Civilinė byla Nr. 2-1607/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01632-2010-1

          Procesinio sprendimo kategorija 126.8

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andres stiklas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. B2-1595-254/2013 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andres stiklas“ skundą dėl 2013 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas BUAB „Andres stiklas“ bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą „Dėl administravimo išlaidų tvirtinimo“; patvirtinti papildomas 28 884,54 Lt administravimo išlaidas bei priteisti iš kreditoriaus AB DNB bankas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-5). Nurodė, kad 2011 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime nutarta skirti 20 500 Lt administravimo išlaidoms, apimančioms išlaidas buhalterinėms paslaugoms, kurui, patalpų nuomai, turto saugojimui ir kt., taip pat nuspręsta, kad pardavus turtą (atsargas) ir bankroto administratoriui pateikus dokumentus (sąskaitas faktūras ir pan.), pagrindžiančius patirtas išlaidas, susijusias su turto saugojimu, patalpų nuoma ir t.t., svarstyti klausimą dėl šių išlaidų skyrimo bankroto administratoriui. Administratoriaus teigimu, administravimo sąnaudas sudaro 49 384,54 Lt. Todėl administratorius 2013 m. vasario 19 sušaukė kreditorių susirinkimą ir pasiūlė patvirtinti papildomas 28 884,54 Lt administravimo išlaidas, tačiau jos nebuvo patvirtintos. Administratorius nurodo, kad apie 40 000 Lt išlaidų sudarė bendrovės trumpalaikio turto (specifinės paskirties stiklo) saugojimo išlaidos, šis turtas dėl didžiausio kreditoriaus AB DNB bankas (62,05 % balsų) balsų dauguma priimtos pardavimo tvarkos bendrovei neatnešė pelno, nes buvo neparduotas ir utilizuotas. Šio kreditoriaus balsų dauguma taip pat lėmė ir nutarimą nepatvirtinti papildomos sąmatos, nors jis dėl to nenurodė jokių motyvų ir argumentų. Administratorius prašė priteisti jo naudai iš kreditoriaus AB DNB bankas 1500 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Panaikino UAB „Andres stiklas“ 2013 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų tvirtinimo“, kuriuo nutarta netvirtinti papildomų 28 224,54 Lt administravimo išlaidų, bei įpareigojo kreditorių susirinkimą šį klausimą svarstyti iš naujo. Skundą kitoje dalyje atmetė (t. 1, b.l. 149-152). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarka. BUAB „Andres stiklas“ administratorius prie skundo pateikė sąrašą, kuriame nurodė išlaidų rūšis bei administravimo sąnaudų dydį, taip pat pateikė šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus. Šių išlaidų didžiausią dalį - 40 578,44 Lt sudaro patalpų nuomos išlaidos. 2011 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu pirmu darbotvarkės klausimu patvirtinta 20 500 Lt administravimo išlaidų sąmata, nurodant, kad tai apima ir patalpų nuomos išlaidas, be to, administratoriui pateikus pagrindžiančius dokumentus dėl išlaidų, susijusių su turto saugojimu ir patalpų nuoma ir kt., nutarta vėliau svarstyti dėl papildomų išlaidų skyrimo. Teismo nuomone, jau vien duomenys apie patalpų nuomos išlaidas, kuomet šios išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, jos yra pagrįstos sutartimi ir PVM sąskaitomis faktūromis, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą. Kreditoriai, nutarę papildomai neskirti lėšų būtinoms administravimo išlaidoms padengti, savo sprendimo neargumentavo ir net nesilaikė ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimo, todėl toks jų sprendimas gali trukdyti bankrutuojančios įmonės administravimo procesui. Teismas sprendė, kad 2013 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas neskirti papildomų lėšų administravimo išlaidoms padengti, kurios jau yra patirtos administruojant įmonę ir administratorius turi jas patvirtinančius dokumentus, be to, jos susidarė vykdant susirinkimo nutarimus dėl bankrutuojančios įmonės administravimo, yra neteisėtas. Teismas, vykdydamas administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Todėl administratoriaus reikalavimas, kad administravimo išlaidas patvirtintų teismas, yra nepagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrė bankrutuojanti įmonė kaip byloje dalyvaujantis asmuo, o ne jos vardu veikiantis bankroto administratorius. Atstovavimo sutartis sudaryta su BUAB „Andres stiklas“, todėl teismas sprendė, kad priteisti bylinėjimosi išlaidas administratoriui nėra pagrindo (CPK 93 str. 1 d.). Be to, skundžiamą nutarimą priėmė BUAB „Andres stiklas“ kreditorių susirinkimas, o ne konkretus kreditorius, dėl ko administratoriaus turėtos išlaidos administruojant bankrutuojančią įmonę galėtų būti priskirtos prie tam tikslui skirtų administravimo išlaidų ar vertintinos kaip išlaidos, kurias administratorius prisiima savo rizika.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Andres stiklas“ bankroto administratorius R. P. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno  apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį – patvirtinti papildomas BUAB „Andres stiklas“ 28 884,54 Lt dydžio bankroto administravimo išlaidas, priteisti iš kreditoriaus AB DNB bankas BUAB „Andres stiklas“ bankroto administratoriui bylinėjimosi išlaidas bei taip pat iš AB DNB bankas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą (t. 1, b.l. 179-185). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.             Teismas, nutaręs panaikinti 2013 m. vasario 19 d. BUAB „Andres stiklas“ kreditorių susirinkimo nutarimą neskirti papildomų lėšų administravimo išlaidoms padengti, nepagrįstai atsisakė nutartimi patvirtinti 28 884,54 Lt dydžio papildomas bankroto administravimo išlaidas. Apelianto teigimu, toks teismo vengimas klausimą išspręsti iš esmės prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, taip pat pažeidžia principus, kuriais turi būti vadovaujamasi bankroto procese (operatyvumas, ekonomiškumas).

2.             Kreditorius AB DNB bankas, kurio reikalavimo dydis sudaro 62,05 proc., apsunkina BUAB „Andres stiklas“ bankroto procedūrų eigą, nes jis gali vienašališkai siūlyti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus ir (ar) vienasmeniškai priiminėti kreditorių nutarimus.

3.             BUAB „Andres stiklas“ bankroto administravimo sąnaudas sudaro 49 384,54 Lt dydžio pinigų suma, kurią patvirtina pateiktos dokumentų kopijos. Apeliantas nurodo, kad šios sąnaudos susijusios su BUAB „Andres stiklas“ bankroto procesu ir buvo būtinos kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymui, papildomos administravimo sąnaudos ir atsirado vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas 2011 m. liepos 28 d. nutarimu patvirtino 20 500 Lt bankroto administravimo išlaidas, todėl 28 884,54 Lt administravimo išlaidų suma nepatvirtinta nepagrįstai. Be to, kreditorius AB DNB bankas, kreditorių susirinkime balsuodamas prieš papildomų administravimo išlaidų patvirtinimą, nenurodė jokių motyvų ar argumentų.

4.             Teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau, grąžindamas administravimo išlaidų klausimą spręsti kreditorių susirinkimui, neužtikrino bankroto procese privalomų principų laikymosi ir paliko kliūtis BUAB „Andres stiklas“ bankroto proceso užbaigimui. Apelianto teigimu, nėra pagrindo tikėtis, kad sušaukus naują kreditorių susirinkimą, jame būtų priimtas nutarimas dėl 28 884,54 Lt dydžio bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo, dėl ko apeliantui vėl tektų skųsti priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas, panaikinęs skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir turėdamas bankroto administravimo sąnaudas patvirtinančius dokumentus, turėjo ir galėjo nutartimi patvirtinti 28 884,54 Lt dydžio BUAB „Andres stiklas“ bankroto administravimo išlaidas.

5.             Teismas be teisinio ir faktinio pagrindo atsisakė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kreditoriaus AB DNB bankas. Atstovavimo sutartyje numatyta, jog advokatui pavedama atstovauti administratoriaus R. P. interesams, kurią pasirašė administratorius savo vardu, o ne kaip BUAB „Andres stiklas“ atstovas. Bylinėjimosi išlaidas patyrė administratorius asmeniškai, o ne BUAB „Andres stiklas“. Apelianto teigimu, administratoriaus išlaidas apmokant advokato suteiktas teisines paslaugas sąlygojo kreditoriaus AB DNB bankas balsavimas prieš papildomų administravimo išlaidų patvirtinimą. Šis kreditorius taip pat nesutiko ir su pareikštu skundu, todėl administratoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl neteisėto ir nepagrįsto kreditoriaus elgesio, o šio kreditoriaus sprendimai faktiškai yra BUAB „Andres stiklas“ kreditorių susirinkimo sprendimai.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Savex““ prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra (t. 2, b.l. 8-9).

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą (t. 2, b.l. 11-14). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.

1.           Teisės aktai nesuteikia teisės teismui patvirtinti nutarimo kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtu klausimu, nes teismas atlieka tik kreditorių priimtų nutarimų pagrįstumo kontrolę. Be to, BUAB „Andres stiklas“ kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą, kad klausimas dėl administravimo išlaidų tvirtinimo būtų pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime.

2.             Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti iš kreditoriaus AB DNB bankas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes CPK nenumato procesinės galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančios įmonės kreditoriaus. Be to, prieš apelianto pasiūlymą patvirtinti papildomą administravimo išlaidų 28 884,54 Lt sumą taip pat balsavo ir kreditorius UAB „Swedbank lizingas“. Kreditoriaus teigimu, ĮBĮ numatytų kreditoriaus teisių įgyvendinimas ir bankroto administratoriaus nesutikimas su priimtu nutarimu, konkretaus kreditoriaus pozicija ar teismo nutartimi nesudaro pagrindo reikalauti iš kreditoriaus, su kurio pozicija administratorius nesutinka, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą ar teismo nutartį, su kuria administratorius nesutinka.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje paduotas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino administratoriaus prašymo patvirtinti papildomas administravimo išlaidas bei atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl apeliacijos dalyką sudaro šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl įpareigojimo kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo

Kaip minėta, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kuria teismas netenkino administratoriaus prašymo patvirtinti papildomas administravimo išlaidas ir prašo apeliacinės instancijos teismo nutartimi patvirtinti papildomas 28 884,54 Lt dydžio bankroto administravimo išlaidas.

ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises daugeliu bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų inter alia šio straipsnio 5 punkte nustatyta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai ir pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį. Taigi, kreditorių susirinkimas jam įstatymu pavestus klausimus tam tikra prasme sprendžia savivaldos principu, susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Tačiau įstatymas nenumato, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kitoje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, jog „teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. <...>... tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į paminėtą įstatyminį reglamentavimą bei teisminę praktiką tokio pobūdžio teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtinais atvejais, t.y. kai priimti nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo ir jo nesąžiningo elgesio, kelių kreditorių nesąžiningų susitarimų ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės klausimu dėl papildomų administravimo išlaidų ir perdavė šį klausimą svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui. Kitą administratoriaus skundo dalį – dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo – atmetė, apeliantas prašo jas patvirtinti.

Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas teigia, jog teismas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino pagrįstai, o atskiruoju skundu ir neprašo panaikinti skundžiamos nutarties tos dalies, kuria klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Taigi, skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl papildomų administravimo išlaidų netvirtinimo ir klausimas perduotas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, faktiškai yra įsiteisėjusi ir jos pagrindu kreditorių susirinkimui neabejotinai kyla pareiga iš naujo svarstyti šį klausimą. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme bet kuriuo atveju vien dėl šios priežasties nebūtų pagrindo tvirtinti papildomas administravimo išlaidas, nes vykdant įsiteisėjusią skundžiamos nutarties dalį dar šį klausimą iš naujo privalėtų svarstyti kreditorių susirinkimas. Pastebėtina, kad apeliantas nurodo, kad grąžinus administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą spręsti kreditorių susirinkimui, galimas vėl skųstino nutarimo priėmimas dėl kreditoriaus AB DNB banko dominavimo. Tokie apelianto nuogąstavimai galimai nėra visai be pagrindo, sutiktina su juo, kad bylinėjimosi „karuselės“ nepagrįstai apsunkina tiek bankrutuojančią įmonę, tiek kreditorius, tiek teismus. Kita vertus, pareikšti nuogąstavimai šiuo metu dar tėra tik prielaidų lygmenyje, juo labiau, kad  kreditorius AB DNB bankas neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl ginčyto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsiliepime į atskirąjį skundą pats nurodė, kad BUAB „Andres stiklas“ kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą, jog klausimas dėl administravimo išlaidų tvirtinimo būtų pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Todėl galima manyti, kad iš naujo kreditorių susirinkime svarstant klausimą dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo, kreditoriai atsižvelgs (o elgdamiesi sąžiningai ir atsakingai – ir privalėtų atsižvelgti) į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, juo labiau, kad dar 2011 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime patys buvo įsipareigoję svarstyti papildomų administravimo išlaidų skyrimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą reglamentavimą bei teisminę praktiką, nėra pagrindo teigti, kad teismo įpareigojimai kreditorių susirinkimui svarstyti klausimus inter alia dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo iš naujo per se pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar ir nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jau šiuo metu galima konstatuoti esant išimtines aplinkybes, dėl ko galima būtų paneigti kreditorių teisę patiems spręsti susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas, teigdamas, kad teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė priimti nutartis, susijusias su bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo išlaidomis, negrąžinant klausimo spręsti kreditorių susirinkimui, vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-841/2012. Tačiau toje nutartyje buvo aptariamas ne klausimas dėl papildomų administravimo išlaidų tvirtinimo, kai kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo (kaip nagrinėjamoje byloje), o iš esmės sprendžiamas klausimas dėl nustatyto laikotarpio, kuriam numatyta administravimo išlaidų suma, pagrįstumo. Be to, minėtoje nutartyje kreditoriai neturėjo teisinio suinteresuotumo, kad klausimas pakartotinai būtų svarstomas kreditorių susirinkime, ir toks teismo procesinis sprendimas toje byloje pagerino kreditorių teisinę padėtį. Taigi, nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-841/2012 ratio decidendi  nesutampa. Kita vertus, aukščiau jau minėta, kad galimybė tvirtinti administravimo išlaidas teisme nėra atmetama apskritai.

Remiantis išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo, todėl, panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nepatvirtintos papildomos administravimo išlaidos, pagrįstai šio klausimo svarstymą iš naujo perdavė kreditorių susirinkimui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas priteisti iš kreditoriaus AB DNB bankas jo naudai 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Visų pirma, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju advokatui pavesta atstovauti administratoriaus R. P. interesus, bylinėjimosi išlaidas patyrė apeliantas asmeniškai, o ne BUAB „Andres stiklas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutiktina su tokiu apelianto argumentu. Sistemiškai aiškinant atitinkamas ĮBĮ ir CK nuostatas, teismų praktikoje konstatuota, jog tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1478/2012). Taigi, administratorius yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2010 ir kt.). Taigi, bankroto procese nei vidiniuose, nei išoriniuose santykiuose administratorius neveikia kaip atskiras savarankiškas fizinis asmuo. Be to, ir iš atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui pavedama atstovauti BUAB „Andres stiklai“ bankroto administratoriaus R. P. interesus BUAB „Andres stiklas“ bankroto byloje ir kitose civilinėse bylose, atstovavimo sutartį pasirašė būtent BUAB „Andres stiklas“ bankroto administratorius R. P. (t. 1, b.l. 65). Dėl to spręsti, kad R. P. veikė asmeniškai, o ne kaip BUAB „Andres stiklas“ bankroto administratorius nėra pagrindo. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad pagal tokią atstovavimo sutartį ir kitose bylose administratorius veikia kaip savarankiškas fizinis asmuo, o ne įmonės atstovas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju patyrė bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, o ne bankroto administratorius. Administratorius, atstovaudamas tiek įmonės, tiek kreditorių interesus, reikšdamas ieškinius kitiems ūkio subjektams („išorinius“ ieškinius) paprastai patiria tam tikras išlaidas, susijusias su jam suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Šios išlaidos faktiškai patenka į administravimo išlaidas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų pagrindo manyti, kad ginčuose su įmonės kreditoriais pačioje bankroto byloje („vidiniai“ ieškiniai/skundai) tokio pobūdžio išlaidos neturėtų būti priskiriamos administravimo išlaidoms, juo labiau, kai administratoriaus reikalavimai, kaip šiuo atveju, yra pripažinti teisėtais/iš dalies teisėtais. Kreditoriai, priimdami neteisėtus nutarimus, turėtų įvertinti, kad toks jų elgesys gali būti nenaudingas jiems patiems – administravimo išlaidos dėl tokio jų elgesio didėtų, atitinkamai mažėtų jų pačių reikalavimų patenkinimo galimybė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administratoriaus turėtos tokio pobūdžio išlaidos administruojant bankrutuojančią įmonę galėtų būti priskirtos prie tam tikslui skirtų įmonės administravimo išlaidų, tik gal būt svarstytinas klausimas ar tikrai visais atvejais jos iš tikrųjų buvo būtinos ir  pagrįstos.

Antra, apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad administratoriaus išlaidas apmokant advokato suteiktas teisines paslaugas sąlygojo kreditoriaus AB DNB bankas balsavimas prieš papildomų administravimo išlaidų patvirtinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik tai, kad kreditorius balsuoja ne taip kaip pageidauja administratorius, savaime neturėtų lemti  kreditoriui neigiamų pasekmių visais atvejais atlyginant turėtas teisinės pagalbos išlaidas įmonei (beje, administratorius priteisti jas įmonei ir neprašo). t.y. net ir nenustačius, kad taip elgiamasi dominuojant savo padėtimi ir akivaizdžiai nesąžiningai. Kreditoriai, balsuodami kreditorių susirinkimuose, naudojasi jiems ĮBĮ suteiktomis teisėmis. Todėl, nenustačius, kad šiomis teisėmis yra faktiškai piktnaudžiaujama, sutiktina su kreditoriaus AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog kreditoriaus teisių įgyvendinimas bankroto procese – balsavimas kreditorių susirinkime „už“ ar „prieš“ - nesudaro pagrindo, nors balsavusiojo pozicija ir pripažinta nepagrįsta, visais atvejais  reikalauti iš kreditoriaus (juo labiau, tik iš vieno, kai nagrinėjamu atveju prieš papildomų administravimo išlaidų patvirtinimą balsavo ne tik kreditorius AB DNB bankas, bet ir kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ (t. 1, b.l. 67-68)) atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą. Taip pat sutiktina su  kreditoriaus AB DNB bankas argumentais, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo sprendimui negali būti vadovaujamasi apelianto nurodomomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-634/2012, Nr. 2-820/2013, nes bylų aplinkybės nėra tapačios: pirma, abiejose bylose apeliantais buvo kreditoriai, nesutikę su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jų atskirieji skundai atmesti; antra, pirmojoje byloje išlaidos už advokato pagalbą buvo priteistos įmonei (ko nagrinėjamu atveju nėra prašoma), o ne administratoriui, antroje byloje, skirtingai negu nagrinėjamoje, išlaidos buvo priteistos skundą pateikusiam kreditoriui, kuriam kitaip kompensuoti išlaidas už teisinę pagalbą nėra galimybės, be to, joje ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas išimtinai vieno kreditoriaus balsais.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, be to, atsižvelgiant į jau aukščiau išdėstytus argumentus, apeliantui išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagal jo pateiktus dokumentus  - 900 Lt nepriteisiamos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                          Alvydas Poškus