Civilinė byla Nr. eB2-941-886/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00178-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

2023 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ruvis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Salinus“,

nustatė:

ieškovė UAB „Ruvis“ (toliau – ir ieškovė) 2023 m. balandžio 12 d. pareiškimu (CBP-178) prašo iškelti UAB ,,Salinus“ bankroto bylą. Nurodo, kad UAB „Salinus“ išrašė ieškovei dvi PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. sausio 27 d. SAL Nr. 2020217 – 325 Eur sumai ir 2022 m. vasario 7 d. SAL Nr. 2020222 – 590 Eur sumai už automobilio, v.n. LZS 409, su vairuotoju nuomą. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą SAL Nr. 2020217 apmokėjo 2022 m. vasario 7 d., o PVM sąskaitą faktūrą SAL Nr. 2020217 – 2022 m. vasario 9 d. Tačiau ieškovė 2022 m. vasario 22 d. dėl apsirikimo antrą kartą apmokėjo UAB „Salinus“ išrašytas sąskaitas, atlikdama 915 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodė SAL Nr. 2020217 ir SAL Nr. 2020222. Tokiu būdu UAB „Salinus“ be pagrindo įgijo, negrąžino ir iki šiol liko skolinga ieškovei 915 Eur. Ieškovė keletą kartų elektroniniu paštu prašė UAB „Salinus“ apmokėti skolą, tačiau jokių mokėjimų po pretenzijų išsiuntimo negauta. UAB „Salinus“ nesumokant 915 Eur sumos, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Salinus“.

Siekdamas pasiruošti bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Nutartis įmonei išsiųsta juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Įmonės vadovui – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pakartotinai įmonei, jos vadovui teismo nutartis išsiųsta 2023 m. gegužės 31 d., laikoma įteikta 2023 m. birželio 1 d., termino pabaiga dokumentams pateikti – 2023 m. birželio 8 d., tačiau iki bylos nagrinėjimo dokumentai nepateikti. Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nelaikomas kliūtimi spręsti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12,  178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Ieškovės pareiškimas iškelti atsakovei UAB „Salinus“ nemokumo bylą grindžiamas bendrovės nemokumu JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ji nevykdo prievolės atsiskaityti su kreditore.

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Salinus“ įregistruota 2019 m. rugpjūčio 7 d., jos vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. yra E. G..

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2021 metus, pateikta sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita. Paagl 2021 metų sutrumpinto balanso duomenis tais metais įmonė turėjo turto iš viso už 85 093 Eur, kurį sudarė 46 660 Eur ilgalaikis turtas, 37 919 Eur trumpalaikis turtas. Balanso duomenimis mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 62 096 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės pelnas 2021 metais sudarė 11 228 Eur. Taigi, 2021 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis 2021 metais nebuvo bloga, nes įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (62 096 Eur) neviršijo įmonės turimo turto vertės (85 93 Eur). Tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti apie įmonės mokumą, nes teismui atsakovė nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos. 

Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 0.6502 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (Vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2021-08-26) nurodoma 5 330 Eur; 0.2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (Vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2020-08-24) nurodoma 2 560 Eur. Žemės sklypams yra taikyti apribojimai.

VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotos 2 transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, atsakovė yra šių priemonių valdytoja.

Įmonės nemokumas taip pat turi būti vertinamas ir jos negalėjimu laiku įvykdyti turtines prievoles kreditoriams (JANĮ 2 straipsnio 7 dalies). Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės nuo 2022 m. sausio 22 d. vykdoma 17 išieškojimų, bendra išieškoma suma siekia 26 670,39 Eur.

Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. VSDFV duomenimis bendrovėje yra 4 apdrausti asmenys, tačiau skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 465,74 Eur. Viešais VMI duomenimis UAB „Salinus“ deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekia 4 865,51 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnis), kad šiou metu teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė, tačiau yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais iš atsakovės yra priteistos įvairios piniginės sumos.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos atžvilgiu pradėti skolų išieškojimai. Atsakovė nevykdė teismo įpareigojimų ir nepateikė 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytų dokumentų, siekdama jais paneigti įmonės nemokumą, ar įroodyti, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams yra laikinas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Salinus“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis). Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenimis, šios įmonės administratoriumi atrinktas Č. D. Kazlauskas. Teismas neturi duomenų, kad ši kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, todėl Č. D. Kazlauskas skiriamas administruoti UAB „Salinus“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi pagal JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA – 840 Eur, todėl nemokumo administratoriui nustatomas 4 200 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuojamas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatomas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis. To paties straipsnio 3 numatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei grąžinamas 537 Eur žyminis mokestis sumokėtas už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Salinus“ (juridinio asmens kodas 305224884, buveinės adresas Partizanų g. 61-806, Kaunas) bankroto bylą.

Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirti Č. D. Kazlauską (asmens kodas (duomenys neskelbtini) eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše Nr. N-FA0226, adresas Tylioji g. 7, Vilnius, tel. 8 687 17323, el. paštas nemokumo.konsultacijos@gmail.com).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Salinus“ (juridinio asmens kodas 305224884) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Salinus“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ruvis“, juridinio asmens kodas 302901352, 537 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 11 d., mokėjimo dokumento Nr.3196, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, antstoliui V. Z., Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo. 

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja        Laima Kriaučiūnaitė