Administracinė byla Nr. I-137-283/2013
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00290-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 14.2.; 74.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
sekretoriaujant Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjo V. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. J.- D. atstovei advokatei Kristinai Matvejenkaitei,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams A. K.- Ž., L. J., R. B., S. U.,
Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei A. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, M. J.- D. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
pareiškėjas V.D. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) 2012 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“ (toliau – Raštas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą pagal Zarasų rajono savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus 2012-11-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti planavimo sąlygas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti (b. l. 2-6). V. D. skunde nurodė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė M. J.-D. lygiomis dalinis nuosavybės teise Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklype esantys statiniai – administracinės paskirties šiltnamių ūkio pastatas, šiltnamis, vandentiekio bokštas. Pareiškėjas 2012-11-12 nustatyta tvarka kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyrių (toliau – Teritorijų planavimo skyrius), prašydamas išduoti ginčo žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. Teritorijų planavimo skyrius 2012-11-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad planavimo sąlygų sąvado kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti išduoti negali, kadangi atsakovas Utenos RAAD pateikė 2012-11-19 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas priežastis, dėl kurių planavimo sąlygos neišduodamos. Utenos RAAD atsisakymas išduoti planavimo sąlygas yra nepagrįstas ir neteisėtas, paremtas netinkamu ir neišsamiu vietos situacijos įvertinimu bei neteisingu teisės aktų nuostatų taikymu. Pareiškėjas teigė, kad atsakovui pateikti duomenys patvirtino aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas yra Zarasų rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o ne už jo. Dėl šios priežasties Utenos RAAD neturėjo pagrindo taikyti ginčijamo Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu galiojusio Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – Specialiosios sąlygos), 127.9.1 punkte įtvirtinto draudimo. V. D. teigimu, Utenos RAAD išvada, kad ginčo žemės sklype galimybės parinkti vietą ūkininko sodybai nėra, prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotam nuosekliam Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto nuostatų aiškinimui. Pareiškėjas nurodė, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkte vartojama sąvoka „kaimas“ negali būti suprantama tik kaip urbanizuota, t. y. statiniais užstatyta teritorija, o viešojo Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamojo daikto buvimo vietos adresą neabejotinai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje ( b. l. 2-6).
Pareiškėjas V. D. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. J.-D. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, kad jiems atstovaus advokatė K. Matvejenkaitė (b. l. 178-179). Advokatė K. Matvejenkaitė prašė tenkinti skundą, iš esmės nurodydama skunde išdėstytus argumentus ir motyvus. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skundo reikalavimų ( b. l. 137-143). Teikdama paaiškinimus, atstovė papildomai nurodė, kad V. D. tikslas yra nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančių statinių pagrindu įkurti ūkininko sodybą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Mano, kad atsakovas šioje teritorijos planavimo stadijoje tėra įgaliotas įvertinti, ar apskritai galima konkrečioje teritorijoje parinkti vietą ūkininko sodybai, ir neprivalo svarstyti ateityje vyksiančių planavimo procedūrų perspektyvos. Taip pat pareiškėjo atstovė nurodė, kad nors nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto redakcija, tačiau ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma iki nurodytos datos galiojusių Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto nuostatos, kadangi V. D. dėl planavimo sąlygų kreipėsi dar 2012 m. lapkričio mėnesį, t. y. iki įsigaliojo naujos taisyklės. Atstovės teigimu, tai aiškiai nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1122 3-ajame punkte. Atstovė atkreipė dėmesį, kad V. D. aktyviai siekė kaimo plėtros žemėtvarkos projektą parengti dar iki 2013 m. sausio 1 d. ir ėmėsi visų veiksmų šiam tikslui pasiekti: 2012-10-26 sudarė projektavimo darbų sutartį, viešai paskelbė apie kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą.
Atsakovas Utenos RAAD atsiliepimu prašė V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Utenos RAAD nurodė, kad V. D.i projektavimo sąlygos kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti buvo neišduotos, remiantis pateiktais dokumentais nustačius, kad projektuojant ginčo sklype ūkininko sodybą, bus pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat atsakovas tvirtino, kad jo parengtas Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, teigė, kad tokio pobūdžio pasekmes sukelia Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. TS-399. Grįsdamas atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, Utenos RAAD rėmėsi Specialiųjų sąlygų 127.9 punktu ir nurodė, kad jame įtvirtintas draudimas statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 m iki vandens kranto linijos ar 50 m nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje) netaikomas, jei žemės sklypas yra miestų, miestelių ir kaimų teritorijoje. Utenos RAAD, vadovaudamasis Specialiųjų sąlygų 125 punktu, nurodė, kad įvardintas draudimas turi būti taikomas, kai nėra parengti miesto, miestelio bendrieji ar specialieji planai ir kaimų detalieji ar specialieji planai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, rengiant atsiliepimą į V. D. skundą, buvo nustatyti tam tikri neatitikimai Nekilnojamojo turto registro skirtingo laikotarpio išrašuose apie tai, kokiam ginčo žemės sklypo plotui yra taikomos specialiosios sąlygos, vidutinės rinkos nustatymo datos, nenurodyti duomenys apie mišką ( b. l. 78-82).
Utenos RAAD atstovė A. K.- Ž., iš esmės remdamasi atsiliepimo motyvais, prašė V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą. A.K.-Ž. papildomai paaiškino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, atsižvelgė į tai, jog kaimo, kuriame yra ginčo žemės sklypas, teritorijai nėra parengto ir galiojančio planavimo dokumento, kuriame būtų numatytos statybos, bei rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimu dėl Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto taikymo, pagal kurį, pareiškėjo sklype statyba negalima. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose esantys duomenys buvo įvertinti kaip nepilni ir neišsamūs, ir tai sudarė pagrindą neišduoti planavimo sąlygų.
Atsakovo atstovė L. J. papildomai paaiškino, kad V. D., prašydamas projektavimo sąlygų ūkininko sodybos vietai parinkti, nenurodė, ką jis ketina daryti su žemės sklype esamais pastatais. Mano, kad pagal pateiktus duomenis, pareiškėjas V. D. nėra nusprendęs, kokio pobūdžio ūkininko ūkio veikla jis užsiims steigiamoje sodyboje, nes toks tikslas nebuvo aiškiai suformuluotas pateiktuose dokumentuose. Teigė, kad V. D. tiksliai nenurodė, kokioje žemės sklypo vietoje bus išdėstyta ūkininko ūkio sodyba, kad jame yra nebaigtų statyti ir nenaudojamų statinių, kaip šie objektai bus susiję su kuriama ūkininko sodyba. L. J. taip pat pažymėjo, jog, pareiškėjo pateikti duomenys apie žemės sklypą nebuvo visiškai tikslūs. Utenos RAAD, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad žemės sklypo, esančio Saločių ežero pusiasalyje, nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo įrašytos specialios žemės ar miško naudojimo sąlygos, susijusios su vandens telkinių apsaugos juostomis ir zonomis. Tikslinant šiuos duomenis Nacionalinėje žemės tarnyboje, buvo gauta informacija, kad duomenys apie žemės sklypui nustatytus apribojimus buvo klaidingi ir yra ištaisyti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra patikslinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypui taikomas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos specialiąsias sąlygas. Taip pat ši Utenos RAAD atstovė vertino, kad nėra jokių konkrečių duomenų, jog V. D. žemės sklypas yra kaimo teritorijoje.
Utenos RAAD atstovai R. B., S. U. papildomų paaiškinimų neteikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog ginčo žemės sklypui Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatytas draudimas netaikomas, su V. D. skundu sutiks. Zarasų rajono savivaldybės administracija atkreipė dėmesį, kad, pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantį Specialiųjų sąlygų 127.9 punktą, yra būtina nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) kaimas yra kompaktiškai užstatytas (b. l. 22-24). Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė A. T. teismo posėdyje taip pat laikėsi pozicijos, jog tik nuo Utenos RADD sprendimo priklauso, ar bus V. D. išduotos projektavimo sąlygos. Atstovė teigė, kad iš pareiškėjo 2012 m. lapkričio 12 d. prašymo bei pridėtų dokumentų buvo išsiaiškinta, jog V. D. nuosavybės teise valdomame žemės sklype siekia įkurti ūkininko ūkį, todėl ir kreipėsi su prašymu išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. Apsvarsčius tokį pareiškėjo prašymą, buvo parengta paraiška projektavimo sąlygoms rengti ir kreiptasi į atsakingas institucijas. Atstovė nurodė, kad pagal Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2011-02-03 sprendimu patvirtintą Zarasų rajono savivaldybės bendrąjį planą, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje V. D. planuojama ūkininko ūkio statinių statyba yra galima.
Skundas tenkinamas.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad Zarasų rajone, Turmano seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) esančio žemės ūkio paskirties 3,0647 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), 1/2-oji dalis asmeninės nuosavybės teisėmis pagal 2009-08-21 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 8623, priklauso pareiškėjui V. D., o šio sklypo ½-oji dalis – asmeninės nuosavybės teisėmis pagal 2007-08-22 dovanojimo sutartį, reg. Nr. TJN-4250, priklauso M. J.-D. (b. l. 36-39, 95-102). Be to, V. D. asmeninės nuosavybės teise valdo šiame žemės sklype esančius administracinės paskirties šiltnamių ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Pareiškėjas nuo 2011-06-10 yra įregistravęs ūkininko ūkį, kurio buvimo vieta – Zarasų rajonas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas 2012-11-12 kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygų sąvadą, reikalingą rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą, prie jo pridėjo ir nustatytų dokumentų kopijas (b. l. 27, 28, 35-43). Teritorijų planavimo skyrius 2012-11-13 parengė Paraišką sąlygoms rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti ir 2012-11-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į keturias institucijas, tarp jų – ir į atsakovą - Utenos RAAD, prašydamas pateikti V. D. sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, pridėjo pareiškėjo atstovo pateiktus dokumentus (b. l. 25,26). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius ir Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyrius planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavė, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinis padalinys pranešė, kad planavimo sąlygų apskritai nenustato (b. l. 31-33). Atsakovas Utenos RAAD 2012-11-19 Raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“ informavo Teritorijų planavimo skyrių, kad galimybės ginčo sklype parinkti vietą ūkininko sodybai nėra, kadangi šis sklypas patenka į Saločių ežero vandens telkinio apsaugos zonos teritoriją, kurioje veiklą reglamentuojantis Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktas riboja naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininko ūkio ir kitų pastatų statybą (b. l. 30). Teritorijų planavimo skyrius, remdamasis šiuo dokumentu, 2012-11-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pranešė, kad planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti negali išduoti ( b. l. 29).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Utenos RAAD atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti yra kilęs teritorijų planavimo teisinių santykių srityje.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas suteikia ūkininkui teisę nerengiant detaliųjų planų statyti vieną ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (11 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija) 1 dalis). Taip pat ši teisės norma nustato, kad ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai turi būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro ploto. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7.3 punktas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-513/D1-495 redakcija) numato, kad ūkininko sodybos vietai parinkti yra rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Specialios nuostatos, reglamentuojančios kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parengti rengimą, šio projekto sprendinius, ūkininko sodybos teritorijos ir ploto nustatymą bei kitas sąlygas, yra išdėstytos Taisyklių skirsnio „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-513/D1-495 redakcija) 451 – 456 punktuose. Taisyklių 454.2 punktas nurodo, kad ūkininko sodybos teritorija ir plotas nustatomi atsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, nurodytą planavimo organizatoriaus prašyme, planavimo sąlygų sąvadą, teritorijos planavimą statiniams išdėstyti reglamentuojančių teisės aktų, tarp jų – ir Specialiųjų sąlygų, nuostatas.
Atsakovas, spręsdamas dėl Teritorijų planavimo skyriaus prašymo pateikti V. D. sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, savo valią, kad ginčo žemės sklype nėra galimybės parinkti ūkininko sodybai vietą, nurodė Rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šis dokumentas yra viešojo administravimo subjekto individualus administracinis aktas jo kompetencijai priskirtu klausimu. Atsižvelgus į Taisyklių 16.2 punktą, daroma išvada, kad Utenos RAAD privalėjo dalyvauti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai rengimo procese - išduoti planavimo sąlygas, kurios yra būtinos planavimo sąlygų sąvado išdavimui bei paties įvardinto projekto rengimui. Taigi, atsakovui atsisakius išduoti planavimo sąlygas, atsiranda teisiškai reikšmingos pasekmės - Zarasų rajono savivaldybės administracija neturi pagrindo pareiškėjui išduoti planavimo sąlygų sąvado. Darydamas išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką dėl regiono aplinkos apsaugos departamento rašto, kuriuo atsisakoma išduoti planavimo sąlygas, vertinimo (2012 m. spalio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-585-1717/2012).
Utenos RAAD savo sprendimą, kad ginčo žemės sklype nėra galimybės parinkti ūkininko sodybai vietos, grindė jo priėmimo metu galiojusio Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto nuostatomis. Teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo metu kilusį ginčą dėl teisės normos taikymo laike, atsižvelgia į tai, kad Utenos RAAD Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojo Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktas, kurio redakciją nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 531 ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1031. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1122, nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja redakcija išdėstytas Specialiųjų sąlygų 127.9 punktas. Teismas, įvertinęs, jog ginčas dėl planavimo sąlygų išdavimo kilo iki 2013-01-01, ir remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1122 3-uoju punktu, daro išvadą, kad ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikoma ginčijamo Utenos RAAD Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusi Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 531 ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1031.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ginčo, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra prie Saločių ežero ir patenka į šio vandens telkinio apsaugos zoną, neliko. Teismas sprendžia, kad visam ginčo žemės sklypui nustatyta vandens telkinių apsaugos zona buvo nurodyta Teritorijų planavimo skyriui kartu su prašymu pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2009-09-01 išraše-pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39). Šios specialiosios sąlygos yra nurodytos ir bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro Centinio duomenų banko 2013-05-21 išraše (b. l. 169-171). Teismas, atsižvelgęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2013-01-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-12-05 išrašo 9.5 punkte įrašyti duomenys, jog vandens telkinių apsaugos zona nustatyta tik ginčo žemės sklypo 0,6742 ha plotui, vertintini kaip techninė klaida, kuri, jai paaiškėjus, buvo nedelsiant ištaisyta. Pažymima, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą momento buvo nustatyta, jog visas jo plotas patenka į vandens telkinių apsaugos zoną. Teritorijų planavimo skyrius, prašydamas išduoti planavimo sąlygas, pateikė atsakovui Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtino, jog visas ginčo žemės sklypas patenka į vandens telkinio apsaugos zoną ( b. l. 96, 100, 103, 107, 108, 115-116, 122).
Kaip buvo minėta, Utenos RAAD atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, reikalingas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti, grindė Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktu. Ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojęs Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktas nustatė, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje), o esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje teigė, kad įvardintoje teisės normoje įtvirtintas draudimas netaikytinas ginčo žemės sklypo atžvilgiu, kadangi jis yra Zarasų rajono savivaldybės, Turmanto seniūnijos, (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Utenos RAAD, remdamasis Specialiųjų sąlygų 125 punktu, laikėsi pozicijos, kad Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktas nagrinėjamu atveju privalo būti taikomas, kadangi nėra duomenų apie galiojantį (duomenys neskelbtini) kaimo ar šios gyvenamosios vietovės teritorijos planavimo dokumentą, kuriame būtų pažymėta leidžiama užstatyti teritorija vandens telkinio atžvilgiu (b. l. 80). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais.
Atsižvelgus į Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkte įtvirtintų nuostatų turinį, daroma išvada, kad, sprendžiant ginčą dėl Utenos RAAD Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, būtina nustatyti, kur yra ginčo žemės sklypas - (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ar už šio kaimo ribų. Dėl šios priežasties svarbu išsiaiškinti minėtoje teisės normoje vartojamos sąvokos „kaimas“ turinį. Specialiosiose sąlygose sąvokų „kaimas“ ar „kaimo teritorija“ apibrėžimų nėra pateikta. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas „kaimo“ ar „kaimo teritorijos“ sąvokų taip pat nepateikia; kaimo gyvenamosios vietovės yra minimos šio įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje, apibrėžiančioje urbanizuotų teritorijų sąvoką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 802 redakcija) patvirtintuose Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principuose ir tvarkoje yra nustatyta, kad kaimo gyvenamąją vietovę sudaro urbanizuota ir neurbanizuota teritorijos, pateikta šių sąvokų samprata (5 punktas). Esant tokiai teisinio reglamentavimo situacijai, teismas sprendžia, kad, aiškinantis „kaimo“ ar „kaimo teritorijos“ sąvokas, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais aiškinimais dėl iki 2013-01-01 galiojusiame Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkte įtvirtintų nuostatų taikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartyje yra pateikęs išaiškinimą, kad, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje pateikta urbanizuotos teritorijos samprata, „kaimu“ laikyti tik urbanizuotą teritoriją, nėra pagrįsta, kadangi šia nuostata įstatymų leidėjas siekė apibrėžti ne miesto, miestelio ar (ir) kaimo, bet tik šių gyvenamųjų vietovių statiniais užstatytų dalių sąvoką. Dėl šios priežasties, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nesant specialių teisės normų, atskleidžiančių „kaimo“ („kaimo teritorijos“) sąvokas, būtina vadovautis bendrosiomis normomis (administracinė byla Nr. A-261-337/2011).
Šalies gyvenamųjų vietovių skirstymą į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves nustato Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalis. Šis įstatymas miesto gyvenamosioms vietovėms priskiria miestus, o kaimo gyvenamosioms vietovėms yra priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. To paties įstatymo 3 straipsnis, pateikęs miesto ( 2, 3 dalys), miestelio (4 dalis) ir viensėdžio (6 dalis ) apibrėžimus, šio straipsnio 5 dalyje nurodo, kad kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija), nustatantys sąrašą objektų, kurių duomenys yra kaupiami šiame registre, nurodo ir gyvenamąsias vietoves – miestus, miestelius, kaimus ir viensėdžius (3.4 punktas, 2010 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 794 redakcija). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.1.5 punktą, Nekilnojamojo turto registre įrašomi ir saugomi duomenys apie nekilnojamojo daikto adresą, suformuotą pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1092. Nurodytų nuostatų 71.9 punktas nustato, kad šiam registrui funkcionuoti naudojama ir Lietuvos Respublikos adresų registro informacija - savivaldybės kodas ir pavadinimas, seniūnijos kodas ir pavadinimas, gyvenamosios vietovės kodas ir pavadinimas, gatvės kodas ir pavadinimas, numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje, korpuso numeris, buto ar negyvenamosios patalpos numeris pastate, adreso identifikacinis kodas. Adresų formavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad adresas valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose yra skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės registrų sąveiką, yra suformavęs aiškinimą, jog Nekilnojamojo turto registro įraše esantys adreso duomenys yra tinkami įrodymai, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto buvimo vietos nustatymo (2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-337/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-747/2011). Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro 2009-09-01 Išrašo-pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-21 išrašo, juose nurodyta, kad ginčo žemės sklypas yra Zarasų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 11-13, 169-171). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnis imperatyviai nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodymų, paneigiančių aukščiau įvardintus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ar duomenų apie teismine tvarka nagrinėjamus ginčus dėl minėtų duomenų nuginčijimo teismui nepateikė. Tokiu būdu teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, daro išvadą, jog byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamojo daikto buvimo vietą sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ginčo žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės Zarasų rajono savivaldybės Turmanto seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, o ne už įvardinto kaimo ribų.
Vertindamas Utenos RAAD atsiliepimo ir atstovų teiginius, jog V. D., prašydamas išduoti planavimo sąlygas, tiksliai nenurodė, kokioje žemės sklypo vietoje bus išdėstyta ūkininko ūkio sodyba, kaip ginčo žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai bus susieti su kuriama ūkininko sodyba, taip pat kad pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypui nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną nebuvo visiškai tikslūs, teismas mano, kad tai nesudarė faktinio pagrindo atsakovui neišduoti planavimo sąlygų. Teismo vertinimu, klausimai dėl konkrečios ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimas ginčo žemės sklype, nebaigtų statyti statinių integravimas į planuojamą ūkininko sodybą bei numatytų kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams yra sprendžiami ne planavimo sąlygų išdavimo procedūros metu, o vėlesnėse teritorijų planavimo stadijose. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonų specialiųjų sąlygų taikymo ginčo žemės sklypui klausimas yra priskirtas ne atsakovo kompetencijai, jis yra išspręstas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio 2012-11-16 raštu Nr. (12.12U)-140 ( b. l. 31).
Teismas, nustatęs, kad ginčo žemės sklypas patenka į Zarasų rajono savivaldybės, Turmanto seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, ir atsižvelgęs į tai, jog Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardintus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų, daro išvadą, kad Utenos RAAD atsisakymas pateikti projektavimo sąlygas, reikalingas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti, yra neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Utenos RAAD išduoti planavimo sąlygas ginčo žemės sklype rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti pagal Teritorijų planavimo skyriaus 2012-11-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-55 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 11.2.7 punktą, atsakovui Utenos RAAD yra priskirta funkcija teisės aktų numatytais atvejais derinti teritorijų planavimo dokumentus ir išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Funkcija išduoti planavimo sąlygas rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tarp jų – ir ūkininko sodybos vietai parinkti, numatyta ir Taisyklių 16.1 punkte. Nustatyta, kad Teritorijų planavimo skyrius, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti planavimo sąlygas, pateikė ir V. D. pateiktų dokumentų kopijas. Teismas, įvertinęs šių dokumentų turinį, daro išvadą, kad jie buvo pakankami individualiam administraciniam aktui priimti. Atsižvelgus į tai, kad yra tenkinamas pagrindinis reikalavimas ir viešojo administravimo subjekto priimtas neteisėtas individualus administracinis aktas panaikinamas, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Utenos RAAD išduoti projektavimo sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovui 2012 m. lapkričio 19 d. nepagrįstai atsisakius išduoti planavimo sąlygas, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nustatytu laiku gavus Zarasų rajono savivaldybės administracijos parengtą planavimo sąlygų sąvadą, reikalingą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti, šį teritorijų planavimo dokumentą rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1122 3-iojo punkto nustatytomis sąlygomis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti planavimo sąlygas, reikalingas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjos: Dalytė Zlatkuvienė
Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė