Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-3-511-2010].doc
Bylos nr.: 1-3-511/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius)
Kvalifikuotas išžaginimas (BK 149 str. 2-4 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

Baudžiamoji byla Nr

             Baudžiamoji byla Nr. 1-3-511/2010

             Proceso Nr. 71-1-00022-07

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2

(S)

 

         

                                                       NUOSPRENDIS

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2010 m. vasario 24 d.

                     Panevežys

 

Panevežio apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, sudaryta iš teiseju Eligijaus Gladucio ( kolegijos pirmininkas), Ricardo Gilio ir  Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevicienei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Valiuliui,

gynejui Alfonsui Mašalui,

nukentejusiajai K. K.,

vaiko teisiu apsaugos skyriaus specialistei Romai Racgienei,

atstovei pagal istatyma L. C.

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje M. J., gimes (duomenys neskelbtini) Marijampoles r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokes, nedirbantis, nusikalstamu veiku padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini),  gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d.,

 

nustate:

Kaltinamasis M. J. 2006 m. lapkricio 1d. apie 1.00 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniunijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nukentejusiosios mažametes K. K.,  gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoje vietoje, namo kambaryje, lovoje, žinodamas, kad nukentejusioji yra mažamete, grasindamas jai peiliu  bei pasinaudodamas bejegiška nukentejusiosios bukle, lytiškai santykiaudamas  su mažamete K. K., ja išžagino.

Kaltinamasis M. J. pagal pareikšta kaltinima kaltu neprisipažino. Jis parode, jog su K. K. lytiškai nesantykiavo, peiliu jai negrasino. Su R. K. buvo sutares, kad jis pas juos gyvens, dirbs. Gyveno savo pusseseres R. K. namuose, nes jo mirusios motinos namai del nesutvarkytos krosnies šaltu metu laiku nebuvo tinkami gyventi.  Už pragyvenima duodavo R. K. pinigu.  Kartais prižiuredavo R. K. vaikus.

Kaltinimuose nurodytu metu R. K. buvo išvykusi, o jis buvo likes su vaikais, juos prižiurejo,  pjove malkas, kure krosni. Nakti visi miegojo kaip visada ir nieko neivyko.

              2006-12-31 grižo pusseseres vyro brolis N. K. ir  pasake, kad  kaltinamasis tuose namuose nebereikalingas. Sausio menesi, vakare, kai jis grižo i namus pas R. K., ten buve girti N. K. ir V. K. ji užsipuole, neva, jis išžagino K. K.. Jie ji muše, norejo nudurti. Kaltinamaji nuo nužudymo išgelbejo R. K. ir L. C.. Apkaltindamas K. K. išžaginimu, V. K. iš jo ateme 200 ar 300 litu.  Po to ji uždare name prie (duomenys neskelbtini). Po pusantros savaites išleido. Jis paskambino S. P. ir papraše, kad šis parvežtu. S. P. parveže i (duomenys neskelbtini). S. P. ir jo seseriai jis papasakojo, kas ivyko.

Po to buvo sulaikytas policijos pareigunu ir uždarytas i areštine. Ten jam du pareigunai, kuriu pavardžiu nežino, dare psichologini spaudima. Dažytais šviesiais plaukais kirptas ežiuku pareigunas  buvo prirakines prie kameros grotu,  reikalavo prisipažinti. Jis bijojo, kad policijos pareigunai kartu su juo i kamera gali patalpinti K., kurie prieš tai ji norejo nužudyti. Kadangi po motinos mirties jis buvo labai prislegtas,  o po šio ivykio, kai K. K. buvo apkaltintas išžaginimu bei buvo sumuštas, psichologiškai buvo visiškai sužlugdytas, todel prisipažino ir dave parodymus tokius, kokius  jam nurode  policijos pareigunai.

Jis draugavo su K. K., taciau kaip su pussesere, o ne kaip su mergina. 

Kodel nukentejusioji K. K. ji apkalba, jis nežino. Mano, jog  juo noreta atsikratyti, grižus N. K.. Be to, K. K. galejo buti pamokyta taip kalbeti savo motinos R. K. bei  giminu, kad išgauti iš jo pinigus, nes jis turedavo pinigu, o  mirus motinai  turejo paveldeti jos nameli (duomenys neskelbtini).

K. K. teigia, kad prieš tariama išžaginima ji miegojo, todel jam nesuprantama, kaip galejo matyti ji ateinant, gal jai prisisapnavo. Ji teigia, kad jis, neva, ikišo jai i lytinius organus savo lytini organa ir nejudejo, taciau tai “nera seksas” ( taip lytiškai nesantykiaujama). Ekspertai nustate, jog K. K. mergystes pleveles plyšimas yra piršto dydžio, todel tai galejo buti padaryta su pirštu. 

Kad kaip ikaltis paimtas peilis, tai nieko nereiškia, nes jis gyveno pas R. K., todel jo pirštu antspaudu visur galima rasti, taip pat ir ant kirvio.

Kaltinamasis teigia esas impotentas, todel  išžaginti negaletu.

              Nukentejusioji K. K. teisiamajame posedyje parode, jog mamai išvažiavus, su vaikais liko M. J..  Mama buvo pas M., ten su A. gere, dar parsivede namo. Mama grižo 3 valanda nakties, belde i langa, kad ji atrakintu duris. 

Vakare atsigule miegoti i lova su seserimi, veliau patikslino – jog su broliu. M. J. liko sedeti virtuveje. Apie 1 valanda jis atsigule i jos lova ir išžagino. Ji suprantanti, kas yra išžaginimas.  Ka M. J. jai dare konkreciai, ji nepamena bei nenori kalbeti. 

Teismo posedyje perskaicius jos parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teiseja,  nukentejusioji mechaniškai pažodžiui juos atkartojo, jog M. J. ”jos kojas liete lytiniu organu aukšciau keliu, buvo ikišes lytini organa, ilgai laike”, bei tuo pat kartu paaiškino, jog neprisimena, ar jis “buvo, ar nebuvo ikišes”. M. J. jai grasino peiliu. Jai buvo negera.

Kaip apsirengusi eidavo miegoti, nepamena. Tuo metu lovoje ji gulejo viena, brolis gulejo kitoje lovoje, nieko pernešti iš lovos nereikejo.

Prieš ši ivyki lytiniu santykiu neturejo. Neprisimena, ar po ivykio ant patalynes buvo kraujo. Praejo dveji metai, nenorinti prisiminti, kas ivyko. 

Kartais ta ivyki sapnuoja. Jai neprisisapnavo, nes mažai sapnuoja, o pradejo sapnuoti po ivykio. Sapnuose M. J. mato tai su peiliu, tai be peilio. Nežino, ar M. J. ivykio metu turejo peili.

Po ivykio ja išveže i Vaiku raidos centra, dave raminamuosius. 

M. J. dovanojo ir viska pamiršo.

Pamena nuotrauka, kurioje M. J. juodais akiniais  nufotografuotas prie automobilio. Kitoje nuotraukos puseje esancio užrašo nepamena. M. ta nuotrauka buvo atsivežes pas juos i namus. Nežino, ka reiškia užrašas ant nuotraukos.

            Ka M. J. jai padare, mamai iš pradžiu bijojo pasakyti. Pasake tada, kada mama grižo iš ligonines su naujagimiu. Mama prakeike, kad ta vaika pagimde. Mama gerdavo, o nukentejusioji turedavo prižiureti brolius. Kadangi mama parsiveže iš ligonines dar viena broli, kuri K. K. vel reikes žiureti, ji mamai pasake, kad jai to esa per daug ir pasake mamai, ka jai padare M.

Kai M. J. gyveno pas juos,  mama jo nekente, sake, kad ji išvarys iš namu, bet kai budavo blaiva, apie ji  M. kalbejo visai kitaip. Mama pasakojo, kad nori, kad M. greiciau išeitu iš namu.

Ar mama jai yra ka nors sakiusi,  ka ji  del  M. J. turetu  paliudyti, neprisimena.

M. J. ja yra išžagines tik viena karta.

Nukentejusioji K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisejo parode, jog 2006-10-31 tevai buvo išvyke.  Nakti apie  1 val.  jai su sesute gulint lovoje, M. J. atsigule šalia jos, grasino peiliu, ji pridejes prie gerkles, gloste pilva. Ji M. J. lytinio organo nemate, jis  savo lytiniu organu liete jai kojas aukšciau keliu bei jos lytinius organus. Kai liete jos lytinius organus, stipriai skaudejo pilvo apacia. Jis gulejo ant šono, kai ji buvo nusisukusi i sesute.  Nebuvo ikišes savo lytinio organo jai i pilva. Buvo ikišes i jos lytinius organus, laike ilgai, nejudejo. Sake, kad jei ji pasiskus tevams - nužudys  (b.l. 24-27).

              Liudytoja L. C., parode, jog 2007-01-12 namuose buvo švenciamas gimtadienis. Buvo susirinke giminiu, vyrai gere.  Ta pat diena jos sesuo R. K. buvo parsivežusi naujagimi.  K. K. susipyko su mama. K. K. R. K. sake mažiau gerti ir paciai žiureti savo vaikus, kad  ji daugiau vaiku nežiures ir  prie visu susirinkusiu pasake, kad ja M. išprievartavo. K. tai pasake rekdama.  N. K. puole M. J. su peiliu. Ji ištrauke peili, po to liepe susirinkti daiktus ir N. K. išeiti.  K. K. pasake, kas jai atsitiko, M. J. iš karto prisipažino K. K. išžagines. Sesuo R. K. paklause M. J., “ar tu tai padarei?”,  jis atsake “taip, padariau”.  Sesuo paklause jo “ar iš tikro išprievartavai?”, jis, nuleides galva, pasake “išprievartavau”. Jam prisipažistant, prie jo niekas su peiliais nevaikšciojo. M. J. prisipažino, kad išprievartavo K. K. dar prieš  ji sumušant.

              K. K. apie tai, kas jai atsitiko,  pasake tuo kartu visiems buvusiems namuose bei pasake prokurorui. Daugiau apie ivyki niekada nebekalbejo. K. tuo laiku buvo pasikeitusi: vaikšciojo kaip nesava, buvo grubi, atžari, nekente M. J.. Kai M. J. eidavo jai iš paskos, ji begdavo nuo jo i kita kambari.  K. K. tevas klause K. K., ko ji cia laksto, ji pasake, kad nesakys.

              M. J. viena karta K. K. atsipraše. Pati liudytoja praše sesers R. K. bylos nekelti, M. J. taip pat. Jis sake, kad  K. K. sulauks aštuoniolikos metu, jis ja ves. Jos su serimi prieštaravo, sakydamos, kad ji yra jo pussesere.

M. J. anksciau piršosi K. K. i draugus, bet jos su seserimi jiems  draugauti neleido. K. K. sake, kad M. J. 2006 m. vasara  antrame aukšte ja pabuciavo.

Šiuo metu K. K. mokosi mokykloje, jai sekasi gerai, turi draugiu, rimtesniu problemu nera. 

Liudytojas V. K., parode, jog  yra nukentejusiosios K. K. tevas. Namuose kažka švente, išgerinejo. Buvo jo brolis, M. J., N. K.. V. K. grižus iš tualeto, namuose buvo didelis triukšmas. Buvusi žmona R. K. pasake, kad M. J. išprievartavo ju dukra. Tada jis sudave M. J. gal du kartus i šona, N. K. puole M. J. su peiliu. Po to jie  N. K. išvijo ir viskas nurimo.

Dukra sakant, jog išprievartavo M. J., liudytojas negirdejo. Buvo išejes i lauka.  Jis pats to klause M. J.. Šis tai padares prisipažino. Liudytojo nuomone, M. J. prisipažino iš baimes.

R. K. reikalavo iš M. J. pinigu ir paeme pinigus už tai, kad M. J. išprievartavo dukra.

M. J. sake, kad K. K. myli kaip  pussesere, jai nesipiršo. Liudytojas nieko nežino, kad M. J. butu žadejes ja vesti.

Liudytojas netiki, kad M. J. išžagino jo dukra K. K., ir mano, kad tai galejo nutikti internatineje mokykloje. Jo dukra mokesi internatineje mokykloje ir  sake, kad ten “palaida bala”, kad “berniukai pas mergaites vaikšto”. M. J. galejo taip padaryti, kadangi jis yra labai ramaus budo, išžaginti nesugebetu.

Itaria, kad R. K. galejo susimokyti su dukra M. J. apkalbeti.

Jis pats su R. K. turejo 7 vaikus, su sugyventine  4 vaikus, dabar ji laukiasi penkto. Ju namas yra 4 kambariu, tuo metu laisvai tilpo gyventi 15 žmoniu.

R. K. gyveno ne su vienu vyru.

Panašiu  problemu del kitu vaiku nekilo. Dukra apie savo bedas nieko nepasisakydavo.

Liudytoja E. R.,  parode, jog  yra K. K. senele, R. K. motina. Kai 2006 m. vasara pas ja gyveno M. J., pas ja gyveno ir K. K.. Viena karta ji pasake, kad pusbrolis ja pabuciavo. Mate, kaip M. J. su K. K. draugauja, pliaukši rankomis. M. J. pas ja gyveno penkis menesius, bet K. neprievartavo.

Liudytoja E. R. mano, jog del K. K. išžaginimo M. J. yra apkalbamas. Mano, jog ta suplanavo jos dabar jau mirusi dukra R. K.. Ji primoke taip sakyti K. K., nes norejo iš M. J. gauti pinigu. R. K. girtavo, buvo susidejusi su sugyventiniu. K. K. megsta pameluoti, meluodavo ir R. K..

Pati liudytoja bandžiusi  apie ivyki  pasikalbeti su K., taciau ši tik pasake “taip, buvo”.

K. dienoraštyje ji skaiciusi, jog M. yra pusbrolis, kad ji jo nemyli, o myli Neriju.

Liudytojas S. P. parode, kad 2007 m. sausio men. pabaigoje paskambino M. J. ir papraše ji parvežti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. M. J. pasakojo, kad ji pusseseres apkaltino dukters išžaginimu, jis buvo sumuštas, iš jo reikalavo prisipažinti ir jo motinos namelio. M. J. teige nieko nežagines, o paleistas iš suemimo sake, kad policijoje prisipažino kaltu, nes ten buvo mušamas.

              Liudytojas N. K. parode, jog R. K. jam pasake, kad M. J. išprievartavo K.  K. K. verke. Tuomet  N. K. primuše M. J.. Šis namuose buvusiu  žmoniu - K. K., R. K., L. C., V. K. ir jo akivaizdoje prisipažino išprievartaves K. K.. Liudytojas apie tai prisipažinti policijai M. J. neliepe.

M. J. N. K. muše du kartus – ryte ir vakare. Jis M. J. puole su peiliu, taciau  sutramde L. C. ar R. K.. Galejo taip buti, kad jis pats muštyniu metu ateme iš M. J. pinigus  kaip kompensacija už K. K. išžaginima. Tuo metu buvo neblaivus. 

Liudytojas mano, kad K. K. buvo išžaginta minimo ivykio išvakarese, taciau  to tiksliai nežino.

Tarp R. K. ir M. J. santykiai buvo normalus.

K. K. M. J. vengdavo. M. J. rašydavo K. K. telefonines žinutes. K. K. tas žinutes rode ir ten buvo parašyta – aš tave myliu. K. K. i tai reagavo neigiamai.

M. J. mažai gerdavo, nesimušdavo.

              Liudytojas D. T. parode, jog Kupiškio policijos komisariate dirba nuo 2006m. M. J. bylos tyrimo metu mate policijos pareiguno V. B. kabinete. Kas ji apklausinejo, liudytojas nežino. Liudytojas M. J. spaudimo nedare ir,  kad i jo kamera pasodins N. K., nesake. Nepamena, ar N. K. tuo metu  buvo sulaikytas. R. K. nepažinojo.  Tokio pareiguno, kuris  butu dažytais šviesiais plaukais, kirptais ežiuku, Kupiškio policijos  komisariate nepažista.

              Liudytoja R. P. parode, jog dirba socialines rupybos darbuotoja. Lankant R. K. šeimyna, yra maciusi  M. J. prižiurint vaikus. 

2007 m. sausio men. pabaigoje jai lankantis L. C. namuose,  ten gyveno ir K. šeima.  R. K. pasake, jog jos dukra K. K. išžagino M. J.. M. J. tuo metu sedejo kambaryje nuleides galva ir tylejo.  Ji patare R. K. kreiptis i teismo medicinos eksperta ir vaiku teisiu apsaugos tarnyba. Su  K. K. liudytoja nekabejo.

R. K., K. K., L. C. turi savo supratima apie gyvenima, kuris skiriasi nuo iprasto. R. K. vis turedavo sugyventiniu, išvykdavo iš namu. Linke meluoti. K. K. nelanke mokyklos, turejo prižiureti mažesnius vaikus, R. K. aiškindavo, jog K. serga.

Iš M. J. parodymu patikrinimo vietoje protokolu matyti, jog M. J. 2007-02-05  parode nama, kambari ir lova, kur pagrasindamas peiliu išžagino K. K. ( b.l. 75-79).  Jo prašymu paimta fotonuotrauka remeliuose su užrašu „K. nuo M.J. 2006-10-20" ir „ Mano brangiausiajai K. 5 menesiu draugystes proga. Nuo M. J. 2006.10.20" (b.l. 16-18).

Iš K. K. gimimo liudijimo matyti, jog ji gimusi 1993-03-07 ( b.l. 20)

Iš Teismo medicinos specialisto 2007-01-25 išvados Nr. G 212/07(05) matyti, jog 2007-01-25 apžiurejus K. K. jai nustatytas senas mergystes pleves plyšimas ir mergystes pleves susitraukimo žiedo laisvumas, kurie padaryti daugiau kaip 2-3 savaites iki apžiuros. Šie sužalojimai galejo buti padaryti lytinio akto metu. Kitu sužalojimu ir ju padariniu kuno paviršiuje nera (b.l. 31-32).

Iš VšI “Vaiko raidos centras”  2007-02-19 rašto  matyti, kad buvo atliktas K. K. psichologinis tyrimas ir  nustatyta, jog patirta prievarta K. K. sukele psichologine krize; iš karto po ivykio stebeti mergaites psichines busenos ir elgesio pasikeitimai, tapo dirgli, labiliu emociju, liudnos nuotaikos, pradejo naktimis šlapintis i lova, neramiai miegoti, sapnuoti košmarus, susijusius su prievarta. Busena tyrimo metu: kiek infantiliška, terapinis kontaktas užmezgamas palaipsniui, vengia kalbeti apie patirta prievarta, klausimai apie ivyki iškarto sukelia itampa, nerima, pablogeja nuotaika, i klausimus atsako vienu - dviem žodžiais. Mastymas konkretokas, žodynas siauras, intelektas sudaro ribinio ispudi. Nuotaika pažeminta, veido išraiška liudna, isitempusi, nerimastinga, nedrasi, emocijos labilios, dirgli.

Užsiemimu metu mergaite kontaktui sunkiai prieinama, i klausimus atsako lakoniškai, išlieka uždara ir gyvybiška. Ji jaucia vidine itampa ir nerima del nesaugumo. Jai budingas pasyvus priešiškumas, nepasitikejimas savimi, išreikštas kaltes jausmas, polinkis pasirodyti socialiai priimtinai, nebrandumas pagal savo amžiu. Santykiuose su bendraamžiais ir suaugusiais jauciasi nesaugiai. Šeimos aplinkoje reikšmingiausias žmogus yra mama. Mergaites psichologine bukle rodo patirta psichologine krize ( b.l. 35).

Iš  VšI “Vaiko namas” atlikto K. K. psichologinio tyrimo išvados matyti, jog K. K. i psichologes klausimus neatsakinejo. Jos duotuose byloje parodymuose pastebima prieštaravimu, sunku nustatyti, ar ji suvoke ivyki ir galejo apie tai papasakoti (b.l. 39-40). 

Iš Kupiškio rajono psichologines tarnybos 2007-02-13 išvados matyti, jog K. K. nustatytas intelekto sutrikimas, nežymus protinis atsilikimas ( b.l. 44). 

Iš Teismo psichiatrijos specialisto 2007-02-14  išvados matyti,  jog M. J. yra psichiškai sveikas ir skirti jam ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize  netikslinga (b.l. 88).

Iš VSI Kupiškio r. savivaldybes pirmines asmens sveikatos priežiuros centro pažymos matyti, kad M. J. 2007-03-13 lankesi pas gydytoja psichiatra ir buvo pasiustas psichologo konsultacijai. 2007 m. kovo 14 ir 17 d. konsultuotas psichologo. Išvada: Intelekto sutrikimu nera (b.l. 132).

Iš Rokiškio psichiatrijos ligonines pažymos matyti, kad M. J. šioje ligonineje gydesi nuo 2007-03-17 iki 2007-04-05. Diagnoze: Adaptacijos sutrikimas, trumpalaike depresine reakcija (b.l. 134).

Kaltinamojo  M. J. kalte irodyta.

Nukentejusioji  K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisejo parode,  jog  kaltinamasis M. J. atsigule šalia jos, pridejes prie gerkles grasino peiliu, buvo ikišes savo lytini organa i jos lytinius organus ( b.l. 24-27).

              Teisminio bylos nagrinejimo metu ji paaiškino, jog supranta, ka reiškia išžaginimas ir patvirtino, jog M. J. ja išžagino, nors atsisake konkreciau paaiškinti kaip tai ivyko, kadangi  nenorinti prisiminti.

Nors atskirai paimti K. K. parodymai gali kelti abejoniu atsižvelgus i tam tikrus prieštaravimus bei  nenuoseklumus  juose:   “dedes lytinio organo nemate, jis nebuvo ikišes jai savo lytinio organo jai i pilva,  buvo ikišes i jos lytinius organus, laike ilgai, nejudejo” ( b.l. 26-27), o bylos teisminio nagrinejimo nukentejusioji parode “neprisimena, buvo, ar nebuvo ikišes”, taciau šie parodymai vertintini  atsižvelgus i  K. K. asmenybes ypatumus, i kitu byloje surinktu irodymu konteksta.

K. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ji prastai sugeba reikšti savo mintis, tai konstatuota psichologu,  be to,  stengiasi pamiršti  buvusi  ivyki. Tai paaiškina nenuoseklumus jos  parodymuose.

K. K. nurodytas išžaginimo laikas sutampa su jos busenos ir elgesio pasikeitimais.

Iš  VšI Vaiko raidos centras rašto matyti, jog patirta prievarta  K. K. sukele psichologine krize, po ivykio pastebeti jos psichines busenos ir elgesio pasikeitimai:  tapo dirgli, nerami, pradejo naktimis šlapintis i lova, neramiai miegoti, sapnuoti košmarus susijusius su prievarta.

Nukentejusioji bylos teisminio nagrinejimo metu parode, jog po išžaginimo pradejo sapnuoti ši  ivyki ir  M. J. su peiliu ar be peilio.

Kad nukentejusioji K. K. maždaug tuo metu pasidare dirgli, nerami,  patvirtina liudytojos L. C. parodymai teismo posedyje. Iš  L. C. parodymu taip pat matyti, jog  paskutiniu metu prieš  pasisakydama, kad M. J. ja išžagino, K. K. M. J. aiškiai venge.

Kad išžagino K. K.,  ikiteisminio tyrimo metu pripažino M. J.. Apklausiamas teisejo  jis paaiškino, jog  grasino K. K. peiliu, kad ši nesipriešintu ir nešauktu, jog ja išžagino, jog lytinio akto nebaige, kad  nukentejusioji  nepastotu ( b.l. 72-73).

Iš  M. J. itariamojo apklausos protokolo matyti, jog jis parode žinojes K. K. amžiu – kad 2007 m. kovo 07 d.  K. K. sukaks 14 metu ir  buvo ja isimylejes. 2006 m. spalio 31d. tarp 23 ir 01 val.,  jis pasieme iš virtuveje buvusios spinteles virtuvini peili, nuejes i kambari, kur gulejo lovoje K. su J., atsigule toje pat lovoje. Peili buvo pasiemes tam, kad juo galetu pagasdinti K., nes norejo su ja pasimyleti. Užmigus K. K. seseriai J., jis iš po pagalves išsitrauke peili ir atsisukes i K. pridejo prie kaklo, liepe nešaukti ir nesipriešinti. Ji nieko nesake, tik verke. Pasidejes peili po pagalve ja nurenge, nusirenge pats ir atliko  naturalu lytini akta varpa i makšti. Lytinio akto neužbaige, sperma neišsiliejo. Po sueities nukentejusioji verke, tada jis dar pagrasino, kad ji niekam nieko nesisakytu ( b.l. 67-68).

              Kaip išžagino nukentejusiaja, M. J. parode parodymu patikrinimo vietoje metu, nurodydamas aplinkybes iš esmes atitinkancias  tiek nukentejusiosios, tiek jo paties parodymus (b.l. 75- 79).

              M. J. ir  K. K. parodytos išžaginimo  2006-11-01 aplinkybes – laikas, vieta kambaryje, grasinimo peiliu aplinkybes   iš esmes sutampa. Netiketi K. K. parodymais, jog M. J. ja išžagino, nera pagrindo.

Be to, nera pagrindo manyti, jog  kaltinamasis  M. J. save apkalbejo labai sunkaus nusikaltimo padarymu dalyvaujant gynejui apklausiamas tyrejos, o po  to ir teisejo.

M. J. parodymu, jog  jis  save apkalbejo del policijos darbuotoju spaudimo, neatitinka byloje surinkti duomenys.    

M. J. parodymai apie pareigunu daryta psichologini spaudima nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parode, jog prisipažinima liepe rašyti policijos pareigunas D. T. ( b.l. 117). Apklausiamas teisiamajame posedyje M. J. paneige, kad D. T. jam butu dares spaudima ir parode, jog spaudima dare policijos pareigunas,  kirptas ežiuku, šviesiai dažytais plaukais. Pagal D. T. parodymus  pareiguno su tokiais požymiais Kupiškio rajono policijos komisariate nera. 

Taip pat  atmestina M. J. versija  del  R. K. galimos  itakos policijos pareigunams ar N. K. itakos  M. J. duodant parodymus.  Tokiu duomenu byloje nera, o M. J. nurodytas pareigunas – liudytojas D. T. patvirtino, jog R. K. nepažinojo.

Liudytojas N. K. parode, jog nors yra teistas, taciau tuo laiku, kai M. J. buvo sulaikytas del K. K. išžaginimo, jokiu reikalu su policija neturejo. N. K. pripažino, jog  po žinios apie K. K. išžaginima jis pats sumuše ir peiliu puole M. J., taciau  patvirtino  neliepes  M. J., jog  šis  prisipažintu policijai.

Be to, iš apklausu protokolu  matyti, jog  M. J. buvo apklaustas itariamuoju 2007-02-26  iki 13.30 ( b.l. 67-68),  K. K. ta pacia diena  apklausta pas ikiteisminio tyrimo teiseja nuo 13.30 ( b.l. 24-27).  Bylos duomenimis K. K. prieš tai parodymu nera davusi, o jos motinos R. K. 2007-01-25 protokole- pareiškime policijai K. K. išžaginimo detaliu nenurodoma. ( b.l. 5). Kadangi pirma parodymus dave M. J., o po to K. K., nera pagrindo pripažinti, jog pirminiai M. J. parodymai,  iš esmes atitinkantys K. K. parodymus, padiktuoti  policijos pareigunu.

Bylos duomenimis R. K. gyvenusi asocialiai, nevengdavusi pameluoti. Liudytojai E. R. ir V. K. mano, jog M. J. negalejes K. K. išžaginti, kad viska sugalvojusi  R. K.. Taciau šie  liudytoju teiginiai pagristi liudytoju  subjektyviu R. K. bei M. J. asmeniniu budo savybiu, charakteriu  ivertinimu, o  ne  konkreciais  apie ivyki  žinomais faktais.

Kad K. K. parodymai  jai iteigti motinos,  paneigia bylos duomenys.

K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokole užfiksuotas R. K. paaiškinimas,  jog “Dukra prie sveciu išreže, kad šitas ožys mane išprievartavo, o kaip ji supranta žodi “išprievartavo” – nežinau. Ji nieko nekalba.” (b.l. 27). Tai  rodo, jog del dukters nekalbumo  paciai  R. K. K. K. išžaginimo detales buvo mažai žinomos.

Kad K. K. artimiesiems detaliai nepasakojo ivykio aplinkybiu ir jiems šios aplinkybes nebuvo detaliai žinomos, patvirtina K. K. tevo  V. K., kartu  gyvenusios  tetos L. C. ir mociutes E. R. parodymai.   

M. J. parodymus, jog jis šio nusikaltimo nepadare ir yra apkalbamas, paneigia byloje surinkti irodymai, šie M. J. teiginiai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos taktika 

Nors  K. K. augo rizikingoje socialineje aplinkoje, kur šeimos nariu ir artimuju elgesys bei gyvenimo budas galejo neigiamai  veikti  vaiko vaizduote, taciau visuma aptartu irodymu, visu pirma sutapimai  K. K. ir M. J. parodymuose tyrimo pradžioje,  patvirtina, jog M. J. padare jam inkriminuojama nusikaltima – K. K. išžaginima 2006 m. lapkricio 1d. apie  1 val. nakties. 

Pagal K. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo teisejui, tiek teisiamajame posedyje, ja M. J. išžagino 2006 m. lapkricio 1d. apie  1val. nakties, jog maždaug tuo laiku žiurejusi i laikrodi. M. J., apklausiamas itariamuoju nurode išžagines K. K. ta pacia nakti tarp 23 val. ir  1 val. Todel   kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas  -  2006-10-31  apie 23 val. patikslinamas.

Ši M. J. veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4d., nes panaudodamas psichini smurta- grasindamas peiliu, kad ibauginti nukentejusiaja ir pasinaudodamas bejegiška bukle, nes veika nukreipta prieš mažamete, kaltinamasis ja išžagino.

M. J. be to  buvo kaltinamas, kad 2006 m. lapkricio 8 d. apie 1.00 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniunijoje (duomenys neskelbtini) kaime, nukentejusiosios K. K. namuose, kambaryje, lovoje, žinodamas, kad nukentejusioji yra mažamete, gim. (duomenys neskelbtini), grasindamas jai peiliu ir taip atimdamas galimybe priešintis bei pasinaudodamas bejegiška nukentejusiosios bukle, lytiškai santykiaudamas su mažamete K. K., ja išžagino.

Kad  K. K. išžagino ir 2006-11-08, M. J. prisipažino  ikiteisminio tyrimo metu. Pati K. K. buvus toki fakta neige. Todel šis  kaltinimas grindžiamas tik M. J. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, kas nelaikoma kaltes irodymu, kai to nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Tokiu duomenu byloje nesurinkta.  Todel M. J. pagal kaltinima K. K. išžaginimu 2006-11-08,  išteisintinas, nepadares  veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu  (BPK 303 str. 5d. 1p. ).

Kaltinamojo M. J. atsakomybe lengvinanciu bei ja sunkinanciu aplinkybiu nera.

Skirdamas bausme kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmes skyrimo pagrindais ir taisyklemis bei atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, motyvus ir tikslus, stadijas, kaltinamojo asmenybe.

Kaltinamasis M. J. yra pakaltinamas, padare labai sunku baigta nusikaltima prieš vaika.  Fizinio  smurto darant nusikaltima nenaudojo, naudojo psichini smurta bei pasinaudojo nukentejusiosios mažametyste. Kaltinamasis yra pilnametis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo. Gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) seniunija nusiskundimu jo elgesiu gavusi nebuvo, apibudina kaip asmeni, nesugebanti pasirupinti  savimi ir nejaucianti atsakomybes už save ir kitus (b.l. 100). Nesant atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu, atsižvelgus i kaltinamojo M. J. asmenybe apibudinancius duomenis - kriminalines praeities neturejo, dirbo  ir  nera duomenu, jog per daugiau nei treju  metu laikotarpi po šio nusikaltimo padarymo  butu padares nauju nusikalstamu veiku, skirtina bausme švelnesne už sankcijos vidurki.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.  ( 2006-11-01 veika)  ir ji nubausti laisves atemimu septyneriems metams bausme atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 149 str. 4 d.  ( 2006-11-08 veika)  M. J. išteisinti, šio nusikaltimo nepadarius.

              Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo 2010-02-24.

I bausmes laika iskaityti M. J. sulaikymo bei suemimo laika   nuo 2007-01-25  iki   2007-02-23   bei  nuo 2009-11-09 iki 2010-02-24.

              Kardomaja priemone – suemima  iki  nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

              Daiktus – peili  ir fotonuotrauka sunaikinti nuosprendžiui isiteisejus.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant Panevežio apygardos teisme.

 

Teisejai                                                                                                  Eligijus Gladutis

 

                                                                                                                Ricardas Gilys

                                                                                                               

Valdas Petras Meidus