Baudžiamoji byla Nr. 1-1979-276/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06863-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys,
sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,
dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,
kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,
nukentėjusiųjų A. T., O. P., I. G. atstovui advokatui T. U.,
vertėjai Audronei Adomavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. P. 2018-02-09 apie 19.00 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas T. Narbuto gatve, Vilniuje link Sėlių gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli visuomeninio transporto stotelės „T. Narbuto“, nesulėtino greičio, buvo neatidus, nepraleido per pėsčiųjų perėją einančio S. T. ir jį partrenkė, dėl ko dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis 2018-02-10 11.30 val. mirė gydymo įstaigoje.
Kaltinamasis V. P. kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-02-09 apie 19.00 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo T. Narbuto gatve link Žvėryno 1 eismo juosta. Jis per vėlai pastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusį S. T., stabdė, bandė išvengti susidūrimo, tačiau nespėjo ir pėsčiųjų perėjoje jį partrenkė.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 235/2018 (01) matyti, jog S. T. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kojose; odos nubrozdinimais veide, dešinėje alkūnėje, juosmens dešinėje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje; dešinio žastikaulio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešiniųjų šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio alkūnkaulio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinio gaktikaulio lūžiu, kairio šlaunikaulio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinio šeivikaulio lūžiais; minkštųjų audinių kraujosruva nugaros dešinėje, dešinio inksto riebalinėje kapsulėje ir dešinėje kojoje; kepenų plyšimu; kaukolės skliauto ir pamato lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų galvos smegenų pusrutulių sferinių ir pamatinių paviršių ir smegenėlių sferinio ir pamatinio paviršiaus; galvos smegenų sumušimu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse bei kairiame smegenėlių pusrutulyje; hemopneumotoraksu (kliniškai). Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų koma (kliniškai), progresuojančiu dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Sužalojimai visumoje dėl daugybinių kaulų lūžių, vidaus organų sužalojimo, galvos smegenų sumušimo, kaukolės pamato lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. T. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį bei makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad pirmiausia transporto priemonė kontaktavo su nukentėjusiojo kojomis, užvažiuojant nukentėjusiojo atžvilgiu iš dešinės. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį bei makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad pirminio kontakto metu, nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje. Pasisakyti, ar partrenkimo metu nukentėjusysis ėjo, bėgo ar stovėjo, nėra galimybės, kadangi nustatyti sužalojimai nėra pakankamai informatyvūs tam padaryti (b. l. 21-33).
Iš pagarsintų nukentėjusiosios A. T. parodymų matyti, kad ji S. T., žuvusio 2018-02-09, našlė. Jos vyras 2018-02-09, apie 12 val., išvažiavo į sodybą, kuri randasi Nemenčinės plente. Vakare, kai vyras negrįžo namo, ji ypatingai nesusirūpino, nes pagalvojo, kad jis liko sode pernakvoti, kaip tai darė anksčiau, ir grįš rytoj. Telefono su savimi jis nebuvo pasiėmęs, todėl susisiekti su juo ji negalėjo. 2018-02-10, apie 16 val., jai paskambino dukra Olga ir pranešė apie tai, kad vyras 2018-02-09, vakare, pateko į eismo įvykį, buvo sužalotas ir mirė Lazdynų ligoninėje. Laidotuvėmis rūpinosi ji ir jos dukros bendrai. Jai dėl vyro mirties padaryta turtinė ir neturtinė žala (b. l. 35, 36).
Iš pagarsintų nukentėjusiosios O. P. parodymų matyti, kad ji S. T. jaunesnioji dukra. Jai buvo žinoma, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2018-02-09, ryte, tėvas išvažiavo į sodybą, kuri randasi Nemenčinės plente. Tądien, dienos metu, susiskambino su mama, ši patvirtino, kad tėvas tikrai išvažiavo į sodą. Vakare, kai tėvas negrįžo namo, nei ji, nei kiti šeimos nariai nesusirūpino, kadangi tėvas kartais pasilikdavo nakčiai, dviem sode. Telefono tėvas nesinešiojo. 2018-02-10 jai į mobilųjį telefoną paskambino sesuo, kuri su šeima tuo metu buvo Briuselyje. Ši pasakė, kad gavo keistą skambutį, kad jų tėvas nukentėjo eismo įvykio metu, guli Lazdynų ligoninėje. Ji pasakė sesei, kad informaciją patikrins ir paskambino į Lazdynų ligoninės priimamąjį. Jai patvirtino, kad tėvas pas juos reanimacijoje. Kai ją sujungė su reanimacija, atsiliepęs gydytojas pranešė, kad tėvas mirė. Po šito ji nuvažiavo į ligoninę ir įsitikino, kad tai tikrai jų tėvas. Laidotuvėmis rūpinosi ji, jos sesuo ir mama bendrai. Jai dėl tėvo mirties padaryta turtinė ir neturtinė žala (b. l. 46-47, 48).
Iš pagarsintų nukentėjusiosios I. G. parodymų matyti, kad ji S. T. vyresnioji dukra. Eismo įvykio dieną, t. y. 2018-02-09, ji buvo Briuselyje, kur dirba ir šiuo metu gyvena. Tądien su tėvu ar mama nekalbėjo. 2018-02-10, apie 12 val., jos vyrui į mobilųjį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė tyrėju ir paprašė telefoną perduoti jai. Jai tyrėjas pranešė, kad jos tėvas nukentėjo eismo įvykio metu ir šiuo metu paguldytas į Lazdynų ligoninę. Ji iš pradžių nepatikėjo, kadangi prieš tai jau kelis kartus buvo gavę melagingus skambučius dėl panašių įvykių. Norėdama viską patikrinti, paskambino sesei, kuri buvo Lietuvoje. Ši susisiekė su Lazdynų ligoninės reanimacija, kur jai informaciją apie tėvą patvirtino, taip pat pranešė, kad tėvas mirė. Laidotuvėmis rūpinosi ji, jos sesuo ir mama bendrai. Jai dėl tėvo mirties padaryta turtinė ir neturtinė žala (b. l. 40-41, 42).
Iš pagarsintų liudytojo A. O. parodymų matyti, kad 2018-02-09, apie 19.00 val., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės prospektu nuo Justiniškių mikrorajono pusės link Narbuto gatvės. Buvo jau tamsu. Be kritulių, giedra. Važiuojamoji dalis buvo šlapia, bet neslidi. Jis prie Laisvės pr. - Pilaitės pr. - Narbuto g. sankryžos privažiavo kairiąja eismo juosta ir sustojo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Šioje sankryžoje turėjo sukti į kairę, į Narbuto gatvę. Gretimoje eismo juostoje, t. y. jam iš dešinės, sustojo automobilis Volkswagen Passat, baltos spalvos. Užsidegus žaliam signalui, jie abu pajudėjo iš vietos. Iš pradžių jie važiavo maždaug vienodai, t. y. lygiagrečiai. Tačiau, kai jis ir gretima eismo juosta važiavęs automobilis Volkswagen Passat įvažiavo į Narbuto gatvę, Volkswagen Passat vairuotojas padidino greitį ir gerokai aplenkė jį. Labai greitai tarp jų susidarė apie 50 m atstumas. Narbuto gatve jis važiavo, kaip ir Laisvės prospektu, kraštine kairiąja eismo juosta, t. y. antra eismo juosta. Automobilis Volkswagen Passat važiavo pirma tos pačios krypties eismo juosta, priekyje jo. Jiems artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Narbuto gatvės važiuojamąją dalį, kai jis dar buvo apie 100 m atstumu iki šios perėjos, pastebėjo skiriamosios juostos praėjimu link perėjos ateinantį pėsčiąjį. Pėsčiasis ėjo šiek tiek greitesniu tempu nei vidutinis. Matė, kaip pėsčiasis priėjo prie perėjos, nesustodamas prie jos ir, kaip jam pasirodė, nežiūrėdamas į dešinę artėjančių automobilių kryptimi, įžengė į kelio važiuojamąją dalį perėjos ribose ir tuo pačiu tempu ėjo link kitos gatvės pusės. Matė, kad, kai pėsčiasis atsirado maždaug ties kelio viduriu, staiga užsidegė pirma eismo juosta važiavusio automobilio Volkswagen Passat „STOP“ žibintai (tuo metu šis automobilis buvo apie 10 m atstumu iki perėjos) ir automobilis pradėjo „mėtytis“ savo juostoje tai į dešinę, tai į kairę. Jam susidarė įspūdis, kad tokiu būdu automobilio Volkswagen Passat vairuotojas bando padaryti efektyvesniu stabdymą ir išvengti pėsčiojo partrenkimą. Jam atrodo, kad kažkuriuo momentu pėsčiasis pastebėjo į jį važiuojantį automobilį, sustojo perėjoje ir bandė paeiti atgal. Tačiau tuo metu šis buvo partrenktas automobilio Volkswagen Passat priekine dalimi. Po šito automobilis Volkswagen Passat su pėsčiuoju ant variklio dangčio pavažiavo į kairę, įvažiavo į antrą eismo juostą, t. y. į tą juostą, kuria važiavo jis, ir sustojo prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Pėsčiasis nuslydo nuo automobilio variklio dangčio ir griuvo ant kelkraščio automobiliui Volkswagen Passat iš kairės, ties jo priekine dalimi. Visą tai matydamas, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir įvažiavo į viešojo transporto sustojimą „Narbuto“, kur savo automobilį sustabdė ir išlipo iš jo. Nuskubėjo prie pėsčiojo. Šis kvėpavo, bet buvo be sąmonės. Automobilio Volkswagen Passat vairuotojas buvo prie automobilio. Jis buvo šoko būsenoje, prašė pagalbos, pats negalėjo susitvarkyti, jis bandė daryti dirbtinį kvėpavimą pėsčiajam, kitaip padėti. Iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Prie jų taip pat buvo priėjusi kažkokia moteris. Kadangi jis skubėjo, negalėjo pasilikti įvykio vietoje ir daugiau eismo įvykio dalyviams nieko negalėjo padėti, todėl paliko savo vizitinę kortelę tai moteriai ir išvažiavo nesulaukęs policijos pareigūnų. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pridurti (b. l. 52).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti T. Narbuto g., Vilniuje, ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 10 m, dešinės pusės šaligatvio plotis yra 5 m, kairės – 2,50 m, matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, yra 150 m, įjungus tolimųjų šviesų žibintus – 250 m. Automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi T. Narbuto gatvės antroje eismo juostoje. Priekine dalimi automobilis nukreiptas link Sėlių g., galine dalimi – link Laisvės pr. Nuo galinio kairiojo rato iki važiuojamosios dalies krašto kairėje pusėje – 0,70 m, nuo priekinio kairiojo rato – 0,85 m. Nuo galinės automobilio Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklinimo pabaigos – 17,20 m. Rasti daiktai: pėsčiojo akinių rėmelis guli ant važiuojamosios dalies antroje T. Narbuto g. eismo juostoje. Nuo automobilio Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies – 2,60 m, nuo kairiojo automobilio šono – 0,60 m. Dėmė panaši į kraują 0,15 x 0,15 m už horizontaliojo ženklinimo linijos 1.1, prie skiriamosios juostos. Nuo automobilio Volkswagen Passat galinės dalies iki dėmės – 1,60 m, nuo kairiojo automobilio šono – 1,20 m. (b. l. 8-13).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Volkswagen Passat, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: skilusios radiatoriaus grotelės ir priekinis bamperis, sulenktas variklio dangtis, išdaužtas priekinis stiklas (b. l. 14-16).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d..
Kaltinamasis V. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę V. P., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme mažesne už jos vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad V. P. yra jauno amžiaus, dirba, anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra pagrindai taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 68 str. - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Civilinis ieškinys:
- Nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiosioms išmokėjo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
- Įrodyta, kad dėl kaltų V. P. veiksmų A. T. neteko vyro, O. P. ir I. G. tėvo, todėl teismo nuomone, jų dvasinius išgyvenimus atlyginti ši suma yra per maža, todėl dalį neturtinės žalos joms turi atlyginti kaltinamasis, todėl iš jo priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, jų dydis mažintinas atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį, jo amžių.
Atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės pagal bylos apimtį, todėl priteistinos.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
n u s p r e n d ė :
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir nubausti 2 metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę V. P. paskirti 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti V. P. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Priteisti iš V. P. neturtinei žalai atlyginti A. T. naudai 5000 eurų, O. P. 3000 eurų ir I. G. 3000 eurų.
Priteisti iš V. P. 605 eurus advokato pagalbai apmokėti A. T. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Robertas Rainys
Nuorašas tikras