Civilinė byla Nr. e2S-847-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08756-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11; 3.5.1; 3.5.26.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Revita Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Revita Group“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjos mažosios bendrijos (toliau – MB) „Revita Group“ skundas dėl antstolio D. B. veiksmų. Kartu su skundu, pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00016, įskaitant 2020 m. kovo 5 d. turto arešto akte Nr. S-20-35-4064, nurodyto skolininkei MB „Revita Group“ priklausančio turto varžytynių skelbimą ir tolimesnį jų vykdymą, iki bus išnagrinėtas skolininkės skundas ir priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.
2. Pareiškėja MB „Revita Group“ nurodė, kad pareiškėjos (skolininkės) reiškiami reikalavimai atitinka tikėtino pagrįstumo kriterijų. Kartu su skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad antstolis netinkamai nustatė skolininkei (pareiškėjai) turto vertę bei įkainojo jį žemesne nei rinkos kaina. Iš skolininkės (pareiškėjos) pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad antstolio sudarytame turto arešto akte buvo aprašytas ne visas skolininkei (pareiškėjai) priklausantis kilnojamasis turtas, kas ne tik padidintų areštuoto turto vertę, bet ir leistų patenkinti kreditoriaus reikalavimus didesne apimtimi. Be to, antstolis nei turto arešto akte, nei patvarkyme nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip buvo nustatomas skolininkei (pareiškėjai) priklausantis ir areštuotinas turtas, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis buvo nustatyta konkreti turto vertė, ar jis faktiškai buvo apžiūrėtas, jei taip, kada buvo vykdoma ši apžiūra bei kas joje dalyvavo.
3. Pareiškėjai MB „Revita Group“ taip pat pažymėjo, kad reiškiamais reikalavimais siekia išvengti, jog antstoliui vykdant išieškojimo veiksmus, skolininkei (pareiškėjai) priklausantis turtas būtų parduotas varžytynėse už nepagrįstai mažą kainą. Iš turto arešto akto matyti, kad dabartinė antstolio patvarkymuose ir turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė nepadengia net pusės kreditoriaus reikalaujamos sumos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad antstoliui pardavus skolininkės turtą artimiausiu metu skelbiamose varžytynėse už šiuo metu nustatytą nepagrįstai žemą kainą, likusi nepatenkinta kreditoriaus reikalavimų suma antstolio būtų priverstinai išieškoma iš kito skolininkės turimo turto, dėl ko būtų nepagrįstai pažeistos skolininkės teisės bei teisėti interesai. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei skolininkės (pareiškėjos) skundas būtų patenkintas, o antstolis jau būtų įvykdęs išieškojimo veiksmus ir pardavęs turtą, šalių grąžinimas į pradinę padėtį, buvusią iki antstolio paskelbtų varžytinių, būtų objektyviai nebeįmanomas. Tokią poziciją neabejotinai patvirtina aplinkybės, jog varžytinėse turtą įsigiję asmenys pagrįstai galėtų remtis savo kaip sąžiningų turto įgijėjų statusu ir jų teisės būtų prioritetiškai ginamos. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau tęsiant išieškojimo procedūras, būsimas galimai skolininkei palankus teismo sprendimas objektyviai būtų neįvykdomas arba jo vykdymas taptų itin komplikuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos MB „Revita Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos pateiktą pareiškimą ir su pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.
6. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, pardavus iš varžytynių pareiškėjos areštuotą turtą. Be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas sprendė, kad nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos MB Revita Group prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant antstolio D. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0035/20/00016, įskaitant 2020-03-05 turto arešto akte Nr. S-20-35-4064 nurodyto skolininkui MB Revita Group priklausančio turto varžytynių skelbimą ir tolimesnį jų vykdymą, iki bus išnagrinėtas skolininko skundas ir priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. Antstoliui siekiant aprašyti visą pareiškėjui priklausantį turtą bei tinkamai ir visapusiškai įvertinti esamą turto būklę ir jo vertę. Antstolis privalėjo fiziškai atvykti į patalpas ir apžiūrėti turto arešto akte nurodytą turtą. Atitinkamai šioje turto apžiūroje turėjo dalyvauti ne tik vykdymo proceso šalys, bet ir šių patalpų savininkas.
7.2. Iš antstolio priimtų procesinių sprendimų matyti, kad nei antstolio priimtuose patvarkymuose, nei turto arešto akte nėra pateikiama jokia informacija apie tai, kaip buvo nustatomas pareiškėjui priklausantis turtas, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis buvo nustatyta turto vertė, ar jis faktiškai buvo apžiūrėtas, jei taip, kada buvo vykdoma ši apžiūra bei kas joje dalyvavo. Priešingai, aplinkybė, kad turto arešto akte nenurodyti jokie turto arešto akto surašymo metu dalyvavę asmenys, patvirtina, kad pareiškėjai priklausantis turtas faktiškai nebuvo apžiūrėtas bei buvo įvertintas net neturint jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjui priklausančio turto būklę, kas savaime leidžia teigti, jog antstolio priimti ir pareiškėjo skundžiami procesiniai sprendimai yra neteisėti. Aptartos aplinkybės ir bylos medžiaga patvirtina, kad preliminariai vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, byloje galėtų būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų preliminaraus pagrįstumo bei priėmė neteisėtą skundžiamą nutartį.
7.3. Pareiškėja skunde reiškiamais reikalavimais siekia išvengti, jog antstoliui vykdant išieškojimo veiksmus, pareiškėjai priklausantis turtas nebūtų parduotas varžytynėse už nepagrįstai mažą kainą. Antstolis patvarkyme nurodė, jog turto varžytynės bus skelbiamos ne anksčiau kaip balandžio 1 d. Taigi pareiškėjai priklausantis turtas gali būti išvaržytas bet kurią minutę. Dabartinė antstolio patvarkyme ir turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė nepadengia net pusės kreditoriaus reikalaujamos sumos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad antstoliui pardavus pareiškėjo turtą artimiausiu metu skelbiamose varžytynėse už šiuo metu nustatytą nepagrįstai žemą kainą, likusi nepatenkinta kreditoriaus reikalavimų suma antstolio būtų priverstinai išieškoma iš kito pareiškėjo turimo turto, dėl ko būtų nepagrįstai pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai.
7.4. Jei pareiškėjos skundas būtų patenkintas, o antstolis jau būtų įvykdęs išieškojimo veiksmus ir pardavęs turtą, šalių grąžinimas į pradinę padėtį, buvusią iki antstolio paskelbtų varžytinių, būtų objektyviai nebeįmanomas. Tokią poziciją neabejotinai patvirtina aplinkybės, jog varžytinėse turtą įsigiję asmenys pagrįstai galėtų remtis savo kaip sąžiningų turto įgijėjų statusu ir jų teisės būtų prioritetiškai ginamos.
7.5. Be to, varžytinėse nepagrįstai išvaržius pareiškėjui priklausantį turtą už mažesnę nei rinkos kainą pareiškėjui būtų padaryta žala, kurios atlyginimo minėtas subjektas būtų priverstas reikalauti iš atsakingų asmenų (t.y. antstolio).
8. Išieškotojas UAB „Tradicija ir Stilius“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
8.1. Skolininkas atskirajame skunde neginčija, kad jis neapmokėjo antstolio pasiūlytos turto vertės nustatymo ekspertizės, taigi, neįvykdė CPK 682 str. 3 d. nustatytos pareigos, pagal kurią skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Antstolio areštuoto turto sąraše yra net 27 eilutės skirtingo turto vienetų eilutės, dalis kurių susideda iš keleto panašių turto vienetų, pavyzdžiui, 16 šviestuvų (4 eil.), 9 ventiliatorių (5 eil.), 85 pakabų (6 eil.) ir kt. Todėl Skolininko prieštaravimuose pateiktos kelios atskiros sąskaitos, susijusios tik su kėdėmis ir signalizacija, niekaip nepaneigia bendros antstolio nustatytos turto vertės atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai nustatė, kad skolininko skundas yra prima facie nepagrįstas. Todėl nutartis yra teisėta, pagrįsta ir paliktina nepakeista.
8.2. Antstolio varžytynės dar net nėra paskelbtos (ką pripažįsta ir pats skolininkas), todėl turtas nebus išvaržytas ne tik bet kurią minutę, tačiau ir ne mažiau kaip iki varžytynių pabaigos, kai jos bus paskelbtos (CPK 713 str. 4 d.). Kita vertus, kaip teisingai pažymėta nutartyje, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tad laikinoji apsaugos priemonė — išieškojimo vykdymo procese sustabdymas — gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą, kurio pagrindu gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės. Kitaip tariant, skolininkas negali tikėtis nevykdyti savo įsipareigojimų išieškotojui vien tik procesinėmis priemonės vilkindamas turto išvaržymą. Todėl vien ta aplinkybė, kad skolininko turtas kažkada gali būti parduotas iš varžytynių, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vykdymo procesą stabdyti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl antstolio veiksmų.
11. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus (išieškojimą), tai turi būti išimtis, kurios taikymą asmuo visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.
12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
13. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai nepagrįstas. Kadangi skundas nėra tikėtinai pagrįstas, teismas sprendė, kad nėra poreikio tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14852-925/2020 pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas. Teismas šia nutartimi panaikino antstolio D. B. 2020-02-04 turto arešto aktą Nr. S-20-35-4064, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00016; panaikino antstolio D. B. 2020-03-05 patvarkymą Nr. S-20-35-7511 bei 2020-03-19 patvarkymą Nr. S-20-35-8789, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00016; įpareigojo antstolį D. B. iš naujo įvertinti pareiškėjui (skolininkui) MB „Revita Group“ priklausantį kilnojamąjį turtą, esanti negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes dėl jos paduoti du atskirieji skundai, tačiau aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs iš esmės pareiškėjos skundą jį patenkino, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.
16. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su pareiškėja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti, prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei antstolio paskelbtomis varžytynėmis parduodamas turtas būtų perleistas kitiems asmenims, ir pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų būtų tenkintas, tai nulemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-11 nutartimi civilinėje byloje e2YT-14852-925/2020 patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, ir nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, reiškia, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas. Vadinasi, šiuo atveju egzistuoja tikimybė, kad parduodamo iš varžytinių turto kaina nustatyta neteisingai.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0035/20/00016 iki bus išnagrinėtas skolininko skundas ir priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjos MB Revita Group atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti antstolio D. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0035/20/00016 iki bus išnagrinėtas skolininko MB Revita Group skundas dėl antstolio D. B. veiksmų.
Teisėja Rita Kisielienė