Pranešėjas Bronius Zalaga                            Baudž. byla Nr. 1A-457-135/2015

Teisėja Silva Plungienė                                                 (Proceso Nr. 1-73-1-00810-2014-8)                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2015 m. gruodžio 17 d.  

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Ernestos Montvidienės, Boleslovas Kalainis,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,

nuteistajam T. B., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

nuteistajam M. B., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

nuteistojo A. P. gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., M. B. ir T. B. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams (dviems metams devyniems mėnesiams),

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams (vieneriems metams devyniems mėnesiams),

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams (devyniems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir A. P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams (trejiems metams).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3  dalimis, ši bausmė iš dalies subendrinti sudedant su 2014-04-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams (trejiems metams keturiems mėnesiams), bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžia A. P. nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo, t.y., nuo 2015-09-01.

Į bausmės laiką A. P. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-07-22 iki 2015-09-01.

Nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams (dvejiems metams devyniems mėnesiams),

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams (vieneriems metams aštuoniems mėnesiams),

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams (devyniems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams (dvejiems metams devyniems mėnesiams). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir M. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams (trejiems metams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2015-03-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesiams (trejiems metams dešimt mėnesių), bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžia M. B. nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo, t.y., nuo 2015-09-01.

Į bausmės laiką M. B. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-07-22 iki 2015-09-01 ir pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės.

Nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams (penkeriems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia T. B. nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo, t.y., nuo 2015-09-01.

Į bausmės laiką T. B. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-07-28 iki 2015-09-01.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir A. R., tačiau skundų šioje dalyje negauta.

Nuosprendžiu Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš A. P., M. B., T. B. solidariai priteista 3958,06 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 6 ct). A. P. ir M. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš jų atstovių pagal įstatymą G. D. ir V. B. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 1319,35 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika eurų 35 ct).

Nuosprendžiu Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš A. P., M. B. solidariai priteista 1721,74 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt vienas euras 74 ct). A. P. ir M. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš jų atstovių pagal įstatymą G. D. ir V. B. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 860,87 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 87 ct).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. P., M. B., T. B. nuteisti už tai, kad sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai yra, 2014 m. liepos 21 d. apie 23.20 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš M. P. – jam stovinčiam, gulinčiam ant žemės bei pakėlus jį nuo žemės ir laikant, M. B. sudavė apie 20 smūgių rankomis bei spirdamas į galvą ir kitas kūno vietas, A. P. sudavė apie 20 smūgių rankomis bei spirdamas į galvą ir kitas kūno vietas, T. B. sudavė apie 5 smūgius spirdamas į galvą, taip padarė M. P. sužalojimus - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kirstinę žaizdą antakyje, odos nubrozdinimus veido, dešinio peties, dešinės krūtinės ląstos srityse ir taip sunkiai sutrikdė jo  sveikatą.

Be to, A. P., M. B., A. R. nuteisti už tai, kad įvykdė plėšimą, tai yra, 2014 m. birželio 9 d., apie 20.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, A. P. išplėšus durų kablį, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į R. R. gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute A. P. pareikalavo R. R. pinigų ir šiam nurodžius, kad pinigų neturi, panaudojo R. R. atžvilgiu fizinį smurtą – M. B. sudavė ne mažiau vieną smūgį - spyrė į galvą, A. R. sudavė ne mažiau vieną smūgį - trenkė kumščiu į veidą, reikalavo atiduoti pinigus, tęsdami nusikalstamus veiksmus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) toliau naudojo fizinį smurtą R. R. atžvilgiu - A. P. pastūmė R. R., dėl ko jis nukrito ant kėdės, A. P. sudavė ne mažiau 2 smūgius ranka į galvą, A. R. sudavė ne mažiau 5 smūgius – keliu į galvą ir 4 kartus kumščiais į pilvą, M. B. ne mažiau 5 smūgius kumščiu į galvą, vėl reikalavo pinigų, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) toliau naudojo fizinį smurtą R. R. atžvilgiu - A. R. sudavė kumščiu smūgį į nugarą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, A. R. ir A. P. sudavė ne mažiau kaip po 4 smūgius – spyrė jam į šonus ir panaudoję fizinį smurtą, sukėlę R. R. fizinį skausmą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė tiksliai nenustatytos vertės mėsos gabalą bei pasikėsino pagrobti pinigų, tačiau šio nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančio aplinkybių, nes R. R. jiems pinigų neperdavė.

Be to, A. P. ir M. B. nuteisti už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai yra, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais tyčiniais veiksmais 2014 m. liepos 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, kelis kartus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą R. Š. atžvilgiu – tiksliai nenustatytu laiku sudavė ne mažiau kaip po 2 smūgius rankomis į galvą ir pečius, tęsdami nusikalstamus veiksmus apie 16.00 val. sudavė rankomis ne mažiau kaip po 3 smūgius į galvą, po 3 smūgius į šonus, tęsdami nusikalstamus veiksmus apie 20.00 val. sudavė rankomis ne mažiau kaip po 3 kartus į galvą, M. B. spyrė į ranką, A. P. spyrė į dešinį petį, taip padarė R. Š. sužalojimus - poodines kraujosruvas kaktos, abiejų skruostų srityse ir apie abi akis, nosies kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinėje-smilkininėje-momeninėje srityse, nesuspaudžiant galvos smegenų, smulkius galvos sumušimo židinius abipus kaktinėse skiltyse, ūmaus periodo, vidutinės formos trauminę galvos smegenų ligą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą,

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad byloje liko daug neaiškumų ir daug neatsakytų klausimų, kadangi apylinkės teismas nesuteikė nuteistajam galimybės klausimus užduoti liudytojams, nukentėjusiajam, policijos pareigūnams bei kitiems kaltinamiesiems. Nuteistojo tvirtinimu, jis ir jo gynėja bylos nagrinėjimo metu teisėjo buvo įspėti dėl užduodamų klausimų, jam buvo pasakyta, jog galės paaiškinimus duoti per paskutinį žodį. Nuteistasis nesutinka, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų I. Č., V. G., kaltinamųjų A. P., M. B., nukentėjusiojo M. P. parodymais. Pažymi, kad šie asmenys teisme jau nebenurodė jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Pažymi, jog policijos pareigūnas G. J. teismui nurodė, kad lauke buvo 8 ar daugiau asmenų, tačiau buvo apklausti tik keli asmenys. Nuteistasis kelia klausimą, kodėl nebuvo apklausti visi įvykį matę asmenys. T. B. teigimu, nors įvykio vietoje buvusi policijos pareigūnė ir nurodė, jog jis buvo girtas, tačiau jis girtas nebuvo, o policijos pareigūnė prie jo net nebuvo priėjusi ir teismui parodė tik tai, jog jis galėjo būti įvykio vietoje. T. B. tvirtinimu, liudytoja E. Š. jo nepažįsta ir nurodė, jog jis buvo apsirengęs visai kitaip, nei jis tą vakarą buvo apsirengęs.

Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prašė, jog būtų pateikta filmuota medžiaga, jeigu ji yra, ir taip būtų nustatyti įvykį dalyvavę ir įvykį matę asmenys, ikiteisminio tyrimo metu prašė, jog būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kad būtų atlikta akistata su nukentėjusiuoju M. P., liudytojais, kitais kaltinamaisiais A. P. ir M. B., tačiau visi šie prašymai buvo atmesti ir tik praėjus 4,5 mėnesio jis buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga pabaigus bylos ikiteisminį tyrimą. Nuteistojo nuomone, bylą nagrinėjusi teisėja galėjo būti jo atžvilgiu šališka, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjo ne išsamiai, rėmėsi nepagrįstais parodymais, todėl jis buvo nuteistas neteisingai ir neteisėtai.

T. B. teigimu, teismas negalėjo vadovautis pirminiais liudytojų bei kitų kaltinamųjų parodymais, ne jie buvo klaidingi ir neteisingi, kadangi vėlesniuose parodymuose jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme buvo paneigtas. Nurodo ir tai, kad vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog jis yra nekokybiškas, jame matosi tik žmonių siluetai, iš kurių pažinti dalyvavusių žmonių negalima.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog nori išėjęs iš įkalinimo įstaigos pabaigti mokslus, nes pataisos namuose tam blogos sąlygos. Taip pat nurodo, kad nori susirasti darbą ir padėti nukentėjusiajam finansiškai, atlyginti priteistą žalą, o būdamas įkalintas negalės to ilgai padaryti. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra nepilnametis, būdamas neįkalintu nori pradėti sportuoti. Tvirtina, kad pabuvęs įkalintu suprato, kas yra laisvė, pasikeitė jo požiūris į gyvenimą. Nurodo ir tai, kad jo pagalba reikalinga motinai, kurios sveikata nėra gera. Tvirtina, kad labai gailisi nusikaltęs.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo jį išteisinti, tvirtina, kad jis nepadarė BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikaltimų. Teigia, jog prisipažino vien tik dėl to, kad jam buvo pažadėta, jog jis bus paleistas po trijų mėnesių. Mano, jog byloje trūksta įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Prašo sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgti į tai, kad buvo sulaikytas namuose, nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu. Tvirtina, kad per tą laiką, kai buvo suimtas, pasimokė ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teismo posėdyje nuteistieji T. B. ir M. B. bei jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų skundus, nuteistojo A. P. gynėja taip pat prašė tenkinti jos ginamojo skundą. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Iš skundų turinio matyti, kad nuteistasis T. B. neigia sunkiai sužalojęs M. P., savo kaltės dėl M. P. sužalojimo bei dėl R. Š. sužalojimo nepripažįsta ir A. P., taip pat jis mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis M. B. savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino T. B., A. P. ir M. B. kaltais pagal BK 135 str. 1 d., A. P. ir M. B. – pagal BK 138 str. 1 d. ir jiems paskyrė teisingas bausmes.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 21 d. apie 23.20 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme T. B., A. P. ir M. B. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta M. P. sveikata. Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu tvirtino, kad to, kaip buvo sužalotas, jis neprisimena, teismui nurodė tik tai, jog prisimena, kad gėrė parkelyje S. gatvėje ant suoliukų, nurodė, kad su juo buvo ir kaltinamieji, jis buvo pažįstamas su T. B., nukentėjusiojo nuomone, jis galėjo susižaloti pats (1 t., 107 b. l., 4 t., 85 b. l.). Tuo tarpu liudytoja E. Š. teismui parodė, jog vakare buvo išėjusi į balkoną, išgirdo garsus, panašius į kamuolio spardymą, atsisukusi pamatė, kaip trys asmenys spardė ant žemės gulintį asmenį, vienas pakeldavo žmogų, o kitas įsibėgėjęs spirdavo, tai darė pasikeisdami, ant suolelio dar sėdėjo kompanija, ji paskambino policijai, kai atvažiavo policija asmenys, mušę žmogų, išsibėgiojo, po to T. B. priėjo prie policijos, atgal sugrįžo ir dar vienas mušęs žmogų, tačiau buvo pasikeitęs marškinėlius (1 t., 110 b. l., 5 t., 18 b. l.). Apie tai, kad vaizdo įraše buvo užfiksuota, jog nukentėjusįjį muša trys asmenys, teismui parodė ir policijos pareigūnas G. J., kuris iš kart po įvykio peržiūrėjo vaizdo įrašą (5 t., 16 b. l.), ir pareigūnas O. B., matęs įvykį per vaizdo kameras (5 t., 112 b. l.), liudytoja R. Š., kuri parodė, jog gavus pranešimą, kad mušamas žmogus, ji nustatė kameras ir matė, kad smėlio dėžėje gulėjo žmogus, o kiti jam šokinėja ant galvos (5 t., 113 b. l.). Be to, ir liudytoja E. Š., tiesiogiai mačiusi įvykį, ir policijos pareigūnai G. J. bei O. B., kurie peržiūrėjo įvykio vaizdo įrašą, teismui parodė, jog vienas iš M. P. mušusių asmenų buvo kaltinamasis T. B. (5 t., 16, 18, 112 b. l.).

Kad prieš nukentėjusįjį M. P. smėlio dėžėje smurtą naudojo A. P., T. B. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažindami nurodė ir patys kaltinamieji M. B. ir A. P. (2 t., 131, 134, 153, 14, 17, 38-39 b. l.), kurie teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymus iš vis atsisakė.

Priešingai apelianto T. B. teiginiams, liudytojų parodymai esminėse detalėse viso proceso metu buvo nuoseklūs, jie atitiko ir kaltinamųjų M. B. bei A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu iš kart po įvykio, todėl teiginiai dėl jų nenuoseklumo atmetami kaip nepagrįsti. Ir nors nuteistieji T. B. ir A. P. apeliaciniuose skunduose neigia naudoję smurtą prieš nukentėjusįjį M. P. ir taip dalyvavęs M. P. tyčiniame sužalojime, byloje esančių ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų, aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl T. B. bei A. P. kaltės nekelia. Surinkti parodymai paneigia T. B. teiginius apie tai, kad gulintį M. P. smėlio dėžėje pamatė tik tada, kai išgirdo triukšmą eidamas iš draugo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog T. B. su kompanija iki įvykio vartojo alkoholį, buvo kartu prie (duomenys neskelbtini) namo, tai buvo fiksuota ir vaizdo kameromis, apie tai patvirtino ir nukentėjusysis M. P., ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojai I. Č. bei V. G., kaltinamieji A. P. ir M. B..

Taigi visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl A. P. ir T. B. kaltės jiems atlikus inkriminuotus veiksmus nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu nepalieka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė apeliantų kaltę dėl BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančiais įrodymais ir išteisinti juos dėl šio nusikaltimo padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę ir dėl R. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 20 d. tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. ir M. B. veiksmais per kelis kartais buvo nesunkiai sutrikdyta R. Š. sveikata.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu (teisiamojo posėdžio metu R. Š. buvo miręs) parodė, jog dėl girtumo aplinkybių, kaip buvo sumuštas ir kas jį sumušė, pasakyti negali (1 t., 139-140 b. l.). Liudytoja J. E., Telšių AVPK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, teismui parodė, kad kaltinamuosius M. B. ir A. P. pradžioje apklausinėjo dėl M. P. sužalojimo, jie buvo išsigandę, kad taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. P., nebuvo aišku, ar jis išgyvens, kaltinamieji viską papasakojo apie šį įvykį ir patys prisipažino dėl R. Š. sužalojimo, jie buvo stresinėje būklėje ir patys viską pasakojo (5 t., 106-107 b. l.). M. B. 2014-07-30 paaiškinime nurodyta, kad 2014-07-20 jis kartu su A. P. lankėsi R. Š. bute, ten jis ir A. P. sudavė po kelis smūgius nukentėjusiajam dėl to, kad iš R. Š. buto sklido negeras kvapas, į butą buvo atėję ir antrą, ir trečią kartą, ir visada suduodavo po keletą smūgių nukentėjusiajam (2 t., 125 b. l.). Dėl smurto vartojimo R. Š. atžvilgiu savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino ir pats A. P., parodęs, kad 2014-07-20 su M. B. nuėjo į R. Š. butą, liepė jam susitvarkyti butą, išėjo, nes ten labai smirdėjo, po pietų vėl nuėjo, šaukė, kad susitvarkytų, sudavė kokis 5-6 smūgius R. Š., šis nukrito, tada išėjo. Ar buvo dar ir trečią kartą, A. P. prisiminti negalėjo, nes, jo teigimu, buvo per daug išgėręs. A. P. tvirtinimu, kitą dieną jis su M. B. vėl nuėjo į R. Š. butą, nukentėjusiojo nebuvo, jo rūbus jie sudėjo į balkoną, bet dėl blogo kvapo liovėsi tai daryti, eidami iš buto sutiko kažkokią tame name gyvenančią moterį (2 t., 34 b. l.). Papildomos apklausos metu A. P. patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes papildomai nurodydamas, kad nakties metu būnant prie (duomenys neskelbtini) namo kartu su M. B., pamatė ant suolo sėdintį R. Š., jo veidas buvo sutinęs, jis jautėsi blogai, dėl ko jis iš savo telefono iškvietė greitąją medicininę pagalbą (2 t. 38 b. l.). Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), liepos 21 d. ji ėjo ir pamatė, jog R. Š. buto durys buvo atidarytos, bute pamatė tris jaunuolius, jie mėtė per balkoną R. Š. daiktus, ji pažino M. B., paklausė, kur yra R. Š., vaikinai atsakė, kad ligoninėje (5 t., 17 b. l.).

2014-09-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. Š. buvo padaryti šie kūno sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos kaktos, abiejų skruostų srityse ir apie abi akis, nosies kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinėje-smilkininėje-momeninėje srityse, nesuspaudžiantis galvos smegenis, smulkūs galvos smegenų sumušimo židiniai abipus kaktinėse skiltyse, ūmaus periodo, vidutinės formos trauminė galvos smegenų liga. Galvos sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus kaktos, abiejų skruostų, nosies ir aplink abi akis sritis. Galvos sumušimo pasekoje padarytas nosies kaulų lūžis, vidutinio sunkumo trauminė galvos smegenų liga, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje nesuspaudžiantis galvos smegenis  ir galvos smegenų sumušimas be ryškių neurologinių židinių požymių yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimas, sukeliantis ilgalaikį sveikatos sutrikdymą (1 t., 71-75 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis A. P., panaudodamas fizinį smurtą kartu su M. B., nukentėjusiajam R. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

Apelianto A. P. apeliaciniame skundo nurodyti teiginiai, kad jis nepadarė BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nėra susieti su konkrečiai nurodytomis aplinkybėmis ir neargumentuoti, todėl vertintini kaip deklaratyvūs, kurių negalima išnagrinėti, o vien tai, kad jis apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Dėl A. P. apeliacinio skundo argumento, jog jis ikiteisminio metu kaltę pripažino tik dėl to, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas liepė jam prisipažinti, nes žadėjo paleisti iš suėmimo po trijų mėnesių, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. savo kaltę pripažino iš kart po įvykio, po to apklausiamas papildomai taip pat kaltės neneigė nei dėl vieno jam inkriminuoto nusikaltimo. Ir nors paskutinė jo apklausa vyko 2014-12-12 (2 t., 38-39 b. l.), t.y. suėmime A. P. prabuvus beveik penkis mėnesius, jis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų kaltę pripažino visiškai, dėl jų gailėjosi, todėl A. P. teiginiai apie pareigūnų pažadą paleisti A. P. iš suėmimo praėjus trims mėnesiams jei jis pripažins kaltę, nelogiški.

Kolegijos nuomone, A. P. kaltės neprisipažinimas dėl M. P. atžvilgiu padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., bei dėl R. Š. atžvilgiu padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., vertintinas kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį, nes tokia jo versija yra paneigta baudžiamojoje byloje esančiais aukščiau paminėtais objektyviais duomenimis.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų A. P., M. B. ir T. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistiesiems bausmės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo sušvelninti jiems paskirtų bausmių. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, išskyrus A. P. ir M. B. prisipažinimą dėl BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir sunkinančių aplinkybių buvimą, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes, nurodė bausmės skyrimo motyvus.

Nuteistasis A. P. teistas tris kartus, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės, teistumui neišnykus, praėjus tik dviems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, būdamas nepilnamečiu, M. B. –  teistas 6 kartus, administracine tvarka baustas, nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės metu, teistumui neišnykus, praėjus tik dviems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, būdamas nepilnamečiu, T. B. – skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas 12 kartą, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Įvertinus visas aplinkybes nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės už BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tokias bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis, nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistiesiems turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, ir keisti jį ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

2015-10-13 Šiaulių apygardos teisme gautas iš Mažeikių rajono apylinkės teismo persiųstas M. B. prašymas skirti jam psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, kadangi, jo teigimu, nusikalstamas veikas jis padarė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Prašyme nuteistasis nurodo, kad laisvėje jis lankėsi pas psichiatrus, jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimas ir mišrus elgesys. Kolegijos nuomone, toks nuteistojo M. B. prašymas nepagrįstas. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga galima teigti, kad M. B. inkriminuotų veikų padarymo metu neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, ikiteisminio tyrimo metu jis davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, kas rodo, jog jis galėjo  suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti, galėjo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Teisminio nagrinėjimo metu M. B. duoti parodymus atsisakė. Iš bylos medžiagos bei jos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose matyti, kad M. B. psichinės sveikatos būklė nesukėlė abejonių nei ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, nei prokurorui, nei pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog nuteistojo M. B. teiginiai apie jo psichinės sveikatos būklės sutrikimus pripažintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistųjų skundai atmetami, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r i a:

nuteistųjų A. P., M. B. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti.

       Kolegijos pirmininkas                                                  Bronius Zalaga                                         

       Teisėjai                                                                             Ernesta Montvidienė                                                       

                                                               Boleslovas Kalainis