Civilinė byla Nr. 2S-1836-431/2016

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21862-2016-7                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1.;

(S)

                                                                                               3.4.4.2.; 3.3.2.4.

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo senatvės pensijos apskaičiavimui.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

         I.Ginčo esmė

           Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą senatvės pensijos apskaičiavimui: nustatyti, kad nuo 1989 m. sausio 5 d. iki 1991 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas dirbo suvirintoju elektra ir dujomis (duomenys neskebtini) už 250 rublių darbo užmokestį per mėnesį, o nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 1994 m. rugsėjo 31 d. ir nuo 1994 m. liepos 2 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo suvirintoju elektra ir dujomis (duomenys neskebtini) už minimalią mėnesio algą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį pareiškėjui.

          Teismas nustatė, jog pareiškėjas teismui pateikė įrodymus – darbo knygelę ir socialinio draudimo pažymėjimą su įrašais apie darbovietę, laikotarpį, gautas pajamas ir sumokėtą socialinio draudimo mokestį. Teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio buvimą patvirtina pareiškėjo turimi dokumentai – darbo knygelė, socialinio draudimo pažymėjimas.

                               III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi VSDF Vilniaus skyrius nesutinka laikotarpių nuo 1989 m. sausio 5 d. iki 1991 m. rugpjūčio 10 d. ir nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 1994 m. gegužės 31 d. pagal pateiktus dokumentus (darbo knygelę ir VSD pažymėjimą) pripažinti darbu ypatingomis sąlygomis. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose įrašai padaryti su formaliais pažeidimais ne dėl pareiškėjo kaltės ar aplaidumo. Šiuos įrašus privalėjo padaryti darbdavio atstovai. Minėtas aplinkybes pareiškėjas gali įrodyti tik teisme.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tai yra pripažinus, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimu, ir nors įvertino ne visas pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, rėmėsi šia teisės norma ir akcentavo, jog pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio buvimą patvirtina pareiškėjo turimi dokumentai – darbo knygelė, socialinio draudimo pažymėjimas.

Iš dalies sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog iš tikrųjų jo prašomo darbo stažo laikotarpiui įrodyti nepakanka darbo knygelės ir Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo. Byloje esantys VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. PE-SP2-5 ir VSDFV 2016 m. kovo 16 d. atsakymas pareiškėjui patvirtina, kad  VSDFV atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kadangi laikotarpis nuo 1985 m. liepos 1 d. iki 1987 m. kovo 2 d. Vilniaus teritorinėje vandentiekio ir kanalizacijos valdyboje neįskaitytas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis, nes šaltkalvio pareigybė neįvardinta Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2, o laikotarpis nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. neįskaitytas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis, nes nėra priėmimo ir atleidimo iš darbo pagrindo. Taigi, pareiškėjo prašomo pripažinti juridinę reikšmę turinčio fakto nepatvirtina jo darbo knygelėje ir VSD pažymėjime nurodyti duomenys.

           Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). VSDFV rašte yra aiškiai nurodyta pareiškėjui, jog dokumentais įrodžius, kad 1993 m. rugsėjo 20 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėjas dirbo suvirintoju elektra ir dujomis (duomenys neskebtini), teisės gauti kompensaciją jis neįgytų, nes reikiamos trukmės stažo kompensacijai vis tiek nepakaktų. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus dokumentus pripažįsta, jog nustačius pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jo darbo stažas bus tik 5 metai 10 mėnesių ir 23 dienos, o pareiškėjo norimai kompensacijai gauti stažas turėtų būti lygus 6 metams 3 mėnesiams. Taigi, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nesukurs jo siekiamų teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas darbo (duomenys neskebtini) laikotarpis nuo 1989 m. sausio 5 d. iki 1991 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 7 d. sprendime yra įskaitomas į darbo stažą ypatingomis sąlygomis, ginčas yra tik dėl laikotarpio nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-18345-614/2014 buvo nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas dėl bendro išankstinės senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo tikslas yra gauti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Todėl pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                           Laima Gerasičkinienė