Civilinė byla Nr. eB2-836-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00104-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2.;  3.2.7.1.; 3.4.3.4.; 3.4.3.11. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globalt“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei  „Senieji Teresės mėsos gaminiai“ iškėlimo,

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globalt“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Senieji Teresės mėsos gaminiai“ (toliau ir atsakovė). Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra skolinga V. B.  įmonei 16 814,81 Eur, skola  kildinama iš V. B.  įmonės išrašytų, o atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų - faktūrų. Atsakovė savo įsipareigojimo apmokėti įsiskolinimą  pagal V. B.  įmonės siųstas PVM sąskaitas - faktūras neįvykdė, todėl liko skolinga 16 814,81 Eur. 2023 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2023/01/09, įskaitant visus jos priedus, V. B.  įmonė visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei. Nuo 2023 m. sausio 9 d. ieškovė tapo atsakovės kreditoriumi, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei. Nurodė, kad 2023 m. sausio 11 d. elektroniniu paštu atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, jeigu reikalavimas nebus įvykdytas. Atsakovė nei per 15 dienų, nei iki šios dienos įskolinimo nepadengė. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams.

Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė prašė atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nustačius ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti ieškovei teismo parinktą baudą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.

Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pareiškimas yra nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovė su V. B.  įmone 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė  pirkimo – pardavimo sutartį Nr.21-9-06, pagal kurią V. B.  įmonė (kaip pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (kaip pirkėjai) prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas nustatytą kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2022 m. rugsėjo 12 d. V. B.  įmonė atvežė atsakovei kiaulienos skerdieną pagal sąskaitą faktūrą Nr. BAL00129491, tačiau atsakovė nustatė, kad mėsa buvo užkrėsta. 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovė gavo naują skerdienos partiją iš V. B.  įmonės, kurios mėginius pateikė ištyrimui. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė gavo atsakymą iš maisto tyrimų centro, kad ši partija taip pat yra su užkratu (protokolo Nr. 108 140). Užkrėsta mėsa buvo utilizuota (važtaraščio Nr. 2022-179192). Atsakovei patyrus nuostolius dėl patiektos užkrėstos skerdienos, atsakovė reiškė pretenzijas ir dėl patirtų nuostolių atsisakė V. B.  įmonei sumokėti už pateiktą užkrėstą skerdieną. V. B.  įmonė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Pateikto pareiškimo pagrindu 2022 m. spalio 17 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Atsakovė nesutikdama su teismo įsakymu, 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė prieštaravimus. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9846-400/2022 nutarė kreditorės V. B.  įmonės pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Senieji Teresės mėsos gaminiai laikyti nepaduotu ir panaikinti 2022 m. spalio 17 d. įsakymą. Atsakovės nuomone, V. B.  įmonė galimai matydama, kad jos reikalavimas ieškiniu galimai bus sunkiai įrodytas, dėl visų turimų įrodymų dėl jų atvežtos užkrėstos mėsos, dėl atsakovės reikštų pretenzijų ir reikalavimo atlyginti nuostolius, užuot pareiškusi ieškinį teisme ir įrodinėjusi skolos pagrįstumą (šiai dienai ieškovės nurodoma skola nėra priteista teismo, nėra vykdomas priverstinis išieškojimas), perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei. Atsakovės prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu atsakovės negalėjimu įvykdyti prievolę, bet su tarp šalių kilusiu ginču. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi  nebandė teikti ieškinio teismui dėl skolos priteisimo, siekia tariamo reikalavimo patenkinimo nesąžiningai naudodamasi bankroto institutu, darydama spaudimą atsakovei kaip verslo subjektui. Ieškovė pateiktu pareiškimu siekia ginčijamo reikalavimo patenkinimo, o ne bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas pareiškimą turėtų atmesti, o ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė  skolos nėra prisiteisusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neturi teisės teikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl ieškovės pareiškimas turėtų būti atmestas. Atsakovės vertinimu, ieškovė  netinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, netinkamai laikėsi ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų, todėl tai sudaro pagrindą ieškovės pareikšimą atmesti kaip nepagrįstą. Teikiami tiek aktualūs šios dienos, tiek retrospektyvūs atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės finansinė padėtis yra labai bloga – atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršija turimo turto vertės, t. y. įmonės turimas turtas yra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Todėl nėra pagrindo šiuo aspektu atsakovei kelti bankroto bylą. Atsakovė yra gyvybinga ir faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Nuo 2023 m. sausio 29 d. iki šios dienos atsakovės įmonėje dirba vidutiniškai 33 darbuotojai, atsakovė įsiskolinimų VSDFV biudžetui neturi. Atsakovei nėra iškelta bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai jos atžvilgiu, nėra vykdomi jokie išieškojimai atsakovės atžvilgiu, įmonė įkeisto turto neturi. Atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, bet tai jokiu būdu negalima traktuoti kaip sisteminio atsakovės nemokumo. Atsakovė vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, atsakovė turi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Bankroto bylą iškelti atsisakytina

Atsakovė nesutikimą su ieškovės pareiškimu iškelti bankroto bylą grindžia tuo, kad ieškovės reikalavimas į  16 814,81 Eur  atsakovės skolą perimtą iš pradinio kreditoriaus V. B.  įmonės, yra nepagrįstas, nes atsakovė ginčija V. B.  įmonės reikalavimą. Atsakovės nuomone, ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).

 Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės 16 814,81 Eur skola V. B.  įmonei kildinama iš V. B.  įmonės išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų pagal 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovės ir V. B.  įmonės sudarytą  pirkimo – pardavimo sutartį Nr.21-9-06, pagal kurią V. B.  įmonė (kaip pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (kaip pirkėjai) prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas nustatytą kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2023 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2023/01/09 pradinis kreditorius V. B.  įmonė reikalavimo teises į atsakovę pagal atsakovės neapmokėtas sąskaitas – faktūras, išrašytas 2021 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties  Nr.21-9-06 pagrindu, perleido ieškovei. Duomenų, kad 2023 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2023/01/09 ir 2021 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis  Nr.21-9-06 yra ginčijamos ar negaliojančios nėra. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pradinis kreditorius V. B.  įmonė kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka dėl skolos iš atsakovės priteisimo iki reikalavimo į atsakovę perleidimo, nesudaro pagrindo reikalavimo perleidimą pripažinti neteisėtu, kadangi 2023 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023/01/09 sudarymo metu teisminis ginčas dėl perleidžiamos skolos nevyko. Iš atsakovės pateiktų įrodymų dėl galimai nekokybiškos V. B.  įmonės atsakovei pateiktos produkcijos, už kurią atsakovė nesutinka sumokėti, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nekokybiška produkcija buvo pateikta būtent pagal sąskaitas – faktūras, kurios yra nurodytos 2023 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023/01/09 priede priėmimo – perdavimo akte.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta teismų praktika bei nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia esant labiau tikėtina nei ne, kad kreipimosi į teismą metu ieškovė turėjo atsakovės kreditoriaus statusą, suteikiantį teisę ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Iš atsakovės teismui pateiktų ir Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė UAB „Senieji Teresės mėsos gaminiai“ įregistruota 2014 m. sausio 28 d. Iš atsakovės pateiktų jos finansinės atskaitomybės dokumentų - 2023 m. vasario 28 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos nustatyta, kad atsakovės turtas sudarė 373 415 Eur (ilgalaikis turtas – 68 187 Eur, trumpalaikis turtas – 305 228 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 324 024 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 82 899 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 241 125 Eur), nuosavas kapitalas siekė 373 415 Eur, bendrasis pelnas – 58 322 Eur, nuostolis – 20 693 Eur, pardavimo pajamos – 149 959 Eur. Iš 2021 m. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2021 m. atsakovės turto vertė sudarė 361754 Eur (ilgalaikis turtas – 51 233 Eur, trumpalaikis turtas – 310 521 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 289 631 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 74 087 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 215 544 Eur), nuosavas kapitalas sudarė 361 770 Eur, bendrasis pelnas – 567 837 Eur, pelnas – 14 348, pardavimo pajamos siekė 1 624 270 Eur. Iš atsakovės pateikto 2023 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro iš viso 324 022,75 Eur, iš kurių nėra suėję terminai 172 773,69 Eur sumai, todėl pradelstos skolos sudaro 151 249,06 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2023 m. balandžio 7 d. duomenimis atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 15 522,84 Eur, iš kurios 14 093,93 Eur sumai mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, įmonėje buvo 31 socialiniu draudimu apdraustas asmuo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, kad atsakovė 2023 m. kovo 13 d. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams yra skolinga 16 586,35 Eur. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinių bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra.

Iš byloje esančių atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 28 d. atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršija jos turimo turto vertės, atsakovės turimas turtas yra pakankamas jos turimiems pradelstiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriams padengti, atsakovė vykdo savo veiklą, atsakovės įsiskolinimai valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui palyginus su atsakovės turimo turto verte nėra dideli.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovės atveju JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų nemokumo pagrindų nenustatyta. Atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie nevertintini kaip sisteminis atsakovės nemokumas. Apibendrinant išdėstytą, bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti (JANĮ 21 straipsnis).

Atsakovė prašė nustačius ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti ieškovei baudą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismo vertinimu, remiantis atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, kad ieškovė teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės argumentai, jog kreipdamasi į teismą ieškovė nesilaikė privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovė prie pareiškimo pridėjo 2023 m. vasario 10 d. pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė JANĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įspėjo atsakovę dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2023 m. vasario 11 d. pranešimas atsakovei išsiųstas elektroniniu paštu. Pridėti įrodymai patvirtina apie atsakovės  pranešimo gavimą 2023 m. vasario 11 d. Ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2023 m. kovo 2 d., praėjus JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Atsakovė atsiliepime prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globalt“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senieji Teresės mėsos gaminiai“ (juridinio asmens kodas 303230415, buveinės adresas Kazlų Rūda, Dariaus ir Girėno g. 3A) iškėlimo.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senieji Teresės mėsos gaminiai“ prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Globalt“.

Nutarties patvirtintas kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti šalims, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti nemokumo administratoriaus atrankos procedūras Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (AVNIS).

Nutarties dalis, kurioje atsisakyta iškelti bankroto bylą, per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                Rasa Urbanavičiūtė