Administracinė byla Nr.: I-682-621/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00398-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.7;73
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. liepos 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. skundu atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ panaikinimo ir kitų reikalavimų,
n u s t a t ė:
Pareiškėja Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narė L. Š. 2011 m. liepos 15 d. (spaudas ant voko) Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, prašydama panaikinti viešąjį interesą pažeidžiantį, įstatymams prieštaraujantį neteisėtą ir viršinantį savo (rajono tarybos) įgaliojimus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr.T-689 bei kreiptis į prokuratūrą, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir regreso tvarka (CK 6.280) iš kaltųjų asmenų išreikalauta sumokėti už padarytus nuostolius.
Pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. skundas atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.
Pareiškėja skundžia sprendimą, kuriuo Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendė panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūniją ir priskirti jos aptarnaujamą teritoriją Šeduvos miesto seniūnijai. Pareiškėja savo skunde nurodo, jog vykdydama rinkėjams duotą priesaiką, juos atstovaudama, jų prašoma ir gindama viešą interesą, kaip rajono tarybos narė, kreipiasi į teismą, kad būtų panaikintas minėtas neteisėtas ir viršijantis savo įgaliojimus bei prieštaraujantis įstatymams, sprendimas.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. numatoma, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ir fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pažymėtina ir tai, kad L. Š., tiek ir kaip savivaldybės tarybos narei, tiek ir kaip fiziniam asmeniui, juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis galėtų ginti viešąjį interesą teisme nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnį savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; 2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į frakcijas reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Taigi šiame straipsnyje pateiktas baigtinis savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas, kuriame tokia teisė kaip kreiptis dėl savivaldybės tarybos priimtų administracinių aktų teisėtumo atitikimo Konstitucijai, įstatymams ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams nėra nustatyta.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog būtent minėtose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Pastarųjų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 1 punktą, nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Taigi Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjektų veiklos tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009). Tai reiškia, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai. Taigi savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų atžvilgiu yra taikoma specifinė teisėtumo kontrolės užtikrinimo forma, kurią atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai apskrityse. Tokie įgaliojimai savivaldybių tarybų nariams nėra suteikti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.
Skunde pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kaip atsakovės priimtas sprendimas pažeidė jos (ne kaip savivaldybės tarybos narės) subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.
Konstatavus, kad pareiškėja neturi kreipimosi į teismą teisminės gynybos (reikalavimo) teisės, pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. skundas dėl viešąjį interesą pažeidžiančio, įstatymams prieštaraujančio neteisėto ir viršijančio savo (rajono tarybos) įgaliojimus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ panaikinimo, kreipimosi į prokuratūrą, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir regreso tvarka (CK 6.280) iš kaltųjų asmenų išreikalauta sumokėti valstybei už padarytus nuostolius atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p., 106 str., teismas
n u t a r i a:
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. skundą atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl viešąjį interesą pažeidžiančio, įstatymams prieštaraujančio neteisėto ir viršijančio savo (rajono tarybos) įgaliojimus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ panaikinimo, kreipimosi į prokuratūrą, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir regreso tvarka (CK 6.280) iš kaltųjų asmenų išreikalauta sumokėti valstybei už padarytus nuostolius atsisakyti priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
Teisėjas Žanas Kubeckas