Administracinė byla Nr. I-5310-331/2014
Proceso Nr. 3-61-3-08227-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2013-01-03 buvo atgabentas į Lukiškių TI-K ir patalpintas į karantino kamerą Nr. 104, kurioje buvo laikomas dar su 3 asmenimis. Jam nebuvo išduota priklausanti patalynė, nepilną patalynės komplektą gavo tik po savaitės. Kitose kamerose, kurių plotas yra iki 8 kv.m. buvo kalintas dar su 3-4 asmenimis nežmoniškomis, žiauriomis, antisanitarinėmis sąlygomis.
Mažą kameros plotą užima ir joje esantys baldai. Kamerose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nuo sienų ir lubų lupasi tinkas, nėra galimybės valgyti prie stalo, nes jie maži, nėra erdvės vaikščioti, trūksta gryno oro. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata. Kalint tokiomis sąlygomis buvo pažeista teisė į orumą. Pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, padidėjo baimė aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodo, kad žalos prašo priteisti už laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6-11) pateikdamas pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, jog pareiškėjo laikymo laikotarpiais 2013-01-10 ryte, 2013-01-17 ryte, 2013-03-08 ryte, 2013-05-14 ryte, 2013-05-17 vakare, nuo 2013-05-18 iki 2013-06-07, 2013-06-19 vakare, nuo 2013-07-26 iki 2013-07-27, 2013-08-12, 2013-09-12, 2013-10-10, 2013-10-15, 2013-10-24, nuo 2013-12-09 iki 2013-12-12, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Nurodė, jog Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, jog asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 str., kuris nustato, jog asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.
Paaiškino, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų, todėl kai kurios kameros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliant į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašomos žalos atlyginimo nurodė, jog nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21 laikomas Lukiškių TI-K.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 177 (plotas 7,94 m2), Nr. 127 (plotas 7,94 m2), Nr. 142 (plotas 7,94 m2), Nr. 197 (plotas 7,94 m2), Nr. 146 (plotas 7,94m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 373 (plotas 7,25 m2), Nr. 301 (plotas 8,03 m2), Nr. 266 (plotas 7,74 m2), Nr. 109 (plotas 7,31 m2), Nr. 317 (plotas 7,61 m2), Nr. 313 (plotas 7,79 m2), Nr. 256 (plotas 23,32 m2) kartu su 1-8 asmenų. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 6-9, 12) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2013-01-10 ryte, 2013-01-17 ryte, kai kameroje Nr. 177, kai kameroje buvo laikomas su dar 1 asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,97 m2; 2013-03-08 ryte, kai kameroje Nr. 127 buvo laikomi 2 asmenys, kuriems teko po 3,97 m2; 2013-05-14 ryte, kai kameroje Nr. 146, buvo su dar 1 asmeniu, todėl ploto teko 3,97 m2; 2013-05-17 vakare, kai buvo kameroje Nr. 108 su dar 1 asmeniu, todėl ploto teko 3,69 m2; 2013-06-19 vakare, kai buvo perkeltas į kamerą Nr. 109, kurioje buvo vienas, todėl teko 7,31 m2; 2013-08-12, 2013-09-12, kai buvo kameroje Nr. 317 kartu su dar 1 asmeniu, ploto teko po 3,8 m2; 2013-10-10, 2013-10-15, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 313 kartu su dar 1 asmeniu, todėl teko po 3,8 m2; 2013-10-24, kai buvo perkeltas į kamerą Nr. 256, kurioje kalėjo iš viso 5 asmenys, iš kurių kiekvienam teko po 4,6 m2; nuo 2013-05-18 iki 2013-06-07 kameroje Nr. 373, nuo 2013-07-26 iki 2013-07-27 kameroje Nr. 317 m2; nuo 2013-12-09 iki 2013-12-12, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-21 kameroje Nr. 256 buvo užtikrintas minimalus 3,6 m2 kameros plotas.
Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21 Lukiškių TI-K buvo laikomas 353 paras, iš kurių tik 43 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.
Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-12-21 310 parų Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m2 gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, jog pagrindas neturtinei žalai kilti atsirado ir dėl netinkamai įrengtų kamerų - kamerose nėra galimybės valgyti prie stalo, nes staliukai maži. Be to, kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas. Kamerose trūko erdvės, gryno oro, buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas teiginiams dėl kamerų būklės pagrįsti nepateikė konkrečių objektyvių įrodymų, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl blogos kamerų būklės negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.
Be to, remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 24 punktu gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad Lukiškių TI-K nesudarė sąlygų jam vėdinti kamerų per langus, todėl skundo argumentai dėl didelės drėgmės kamerose atmestini.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį (1 000 Lt), bazinę pensiją (360 Lt), minimalią pensiją (650 Lt) į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 30 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 6 200 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog jo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo vertinimu, priteistina suma yra adekvati patirtoms neigiamoms pasekmėms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo M. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 6 200 Lt (šešis tūkstančius du šimtus litų) (1795,64 Eur (tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus)) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas