Baudžiamoji byla Nr. 1-548-344/2020 Proceso Nr. 1-01-1-33489-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.5.3.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 20 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorėms Vijoletai Meškauskienei ir Astai Kudrauskienei,
kaltinamajam E. G. ir jo gynėjai advokatei K. A.,
pagreitinto proceso tvarka viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
E. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 18.58 val., Mažeikių r., Dagių k., Durpyno-Beržupio g. sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. G., kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0198, nustatytas 2,97 prom. neblaivumas, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.
Apklaustas kaip kaltinamasis, E. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną, niekam nesakęs, pasiėmė tėvų automobilį ir išvažiavo pasivažinėti, tačiau padarė avariją ir sudaužė mašiną. Tėvai apie tai, kad jis važiuos automobiliu, nežinojo, automobilio raktelius rado jo viduje. Buvo gėręs iš vakaro, o ir tą dieną dar išgėgė su draugais. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tėvams atlygins žalą, nes pradėjo pats remontuoti apgadintą automobilį.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo E. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:
Informacinė pažyma ROIK 0120000451260, kurioje nurodoma, kad privatus fizinis asmuo pranešė, jog prieš 5 min. į griovį nulėkė automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavęs asmuo yra neblaivus. Nustatyta, kad automobilį vairavo E. G., kuriam nustatytas 3,55 prom. girtumas (b. l. 10-11);
Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Mažeikių r., Dagių k., Durpyno-Beržupio g., stebimas apgadintas automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris paimtas, nubraižyta eismo įvykio schema (b. l. 12-21, 31-32);
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Apie tai, kad sūnus E. G. paėmė mašiną ir padarė eismo įvykį, dėl ko automobilis nuvažiavo į griovį, ji sužinojo iš pašalinių asmenų, kurie pranešė telefonu. Nei jos, nei vyro tuo metu namuose nebuvo, o sūnus niekada neimdavo mašinos, nes prieš 8 metus yra praradęs teisę vairuoti. Sūnui joikių pretenzijų neturi (b. l. 23);
2020 m. rugpjūčio 24 d. Nutarimas grąžinti daiktus, kuriuo automobilis O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Autobastionas“ aikštelėje, grąžintas G. G. (b. l. 28-29);
Neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio „Drager“ parodymai, iš kurių matyti, kad 19.38 val. kaltinamajam E. G. nustatytas 3,55 prom. girtumas , o 19.56 val – 2,97 prom. girtumas (b. l. 33, 34);
2020 m. rugpjūčio 20 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 221, kuriame nurodyta, kad dėl Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų pažeidimo transporto priemonė „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabenta saugojimui į UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 35);
Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas ir pažymos, iš kurių matyti, kad automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. G. (b. l. 36);
VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad analogiškos transporto priemonės – automobilio „O. Z.“, 2000-2006 m., kurio drabinis tūris 1995 cm2, vidutinė kaina be PVM 1 315 Eur, su PVM – 1 590 Eur (b. l. 37).
2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60).
II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtų ir auksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis E. G. vairavo transporto priemonę – automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį G. G., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,97 prom. girtumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, taip pat byloje esantys ir teismo aukščiau aptarti įrodymai.
III. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį –transporto priemonę, be to, neturint teisės vairuoti), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (atsainus ir nerūpestingas požiūris į girto vairavimą, žinant, kad teisės tai daryti neturi), kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas sprendžią, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų itin skaudžių pasekmių kelių eismo dalyvių, o ir paties kaltinamojo atžvilgiu. Informacija ROIK pažymoje patvirtina, kad tik atsakingo piliečio, pranešusio apie eismo įvykį, policijos pareigūnų pagalba buvo užkirtstas kelias galimai didesnei eismo nelaimei įvykti. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatytą lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, surinktus įrodymus, tai, kad dirba, derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus bei turi darbą, sprendžia, kad sankcijoje numatytą bausmę – baudą jis bus pajėgus sumokėti. Teismas yra įsitikinęs, kad baudos bausmė turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant minimalią baudą (BK 49 straipsnis).
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), bausmės dydį nustatant sveikuoju skaičiumi kaltinamojo naudai.
BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, turto konfiskavimas yra imperatyvus.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas transporto priemonę automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra nusikalstamos veikos įrankis, nes šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jo motinai G. G., kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, nesielgė neatsakingai, neapdairiai ar nerūpestingai ir nedavė leidimo naudotis kaltinamajam automobiliu jam esant neblaiviam.
Pripažinus kaltinamąjį kaltu, konstatavus, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, buvo nusikalstamos veikos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį padarymo priemonė, privaloma skirti turto konfiskavimą, todėl kaltinamasis privalėtų sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 590 Eur (BK 72 straipsnis).
Pagal teismų praktiką teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, privalo įvertinti šios poveikio priemonės taikymo proporcingumą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatytas 2, 97 prom. girtumas, transporto priemonę tokios būsenos vairavo nesant tam jokio būtinumo, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, paėmęs ją be laidimo. Kaip minėta, tokiais savo veiksmais jis kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Vertindamas tai, kad kaltinamasis dirba, atsižvelgdamas į tai, kad pasižada dėti pastangas savo elgesio korekcijai ir kritiškai vertina padarytos veikos pavojingumą bei nuoširdžiai gailisi, teismas pripažįsta, kad 1 590 Eur sumos konfiskavimas bus proporcingo dydžio baudžiamojo poveikio priemonė jo turimai materialinei padėčiai (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Pripažinus, kad E. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, tai, kad, teismo įsitikinimu, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas įstatyme įtvirtintas kiek didesnis nei minimalios trukmės – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių – šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
IV. Kitų procesinių klausimų sprendimas
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 MGL, t. y. 2 500 Eur bauda.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 33 MGL, t. y. 1 650 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienris) metus 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 590 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimties eurų) konfiskavimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Edita Gailienė