Baudžiamoji byla Nr. 1-674-899/2018
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00213-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.2
(S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,
sekretoriaujant Linai Paulauskienei,
dalyvaujant prokurorėms J. S., D. K., A. R.,
kaltinamajam T. P., jo gynėjai advokatei V. M.,
nukentėjusiajam M. B., jo atstovei advokatei J. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-10 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 214 str. 1 d. galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 30 parų areštu; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu pagal LR BK 290 str. ir LR BK 286 str. galutine bausme - laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 MGL dydžio bauda; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine bausme - 30 parų areštu ir 6 MGL dydžio bauda; 8) Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-09 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017-07-19 nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 2017 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
T. P. 2017-09-05 apie 9 val. (duomenys neskelbtini) mieste, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas rankomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam M. B. į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinio momens, dešiniojo smilkinio ir užausio-ausies kaušelio, kairiojo momens srityse, dešiniojo antakio išoriniame trečdalyje, tarpantakyje, kairės akies abiejų vokų-nosies srityje, nosies nugarėlės-dešiniojo apatinio voko srityje, kairiojo dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kraujosruvas ir muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, tai yra padarė nukentėjusiajam M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. P. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nepamena kur buvo rugsėjo 5 dieną, bet su M. B. tikrai negėrė. Dešimtą valandą turėjo būti namuose, nes atvažiuoja inspektorė iš probacijos inspekcijos, duoda papūsti, tikrina dėl girtumo. Gyvena (duomenys neskelbtini), mama gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją eidavo rytais, nes eidavo pas bendradarbį. Ar incidento dieną buvo pas motiną, negali pasakyti. Rugsėjo 1 dieną matė nukentėjusįjį pirmą kartą. Rugsėjo 5 dieną dirbo arba remontavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliai negali pasakyti. Pasisėdėjime su M. B., E. U., E. B., savo motina nedalyvavo. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten yra autoplovykla. Nebedirba, nes maža alga. Jo telefono numerio galas 794. Juo naudojasi jau ilgai, skambina pats, bet kartais gal draugams paskambinti duoda. Eidavo pas bendradarbį, tai gali būti, kad įvykio dieną telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) g. stočių. Jo telefono numerį gal turėjo E.. Pats nukentėjusiojo numerio neturėjo ir jam neskambino. M. B. pasakoja taip gal iš pykčio, nes jo (T. P.) buvusi sugyventinė gyvena su nukentėjusiuoju. Nežino, ar sugyventinė norėtų grįžti pas jį. Santykių su sugyventine nėra, „labas, labas“ ir viskas. Ji piktumų neturėtų turėti. E. S. piktumų prieš jį neturi, su ja nesipyksta. J. V. nepažįsta. Turi daug draugių. E. K. pažįsta, su ja padraugavo ir išsiskyrė. Su E. U. kartu dirbo, sutaria gerai. Nukentėjusysis sakė, kad jis (T. P.) jį sužalojo. M. B. sužalotą yra matęs ne kartą. Jis su drauge vieną dieną vienas vaikšto sužalotas, kitą – kitas. Pats asmens nesužalojo. Žmona visą laiką už vyrą paliudys. E. K. nesigyrė, kad išmušė dantis. Jai sakė, kad parašė pareiškimą, jog išmušė dantis. Nežino, kodėl visi liudytojai taip nurodo, reikia klausti jų. Su nukentėjusiuoju prieš savaitę gėrė. Ankščiau nėra gėręs ar buvęs vienoje kompanijoje. Turi brolį. Jis dirba, po Lietuvą vežioja sausainius. M. 2017 metų rugsėjo mėnesį prašė pinigų jo brolio dėl dantų, nes jam iškrito ar kažkas nutiko. Kaip tai nutiko, nežino. Kas kreipėsi dėl pinigų ar nukentėjusysis, ar brolis, negali pasakyti. Brolis galvojo, kad už praeitą bylą, nes tada buvo teisiamas už dantis. Ten buvo kitas asmuo nukentėjęs, galvojo, kad tas asmuo prašo. Tas įvykis buvo 2014 ar 2016 metais.
Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad susipažino su T. P. šiam grįžus iš kalėjimo. Viskas vyko rugsėjo 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), butą nuomojasi. T. Ryte prieš 8.00 val. atėjo E. U. ir T. P., pasiūlė išgerti, jis sutiko. P. matė gal trečią kartą. Vieną kartą prieš įvykį jis pradėjo pulti. T. P. vakarykščiai gėrė su E. U. ir buvo jau „paėmęs“. Pats taip pat buvo pagiringas. Nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko du butelius degtinės po pusę litro, grįžo pas jį ir pradėjo gerti. Gėrė „čierkomis“, T. P. buvo išgėręs 4-5. Buvo kartu T. P., E. U., jo (M. B.) draugė E. B., po to T. P. pasikvietė savo draugę E., jos pavardės nežino, ir buvo T. P. mama. T. draugė paprašė parūkyti, jos su E. B. nuėjo į tualetą parūkyti. Jie su T. P. sėdėjo ant lovos, kalbėjo normaliai ir T. P. iš niekur nieko trenkė iš alkūnės per veidą, jis pargriuvo ant lovos, T. P. ant jo užšoko ir pradėjo daužyti iš rankos. Sudavė iki 20 smūgių vien į galvą su rankomis. Paskutinį kartą davė iš galvos į lūpas, nuo smūgių iškrito dantys. Jis nieko nesakė prieš smūgius. Tuo metu merginos buvo išėjusios. Kambaryje buvo E. U. ir T. P. mama. Jie matė smurtavimą, sutrukdyti nebandė. Pasiėmė dantis ir nubėgo pas E. B.. Iš paskos atbėgo T. ir prašė neskambinti į policiją. Dantis matė jo draugė E. ir kita E. (T. P. draugė). Joms sakė kas išmušė dantis. Buvo ištinusi visa lūpa, visas veidas raudonas. Sužalojimai išryškėjo truputį vėliau. Sužalojimus merginos jau galėjo matyti. Kraujo truputį buvo. Dantį bandė įsidėti, galvojo gal laikysis. Jo įsisukti neįmanoma. Jį tik tam kartui buvo įsidėjęs, jis laikėsi kokias 5 minutes, kol parėjo į kambarį. Parėjo į kambarį ir nebesilaikė. Nežino dėl ko jis sumušė, gal dėl draugės. Prieš tai visas aplinkybes pamena gerai, po smūgių jautėsi apsvaigęs. Ryte T. P. atėjus pas jį, kalbėjo normaliai. Su drauge sutaria gerai, gyvena gal jau metus. Gal specialiai E. U. atsivedė T. P., kad jį „biški“ apdaužytų. Po įvykio ar buvo susitikęs su T. P. motina, negali prisiminti. T. P. iš pradžių siūlė niekur nesikreipti dėl dantų. Davė brolio numerį, kad susitartų, sutvarkys dantis, nes jis pinigų neturi. Iš pradžių sutiko, galvojo sutvarkys, bet paskui kitą dieną išgirdo iš kaimynų, kad T. P. nenori sutvarkyti, o nori išdaužyti visus dantis. Draugė paskambino T. broliui, po to pats su juo kalbėjo. Kontaktų su broliu buvo keletas, tą dieną ir dar kitą. Iš pradžių prašė 200 eurų, bet paskui paskambino giminėms, pasakė „tiek prašai, tau niekas nesudės“. Sugyventinė į šį įvykį blogai sureagavo. Tėvai ne vietiniai, jiems apie įvykį sakė. Tėvai blogai į tai sureagavo, sakė „bėk iš to bendrabučio“. Į ekspertą kreipėsi rugsėjo 9 dieną, negalėjo paeiti. Į policiją kreipėsi gal už trijų dienų, nes išgirdo, kad jis nenorės mokėti pinigų, nori išmušti visus. T. P. pareigos nevartoti alkoholinių gėrimų nežinojo. Jis gerdavo nealkoholinį gėrimą, tuo metu, kai jam buvo uždėta apykoja. Dabar dažnai mato jį girtą. Gal dvi - tris savaites jau geria. Prieš savaitę gėrimus vartojo su kaimynu, T. P. tik kartu buvo. Civilinį ieškinį palaiko. Buvo sudaužyta visa galva. Sužalojimai buvo matomi porą, trejetą savaičių. Ligoninėje negulėjo. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju. Į darbą kažkiek laiko nenuėjo, gal savaitę. Darbe sužalotą, jo dantis matė. Klausė „kas tau taip padarė?“. Sužalojimo metu juto fizinį skausmą, po to skaudėjo porą savaičių. Ėjo į ekspertizę, vos neišvirto, gulėjo lovoje. Vartojo vaistus nuo skausmo „Diclac“. Vaistus gėrė savaitę. Dėl įvykio patyrė išgyvenimus, negalėjo normaliai bendrauti su draugais, giminėmis. Dantys buvo ankščiau sugedę, todėl buvo protezuoti, gal 2009 metais, jam buvo 19 metų. T. P. iki šiol matyti nemalonu, kai reikia prasilenkti. Blaivus jis normalus. Yra baimė dėl asmenų poelgio. Dantų neturėjimas valgyti trukdo, normaliai negali. Dėl savo išvaizdos išgyvena. Pas gydytojus lankėsi, už konsultaciją mokėjo 30 eurų. Kreipėsi į odontologą, turėjo išsitraukti šaknis. Dantis jau sudėti, sumokėjo 660 eurų. Iki įvykio dantys laikėsi gerai.
Liudytoja J. V. teisme parodė, kad T. P. yra buvęs kaimynas. Su juo sutaria iš dalies neblogai, pasisveikina ir viskas. Stengiasi nebendrauti, nes blaivus geras žmogus, išgėrusio prisibijo. M. B. - kaimynas, su juo sutaria gerai, santykiai kaimyniški. Jis yra draugiškas, geras. Jis gyvena trečios ar ketvirtos durys nuo jos. Buvo sumuštas M. B.. Apie tai sužinojo po muštynių, nes atėjo E. B. ir pasakė, kad M. B. sumušė T. P., išmušė jam dantis, yra galvoje guzų. E. pasakė „pasižiūrėk, jis virtuvėje“. Paskui atėjo M. , netvirtai stovėjo, blogai jautėsi. M. paklausė, kas įvyko, pasakė, kad pas jį kambaryje įvyko muštynės, kad jį sumušė T. P.. Sakė, kad jam galva svaigsta. Matė, kad buvo galvoje guziukų, nubrozdintas, dantų nebuvo, sakė, kad dantenas skaudėjo. Kraujas nebėgo, bet buvo nubrozdinimai. Mėlynių nepamena. Tiksliai sužalojimų negali prisiminti, tikriausiai buvo kraujosruvos. Kur jis tuo metu turėjo dantis, negali pasakyti. Pati ten nebuvo, nematė, nežino, kas ten dalyvavo, kada jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kiti sakė, kad nieko nematė. Triukšmo, išgertuvių nematė. Gal konflikto dieną matė T. P., bet negali prisiminti. Ar M. po įvykio buvo blaivus, negali prisiminti. Matė, kad jam buvo sunku stovėti. T. buvo išgėręs, tokiu momentu jo privengia, jis buvo neblaivus. G. J. girdėjo jų pokalbį. M. jis matė vėliau nei ji pati. Su E. kalbėjo iš ryto. Negali pasakyti, kelintą valandą. Prieš tai dieną matė M. B. sveiką, o ryte jau buvo sumuštas. Gal galėjo būti 8.00 val. ryto, tiksliai negali pasakyti. Jis turėjo netikrus dantis. Galėjo būti, kad T. P. gyrėsi apie muštynes, pasakojo nesąmones. Nežino kuo dar girdavosi T. P.. Viskas vyko dėl E.. Yra buvę, kad T. sakydavo „šiandien sužalojau tą“, nežino ką jis tuo norėjo pasakyti, gal jis nori pagražinti. T. motina bijo dėl savo sūnaus. Atrodo, kad T. juokauja, bet ar tai teisybė, nežino. Dėl policijos iškvietimo nežino. Buvo nesutarimų tarp M. ir T. po muštynių. Kartu su M. ėjo į ekspertizę, jis vos neišvirto, jam paliko bloga. Padėjo pas gydytojus nueiti. M. draugė paprašė, kad jį palydėtų pas gydytojus, nes ji turėjo eiti į darbą. Žino, kad M. vaikščiojo pas gydytojus, žiūrėjo, jam žadėjo įdėti laikinus dantis, bet nežino, ar įdėjo. Buvo užsiminę, kad T. norėjo M. atlyginti. Nežino ar žadėjo dantis sudėti, ar pinigais. Kaip klausimas sprendėsi, nežino. Pokalbiai su T. ir jo motina buvo. Nenori kištis, viena gyvena. Konfliktas vyko dėl E.. Išeina, kad T. pavydėjo M. E., todėl jį sumušė. Motina buvo sakiusi „nesodinkite mano sūnaus“. Kodėl ji prašė, gal, kad blogai neliudytų. Buvo tokia kaip užuomina. Pati muštynių nematė, tvirtai negali paliudyti. E. U. pažįsta. Kitą dieną jį matė, bet jis buvo neblaivus. Girdėjo, kad jis kartu su T. ir M. dalyvavo. Girdėjo iš T. draugės. Negali prisiminti, ar minėjo, jog T. mama ten buvo, negali pasakyti. E. U. sakė, kad nieko nematė, nieko nežino. Pas E. su M. draugai ateina nedažnai. Būna, kad su drauge pabaliavoja, būna šventės ar gimtadienis. Patys su sugyventiniu savaitgaliais su M. pabaliavoja. Su M. nesibara. Kiek jis gyvena, pirmą kartą matė, kad neteko dantų. Sakė, kad dantys netikri. Jis bandė įsidėti, jie krito jam lauk, jis negalėjo valgyti.
Liudytoja E. S. teisme parodė, kad su kuo susimušė T. P., nematė. Jai paskambino T., kad užeitų atsigerti kavos. Buvo 2017 m. rugsėjo mėnuo. Ryte atėjo atsigerti kavos, vėliau su E. išėjo parūkyti, paskui atbėgo M. ir sakė, kad susimušė. Buvo rytas, gal po 9.00 val. Buvo T., E. ir T. mama. Kavos gėrimo metu T., M. kalbėjo apie senus laikus, ji nelabai gilinosi, nes nesuprato kokia pokalbių esmė. Kažkas buvo kalbama apie E.. E. buvo susijusi su nukentėjusiuoju, ji nukentėjusiojo draugė. Prieš rūkymą jos buvo kambaryje, kiti gėrė kavą, dar buvo sidro ir degtinės. Nežino, ar visi vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo būrys išgeriančių. Nukentėjusysis buvo neblaivus, gėrė. Asmenys gal buvo pagiringi. T. gal pagiringas. Ji su E. kalbėjo ir rūkė apie 10 minučių. Kambaryje liko mama, T., nukentėjęs ir dar vienas asmuo, jo vardo, pavardės nežino. Iki rūkomojo yra metras gal du, jis kitame aukšto gale. Pas jas atbėgo nukentėjęs ir kaltinamasis. Nukentėjęs atbėgo šaukdamas, kad susimušė su T. P.. Jis buvo sveikas, sužalojimo nebuvo. Jis rankoje turėjo vieną dantį. Paskui dantį įsidėjo atgal. Matė įdėtą dantį, nukentėjusysis jį įsisuko. Vėliau prasidėjo ginčas. Pati nematė kaip jis neteko danties, nematė kaip viskas vyko. Nukentėjęs pasakė, kad T. išmušė dantį. Jis nesakė dėl ko, nes jie visi subėgo. Kaip išmušė, taip pat nesakė. Dantis buvo dirbtinis. Nubrozdinimų, įdrėskimų nukentėjusiajam nematė. Kiti atbėgo už penkių minučių, nes buvo surūkiusios pusę cigaretės. Atbėgo nukentėjusysis, po to kaltinamasis, mama ir kitas asmuo - E. U., visi pradėjo aiškintis. Kalba vyko apie muštynes. Visi aiškinosi, ji nekreipė dėmesio. T. P. sakė, kad neišmušė, o nukentėjęs, kad išmušė. Su T. P. bendrauja retai, nukentėjusysis nepažįstamas. E. B. bandė kviesti policiją. T. prašė nekviesti, kodėl, nežino, išėjo. T. skambino A. ar odontologei S., ji dirba (duomenys neskelbtini). Skambino tartis. T. skambino broliui, tarėsi dėl pinigų. Nukentėjusysis kalbėjo su A. P.. Nežino, kodėl jis siūlė susitarti. T. P. buvo geras vaikinas, padėjo mamai, tai buvo kai jai buvo 14 metų. Yra girdėjusi, kad jis daro nusikaltimus.
Liudytoja E. B. teisme parodė, kad T. P. - buvęs draugas, o M. B. - esamas draugas. Konfliktas dėl T. pavydo negalėjo kilti. Nežino, ar T. patenkintas, kad jie su M. pora. Santykiai su T. P. neutralūs. Buvo ankstus rytas, prieš 8.00 val. Kažkas pradėjo klibinti durų rankeną, durų neatidarė. V. T. prisibeldė ir su M. sumąstė nueiti į parduotuvę, jie nusipirko alkoholinių gėrimų. Alkoholį vartojo T., J., M. , E., nevartojo E., pati šiek tiek vartojo. Visi suvartojo gal porą butelių degtinės. J. ir E. U. yra kaimynai. E. U. yra T. draugas. T. P. buvo labai apsvaigęs. Jie bendravo ir viskas buvo gerai, tiksliai negali prisiminti apie ką kalbėjo. Buvo poblaivė. Jos su E. išėjo parūkyti. Visi buvo ramūs kol ji neišėjo. Jai išėjus, viskas prasidėjo. Kambaryje liko J., E., T. ir M. . Muštynių metu visi asmenys buvo kambaryje. Rūkė gal 4-5 minutes. M. atbėgo rėkdamas „dantys išmušti“, prašė kviesti policiją. Kitų asmenų, su kuriais M. galėjo sukonfliktuoti, tuo metu nebuvo. Iš paskos atbėgo T. ir prašė nekviesti policijos, žadėjo M. atlyginti žalą už dantis. Jų prašė susitarti, galvojo, kad susitars. Į policiją nesikreipė, nes bandė susitarti telefonu su T. broliu A.. Pati paprašė T. jo brolio numerio. Viskas vyko tą pačią dieną. Iš pradžių jis sutiko atlyginti žalą, paskui nebesutiko. Nukentėjusysis prašė 500 eurų sumos, o T. brolis norėjo jį nuvesti pas daktarus pats, bet M. nesutiko. Jeigu būtų sumokėję 500 eurų, nebūtų kreipęsi į policiją. M. nukentėjo, o jį sumušė T.. Pati to nematė, bet atbėgo M. , o T. atbėgo jam iš paskos. Nukentėjusiajam buvo sužalota galva, mėlynės ant veido, buvo išmušti dantys. Prieš įvykį jo dantys buvo geri. M. liko nesupratęs, dėl ko T. taip pasielgė, nes sakė, kad be žodžių jam davė. Sakė kiek smūgių, bet negali prisiminti. E. ir J. įvykį matė. M. apginti niekas nebandė, jis pats pasakojo. Kas jį sumušė, M. pasakė iš karto. E. U. po įvykio išėjo į savo kambarį. Jis reagavo ramiai. Kraujo buvo kambaryje, koridoriuje, rūkomajame. Su jais po konflikto nebendravo. Tai vyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko negali prisiminti. Kitų įvykių prieš tai M. neturėjo. Gal dėl gėrimo kilo konfliktas. J. prašė nesikreipti į teismą. Kaip konkrečiai ji prašė, negali nepamena. Ėjo pas ekspertą už 2-3 dienų, nes iš pradžių bandė susitarti. T. buvo pasiutęs, kai sužinojo, kad kreipėsi į policiją. Ankščiau tarp M. ir T. konfliktų nebuvo. Po muštynių buvo grasinimai, T. sakė „aš atsėdėsiu, mane paleis, aš vis tiek grįšiu“. Žodžiai po muštynių praėjus savaitei buvo sakomi M.. T. akistatoje nurodė ne tiesą. Jis sakė, kad jo nebuvo, jis nieko nežino. Jis ten buvo. T. visą laiką yra agresyvus. T. gal nepatiko M. veidas ir jis pasakė, kad jei būtų girtas, duotų į snukį. Nemano, kad T. pavydi jos M.. Išsiskyrė, nes nesutapo charakteriai. T. yra sėdėjęs kalėjime. Po to grįžo pas mamą. Yra buvę, kad jis buvo atėjęs į kambarį, kažko iš jos norėjo, bandė gultis į lovą.
Liudytojai J. P. (kaltinamojo motina) ir A. P. (kaltinamojo brolis) atsisakė duoti parodymus T. P. atžvilgiu.
Nors kaltinamasis T. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai apie T. P. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų J. V., E. S. ir E. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2017-09-08 protokolas-pareiškimas, kuriame M. B. nurodė, kad 2017-09-05 apie 8 val. pas jį atėjo greta gyvenantis kaimynas E. U. su jo draugės buvusiu draugu T. P., kurie jam pasiūlė išgerti. Jam sutikus, jie visi kartu nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko degtinės bei grįžo pas jį į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur visi kartu jie vartojo alkoholį. Išgertuvių metu prie jo sėdėjo T. P., kuris jam nieko nesakęs trenkė vieną kartą alkūne į veidą. Kilus tarp jų konfliktui, T. jį vėl puolė mušti kumščiais, bet kiek jam sudavė smūgių, pasakyti negali. Priėjęs prie jo, T. jam galva trenkė į veidą, ko pasėkoje jam išmušė du dirbtinius priekinius dantis. Kilusio konflikto metu jis nuo lovos pasiėmė iškritusius dantis ir nubėgo į tualetą. Iš paskos atbėgęs T. ėmė jo prašyti, kad jis nekviestų policijos ir žadėjo, jog jam atlygins už dantis. Patikėjęs juo, jis sutiko ir nekvietė policijos. Po kiek laiko jis suprato, kad T. jį apgavo ir atsilyginti neketina. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kur jam buvo atliktas tyrimas (1 t., b. l. 17-19);
- 2017-11-06 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra atlikta dalyvaujant nukentėjusiajam M. B.. Apžiūrėtas bendrabučio kambarys, kuris apstatytas baldais. M. B. teigimu, jis buvo sumuštas ant lovos. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 21-23);
- 2017-12-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog M. B. pateikė teismo medicinos specialisto išvados originalą, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 28-30);
- specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad M. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinio užausio-ausies kaušelio srityje, kairio momens srityje, dešinio antakio išoriniame trečdalyje, tarpantakyje, kairės akies abiejų vokų-nosies srityje, nosies nugarėlės-dešinio apatinio voko srityje, kairio dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje. Viršutinių dešinės pusės I-II dirbtinių dantų protezų pažeidimas (atsicementavimas) sužalojimu nevertinamas, kadangi minėti dantys yra dirbtiniai, protezuoti. Apatinių kairės pusės I-II dantų vainikų nežymus aptrupėjimas sužalojimu nevertinamas, kadangi, turimais duomenimis, nėra susijęs su nukentėjusiojo nurodytu įvykiu. Sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairio momens srityje, tarpantakyje, kairės akies abiejų vokų-nosies srityje, nosies nugarėlės-dešinio apatinio voko srityje, kraujosruvas ir muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, padaryti, kontaktuojant su kietais daiktais ir/ar paviršiais. Poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairio momens srityje, tarpantakyje, kairės akies abiejų vokų-nosies srityje, nosies nugarėlės-dešinio apatinio voko srityje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje padarytos, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. M. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiojo nurodytu laiku. M. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31-32);
- 2018-01-15 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota liudytojų E. B., E. U., E. K., A. P., nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo T. P. telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinės, gautos su 2017-12-11 pažyma, kurios įrašytos į kompaktinį diską. Atliekama telefoninių išklotinių analizė laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-09-10, kai įvykis buvo 2017-09-05 apie 8 val. T. P., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną laikotarpiu nuo 7 val. 17 min. iki 12 val. 10 min. buvo stotyse 8337, 8332, 8336, kurios yra adresu (duomenys neskelbtini), ir stotyse 1654, 1655, kurios yra adresu (duomenys neskelbtini). 2017-09-05 7 val. 25 min. T. P. skambino M. B.. 8 val. 47 min. T. P. skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 9 val. 23 min. ir 9 val. 24 min. T. P. skambino A. P.. 9 val. 26 min. A. P. parašė SMS T. P., o 9 val. 41 min. jam skambino bei 9 val. 45 min. parašė T. P. SMS žinutę. 9 val. 45 min. T. P. skambino E. B.. Liudytojos E. K. mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinių analizės metu nustatyta, kad 2017-09-05 laikotarpiu nuo 7 val. 02 min. iki 12 val. 21 min. ji jungėsi prie stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus 10 val. 08 min. ji jungėsi prie stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Prie tų pačių stočių, kaip ir T. P. telefonas, E. K. telefonas jungėsi 12 val. 29 min. ir 12 val. 30 min. Kitas žinomas E. K. telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), analizuojamu laikotarpiu buvo visiškai nenaudojamas. E. K. kontaktų su proceso dalyviais nenustatyta. Iš E. U. telefono 2017-09-05 buvo užfiksuoti du išeinantys skambučiai, kurių metu E. U. telefonas jungėsi prie stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš skambučių buvo T. P. motinai J. P.. 2017-09-05 laikotarpiu nuo 7 val. 17 min. iki 9 val. 45 min. T. P. intensyviai bendravo su A. P. ir J. P. - yra užfiksuoti 4 įeinantys ir 2 išeinantys skambučiai ir 3 išeinančios SMS žinutės. 9 val. 48 min. A. P. skambino E. B.. Laikotarpiu nuo 16 val. 29 min. iki 16 val. 38 min. SMS žinutėmis A. P. bendravo su M. B.. 2017-09-07 užfiksuoti A. P. du išeinantys ir du įeinantys skambučiai su M. B. bei tuo pačiu užfiksuoti du išeinantys A. P. skambučiai su T. P.. 2017-09-05 8 val. 06 min. T. P. parašė SMS žinutę E. B., o E. B. 2017-09-05 9 val. 45 min. skambino T. P. bei 9 val. 48 min. ir 9 val. 52 min. skambino A. P.. 2017-09-07 E. B. bendravo SMS žinutėmis su E. U.. 2017-09-05 7 val. 23 min. E. U. gavo SMS žinutę iš T. P., o nuo 16 val. 29 min. iki 16 val. 38 min. E. U. SMS žinutėmis bendravo su A. P.. 2017-09-06 14 val. 43 min., 16 val. 04 min., 17 val. 37 min., 21 val. 49 min. 2017-09-07 9 val. 06 min. E. U. skambino E. B.. 2017-09-07 9 val. 37 min. E. U. skambino A. P., o 11 val. 40 min. jis skambino A. P.. 2017-09-07 12 val. 26 min. E. U. skambino E. B., o 12 val. 38 min. E. U. skambino E. B.. 13 val. 39 min. ir 15 val. 24 min. E. U. skambino A. P., o nuo 14 val. 30 min. iki 22 val. 05 min. E. U. susirašinėjo SMS žinutėmis ir skambinosi vienas kitam su E. B.. 2017-09-08 nuo 12 val. 26 min. iki 16 val. 19 min. E. U. rašė 3 SMS žinutes bei skambino 1 kartą E. B.. M. B. T. P. rašė SMS žinutę 2017-09-05 10 val. 20 min. M. B. 16 val. 29 min. rašė 2 SMS žinutes T. P., o laikotarpiu nuo 2017-09-05 16 val. 36 min. iki 2017-09-07 14 val. 30 min. M. B. susirašinėjo SMS žinutėmis bei skambinosi su A. P.. Atlikus analizę, darytina išvada, kad 2017-09-05 įvykio metu laikotarpyje nuo 07 val. 40 min. iki 09 val. 48 min. E. U., T. P., M. B. mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie tų pačių stočių - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip ir E. B. - prie (duomenys neskelbtini). Liudytojos E. K. telefonas laikotarpyje nuo 07 val. 02 min. iki 12 val. 21 min. jungėsi prie stoties, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus 10 val. 08 min., kai jungėsi prie adreso: (duomenys neskelbtini). Prie tų pačių stočių kaip ir T. P. telefonas, E. K. telefonas jungėsi 12 val. 29 min. ir 12 val. 30 min. M. B. sumušimas galimai įvyko apie 09 val. 48 min., kai buvo užfiksuotas liudytojos E. B. skambutis ir 211 sekundžių trukmės pokalbis su A. P.. Išklotinių analizė patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus, kad po įvykio A. P. su M. B. susisiekė, nes užfiksuotos nuo 16 val. 29 min. iki 16 val. 38 min. 6 įeinančios ir išeinančios SMS žinutės nukentėjusiajam M. B.. Pirma žinutė gauta iš A. P.. Buvo kalbėta telefonu su M. B., kuris patvirtino, kad gavo žinutes iš A. P., tačiau jas visas ištrynė. Taip pat pasitvirtino M. B. duoti parodymai apie tai, kad A. P. ir po įvykio su juo susisiekė ir bandė tartis dėl žalos atlyginimo. 2017-09-07 užfiksuoti dar du išeinantys ir du įeinantys skambučiai A. P. su M. B.. Laikotarpyje nuo 19 val. 34 min iki 21 val. 26 min. užfiksuota 13 išeinančių SMS žinučių ir 3 įeinančios SMS žinutės T. P., bei 5, 29, 249 sek. trukmės išeinantys skambučiai T. P. iš A. P. telefono. Įvykio dieną vyko intensyvus bendravimas tarp brolių tiek skambučiais, tiek žinutėmis. Taip pat užfiksuoti E. B. kontaktai su T. P. 08 val. 06 min., kuomet ji gavo SMS žinutę iš T. P. ir 08 val. 45 min. ji skambino T. P., su kuriuo kalbėjo 67 sek., o iš karto po to skambino jo broliui. E. U. įvykio dieną bendravo tiek su T. P., tiek su A. P.. Pirmas kontaktas - 07 val. 23 min., o po įvykio laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2017-09-10 E. U.intensyviai bendravo su E. B. tiek žinutėmis, tiek skambučiais. Vieną žinutę E. U. 2017-09-06 20 val. 12 min. gavo iš M. B., tačiau į ją neatsakė nei žinute, nei skambučiu (1 t., b. l. 41-67);
- 2018-02-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog T. P. pateikė telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir SIM kortelę „Tele2 Pildyk“, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 70-73);
- 2018-02-14 - 2018-02-15 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota telefono „(duomenys neskelbtini)“ ir SIM kortelės, 2018-02-05 paimtos iš T. P., apžiūra, kurios metu užfiksuoti telefono knygutės įrašai telefone ir SIM kortelėje su asmenų pavadinimais ir jų telefono numeriais. Atlikus T. P. į adresų knygutę įvestų kontaktų analizę su gautomis išklotinėmis, nustatyti du nežinomi numeriai, kuriems T. P. skambino įvykio dieną. Paskambinus tais numeriais, nustatyta, kad vienu iš numerių atsiliepė A., kuri iškviesta į apklausą, o kita mergina prisistatė T. P. drauge E. S., kurią nutarta nedelsiant apklausti. Atlikta įvykio dienos visų T. P. telefoninių skambučių ir SMS žinučių analizė ( 1 t., b. l. 74-95);
- 2018-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinis pranešimas, kad 2017-09-05 T. P. ir E. U. nedirbo plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Autoplovyklos darbo laikas 9.00 val. iki 19.00 val. Autoplovykla dirba kintančiu grafiku (1 t., b. l. 103);
- 2017-10-30 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017-07-31 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje įrašytas T. P., kuris 2017-07-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per 15 dienų nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje), mokytis, tęsti darbą arba mokslus; per lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per lygtinio paleidimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe; per lygtinio paleidimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pabaiga 2017-12-02. Priežiūros metu yra vykdoma įpareigojimų kontrolė. Nėra nustatyta pažeidimų. Laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2017-09-06 T. P. nebuvo tikrintas namuose Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų (1 t., b. l. 106);
- VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos pateikta 2017-09-05 registracijų žurnalo ataskaita, kurioje užfiksuota, jog 2017-09-05 10.30 val. E. S. buvo registruota pas gydytoją-odontologę E. K. (1 t., b. l. 114-129);
- 2018-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog E. B. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 3 yra E. S. fotonuotrauka. Atpažinimo metu E. B. atpažino E. S., kaip merginą, kuri buvo pas ją bute, kurią pasikvietė T. P.. T. ją pristatė E. vardu. Ši sakė, kad turi du vaikus bei, kad ji turi eiti pas stomatologą. Ši mergina buvo su ja rūkomajame, kai atbėgo sumuštas M. , kuris rankoje laikė išmuštus dantis. Ši mergina gali patvirtinti, jog tiek T., tiek E. buvo jų bute įvykio dieną. Parodymo atpažinti metu fotografuota (1 t., b. l. 152-156);
- 2018-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam M. B. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 1 yra E. S. fotonuotrauka. Atpažinimo metu M. B. atpažino E. S., kuri įvykio dieną buvo atėjusi pas jį į butą su T. P., šio mama ir E. U.. Vėliau ši su jo sugyventine išėjo parūkyti. Kai jį sumušė, jis ten nubėgo, o jos turėjo matyti jį sumuštą ir jo išmuštus dantis, kuriuos jis laikė rankoje. Jis merginą atpažino iš veido bruožų. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 157-161);
- akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp M. B. ir T. P., kurios metu M. B. parodė, kad atėjo pas jį į namus T. P. su E. U. ir pasiūlė išgerti. Jie nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmė du degtinės butelius, kuriuos gėrė pas jį namuose. Jo draugė E. su T. drauge, vardu E., išėjo į tualetą parūkyti ir tada T. alkūne jam sudavė vieną smūgį į nosį, o paskui pradėjo jį daužyti kumščiais ant lovos. Taip pat šis smogė vieną smūgį galva jam į dantis, kurie iškrito. Iš karto po to jis išbėgo pas E. ir jai parodė išmuštus dantis bei pasakė, kad T.jį sumušė. Iš karto nerašė pareiškimo policijai, nes T. pasiūlė sumokėti padarytą žalą. Tuo tarpu T. P. nurodė, kad jis negali gerti, nes draudžiama nuosprendžiu, o jį tikrindavo pataisos inspekcija. Jis M. nesužalojo, nesumušė, o šis jį apkalba, gal dėl E., kuri yra jo buvusi sugyventinė. 2017-09-05 jis galėjo būti darbe arba galėjo būti remontuojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Adresu (duomenys neskelbtini) taip anksti jis neturėjo būti. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir tik jis vienas juo naudojasi ir dažniausiai nešiojasi su savimi. Jis pažįsta tik vieną E., su kuria susipažino jau po įvykio parke. Ji tuo metu buvo raudonų plaukų iki pečių, lieso kūno sudėjimo, apie 168-170 cm ūgio, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) namuose. Apie kokią merginą, vardu E., kalba nukentėjusysis, nežino. Jis neskambino įvykio dieną nukentėjusiajam ar E. B., nes jis neturi nė vieno iš jų telefono numerių. E. telefono numerį jis kažkada turėjo, tačiau dabar ji pasikeitė numerį, todėl jis jo neturi. Dėl kokių priežasčių nukentėjusysis skambino ir rašė SMS žinutes jo broliui, nežino. Pusė bendrabučio skambina jo broliui. Jis nieko nedarė ir nieko nemušė (2 t., b. l. 107-110);
- akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp E. B. ir T. P., kurios metu E. B. parodė, kad T. P. atėjo apie 8 val. ryte su kaimynu E.. Jis pasiūlė M. nueiti į parduotuvę pataisyti sveikatą. Jie grįžo su degtinės buteliu. Atėjo jo draugė, vardu E., kuri paprašė parodyti, kur yra tualetas. Jos išėjo, o tada atbėgo M. , kuris buvo visas sudaužytas. Šis sakė, kad sudaužė T.. Ji skambino T., kad sužinotų jo brolio telefono numerį, kurį jis jai pasakė ir ji šiam paskambino. Dabar su T. P. ji nebendrauja. T. paskambino merginai vardu E.ir ji apie 09.00-09.30 val. atėjo pas juos į butą. Konfliktas, jos manymu, kilo dėl girtumo, nors M. po konflikto sakė, kad T. jam davė be žodžių. Prieš joms su E. išeinant, jie dėl kažko ginčijosi, tonas buvo pakeltas, bet ji neatsimena, dėl ko jie ginčijosi. Kai jos išėjo iš kambario, kambaryje liko T. su M. , kurie sėdėjo ant lovos, T. mama sėdėjo prie stalo ant kėdės, E. sėdėjo ant kėdės prie sienos. Kol ji surūkė cigaretę, po kokių 5 min. atbėgo sumuštas M. . Tuo tarpu T. P. nurodė, kad pas ją bute nebuvo, M. nesumušė. Jis E. B. telefono numerio neturi. 2017-09-05 08.06 val. buvo gauta SMS žinutė iš T. P. numerio į E. B. numerį ir 08.45 val. buvo 67 sek. trukmės pokalbis, kuomet skambino iš E. B. numerio į T. P. numerį, bet jis neprisimena, kad jis būtų rašęs SMS žinutę E. B., o jei rašė, tai jis neatsimena dėl ko rašė. Jis neatsimena, kad E.jam būtų skambinusi, bei neatsimena, apie ką buvo pokalbis. Dabar tarp jų jokių kontaktų nėra ir jis net jos numerio nėra išsisaugojęs (2 t., b. l. 111-114);
- liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis tris mėnesius jau nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prieš metu į butą Nr. (duomenys neskelbtini) atsikraustė M. . Po pusės metų šis pradėjo gyventi su E.. M. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko šis yra praradęs darbą. Šis alkoholį dažnai vartoja kartu su sugyventine. Išgertuvių metu tarp jų kyla konfliktai, po kurių kiekvieną kartą jie abu vaikšto su mėlynėmis. Pas kaimyną jis yra buvęs tik vieną kartą, prieš metus laiko, tačiau su juo jis nebendrauja, pas jį nesilanko. Jis apie 15-20 metų pažįsta T. P., kuris rugpjūčio mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos ir nuo to laiko visiškai nevartoja alkoholio. T. kartais ateina aplankyti savo mamos, gyvenančios bendrabutyje. Šis kartais užeina ir pas jį. 2017-09-05 jis T. bendrabutyje nematė. Šis pas jį užėjęs nebuvo. Jis tą dieną turėjo išeiginę, bet pas kaimyną M. užėjęs nebuvo. Jis mano, kad M. , rašydamas pareiškimą policijai, kažką sumaišė, nes nei jis, nei T. P. pas jį nurodytą dieną nebuvo bei su juo alkoholio nevartojo. Kodėl M. nurodė, kad jį sumušė T., jis nežino. Šis dėl nuolatinio girtavimo galėjo supainioti, jį sumušusius sugėrovus (2 t., b. l. 43-44);
- akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp M. B. ir E. U., kurios metu M. B. parodė, kad E. įvykio dieną kartu su T. P. atėjo pas jį į namus ir pasiūlė išgerti. Jie visi kartu nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko degtinės ir grįžo pas jį į butą, kur gėrė alkoholį. Paskui atėjo T. mama. Dar bute buvo jo sugyventinė E. B.. T. pasikvietė pažįstamą, vardu E.. T. jam alkūne trenkė į nosį, užsivertė ant lovos ir pradėjo daužyti. Tuo metu kambaryje buvo E. ir T. mama, nes E. išėjo parūkyti. Jis pasiėmė išmuštus dantis ir nubėgo į tualetą, kur dantis parodė savo E.. Iš paskos atbėgo T., kuris prašė neskambinti į policiją. Šis sakė, kad jo brolis sumokės už dantis. Kai jie parėjo į butą, jis neatsimena, ar ten buvo E., nes nebe tas rūpėjo. E. turėjo matyti visą nusikaltimą, kaip T.jį sumušė. Tuo tarpu E. U. nurodė, jog jis niekur nebuvo, nieko nematė. Įvykio metu jis turbūt buvo namuose, o pas nukentėjusįjį namuose nebuvo, todėl, kaip šį sumušė T., jis nematė. Kodėl nukentėjusysis nurodo, kad jis ten buvo, jis nežino. Jis su T. P. nebendrauja, o tik pasisveikina praeidami. Jis T. P. nebijo bei šiam nėra skolingas (2 t., b. l. 51-54);
- akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp E. B. ir E. U., kurios metu E. B. parodė, kad E. atėjo kartu su T. P. pas juos į namus ir su M. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. E. sėdėjo ramiai prie sienos. Kai jie grįžo, visi gėrė alkoholį. Bute buvo T. mama, kažkokia E., T. draugė, E., ji ir M. . Ji su drauge išėjo parūkyti. Kai jos išėjo, visi minėti asmenys buvo bute. Ji bijojo išeiti ir palikti vieną M.. Apytiksliai po 5 minučių į rūkomąjį įbėgo M. , kuris buvo sumuštas. Iš paskos įbėgo T.. E. nebuvo. Kai ji grįžo į kambarį, ten sėdėjo E. su J.. E. sėdėjo toje pačioje vietoje, kaip ir joms išeinant. Prie lovos buvo kraujo dėmės. Ji paklausė E., kodėl jis neapgynė M., o šis atsakė, kad bandė apginti, bet jam nepavyko. Po to visi išsiskirstė. T. mama apie įvykį nieko nesakė, ji iš karto išėjo. Tuo tarpu E. U. nurodė, jog jis įvykio metu nebuvo, muštynių nematė, kraujo nematė, bute nebuvo, o buvo namie. E. B. nurodė, jog E. U.meluoja, nes yra T. draugas (2 t., b. l. 58-61);
Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. Subjektyviai pasireiškia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Nors kaltinamasis T. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. B., būtent: 2017-09-05 (duomenys neskelbtini) mieste, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas rankomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam M. B. į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinio momens, dešiniojo smilkinio ir užausio-ausies kaušelio, kairiojo momens srityse, dešiniojo antakio išoriniame trečdalyje, tarpantakyje, kairės akies abiejų vokų-nosies srityje, nosies nugarėlės-dešiniojo apatinio voko srityje, kairiojo dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kraujosruvas ir muštines žaizdas viršutinėje lūpoje.
Kaltinamasis T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, jog 2017-09-05 pasisėdėjime su M. B., E. U., E. B., savo motina nedalyvavo ir su M. B. tikrai negėrė; rugsėjo 5 dieną dirbo arba remontavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau priešingai nei nurodo kaltinamasis T. P., nukentėjusysis M. B. jau pirminiame savo protokole - pareiškime (1 t., b. l. 17-19) aiškiai įvardino, kokius neteisėtus veiksmus T. P. 2017-09-05 ryte atliko jo atžvilgiu, nurodydamas, kad jo atžvilgiu be priežasties buvo panaudotas fizinis smurtas mušant rankomis, ko pasekoje buvo sužalotas, jam taip pat buvo išmušti du dirbtiniai dantys. Teisme nukentėjusysis M. B. parodė, kad ryte prieš 8.00 val. atėjo E. U. ir T. P., pasiūlė išgerti, jis sutiko; nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko du butelius degtinės, grįžo pas jį ir pradėjo gerti; kartu buvo T. P., E. U., paties draugė E. B., po to T. P. pasikvietė savo draugę E., jos pavardės nežino ir dar buvo T. P. mama; T. draugė paprašė parūkyti, jos su E. B. nuėjo į tualetą parūkyti; jis su T. P. sėdėjo ant lovos, kalbėjosi ir T. P. iš niekur nieko trenkė iš alkūnės per veidą, jis (M. B.) pargriuvo ant lovos, T. P. ant jo užšoko ir pradėjo daužyti iš rankos; sudavė iki 20 smūgių vien į galvą su rankomis; paskutinį kartą davė iš galvos į lūpas, nuo smūgių iškrito dantys; kambaryje tuo metu buvo E. U. ir T. P. mama; jie matė smurtavimą, sutrukdyti nebandė; pats pasiėmė dantis ir nubėgo pas E. B.; iš paskos atbėgo T. ir prašė neskambinti į policiją; dantis matė jo draugė E. ir kita E. (T. P. draugė); joms sakė, kas išmušė dantis; buvo ištinusi visa lūpa, visas veidas raudonas; sužalojimai išryškėjo truputį vėliau. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 165-168, 181-183). Teismo vertinimu, M. B. parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, apie kuriuos teismas pasisakys žemiau, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis detaliai nurodė, kur, kada ir kokiu būdu buvo sužalotas, taip pat aiškiai įvardijo ir asmenį, kuris tą dieną prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. T. P..
Teisme liudytojomis apklaustos E. B., J. V. bei E. S. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo M. B. nuoseklią poziciją. E. B. teisme parodė, kad buvo ankstus rytas, prieš 8.00 val.; kažkas pradėjo klibinti durų rankeną, durų neatidarė; vėliau T. prisibeldė ir su M. sumąstė nueiti į parduotuvę, jie nusipirko alkoholinių gėrimų; alkoholį vartojo T., J., M. , E., nevartojo E., pati šiek tiek vartojo; jie bendravo ir viskas buvo gerai, tiksliai negali prisiminti apie ką kalbėjo; jos su E. (kaltinamojo drauge) išėjo parūkyti; visi buvo ramūs kol ji neišėjo; kambaryje liko J., E., T. ir M. ; muštynių metu visi asmenys buvo kambaryje; rūkė gal 4-5 minutes; M. atbėgo rėkdamas „dantys išmušti“, prašė kviesti policiją; kitų asmenų, su kuriais M. galėjo sukonfliktuoti, tuo metu nebuvo; iš paskos atbėgo T. ir prašė nekviesti policijos, žadėjo M. atlyginti žalą už dantis; jų prašė susitarti, galvojo, kad susitars; nukentėjusiajam buvo sužalota galva, mėlynės ant veido, buvo išmušti dantys; M. liko nesupratęs, dėl ko T. taip pasielgė, nes sakė, kad be žodžių jam davė; E. ir J. įvykį matė; M. apginti niekas nebandė, jis pats pasakojo; kas jį sumušė, M. pasakė iš karto; po muštynių buvo grasinimai, T. P. sakė „aš atsėdėsiu, mane paleis, aš vis tiek grįšiu“. E. S. teisme parodė, kad buvo 2017 metų rugsėjo mėnuo; ryte atėjo atsigerti kavos, vėliau su E. išėjo parūkyti, paskui atbėgo M. ir sakė, kad susimušė; buvo T., E. ir T. mama; kavos gėrimo metu T., M. kalbėjo apie senus laikus, ji nelabai gilinosi, nes nesuprato, kokia pokalbių esmė; kažkas buvo kalbama apie E.; prieš rūkymą jos buvo kambaryje, kiti gėrė kavą, dar buvo sidro ir degtinės; ji su E. kalbėjo ir rūkė apie 10 minučių; kambaryje liko mama, T., nukentėjęs ir dar vienas, jo vardo, pavardės nežino; iki rūkomojo yra metras gal du, jis kitame aukšto gale; pas jas atbėgo nukentėjęs ir kaltinamasis; nukentėjęs atbėgo šaukdamas, kad susimušė su T. P.; jis rankoje turėjo vieną dantį; nukentėjęs pasakė, kad T. išmušė dantį; jis nesakė dėl ko, nes jie visi subėgo; E. B. bandė kviesti policiją; T. prašė nekviesti, kodėl, nežino, išėjo; T. skambino A. ar odontologei S., ji dirba (duomenys neskelbtini); skambino tartis; T. skambino broliui, tarėsi dėl pinigų; nukentėjusysis taip pat kalbėjo su A. P.. Liudytoja J. V. teisme parodė, kad buvo sumuštas M. B.; apie tai sužinojo po muštynių, nes atėjo E. B. ir pasakė, kad M. B. sumušė T. P., išmušė jam dantis, yra galvoje guzų; paskui atėjo M. , netvirtai stovėjo, blogai jautėsi; M. sakė, kad jį sumušė T. P.; matė, kad buvo galvoje guziukų, nubrozdintas, dantų nebuvo; M. paklausė, kas įvyko, pasakė, kad pas jį kambaryje įvyko muštynės; kraujas nebėgo, bet buvo nubrozdinimai; yra buvę, kad T. sakydavo „šiandien sužalojau tą“, nežino, ką jis tuo norėjo pasakyti, gal jis nori pagražinti; buvo nesutarimų tarp M. ir T. po muštynių; buvo užsiminę, kad T. norėjo M. atlyginti; motina buvo sakiusi „nesodinkite mano sūnaus“; kodėl ji prašė, gal, kad blogai neliudytų. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų, kurios teismo posėdyje prisiekė sakyti tiesą ir nėra priešiškuose santykiuose su kaltinamuoju, parodymais, juolab, kad iš esmės analogiškas aplinkybes jos nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 4-13, 65-68, 71-73). Jokių esminių prieštaravimų tarp jų parodymų teismas nenustatė.
Aplinkybė, jog kaltinamasis T. P. iš karto po įvykio prašė nekviesti policijos ir siekė su M. B. susitarti, tik patvirtina, jog pats kaltinamasis aiškiai suprato savo veiksmų pobūdį, kilusias pasekmes, tačiau stengėsi bet kokiu būdu išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju logiška laikytina ir nukentėjusiojo versija, kodėl iš karto nebuvo kreiptasi į policijos pareigūnus, t. y. T. P. siekė su nukentėjusiuoju susitarti ir žadėjo atlyginti už išmuštus dantis, o M. B. juo patikėjo, ko pasekoje buvo apskritai suklaidintas dėl žalos atlyginimo ir į policiją kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 8 d.
Teismas, vertindamas T. P. teisme duotus paaiškinimus, kur jis galėjo būti įvykio dieną, t. y. 2017-09-05, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, jis parodė, kad nepamena, kur buvo rugsėjo 5 dieną, bet su M. B. tikrai negėrė; dešimtą valandą turėjo būti namuose, nes atvažiuoja inspektorė iš probacijos inspekcijos, tikrina dėl girtumo, taip pat nurodė, kad galėjo dirbti arba remontuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame informaciniame pranešime nurodyta, jog 2017-09-05 T. P. ir E. U. nedirbo plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103). Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis įvykio dieną remontavo minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pateikta informacija vėlgi paneigia kaltinamojo nurodytą versiją, kad jis turėjo būti namuose, nes dešimtą valandą turėjo būti tikrinamas probacijos tarnybos pareigūnų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017-09-04 iki 2017-09-06 T. P. nebuvo tikrintas namuose Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų (1 t., b. l. 106). Šiuo atveju teismas T. P. nurodytas versijas vertina kritiškai ir traktuoja kaip akivaizdų siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir pats kaltinamasis teisme suabejojo, ar įvykio dieną nebuvo pas savo motiną, kuri gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir nukentėjusysis, t. y. negalėjo pasakyti, ar incidento dieną buvo pas motiną, nors pats nurodė, jog pas ją eidavo rytais, nes eidavo pas bendradarbį.
Telefonų išklotinių analizė patvirtina nukentėjusiojo M. B. nurodytas aplinkybes, jog T. P. davė brolio numerį, kad susitartų dėl dantų tvarkymo, nes jis pinigų neturi; draugė paskambino T. broliui, po to pats su juo kalbėjo; kontaktų su broliu buvo keletas, tą dieną ir dar kitą. Telefonų išklotinių analizėje būtent tokios aplinkybės ir užfiksuotos, t. y. tą dieną 9 val. 48 min. A. P. skambino E. B.; laikotarpiu nuo 16 val. 29 min. iki 16 val. 38 min. SMS žinutėmis A. P. bendravo su M. B.; 2017-09-07 užfiksuoti A. P. du išeinantys ir du įeinantys skambučiai su M. B.. Be to, matyti ir tai, kad kaltinamasis įvykio dieną intensyviai bendravo su savo broliu A. P., t. y. 2017-09-05 9 val. 24 min. T. P. skambino A. P.; 9 val. 26 min. A. P. parašė SMS T. P., o 9 val. 41 min. jam skambino bei 9 val. 45 min. parašė T. P. SMS žinutę, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog T. P. su broliu bendravo būtent apie tos dienos įvykį, bei M. B. padarytos žalos atlyginimą. Tai, kad T. P. iš karto po įvykio skambino savo broliui, teisme patvirtino ir liudytoja E. S., teigdama, kad T. skambino A. ar odontologei S., ji dirba (duomenys neskelbtini); skambino tartis; T. skambino broliui, tarėsi dėl pinigų; nukentėjusysis taip pat kalbėjo su A. P..
Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo teisme nurodytą aplinkybę, jog pats nukentėjusiojo numerio neturėjo ir jam neskambino, bei akistatos su E. B. metu nurodytą aplinkybę, kad E. B. telefono numerio neturi. Priešingai nei nurodo T. P., iš telefonų išklotinių analizės matyti, kad T. P. įvykio dieną telefonu bendravo tiek su nukentėjusiuoju, tiek su E. B..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Galimybės jį apklausti teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos, asmeniui iš esmės vengiant atvykti į teismo posėdį, darbiniais tikslais išvykus į užsienio valstybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad jo apklausos metu duoti parodymai bei akistatos su nukentėjusiuoju metu duoti parodymai itin prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu E. U. nurodė, kad apie 15-20 metų pažįsta T. P.; T. kartais ateina aplankyti savo mamos, gyvenančios bendrabutyje; kartais užeina ir pas jį (2 t., b. l. 43-45), tačiau akistatos su nukentėjusiuoju M. B. metu jis tvirtino, jog su T. P. nebendrauja, o tik pasisveikina praeidami (2 t., b. l. 52), kas iš esmės prieštarauja jo apklausos metu duotiems parodymams. Tai, kad kaltinamasis ir E. U. buvo draugai, teisme patvirtino ne tik liudytoja E. B., bet ir pats kaltinamasis, t. y. parodė, kad su E. U. kartu dirbo, sutaria gerai. Šiuo atveju, tai, kad kaltinamasis ir E. U. yra draugai, leidžia pagrįstai manyti, jog šis asmuo galėjo teikti išskirtinai T. P. palankias aplinkybes tam, kad T. P. išvengtų baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Svarbia laikytina ir ta aplinkybė, kad nors kaltinamojo T. P. motina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo sūnaus atžvilgiu nedavė parodymų, tačiau liudytojų J. V. ir E. B. nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad T. P. motina žinojo apie sūnaus netinkamą elgesį, kilusias pasekmes ir suprato už tai jam gręsiančią atsakomybę. J. V. teisme parodė, jog motina buvo sakiusi „nesodinkite mano sūnaus“; kodėl ji prašė, gal, kad blogai neliudytų; buvo tokia kaip užuomina. E. B. parodė, kad J. P. prašė nesikreipti į teismą.
Tai, kad M. B. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31-32). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nustatyti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinio užausio-ausies kaušelio srityje, kairio momens srityje, dešinio antakio išoriniame trečdalyje, tarpantakyje, kairės akies abiejų vokų-nosies srityje, nosies nugarėlės-dešinio apatinio voko srityje, kairio dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, leidžia pagrįstai manyti, jog daugybiniai smūgiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvos sritį, kas iš esmės rodo didesnį veikos pavojingumą.
Nors kaltinamojo gynėja ir tvirtino, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. P. kaltę, tokį jos teiginį, įvertinus visą aukščiau išdėstytą motyvaciją, teismas laiko tik deklaratyviu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę, darytina išvada, kad būtent T. P. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. B.. Kaltinamasis T. P., atlikdamas smurtinius veiksmus M. B. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kas rodo, kad jis veikė tyčia. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Byloje nėra patikimų duomenų, kad T. P. M. B. sužalojo būtent suduodamas jam ir kojomis, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina. Taip pat pagal įvykdytas nukentėjusiojo, liudytojų apklausas (alkoholis buvo įsigytas po 8 val. ryto), 2018-04-15 apžiūros protokolą (1 t., b. l. 41-66; jame fiksuota, kad T. P. skambino broliui A. P. 9.24 val., o E. B. skambino kaltinamojo broliui apie 9.48 val., o iki to laiko buvo prašoma nekviesti policijos, vyko tarimasis dėl žalos atlyginimo), patikslintinas veikos padarymo laikas tą dieną – apie 9 val. Šie kaltinimo patikslinimai veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
T. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas 8 kartus teistas, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos (2 t., b. l. 125-133, 135-166). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 169-184). Pastaruoju metu buvo užsiimantis darbine veikla. Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. P., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip didesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. T. P. neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. T. P. nesitaiso, teigiamų išvadų dėl ankstesnių nubaudimų bei savo neteisėto elgesio nepadarė, toliau elgėsi draudžiamai ir pavojingai. Nusikaltimų darymas akivaizdžiai yra tapęs nuolatiniu T. P. gyvenimo būdu ir būtent toks asmuo už tolimesnių nusikaltimų darymą laikinai turi būti izoliuojamas nuo likusios visuomenės, taip apsaugant jos interesus.
T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 115-117) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis M. B.pareiškė civilinį ieškinį dėl 580 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti 40,77 Eur proceso išlaidų (1 t., b. l. 195-196). 2018 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusysis M. B. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 690 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl 40,77 Eur proceso išlaidų atlyginimo (3 t., b. l. 124-125).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turtinę žalą (konsultacija, išlaidos odontologo paslaugoms ir medžiagoms) patyrė dėl tyčinių kaltinamojo T. P. veiksmų, pridėjo žalą patvirtinančius dokumentus, pareikštas M. B.civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš T. P. nukentėjusiojo M. B.naudai priteistina 690 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).
Nukentėjusysis M. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Nusikaltimo padarymo metu jam buvo išmušti du viršutiniai dirbtiniai, protezuoti dantys, dėl ko patyrė didelius nepatogumus, negalėjo normaliai valgyti, nesant priekinių dantų suprastėjo išvaizda. Tai, kad patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, atitinkamus nepatogumus ir kt., nukentėjusysis nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydamas poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. B. dėl tokio neadekvataus, brutalaus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį - darbingas, sveikas, jauno amžiaus, pastaruoju metu po lygtinio paleidimo buvo užsiimantis darbine veikla (darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“); nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (daugybiniai smūgiai); padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (gyvybiškai svarbi galvos sritis); į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, psichologinį stresą, atsiradusius nepatogumus, t. y. juto fizinį skausmą, vartojo vaistus, metus laiko neturėjo dviejų išmuštų prieš tai protezuotų priekinių dantų, ko pasekoje patyrė neigiamus išgyvenimus dėl savo išvaizdos, atsirado baimė bendrauti su aplinkiniais, jautė didelį diskomfortą valgant, buvo priverstas lankytis odontologijos klinikoje ir kt., į konflikto aplinkybes - buvo sužalotas be jokios rimtos priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, taip jį pažeminant, pats kaltinamasis net neatsiprašė nukentėjusiojo, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2018 metais, sprendžia, kad M. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. P. M. B. naudai priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad ir kiti Lietuvos Respublikos teismai, vertindami nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai padaromi ženklesni ar daugybiniai sužalojimai, nustato iš esmės panašų neturtinės žalos dydį (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-498/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-651/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-152-334/2017 ir kt.). Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo gynėjos baigiamųjų kalbų metu nurodyta 300-500 Eur suma šiuo atveju nebūtų protingas, sąžiningas ir teisingas piniginis įvertinimas už daugybinius sužalojimus, fizinį skausmą, patirtus ilgalaikius nepatogumus dėl išmuštų protezuotų dantų ir kt.
M. B. naudojosi teismo medicinos eksperto - specialisto T. Š. paslaugomis, kuris atliko asmens apžiūrą tikslu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, ir pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią M. B. sumokėjo 40,77 Eur (1 t., b. l. 28-32, 197). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. P. M. B. naudai.
Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-08-20 patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. ((duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 134-135), iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam M. B. suteiktas advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 536,38 Eur. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatė J. Š.. Teismas, atsižvelgdamas į T. P. turtinę padėtį (jam pačiam pagal pajamų lygį buvo teiktina 100 proc. antrinė teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 3 t., b. l. 85-86), į tai, kad darbine veikla verčiasi su pertraukomis, į priteisto civilinio ieškinio sumą, šių išlaidų iš T. P. nepriteisia.
Prokurorės 2018-02-05 nutarimu T. P. iki 2018-08-05 buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 1 630 Eur (2 t., b. l. 121-122). Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių apribojimo terminas yra pasibaigęs ir į pateiktą patikslintą civilinį ieškinį bendrai 1 690 Eur sumai, žala nėra atlyginta, naujai paskirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. P. turtui – 1 690 Eur, esantiems asmeninėse banko sąskaitose - AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant teisę disponuoti 380 Eur suma per mėnesį, ir panaikintinas atlyginus nukentėjusiajam M. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- kompaktinis diskas su telefoninių išklotinių įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos 2-o tomo viršelio, - paliktinas prie bylos;
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę T. P. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. P. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
T. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiojo M. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 690 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos tenkinti visiškai ir iš T. P. priteisti nukentėjusiajam M. B. 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajam M. B. iš T. P. 40,77 Eur (keturiasdešimt eurų septyniasdešimt septynis euro centus) proceso išlaidoms atlyginti.
Netenkinti prašymo priteisti iš T. P. 536,38 Eur išlaidų už nukentėjusiajam M. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. P. turtui – 1 690 Eur, esantiems asmeninėse banko sąskaitose - AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant teisę disponuoti 380 Eur suma per mėnesį, ir panaikinti atlyginus nukentėjusiajam M. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- kompaktinį diską su telefoninių išklotinių įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos 2-o tomo viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Bronius Vinciūnas