kur D. M. su kitais asmenimis vartojo alkoholį. Buvo labai girtas, vartojo alkoholį paskutines dvi dienas, neatsimena kaip įvyko konfliktas, bet pasekmės gavosi baisios. Dūrė D. M. su šakute į koją, trenkė iš rankos jam į galvos sritį, kai jis nukrito ant lovos dar trenkė iš taburetės į galvos sritį. Nurodė, kad negali vartoti alkoholio, paskutiniu laikotarpiu nevartoja visiškai, neblaivumas šio nusikaltimo padarymui turėjo didelės įtakos. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Nurodė, kad, jo nuomone, V. S. prašoma priteisti žala per didelė, bet jei reiks, atlygins. Prašė teismo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad yra jauno amžiaus, kad suvokė, kokią žalą padarė ir daugiau nusikaltimų nedarys, prašė teismo suteikti šansą pasitaisyti.

                            Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Š. nurodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Juos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu, patvirtino jų teisingumą. Nurodė, kad dėl smūgių sudavimo prie baro, atleistų, tačiau dėl antrojo sumušimo, ne, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo dalyvauti vaiko kalėdiniame vakarėlyje bei įmonės kalėdiniuose vakarėliuose kaip įmonės atstovas, patyrė moralinę žalą.

                            Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. nurodė, kad jis 2015-12-17 su savo bendradarbiais šventė kalėdinį vakarėlį Ventos mieste, kavinėje "Prie židinio". Apie 24.00 val. jis išėjo iš kavinės į lauką parūkyti ir prie kavinės priėjo du jam nepažįstami vyriškiai, kurie, kaip jis suprato, norėjo užeiti į kavinės vidų. Jis juos informavo, kad kavinėje vyksta privatus vakarėlis ir davė jiems suprasti, kad jie neitų į kavinės vidų, tačiau vienas iš vaikinų vis tiek bandė patekti į kavinės vidų ir jis pastarąjį sulaikė už rankos. Tuomet jaunuolis galva jam trenkė į veido sritį ir prakirto lūpą. Po smūgio jis jaunuolį pastūmė šalin, apsistumdė. Į šį konfliktą įsikišo jo bendradarbiai ir jaunuolius nuvarė nuo kavinės. Tada vaikinų neatpažino, bet vėliau sužinojo, kad tai yra V. ir S.. Po vakarėlio apie 02 val. 30 min. jis kartu su bendradarbiu V. S. ėjo namo, prie (duomenys neskelbtini) namo kampo sustojo ir kalbėjosi. Netrukus pamatė, kaip link jų eina du jaunuoliai, kurių vienas staiga be jokio konflikto smogė jam į veidą. Po suduoto smūgio jis prisidengė veidą ir traukėsi taip norėdamas išvengti daugiau smūgių, tačiau jam vis tiek papildomai buvo suduoti smūgiai, nuo kurių jis nukrito ant žemės. Jam nukritus, jis pajuto, kad jam į įvairias kūno vietas buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, kaip suprato buvo suduodami smūgiai tiek rankomis, tiek kojomis ir buvo smūgiuojama į galvą ir į šoną bei nugarą. Nejuto smūgių į pilvo sritį bei kojas. Jam buvo prakirsta nosis ir bėgo kraujas. Kaip buvo sumuštas V. S. nematė ir negali paaiškinti, po vaikinų pasišalinimo, pamatė, kad V. S. taip pat buvo prakirsta nosis, jo veidas buvo kruvinas ir jis skundėsi žandikaulio skausmu. Pažymi, kad tiek pirmąjį kartą, tiek antrąjį kartą jį mušė tik vienas ir tas pats asmuo ir nurodo, kad tai asmuo pavarde S.. Pažymėjo, kad nosies kaulas buvo sulaužytas jį mušant antrą kartą, nes tuo kartu juto didelį fizinį skausmą. Nurodė, kad buvo sumuštas be jokios priežasties, tiesiog iš chuliganiškų paskatų, jis nesudavė nė vieno smūgio (1 tomas, 53–54, 55 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Juos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu, patvirtino jų teisingumą. Nurodė, kad yra įsitikinęs, kad kai gulėjo ant žemės jam buvo spirta koja į šoną ir į veidą. Dėl žandikaulio lūžio į medikus kreipėsi papildomai, buvo nustatyti žandikaulio lūžiai. Nejaučia viršutinių dantų, skauda viršutiniai žandikauliai. Negalėjo dirbti, valgyti tris mėnesius, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad 2014-12-17 su savo bendradarbiais šventė kalėdinį vakarėlį Ventos mieste, kavinėje "Prie židinio“. Apie 24.00 val. jis išėjo į lauką ir pamatė, kaip jo bendradarbis kažką aiškinasi su pašaliniu asmeniu, po ko su juo apsistumdė. Vėliau sužinojo, kad konflikte dalyvavo V. ir S.. Konfliktas baigėsi tuo, kad vaikinai buvo nuvaryti nuo kavinės, o jie toliau šventė. Pasibaigus vakarėliui apie 02 val. 30 min. jis kartu su R. Š. ėjo namo ir ties (duomenys neskelbtini) namu, pamatė priešais ateinančius du jaunuolius. Iš kurių vienas, būtent V., smogė jam į veidą, po smūgio jis nukrito ant žemės ir pajuto dar 3 smūgius į galvos sritį, mano, kad jie buvo suduoti koja. Kas tuo metu vyko su R. Š., jis negali nurodyti, nes nematė. Po suduotų smūgių vaikinai nubėgo. Pažymi, kad jam iš nosies bėgo kraujas, R. taip pat buvo kruvinas (1 tomas, 61–62, 63 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. nurodė, kad įvykio vakarą jam paskambino jo draugas P., pakvietė į svečius, jis nuėjo pas jį į butą. Ten buvo dar porą žmonių. Paskui atėjo A. V. ir jie visi vartojo alkoholį. Du žmonės išėjo, bute pasiliko jis, P., O. Š., V. Š. ir V.. V. pradėjo jį badyti šakutėmis, naudoti prieš jį fizinį smurtą. Jis prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena, tik kai prabudo nematė akimis, buvo visas kruvinas, sunkiai kvėpavo. Į butą atėjęs pažįstamas iškvietė greitąją pagalbą, po ko jį išvežė gydyti į Mažeikius, po to į Klaipėdą. Mano, kad jį sumušė, nes jo tėvas buvo policininkas. Su kaltinamuoju nėra susitaikęs, jam neatleido.

Teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas nurodė, kad dėl V. S. sužalojimų buvo surašytos dvi išvados, pirminė išvada pagal pateiktus medicininius dokumentus, remiantis Mažeikių ligoninės apskaitos kortelėmis, papildoma išvada, kai buvo pateikti medicininiai dokumentai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Įvertinus gautus duomenis buvo surašyta išvada, kad V. S. buvo padaryti sužalojimai: abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose. Sužalojimai yra padaryti kietais bukais daiktais, ką atitinka tiek kumštis, tiek koja. Nurodyta, kad abu viršutiniai žandikauliai, t. y. abipusiai skeveldriniai spaustiniai žandikaulių lūžiai yra. Tai rodo, kad į abi veido puses buvo suduota po smūgį, tokie sužalojimai gali gautis suduodant tiek kumščiu, tiek spiriant koja. Esant gulimoje padėtyje nukentėjusiajam, galimai smūgiai buvo suduoti kojomis į abi veido puses. Kad išskirtinai būtų – koja, ar kumščiu, tokių požymių nėra užfiksuota. Dėl R. Š. padarytų sužalojimų nurodė, kad išvada surašyta remiantis medicininiais dokumentais – pateikta apskaitos kortele, kurioje buvo nurodyta, kad asmeniui nustatytas nosies kaulų lūžis. Todėl ir buvo konstatuota, kad R. Š. padarytas nosies kaulų lūžis, kad jis galėjo būti padarytas vienu trauminių poveikių pasėkoje, buku daiktu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulo sugijimas trunka ilgiau nei 10 dienų. Dėl D. M. padarytų sužalojimų nurodė, kad išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais, pateiktais iš Mažeikių ir Klaipėdos universitetinės ligoninių. Buvo nustatyti daugybiniai veido lūžiai, abiejų pusių skruostikaulių ir viršutinių žandikaulių Le Fort III tipo lūžiai, pleištakaulio lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos kairiajame antakyje ir pakaušyje, 21 danties išmušimas, keturių dantų daliniai išnirimai, poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, apatinio žandikaulio srityje ir kaktos – momens srityse. Šie sužalojimai buvo daryti nemažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimas vertinamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl Le Fort III tipo kaukolės kaulų lūžių jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jie padaryti yra kietais, bukais daiktais. Žaizda pakaušyje galėjo gautis, tiek dėl suduoto smūgio, tiek dėl griuvimo traumos metu.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimų, jų kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir išvardintais įrodymais:

Dėl viešosios tvarkos pažeidimų (2014 m. gruodžio 17 d. apie 24.00 val.; 2014 m. gruodžio 18 d. apie 2.40 val.) ir V. S. bei R. Š. nesunkaus sveikatos surikdymo dėl chuliganiškų paskatų.

2014-12-18 tarnybiniame pranešime Nr. 86-51-PR-440 nurodyta, kad 2014-12-18 apie 02 val. 40 min. Akmenės raj. Ventoje prie (duomenys neskelbtini) namo du nenustatyti asmenys viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sumušė R. Š. ir V. S.. Nukentėjusieji pristatyti apžiūrai į medicinos įstaigą (1 tomas, 2 b. l.).

Iš policijos duomenų bazės apie įvykius PRĮR pažymos matyti, kad apie įvykį 2014-12-18 policijos įstaigą telefonu informavo R. Š. (1 tomas, 4–8 b. l.). 

2014-12-18 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Akmenės rajone, Ventos miestelyje prie (duomenys neskelbtini) namo. Įvykio vietos apžiūros metu prie namo ant žemės užfiksuotos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Po apžiūros iš įvykio vietos paimti rankų pirštų pėdsakai (3 vnt.), 7 vnt. medinių nuolaužų ir nuoplova (1 tomas, 46–51 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą matyti, kad nukentėjusysis V. S. atpažino 4 numeriu pažymėtą asmenį, nurodydamas, kad tai yra būtent tas asmuo, kuris įvykio metu buvo kartu su A. V.. Nustatyta, kad tai yra S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 65–69 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą matyti, kad nukentėjusysis V. S. atpažino 1 numeriu pažymėtą asmenį, nurodydamas, kad tai yra būtent tas asmuo, kuris priėjęs prie jų su R. Š. jam trenkė pirmą smūgį į veidą ir vėliau dar jį mušė gulintį ant žemės. Nustatyta, kad tai yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 70–74 b. l.).

Iš 2015-09-10 apžiūros protokolo matyti, kad kompaktinėje plokštelėje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas gatvės, esančios šalia kavinės „Prie židinio“, vaizdas. Vaizdo įrašo kokybė bloga, todėl asmenų identifikuoti nėra galimybės, tačiau matyti, kad vyksta susistumdymas ir po to du asmenys pabėga (1 tomas, 102–106 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. S. padaryti sužalojimai: abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abiejų viršutinių žandikaulių lūžių, pleištakaulio sparninių ataugų lūžių ir nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, 181 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Š. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, 184 b. l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis S. S. patvirtino savo duotus parodymus ir Ventos miestelyje, Akmenės rajone parodė kavinę „Prie židinio“, esančią adresu Bausko g. 13, kur kilusio konflikto metu jis trenkdamas galva į veidą sužalojo vieną vyriškį, bei po to parodė vietą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ventoje, Akmenės rajone, kur jis tą pačią naktį šiek tiek vėliau po pirmo konflikto sumušė tą patį vyriškį. Įtariamojo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta sutampa su įvykio vietos apžiūrų metu užfiksuota įvykio vieta (2 tomas, 129–134 b. l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis A. V. patvirtino savo duotus parodymus ir Ventos miestelyje, Akmenės rajone parodė kavinę „Prie židinio“, esančią Bausko g. 13, kur buvo kilęs konfliktas tarp S. S. ir kavinės lankytojų, po to parodė vietą prie namo, esančio . (duomenys neskelbtini), Ventoje, Akmenės rajone, kur tą pačią naktį tik šiek tiek vėliau, jie su S. S. sumušė vyrus konfliktavusius su S. S.. Įtariamojo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta sutampa su įvykio vietos apžiūrų metu užfiksuota įvykio vieta (3 tomas, 97–105 b. l.).

Dėl D. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Liudytojas H. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis 2015 m. sausio mėnesį, tiksliai kada pasakyti negali, buvo savaitgalis, pas jį į namus atėjo D. M., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo V. Š. ir kiek vėliau – V. ir Š.. Jis sėdėjo kambaryje ant sofos arčiau durų, šalia jo sėdėjo D. M.. Š. taip pat atsisėdo ant sofos, o Š. ir V. sėdėjo ant kėdžių priešais juos. Nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl smulkių įvykio detalių neprisimena, tačiau pamena, kad V. D. M. pradėjo priekaištauti, kad jo tėvas yra buvęs policijos pareigūnas. D. M. kažką jam atsakė atgal. Kaip buvo sumuštas D. M. jis paaiškinti negali, nes neprisimena. Pamena, kad D. M. jį pažadino ir pasakė, kad užsirakintų duris, tuomet jis ir pamatė, kad D. M. yra sumuštas, jo veidas buvo kruvinas, kelnės buvo permirkusios krauju. Paklausus jo, kas jam nutiko, pastarasis jam paaiškino, kad jį sumušė V., trenkė jam kėde (1 tomas, 84 b. l.).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis 2015-01-18 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio Ventos miestelyje sutiko pažįstamą O. Š. ir A. V., kurie jam pasiūlė eiti išgerti alkoholio. Jam sutikus, visi trys nuėjo pas H. P. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pas H. buvo D. M. ir pats H. P.. Visi, išskyrus O. Š., vartojo alkoholinius gėrimus. Tik atėjus, maždaug po 20-40 minučių jis nuėjo į tualetą ir ten būdamas jis išgirdo triukšmą. Tarp ko vyko konfliktas jis nurodyti negali ir kadangi jam tokie konfliktai nepatinka, jis išėjęs iš tualeto iš karto išėjo lauk, nesigilino, kas vyksta kambaryje. Į butą pas H. P. sugrįžo tik kitos dienos ryte, galvojo atsigerti alkoholinių gėrimų. Atėjęs į butą pamatė, kad D. M. stipriai sumuštas, dėl ko buvo iškviesta med. pagalba. Kas sumušė D. M. jis nežino, jie apie tai nieko nesikalbėjo. Dėl kairės kojos sužalojimo paaiškino, kad V. jam su šakute įdūrė į koją, tačiau jam jis pretenzijų nereiškia (1 tomas, 85, 86–87 b. l.).

Liudytojas O. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis 2015 m. sausio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, vakare susitiko su A. V., su kuriuo iš karto nuėjo pas H. P. į butą, ten be jų dar buvo V. Š., H. P. ir D. M.. Išskyrus jį, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant alkoholinius gėrimus tarp A. V. ir D. M. kilo žodinis konfliktas. Jis nenorėjo matyti kas vyks toliau, todėl išėjo vienas pats į lauką, kur po 5 minučių išėjo ir A. V., kuris nepasakojo kas įvyko bute (1 tomas, 88–89 b. l.).

2015-01-19 tarnybiniame pranešime Nr. 01-1-04400-15 nurodyta, kad 2015-01-19 apie 13 val. 20 min. iš (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos automobiliu į VŠĮ „Mažeikių ligoninė“ dėl galvos sužalojimo, be sąmonės pristatytas D. M., kuriam ligoninėje diagnozuoti veido kaulų lūžimai ir smegenų sukrėtimas (1 tomas, 13 b. l.).

2015-01-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad kambaryje esančios lovos patalynė yra sutepta dėmėmis panašiomis į kraują, šalia sofos esanti siena nutaškyta krauju, kraujo dėmių taip pat surasta ir užfiksuota vonioje. Įvykio vietos apžiūros metu surasta ir paimta plastikinė nuolauža, 4 medžio (galimai kėdės ar šepečio) nuolaužos (1 tomas, 22–35 b. l.).

Iš 2015-06-26 nukentėjusiojo D. M. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant D. M. dešinės kojos matyti šakutės dūrio randai, kurie D. M. paaiškinimu yra likę būtent po to, kai A. V. jam į koją įsmeigė šakutę (1 tomas, 96–97 b. l.).

Iš 2015-06-30 liudytojo V. Š. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant liudytojo V. Š. kairės kojos matyti šakutės dūrio randai, kurie V. Š. paaiškinimu jo kojoje liko po to, kai A. V. jam į koją smeigė šakute (1 tomas, 98–100 b. l.).

2015-10-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktos dvi medinės dalys paimtos 2015-01-19 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), ankščiau sudarė vieną visumą, kurios atidalintos laužimo būdu (2 tomas, 53–56 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad D. M. padaryti sužalojimai: abiejų pusių skruostikaulių ir viršutinių žandikaulių Le Fort III tipo lūžiai, pleištakaulio lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas muštinės žaizdos kairiajame antakyje ir pakaušyje, 21 danties išmušimas, 41, 42, 31, 32 dantų daliniai išnirimai, poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, apatinio žandikaulio srityje ir kaktos – momens srityse. D. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl Le Fort III tipo kaukolės kaulų lūžių  jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 194–195 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013, 2K-258-699/2015).Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (nepilnamečių, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013 ir kt.).Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013 ir kt.). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ar būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-281/2013, 2K-367/2013 ir kt.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis S. S. 2014 m. gruodžio 17 d., apie 24.00 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į kavinę „Prie Židinio“, esančią Bausko g. 13, Ventoje, Akmenės rajone, tyčia dėl chuliganiškų paskatų galva trenkė vieną kartą nukentėjusiajam R. Š. į veidą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Taigi, S. S. viešoje vietoje atlikti veiksmai – fizinio smurto panaudojimas, pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl kurių kilo LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis S. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, tyčia dėl chuliganiškų paskatų trenkė rankos kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą ir atbulomis pasitraukus bei atsirėmus į namo sieną sudavė vieną kartą rankos kumščiu į pakaušį, po smūgio R. Š. atsigulus ant žemės, jį spardė kojomis ir sudavė rankos kumščiais ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė R. Š. fizinį skausmą ir padarė jam nosies kaulų lūžimą. Taigi, S. S. viešoje vietoje atlikti veiksmai – fizinio smurto panaudojimas, pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl kurių kilo LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S., 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, tyčia dėl chuliganiškų paskatų kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam kojomis ne mažiau 3 kartų į galvos sritį, tuo sukėlė V. S. fizinį skausmą ir padarė jam abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose. Taigi, A. V. viešoje vietoje atlikti veiksmai – fizinio smurto panaudojimas, pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl kurių kilo LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

Pažymėtina, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010 ir kt.).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis S. S. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Š. sveikatą. Teismo vertinimu, S. S. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgius, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Dėl šios priežasties kaltininkas atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. S. 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po to nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą ir atbulomis pasitraukus bei atsirėmus į namo sieną, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į pakaušį, po smūgio R. Š. atsigulus ant žemės, spardė jį kojomis ir sudavė rankos kumščiais ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. Š. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, 184 b. l.). Kadangi kaltinamasis S. S. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. Š. ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, be jokios rimtos dingsties, teismo chuliganiškos paskatos kaltinamajam inkriminuotos tinkamai, todėl tokia S. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. V. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą. Teismo vertinimu, A. V. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgius, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Dėl šios priežasties kaltininkas atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. V. 2014 m. gruodžio 18 d., apie 02 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Ventoje, Akmenės rajone, iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės spyrė kojomis ne mažiau 3 kartų jam į galvos sritį, tuo V. S. padarė abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. S. padaryti sužalojimai: abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abiejų viršutinių žandikaulių lūžių, pleištakaulio sparninių ataugų lūžių ir nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, 181 b. l.). Kadangi kaltinamasis A. V. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S. ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje – prie  namo, Ventoje, Akmenės rajone, be jokios rimtos dingsties, teismo chuliganiškos paskatos kaltinamajam inkriminuotos tinkamai, todėl tokia A. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 135 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015 m. sausio 18 d., apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu, tyčia ne mažiau kaip 2 kartus dūrė šakute nukentėjusiajam D. M. į dešinę koją ir neleisdamas nukentėjusiajam išeiti iš buto, jį įstūmė atgal į kambarį, ir toliau jį mušė, tyčia sudavė rankos kumščiu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį bei po to, nukentėjusiajam D. M. nukritus į lovą ir praradus sąmonę, kėde trenkė gulinčiam lovoje D. M. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip iš viso suduodamas ne mažiau kaip 4 kartus, padarė jam abiejų pusių skruostikaulių ir viršutinių žandiklaulių Le Fort III tipo lūžius, nosies kaulų, pleištakaulio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą muštines žaizdas kairiajame antakyje ir pakaušyje, 21 danties išmušimą, 41, 42, 31, 32 dantų dalinius išnirimus, poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, apatinio žandikaulio srityje ir kaktos – momens srityse ir poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. M. sveikatą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka duomenis, esančius kituose bylos rašytiniuose įrodymuose, tai yra –pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje paimta plastikinė nuolauža, 4 medžio (galimai kėdės ar šepečio) nuolaužos, kurios pagal 2015-10-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro išvadą ankščiau sudarė vieną visumą, buvo atidalintos laužimo būdu; 2015-06-26 nukentėjusiojo D. M. asmens apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu ant D. M. dešinės kojos matyti šakutės dūrio randai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad D. M. padaryti sužalojimai: abiejų pusių skruostikaulių ir viršutinių žandikaulių Le Fort III tipo lūžiai, pleištakaulio lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas muštinės žaizdos kairiajame antakyje ir pakaušyje, 21 danties išmušimas, 41, 42, 31, 32 dantų daliniai išnirimai, poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, apatinio žandikaulio srityje ir kaktos – momens srityse. D. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl Le Fort III tipo kaukolės kaulų lūžių jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtos faktinės aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo D. M. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimai bei liudytojų H. P., V. Š., O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys, esminių prieštaravimų juose nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes, kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

              Bausmės skyrimas kaltinamajam S. S..

              S. S. 2014 m. gegužės 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-29-672/2014, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju V. R., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kadangi S. S. vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi 2014 m. gegužės 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, teismas sprendžia dėl S. S. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str.), tai yra taip pat ir už tai, kad jis, K. P. ir L. L., veikdami kartu, 2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 1 val., Akmenės r. sav., Ventoje, prie namo, viešoje vietoje, L. L. vieną kartą kumščiu smogus nukentėjusiajam J. J. į galvos dešinę pusę prie ausies, taip sukėlus J. J. fizinį skausmą, ir taip iš ausies išmušus 3700 Lt vertės dešinės ausies klausos aparatą, K. P. kartu su S. S. bendrais veiksmais sudavus keturis smūgius į galvą nukentėjusiajam V. R., V. R. nuvirtus ant žolės, dar 5 kartus bendrai spyrus į įvairias kūno vietas, taip padarius V. R. veido sumušimą, kraujosruvą ir odos nubrozdinimus veide, apatinio kairės pusės I-o kandžio nuskėlimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

              Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymų (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

              Dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-12-17 24.00 val. epizodas), 284 straipsnio 1 dalyje (2014-12-18 2.40 val. epizodas), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimus, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.,1 p.).

              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis S. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir tris nesunkius nusikaltimus (LR BK 284 str. 1 d.), neteistas, baustas administracine tvarka (2 tomas, 99–101 b. l.), mokosi Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro III nuotolinio grupinio mokymo klasėje (3 tomas, 4 b. l.), dirba Proparket ehf įmonėje“ (3 tomas, 5 b. l.), VšĮ „Akmenės rajono psichikos sveikatos centras“ registre neįrašytas (2 tomas, 107 b. l.), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta LR BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte sankcijoje, negalima.

              Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimų skaičių, veiksmų pobūdį, sukeltas pasekmes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. S. už nusikalstamų veikų (LR BK 284 str. 1 d.) padarymą areštą, už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmių dydžiai nustatyti mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai. Dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-12-17 24.00 val. epizodas ir 2014-12-18 2.40 val. epizodas), bausmių dydžiai nustatyti didesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

              Pažymėtina, kad S. S. du padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu. Už kitus nusikaltimus subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis S. S. dirba, mokosi, teisiamas pirmą kartą, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant dviem metams, paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai paveiks nuteistąjį ir padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. S. įpareigotinas dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – 2015-03-12 rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Bausmės skyrimas kaltinamajam A. V..

              Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimus, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas (LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.) padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.,1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis A. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 135 str. 1 d.), vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d.), teistas, baustas administracine tvarka (3 tomas, 58–60 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 tomas, 5 b. l.), VšĮ „Akmenės rajono psichikos sveikatos centras“ registre neįrašytas (3 tomas, 62 b. l.), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, priskiriamos prie sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijų (BK 11 str.). Už šiuos nusikaltimus nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta LR BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte sankcijoje, negalima.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimų skaičių, veiksmų pobūdį, sukeltas pasekmes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. V. už nusikalstamo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą areštą, už nusikaltimus, numatytus LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmių dydžiai nustatyti kaip mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

Pažymėtina, kad A. V. du padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu. Už kitą nusikaltimą subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014).

Nors byloje nustatyta, kad A. V. nusikaltimus padarė būdamas teistu, tai yra asmeniu, kuris kelia didesnį pavojų visuomenei, tačiau teismas atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos baudžiamąją politiką ir į tai, kad sušvelnintos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pasitikėdamas kaltinamuoju, įvertindamas tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažino civilinius ieškinius, pasižadėjo juos atlyginti, šiuo metu dirba ir nevartoja alkoholio, anksčiau teismo paskirtus viešuosius darbus atliko, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas trims metams, paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai paveiks nuteistąjį ir padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. V. įpareigotinas dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – 2015-03-18 rašytinis pasižadėjimas neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

              Dėl Šiaulių Teritorinės ligonių kasos ieškinių.

              Šiaulių Teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 521,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsiradusios žalos, teikiant D. M. sveikatos priežiūros paslaugas (1 tomas, 124–125 b. l.). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam D. M. kaltinamojo A. V. tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl prieš jį nukreiptų nusikalstamo pobūdžio veiksmų patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydytas VšĮ Mažeikių ligoninėje, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 521,00 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas dokumentas (1 tomas, 126 b. l.). Kaltinamasis A. V. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

              Šiaulių Teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš A. V. ir S. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 428,73 Eur už V. S. gydymą ir 26,26 Eur už R. Š. gydymą, viso 454,99 Eur (1 tomas, 131–132 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (1 tomas, 133–135 b. l.), todėl tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog žala nukentėjusiojo R. Š. sveikatai buvo padaryta kaltais tik kaltinamojo S. S. tyčiniais veiksmais, o žala nukentėjusiojo V. S. sveikatai buvo padaryta kaltais tik kaltinamojo A. V. tyčiniais veiksmais, todėl žalos atlyginimui taikytinas dalinės atsakomybės principas, t. y. iš A. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 428,73 Eur už V. S. gydymą, o iš S. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 26,26 Eur už R. Š. gydymą.

              Dėl nukentėjusiojo V. S. ieškinio.

              Nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. V.. Nurodė, kad minėto įvykio metu patyrė baimę, fizinį skausmą, pažeminimą, dėl patirto šoko negalėjo nusiraminti, užmigti, jautė įtampą, nepilnavertiškumą jausmą, išgyveno neigiamus dvasinius jausmus, baimę, nerimą. Po sužalojimo ilgai skaudėjo nosį, žandikaulį, galvą, sutriko miegas.

              Prokuroras prašo teismo nukentėjusiojo V. S. ieškinį atmesti, nes jis pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 112 straipsnyje numatytus terminus.

              LR BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pažymėtina, kad neleidžiama pareikšti civilinį ieškinį prasidėjus įrodymų tyrimui arba jo metu dėl to, kad šio ieškinio pagrindas turi būti nustatomas tikrinant ir vertinant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu.

              Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje pradėjus įrodymų tyrimą, po to kai prokuroras teisiamajame posėdyje paskelbė kaltinamąjį aktą. Atsižvelgiant į tai, kad po kaltinamojo akto paskelbimo byloje buvo padaryta pertrauka dėl kaltinamojo akto patikslinimo, nes jame buvo neteisingai nurodyti nukentėjusiajam V. S. padaryti sužalojimai, teismo vertinimu, šioje stadijoje iki patikslinto kaltinamojo akto paskelbimo byloje civilinio ieškinio pareiškimas nepažeidė kaltinamųjų, nukentėjusiųjų procesinių teisių, buvo tinkamai patikrintas ir įvertintas atliekant tolimesnį įrodymų tyrimą. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo atmesti civilinį ieškinį arba jį palikti nenagrinėtu.

              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. (LR CK 6.250 str.), taip pat nustatant priteistino neturtinės žalos dydį turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusios asmens teisėtų  interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-12 nutartyje Nr. 2K-669/2006 yra konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

              Nukentėjusysis V. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, gydėsi ligoninėse ir ambulatoriškai, buvo atlikta operacija, iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala ir teismas, atsižvelgdamas į padaryto sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę bei pasekmes, į kaltinamojo A. V. turtinę padėtį, kad jis dirba, laiko, jog pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, todėl tenkintinas. 

                            Daiktinius įrodymus – medienos nuolaužas (7 vnt.), voką su nuoplova (1 vnt.) (Paimti 2014-12-18 (duomenys neskelbtini), Venta, Akmenės raj.), plastikinę nuolaužą (1 vnt.), medinio koto nuolaužas (2 vnt.), medžio nuolaužą (1 vnt.) (Paimti 2015-01-18 (duomenys neskelbtini)) sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (Vokas Nr. 1 prisegtas prie 1 tomo viršelio.) ir kompaktinę plokštelę su V. S. medicininiais duomenimis (Vokas Nr. 2  prisegtas prie 1 tomo viršelio) palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis LietuvosRespublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 1 val. epizodas), ir skirti jam 45 parų (keturiasdešimt penkių parų) areštą.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-12-17 24.00 val. epizodas), ir skirti jam 55 parų (penkiasdešimt penkių parų) areštą.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2014-12-18 2.40 val. epizodas), ir skirti jam 65 parų (šešiasdešimt penkių parų) areštą.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir dalinio sudėjimo būdu, ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį S. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius.

Išaiškinti S. S., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. S. S. įpareigotas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. S. paskirtą kardomąją priemonę – 2015-03-12 rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų (keturiasdešimt penkių parų) areštą.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,

numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

              A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,

numatytą LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius.

Išaiškinti A. V., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. V. įpareigotas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. V. paskirtas kardomąsias priemones – 2015-03-18 rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 521,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam D. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 428,73 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 73 ct) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam V. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Priteisti iš S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,26 Eur (dvidešimt šešis eurus 26 ct) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam R. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktinius įrodymus – medienos nuolaužas (7 vnt.), voką su nuoplova (1 vnt.) (Paimti 2014-12-18 (duomenys neskelbtini), Venta, Akmenės raj.), plastikinę nuolaužą (1 vnt.), medinio koto nuolaužas (2 vnt.), medžio nuolaužą (1 vnt.) (Paimti 2015-01-18 (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (Vokas Nr. 1 prisegtas prie 1 tomo viršelio.) ir kompaktinę plokštelę su V. S. medicininiais duomenimis (Vokas Nr. 2  prisegtas prie 1 tomo viršelio) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Daiva Domeikienė