Administracinė byla Nr. eA-2563-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02523-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euro Trading“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euro Trading“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), patikrinusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Euro Trading“ (toliau – ir pareiškėjas) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėjimą, 2015 m. liepos 3 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-493 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiavo 1 681 833 Eur PVM. UAB „Euro Trading“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Kauno AVMI 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-630 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pakeitė Patikrinimo aktą ir patvirtino papildomai apskaičiuotą 1 759 438,51 Eur PVM sumą, patvirtino 663 821,11 Eur PVM delspinigius bei skyrė 527 831 Eur PVM baudą.
2. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2015 m. spalio 16 d. padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 69-154 patvirtino Kauno AVMI 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-630.
3. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), prašydamas nepatvirtinti VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154. Kartu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad tik 2016 m. kovo 8 d., gavęs iš mokesčių administratoriaus pranešimą dėl turto arešto, kreipėsi į VMI dėl priimto sprendimo, nes šio sprendimo anksčiau negavo, taip pat negavo jokio pranešimo apie laišką iš pašto.
4. MGK skundžiamu 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. S-110(7-62/2016) neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 paduoti, nurodžiusi, kad šis sprendimas registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunde nurodytu adresu, pareiškėjas dėl priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus beveik penkiems mėnesiams po skundo padavimo, todėl pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

II.

5. Pareiškėjas UAB ,,Euro Trading“ kreipėsi į teismą skundu (b. l. 44–48), prašydamas: 1) panaikinti MGK 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl UAB ,,Euro Trading“ 2016 m. balandžio 4 d. prašymo Nr. S-110-(7-62/2016); 2) atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 paduoti MGK.
6. Nurodė, kad vienintelio akcininko 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo sustabdyta UAB ,,Euro Trading“ veikla laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad veikla buvo sustabdyta, 2015 m. balandžio 23 d. buvo atleisti visi bendrovėje dirbantys darbuotojai. Kauno AVMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2015 m. liepos 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-493, kurį pareiškėjas gavo 2015 m. liepos 10 d. VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 69-154 atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Kauno AVMI 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-630. Pareiškėjas šio sprendimo negavo. 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas iš VMI gavo pranešimą dėl turto arešto ir nedelsiant kreipėsi į VMI, tuomet sužinojo apie priimtą 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 69-154. Pareiškėjas nei laiško, nei pranešimo apie gautą laišką iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ negavo, jokia informacija apie priimtą sprendimą nebuvo įteikta ar pateikta, pareiškėjui nebuvo žinoma informacija, kad sprendimas yra priimtas ir išsiųstas. VMI informavo pareiškėją, kad AB „Lietuvos paštas“ nurodė, jog registruotas laiškas neatsiimtas ir buvo grąžintas, nors jokių įrodymų apie sprendimo išsiuntimą nepateikė. Pareiškėjas, 2016 m. kovo 18 d. gavęs VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 69-154, nedelsiant 2016 m. balandžio 4 d. jį apskundė MGK, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
7. Pareiškėjas teigė, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo atsakovo nurodyto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino, bet nuo faktinio pranešimo gavimo dienos, o pašto siuntos neįteikimas yra laikomas svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Priešingai nei savo sprendime nurodė MGK, skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2016 m. sausio 6 d. (pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį), o nuo 2016 m. kovo 18 d., kai pareiškėjas faktiškai gavo VMI sprendimą. Skaičiuojant skundo padavimo terminą nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 18 d., terminas nebuvo praleistas, nes pareiškėjas su skundu į MGK kreipėsi 2016 m. balandžio 4 d., praėjus 17 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priešingai nei ginčijamame sprendime nurodo atsakovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pašto siuntos netinkamą įteikimą arba neįteikimą pripažįsta svarbiomis aplinkybėmis skundo padavimo terminui atnaujinti (2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2423/2013). Kad pašto siunta pareiškėjui nebuvo įteikta ir jos įteikimo procesas nebuvo tinkamas, įrodo ir www.post.lt duomenys apie registruotą siuntą. Siunta pareiškėjui ne tik nebuvo įteikta, bet ir jos įteikimo procesas buvo vykdomas netinkamai, nes pašto darbuotojas registruotą siuntą bandė įteikti tik vieną kartą ir, pareiškėjo neradus, pranešimo apie gautą siuntą pašto dėžutėje nepaliko. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. sausio 2 d. yra tik viena darbo diena, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, kad pirmą kartą neįteikus siuntos, ji buvo iš karto išsiųsta atgal siuntėjui. Pareiškėjas nesutiko su MGK nuomone, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Kauno AVMI  surašius Patikrinimo aktą, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi su pastabomis, o 2015 m. rugsėjo 7 d. priėmus sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-630, nepraleisdamas įstatymų nustatyto termino, kreipėsi į VMI. VMI pareiškėjo skundo neišnagrinėjo per MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą (30 dienų), o pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad priėmus sprendimą, jis bus tinkamai įteiktas ir, skundo netenkinimo atveju, pareiškėjas galės tinkamai ginti pažeistas teises. Nuolat domėtis skundo nagrinėjimu buvo neįmanoma, nes UAB ,,Euro Trading“ veikla laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo sustabdyta ir atleisti visi bendrovėje dirbantys darbuotojai. Apie UAB ,,Euro Trading“ veiklos sustabdymą buvo informuota ir VMI, kuri 2015 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą ,,Dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ Nr. (17.19-30) RES 120117. VMI žinojo, jog pareiškėjo veikla yra sustabdyta ir galėjo imtis papildomų priemonių, siekdama tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Kilusio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas UAB ,,Euro Trading“ buvo sąžiningas, atidus ir rūpestingas, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
8. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 54–57) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, kad VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 69-154 pareiškėjui jo 2015 m. spalio 16 d. skunde, adresuotame VMI, nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Alytus) registruota pašto siunta Nr. RN194220779LT išsiųstas 2015 m. gruodžio 28 d. Remiantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, VMI sprendimo įteikimo pareiškėjui diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2015 m. gruodžio 28 d., t. y. 2016 m. sausio 5 d. Terminas VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimui Nr. 69-154 apskųsti skaičiuojamas nuo 2016 m. sausio 6 d. ir pasibaigė 2016 m. sausio 25 d. (imtinai). Pareiškėjas skundą MGK padavė 2016 m. balandžio 4 d., t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo terminą. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 straipsnio 3 dalis).
10. Nagrinėdama pareiškėjo skundą, VMI priėmė 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 70-173, kuriuo pratęstas pareiškėjo 2015 m. spalio 16 d. skundo nagrinėjimas iki 2015 m. gruodžio 21 d., šis sprendimas išsiųstas 2015 m. lapkričio 24 d. ir VMI grąžintas po daugiau nei mėnesio – 2015 m. gruodžio 31 d., su žyma „neatsiėmė pašte“, tai yra pareiškėjas per minėtą laikotarpį nesikreipė į paštą, siekdamas atsiimti jam skirtos ir pašte saugomos siuntos. Pareiškėjo ginčijamas sprendimas buvo priimtas paskutinę VMI 2015 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 70-173 nurodytą dieną, tai yra 2015 m. gruodžio 21 d., ir pareiškėjui išsiųstas 2015 m. gruodžio 28 d. jo 2015 m. spalio 16 d. skunde, pateiktame VMI, nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Alytus). Sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta RN194220779LT, kuri, nepavykus jos įteikti gavėjui, buvo grąžinta VMI. Sprendimas išsiųstas vienu iš MAĮ 164 straipsnyje reglamentuotų dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų – siunčiant registruotu laišku, kito alternatyvaus adreso (pvz., el. pašto adreso) pareiškėjas nenurodė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjo adresas būtų pasikeitęs, byloje nėra (pagal MAĮ 149 straipsnį mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu). Pareiškėjas dėl jo 2015 m. spalio 16 d. VMI paduoto skundo dėl Kauno AVMI 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-630 nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus beveik penkiems mėnesiams po skundo padavimo. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pasidomėti skundo nagrinėjimu ir bylos baigtimi, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjui yra žinomi MAĮ įtvirtinti skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo VMI terminai, 2016 m. kovo 18 d., gavęs VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 69-154, skundą pateikė tik 2016 m. balandžio 4 d. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas: sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus. Pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, galėjo operatyviai (nagrinėjamu atveju tai padaryta po 5 mėnesių) imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar jo atžvilgiu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, reguliariai tikrinti savo pašto dėžutę, o, reikalui esant, susisiekti su mokesčių administratoriumi. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą tai padaryti, pareiškėjas nenurodė. Todėl MGK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 paduoti.

III.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl MGK 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. S-110(7-62/2016) pagrįstumo ir teisėtumo, nurodydamas, kad: 1) šiuo atveju skundo MGK padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016 m. kovo 18 d., kai pareiškėjas faktiškai gavo VMI sprendimą (t. y. teigia, kad skundo terminas nepraleistas); 2) pagrindą atnaujinti terminą sudaro netinkamas pašto siuntos įteikimo procesas; 3) pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai.  
13. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti įvertinama, kuris momentas turi būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui MGK paduoti.
14. Teismas rėmėsi MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi, 164 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 69-154 pareiškėjui nebuvo įteikiamas tiesiogiai, bet buvo siunčiamas registruotu laišku. Iš registruotų korespondencijos siuntų sąrašo K6 matyti, kad skundžiamas VMI sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotąja korespondencijos siunta Nr. RN194220779LT, kuri pašto įstaigai buvo perduota 2015 m. gruodžio 28 d. Aptariama registruotoji korespondencijos siunta buvo siunčiama pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, t. y. adresu, kuriuo juridinių asmenų registre įregistruota pareiškėjo buveinė ir kuris buvo nurodytas paties pareiškėjo skunde VMI.  Iš įrašų, esančių ant voko, kuriame buvo siunčiamas skundžiamas sprendimas, matyti, kad siunta gavimo pašte (Alytuje) buvo gauta 2015 m. gruodžio 30 d., ir jau tą pačią dieną skirstytoja J. J. užpildė grąžinimo lapelį, kuriame nurodė, kad siunta grąžinama siuntėjui, nurodant „kita neįteikimo priežastis“. Siunta į siuntėjo paštą (Vilniuje) grąžinta 2016 m. sausio 2 d. (įrašas voke), o VMI paėmė grąžintą siuntą 2016 m. sausio 4 d. Teismui užklausus AB „Lietuvos paštas“ dėl siuntos įteikimo ir grąžinimo siuntėjui aplinkybių, ši bendrovė 2016 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 3-6226 teismui paaiškino, kad siunta Alytaus centriniame pašte buvo gauta 2015 m. gruodžio 30 d. ir tą pačią dieną perduota laiškininkui pristatyti. Pristatymo metu siunta nebuvo įteikta, todėl siunta grąžinta į paštą bei įformintas siuntos grąžinimas siuntėjui. Vadovaujantis įrašais bendrovės atiduotų pašto siuntų sąraše K10, siuntos grąžinimo priežastis – įmonės nurodytu adresu nėra, išsikraustė.
15. Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas VMI sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotąja korespondencijos siunta, kuri paštui perduota 2015 m. gruodžio 28 d., tačiau pašto įstaiga siuntos pareiškėjui neįteikė ir grąžino ją VMI, kadangi pristatymo metu pareiškėjas nebuvo rastas, o įmonė iš nurodytų patalpų išsikraustė. Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo praktika, byloje nesant duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui, nustatant skundžiamo VMI sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą, turi būti vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata ir preziumuojama, jog pareiškėjui aptariamas VMI sprendimas buvo įteiktas penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, šiuo atveju – 2016 m. sausio 5 d. Vadinasi, pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį, skundas MGK dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 galėjo būti paduotas iki 2016 m. sausio 25 d. Kadangi pareiškėjas skundą MGK padavė (išsiuntė paštu) 2016 m. balandžio 4 d., MGK pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
16. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prioritetą teikti faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam įteikimo momentui, yra taikoma tais atvejais, kai VMI sprendimas įteikiamas siunčiant registruotu laišku. Todėl mokesčių mokėtojo faktinio sužinojimo apie VMI sprendimą momentas, kai sprendimas jau anksčiau buvo siunčiamas mokesčių mokėtojui registruotu laišku ir nebuvo jam įteiktas, neturi teisinės reikšmės nustatant termino skundui paduoti eigos pradžią. Taigi ir nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad pareiškėjas, 2016 m. kovo 8 d. gavęs iš mokesčių administratoriaus pranešimą dėl turto arešto, el. paštu kreipėsi į VMI dėl priimto sprendimo, o VMI faktiškai pateikė sprendimą pareiškėjui 2016 m. kovo 18 d., neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Taigi atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad šiuo atveju skundo MGK padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016 m. kovo 18 d.
17. Teismas rėmėsi MAĮ 152 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad netinkamas pašto siuntos įteikimo procesas teismų praktikoje pripažįstamas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2423/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad pašto siuntos, kuria buvo siunčiamas skundžiamas VMI sprendimas, įteikimo procesas nebuvo tinkamas, kadangi pašto darbuotojas siuntą bandė įteikti tik vieną kartą, pranešimas apie gautą siuntą pašto dėžutėje nebuvo paliktas. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Registruotoji korespondencijos siunta buvo siunčiama pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, t. y. adresu, kuriuo Juridinių asmenų registre įregistruota pareiškėjo buveinė ir kuris buvo nurodytas paties pareiškėjo skunde VMI. Pareiškėjas jokio kito adreso korespondencijai nenurodė. MAĮ 149 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą, o jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Pareiškėjas mokestinį ginčą nagrinėjančiai VMI nenurodė apie savo adreso pasikeitimą. Todėl teismas konstatavo, kad registruotoji korespondencijos siunta buvo siunčiama tinkamu adresu. AB „Lietuvos paštas“ 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 3-6226 informavo teismą, kad pažeidimų atliekant registruotosios korespondencijos siuntos pristatymą bei grąžinimą nebuvo nustatyta. Iš jau byloje aptartų siuntos pristatymo ir grąžinimo aplinkybių matyti, kad siuntos pristatymo metu laiškininkas pareiškėjo nerado ir todėl negalėjo įteikti siuntos, laiškininkas gavo informaciją apie pareiškėjo įmonės išsikraustymą iš patalpų. Remdamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas vertino, kad pašto įstaiga, gavusi informaciją, jog pašto siuntos pateikti gavėjui nebus įmanoma, pagrįstai, vadovaudamasi aptarta Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostata, nepaliko pranešimo apie gautą siuntą pašto dėžutėje ir nebandė pašto siuntos įteikti pakartotinai, o pašto siuntą grąžino siuntėjui. Teismas pastebėjo, kad pašto siuntos įteikimo metu laiškininko gautą informaciją apie pareiškėjo išsikraustymą iš patalpų patvirtina ir mokestinio patikrinimo metu užfiksuota informacija, kad pareiškėjas patalpas (duomenys neskelbtini), Alytuje, naudojo pagal panaudos sutartį, sudarytą su L. L., tačiau ši panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. balandžio 30 d. (informacija Patikrinimo akte, Kauno AVMI sprendime ir kt.). Nors teismas nustatė, kad ant voko, kuriame buvo siunčiamas skundžiamas sprendimas, ir siuntą lydinčiuose dokumentuose buvo neteisingai nurodyta pareiškėjo pavadinimo viena raidė (vietoje „Euro Trading“ įrašyta „Euro Frading“), teismo vertinimu, įvertinus tokios klaidos pobūdį ir remiantis protingumo principu, tokia klaida negalėjo sukliudyti pašto siuntos įteikimo metu nustatyti tinkamą siuntos gavėją ir jam įteikti pašto siuntą. Taigi, apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pašto siuntos įteikimo procesas nebuvo tinkamas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
18. Teismas sutiko su MGK sprendime išdėstytais argumentais dėl nepakankamo pareiškėjo rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo siekiant realizuoti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, kadangi tokius argumentus patvirtino byloje nustatytos aplinkybės, į kurias pagrįstai atsižvelgė MGK. Kaip matyti, pareiškėjas skundą VMI padavė dar 2015 m. spalio 16 d. Pareiškėjas VMI priimtu sprendimu ėmė domėtis tik 2016 m. kovo 8 d., gavęs iš mokesčių administratoriaus pranešimą dėl turto arešto. Akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus mokesčių mokėtojas, VMI sprendimu privalėjo pasidomėti gerokai anksčiau, nes MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimalūs 30 ir 60 dienų terminai, per kuriuos VMI privalo priimti sprendimą, MAĮ 152 straipsnio 2 dalis skundo MGK padavimo terminą sieja ir su termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo diena. Taigi, teismas vertino, kad MGK išvada dėl to, kad pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, pagrįsta. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, per savo valdymo organus turi užtikrinti tinkamą savo veiklos organizavimą, kartu ir procesinių teisių realizavimą, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas sustabdė pareiškėjo veiklą ir neužtikrino tinkamo valdymo organų veikimo, vertintina kaip priklausanti išimtinai nuo paties pareiškėjo valios aplinkybė, kuri nesudaro pagrindo pateisinti įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymo.
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad MGK tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą neatnaujinti termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 paduoti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti MGK 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti kaip nepagrįsti.

IV.

20. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Euro Trading“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sprendimo įteikimo apeliantui dienos. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad byloje nėra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą ir kad nagrinėjamu atveju, skaičiuojant skundo padavimo terminą, turi būti vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos t. y. nuo 2016 m. kovo 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymą, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2423/2013 nurodė, jog: ,,pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012 nurodė, kad: ,,iš paminėto matyti, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, esant duomenų apie faktinį įteikimą.“
2. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad AB ,,Lietuvos paštas“ darbuotojas elgėsi tinkamai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Jeigu AB ,,Lietuvos paštas“ nebūtų pažeidęs Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto, apeliantas, periodiškai tikrindamas pašto dėžutę, būtų radęs AB ,,Lietuvos paštas“ pranešimą ir atsiėmęs siuntą AB ,,Lietuvos paštas“ skyriuje. Iki šiol pareiškėjo buveinė yra registruota tuo pačiu adresu ir visi pranešimai apie gautas siuntas yra gaunami adresu (duomenys neskelbtini), Alytus. Tai, kad pašto siuntos įteikimas nebuvo tinkamas, įrodo ir faktas, jog siunta buvo adresuota ne UAB ,,Euro Traiding“, bet UAB ,,Euro Fraiding“.
3. Jeigu būtų pripažinta, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, šis terminas laikytinas praleistu dėl svarbių, objektyvių priežasčių. UAB ,,Euro Traiding“ vienintelio akcininko 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo sustabdyta UAB ,,Euro Traiding“ veikla laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl apelianto galimybės rūpintis mokestinio patikrinimo procesu ir galimybė priimti pašto siuntas buvo apribota. Be to, VMI apelianto skundo neišnagrinėjo per MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, taip pat nepateikė sprendimo dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek laiko VMI spręs kilusį mokestinį ginčą ir kada bus priimtas galutinis VMI sprendimas.
21. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsiliepime pažymi, kad ginčijamas VMI sprendimas Nr. 69-154 buvo priimtas paskutinę 2015 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 70-173 numatytą dieną, tai yra 2015 m. gruodžio 21 d., ir pareiškėjui išsiųstas 2015 m. gruodžio 28 d. jo 2015 m. spalio 16 d. skunde, pateiktame VMI, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini, Alytus). Sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta RN194220779LT, kuri, nepavykus jos įteikti gavėjui, buvo grąžinta VMI. VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 69-154 pareiškėjui išsiuntė vienu iš MAĮ 164 straipsnyje reglamentuotų dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų – siunčiant registruotu laišku, kito alternatyvaus adreso (pvz., el. pašto adreso) pareiškėjas nenurodė nei skunde, nei pareiškėjo skundą nagrinėjant mokesčių administratoriaus įstaigoje. Akcentuoja, kad pareiškėjas dėl jo VMI paduoto skundo dėl Kauno AVMI 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-630 nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus beveik penkiems mėnesiams po skundo padavimo. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pasidomėti skundo nagrinėjimu ir bylos baigtimi, pareiškėjas nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

23. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Šioje byloje įrodyta, kad Centrinio mokesčių administratorius 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 69-154 buvo išsiųstas pareiškėjui skunde (UAB „Euro Trading“ 2015 m. spalio 16 d. skundas Centriniam mokesčių administratoriui) nurodytu adresu (UAB „Euro Trading“ (duomenys neskelbtini), Alytus) registruota pašto siunta Nr. RN194220779LT 2015 m. gruodžio 28 d. T. y. mokesčių administratorius elgėsi palankiausiu mokesčių mokėtojui būdu – išsiuntė sprendimą paskutiniu žinomu ir mokesčių mokėtojo nurodytu adresu. Taip pat byloje įrodyta, kad siunta nepavykus jos įteikti gavėjui, buvo grąžinta VMI. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. To paties įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad skundas MGK dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 galėjo būti paduotas iki 2016 m. sausio 25 d. Kadangi pareiškėjas skundą MGK padavė (išsiuntė paštu) 2016 m. balandžio 4 d., MGK pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
26. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 18 d. Šį apelianto argumentą teismas atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos (MGK bylos  I t. b. l. 21, 27) bendrovė 2016 m. kovo 18 d. apie ginčijamą sprendimą sužinojo po to, kad gavusi pranešimą dėl turto arešto kreipėsi į mokesčių administratorių dėl informacijos, t. y. mokesčių administratorius jokio sprendimo pareiškėjui neįteikinėjo Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies ir 163 straipsnio prasme, o teikė informaciją dėl paklausimo. Mokesčių administratorius ir neprivalėjo 2016 m. kovo mėn. pakartotinai įteikinėti skundžiamo sprendimo pareiškėjui, nes jis jau buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka 2016 m. sausio mėn. (žr. šios nutarties 25 p.). Apelianto nurodytų bylų faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių.
27. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes.
29. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas visus pranešimus apie gautas siuntas nuolat gaudavo adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, bet teismui nėra  pateikta patvirtinančių šį faktą įrodymų. Byloje įrodyta, kad siuntos pristatymo metu laiškininkas pareiškėjo nerado ir todėl negalėjo įteikti siuntos, laiškininkas gavo informaciją apie pareiškėjo įmonės išsikraustymą iš patalpų. Remdamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pašto įstaiga, gavusi informaciją, jog pašto siuntos pateikti gavėjui nebus įmanoma, pagrįstai, vadovaudamasi aptarta Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostata, nepaliko pranešimo apie gautą siuntą pašto dėžutėje ir nebandė pašto siuntos įteikti pakartotinai, o pašto siuntą grąžino siuntėjui.
30. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad MGK išvada dėl to, kad pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, pagrįsta; pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, per savo valdymo organus turi užtikrinti tinkamą savo veiklos organizavimą, kartu ir procesinių teisių realizavimą, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas sustabdė pareiškėjo veiklą ir neužtikrino tinkamo valdymo organų veikimo, vertintina kaip priklausanti išimtinai nuo paties pareiškėjo valios aplinkybė, kuri nesudaro pagrindo pateisinti įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymą; MGK tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą neatnaujinti termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 69-154 paduoti.
31. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius ir faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euro Trading“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Veslava Ruskan

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius