Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-332/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56703-2017-4

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                           

                                                                                  1.2.25.4.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.;

                                                                       1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

   (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,

nuteistajam M. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-01 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieškinys dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis 2017-10-31, apie 18:23 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), prieš pėsčių perėją nesulėtino greičio ir nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti (KET 30 p.), – ir dėl to kliudė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį S. V., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė G. Mauručaitienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-01 nuosprendį: nuteistajam M. J. paskirtos vienerių metų ir dvejų mėnesių bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvejiems metams. Taip pat prašo priteisti iš nuteistojo M. J. nukentėjusiojo S. V. naudai 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė G. Mauručaitienė nurodo, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis dalyje dėl nuteistajam M. J. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio yra keistinas. Teigia, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino nukentėjusiajam S. V. padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį ir dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Pažymi, kad S. V. iki autoįvykio ne tik pats pasirūpindavo savimi, vairavo automobilį, gamino valgyti, prižiūrėjo sodą, bet ir rūpinosi savo sergančia žmona slaugos ligoninėje. Pagal savo amžių jis buvo fiziškai stiprus, nebuvo našta savo artimiesiems ir gyveno pilnavertį bei kokybišką gyvenimą. Po autoįvykio, dėl kurio kaltu pripažintas M. J., jis ne tik kad nevaikšto, bet ir nepavalgo, negali apsitarnauti, jam yra nustatyta visiška negalia ir artimieji yra priversti samdyti žmogų, kuris jį nuolat prižiūrėtų. Po to, kai sužalotas S. V. taip pat pateko į tą pačią slaugos ligoninę, kur gulėjo ir jo žmona, pastaroji po kelių mėnesių numirė (vyro trauma, dėl to patirtas didžiulis stresas, prisidėjo prie S. V. žmonos psichinės būklės pablogėjimo, pagreitino jos mirtį), tai taip pat sukėlė nukentėjusiajam didelį stresą ir žmonos mirtį jis sieja būtent su jam padarytu kūno sužalojimu. S. V. dabartinė būsena, negalėjimas visiškai atlikti netgi elementarių funkcijų, sukelia dideles kančias, neviltį ir nenorą gyventi. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas nuteistojo finansinę padėtį, privalėjo įvertinti ir nukentėjusiojo situaciją, t.y. būtinas išlaidas jo slaugymui ir priežiūrai, į tai, kad jis gauna nedidelę pensiją, nėra pasiturintis žmogus. Nuteistasis M. J. nors ir registruotas darbo biržoje, tačiau, kaip pats nurodė teisme, jokio darbo savo iniciatyva neieško. Jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, nežinia, ar neturi santaupų banko įstaigose. Teismas patikėjo tik paties M. J. parodymais teisme, kad neva jis tuos 5000 Eur pasiskolino, o ar tai atitinka tikrovę, neaišku. Be to, kiek žinoma, teismo proceso metu M. J. įsigijo kitą automobilį.

Apeliantės teigimu, neturtinė žala yra dvasinė skriauda, o teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus turi būti tokia, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Tačiau teismas neturtinei žalai atlyginti priteistu neturtinės žalos dydžiu nekompensavo net nedidelės nukentėjusiojo faktiškai patirtos moralinės skriaudos dalies. Teismas, nuosprendyje teigdamas, kad siekia interesų pusiausvyros ir vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, vis tik turėjo įvertinti, kad neturtinės žalos priteisimas turi būti toks ir jis tik tada atitiks interesų pusiausvyrą, kai nukentėjęs asmuo neatsiduria nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jeigu žala nebūtų buvusi padaryta.

Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismo paskirta bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ji turi atitikti ir nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliantė abejoja, ar galima teigti, kad nuteistasis per vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą patirs skiriamos bausmės tikslus ir jos paskirtį - nubausti nusikaltusį asmenį. Po vienerių metų nuteistasis jokių neigiamų pasekmių jau nebeturės, o nukentėjusysis                S. V. neįgalus taip ir liks, todėl teismas vis tik turėjo įvertinti, kad nuteistasis labai sunkiai sužalojo kitą asmenį pėsčiųjų perėjoje ir bausmė turi būti adekvati padarytam nusikaltimui.

Apeliantė nurodo, kad baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones - tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju M. J., pažeisdamas KET reikalavimus, įvykdė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kokio sunkumo padarinius sukėlė M. J. padaryta nusikalstama veika, pirmos instancijos teismas privalėjo uždrausti M. J. tam tikrą laiką vairuoti transporto priemones ir tai būtų buvę proporcinga ir adekvatu padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantės nuomone, teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, t.y., kad M. J. laiko bites, turi važiuoti į sodą jas prižiūrėti, kad jis nedirba ir negauna nuolatinių pajamų - egzistavo ir veikos padarymo metu, todėl jos nėra išskirtinės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, sunkiai sužalojo S. V., einantį per pėsčiųjų perėją, todėl jam privalėjo būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram terminui. Tokie su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turėtų auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

Atsiliepimu į nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės apeliacinį skundą nuteistasis M. J. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-01 nuosprendį.

Atsiliepime nuteistasis M. J. nurodo, kad draudimo bendrovė 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą S. V. atlygino. Skolintomis lėšomis jis taip pat atlygino S. V. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Taigi S. V. yra atlyginta 10 000 Eur dydžio neturtinė žala. Teigia, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo turtinė, finansinė padėtis nėra gera, jis yra bedarbis, registruojasi darbo biržoje, nuolatinių pajamų neturi, todėl neturtinės žalos atlyginimui iš dviejų giminaičių pasiskolino 5 000 Eur. Paskolos jam suteiktos trijų metų laikotarpiui. Jis turi sveikatos problemų, todėl ne kiekvieną darbą gali dirbti. Nuteistojo tvirtinimu, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad didesnis neturtinės žalos priteisimas pasmerktų jo egzistavimą žemiau skurdo ribos. nuteistojo M. J. nuomone, apelianto reikalavimas sugriežtinti jam paskirtą bausmę (paskirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams) yra niekuo nepagrįstas. Skirdamas būtent tokią bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvada, kad tokia bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybei. Be to, teismas gali, bet neprivalo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise jam neskiriama. Šie motyvai yra pagrįsti ir pakankami, kad nebūtų skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-01 nuosprendį nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės                         G. Mauručaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – nukentėjusiajam S. V. iš                                         M. J. priteisti didesnę sumą neturtinės žalos atlyginimui ir paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės G. Mauručaitienės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo nuteistajam M. J. paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ilgesniam terminui - dvejiems metams, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvejiems metams ir priteisti iš nuteistojo M. J. nukentėjusiojo S. V. naudai 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino

Iš nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su nuteistajam M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu, teigiama, kad jis per trumpas. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje, bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje vieneriems metams atidėdamas M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas išnagrinėjo ir įvertino visas bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymui įtakos turėjusias aplinkybes – nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas svarbias aplinkybes. M. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, tačiau dėl jos kilo itin sunkūs padariniai – nukentėjusiojo S. V. sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas blaivus, pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, šį nusikaltimą jis padarė ne dėl piktybiško savo elgesio, o dėl neatidumo. M. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgusi į šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo M. J. asmenybę, jo socialinę padėtį, visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti minėtų aplinkybių ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris yra proporcingas ir adekvatus tiek padarytos nusikalstamos veikos mastui, padarytos žalos dydžiui, tiek M. J. asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar kurios nebuvo įvertintos skundžiamame teismo nuosprendyje. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius bausmės vykdymo atidėjimą minimaliam terminui nebus pasiekti bausmės tikslai yra neteisingas ir atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniu skundu ginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrimo M. J. teisėtumas bei pagrįstumas, teigiama, kad nuteistasis M. J. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, sunkiai sužalojo S. V., einantį per pėsčiųjų perėją, todėl jam privalėjo būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram terminui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, sunkių padarinių nuteistasis sukelti nesiekė, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, M. J. padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis sistemingai pažeidinėja KET ar piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad iki aptariamo įvykio padarymo nuteistasis nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad po aptariamo įvykio praėjo beveik metai (veika buvo padaryta 2017-10-31) ir byloje nėra duomenų, jog per visą šitą laikotarpį naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nuteistasis būtų padaręs naujų KET pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad M. J. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir nuteistojo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2, 4 punktuose, todėl skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam S. V.

Nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodama tuo, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino nukentėjusiajam S. V. padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį ir dėl M. J. nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir prašo priteisti iš nuteistojo M. J. nukentėjusiojo S. V. naudai 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti                             S. V. iš M. J. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (103-105 b. l.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į teismų praktiką, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir sprendė, kad nukentėjusiojo S. V. patirta neturtinė žala vertinama 10 000 Eur suma.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis S. V. dėl neatsargių M. J. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. V. sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų dešinio smilkinkaulio lūžimų su dislokacija, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, po padangte, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimo, sunkaus laipsnio galvos smegenų trauminės ligos, sukėlusių komą, galvos smegenų skysčio susikaupimą (higromą) po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų spaudimo reiškiniais (2017-11-03 operacijos metu higromą pašalinta), dešinės kūno pusės dalinį paralyžių, dalinę tuštinimosi funkcijų kontrolę, kairio plaučio uždegimą, dalinę sensorinę afaziją (t.y. dalinį nesugebėjimą skirti žodžių garsus, kitų kalbos, nesugebėjimą rašyti diktuojant).

Nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė G. Mauručaitienė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis sugebėjo savimi pasirūpinti, po eismo įvykio nukentėjusysis S. V. tapo visiškai neįgalus, jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, neliko jo gyvenimo kokybės, jis nebegali kontaktuoti su savo artimaisiais (170 b. l.). Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė taip pat pažymi, kad S. V. iki autoįvykio ne tik pats pasirūpindavo savimi, vairavo automobilį, gamino valgyti, prižiūrėjo sodą, bet ir rūpinosi savo sergančia žmona slaugos ligoninėje. Pagal savo amžių jis buvo fiziškai stiprus, nebuvo našta savo artimiesiems ir gyveno pilnavertį bei kokybišką gyvenimą. Po autoįvykio, dėl kurio kaltu pripažintas M. J., jis ne tik kad nevaikšto, bet ir nepavalgo, negali apsitarnauti, jam yra nustatyta visiška negalia ir artimieji yra priversti samdyti žmogų, kuris jį nuolat prižiūrėtų. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. V. nuo 2018-05-03 iki 2020-05-02 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (198 b. l.). Nuo 2018-01-26 S. V. gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, ligonis pavaikšto, pats pavalgo, dalinai kontroliuoja tuštinimąsi, šlapinimąsi, išlieka lengva dešinės rankos parezė, pablogėjusi orientacija, mąstymas klampus, neproduktyvus, dezorientuotas laike, emocijos neadekvačios (106 b. l.). Nukentėjusiojo S. V. patiriami negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam S. V. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtą fizinį skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus, į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kad kaltininkas M. J. automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, į kaltininko turtinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą iki nuteistojo M. J. ir nukentėjusiojo S. V. interesų pusiausvyrą užtikrinančios, nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus kompensuojančios neturtinės žalos sumos, didinti sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam S. V. yra proporcinga jo patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės apeliacinį skundą šioje dalyje pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nukentėjusiojo S. V. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Raimundas Jurgaitis

Teisėjai                                                                                              Boleslovas Kalainis                                                       

                                                                                                    Vidmantas Mylė