Civilinė byla Nr. e2A-1474-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12277-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.5; 3.4.5.2

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-122-435/2020 pagal pareiškėjų I. J. ir J. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė ,,Kapinių priežiūra“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjos I. J. ir J. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų prosenelis V. R., miręs. (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėjos nurodė, jog daug metų jų šeimos prižiūrėjo kapą Kauno miesto savivaldybei priklausančiose Petrašiūnų kapinėse, kuriame yra palaidotas jų prosenelis V. R.. Kapavietė yra gerokai mažesnė negu kitos greta esančios ir neturi aiškiai apibrėžtų ribų; greta esančios kapavietės nuolatos plėtėsi. 2013 m. liepos 22 d. pareiškėja J. R. kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” direktorių su prašymu V. R. kapavietės priežiūrą įteisinti jos vardu. Šis prašymas buvo priimtas ir pareiškėjai buvo išduota šio prašymo kopija su administratorės–inžinierės I. D. rezoliucija „įteisinti galima” ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” direktoriaus A. V. rezoliucija „įteisinti”. Tačiau 2018 metų gruodžio 14 d. pareiškėja J. R., atvykusi į savo prižiūrimo kapo vietą, pamatė, kad šiame kape yra palaidotas svetimas asmuo. Dėl to pareiškėja pateikė skundą Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra” ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariatui, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04789-19. Palaidotas asmuo buvo skubiai iškeltas į kitas kapines, o Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” specialistai paprašė, kad J. R. pakartotinai parašytų prašymą dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiūrėtojo paskyrimo, kadangi 2013 m. liepos 22 d. prašyme buvo nurodyta netiksli V. R. mirties data, kuri neatitinka jo mirties liudijime nurodytos datos, todėl pareiškėja J. R. 2018 m. gruodžio 27 d. tokį prašymą parašė. Išnagrinėjusi naujai pateiktą prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse”, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V. R., miręs (duomenys neskelbtini) Komisija rėmėsi tik tokiais duomenimis, kurie nesudarė jai pagrindo identifikuoti kapo ir neleido padaryti priešingos išvados. Komisija neturėjo juridinio pagrindo apklausti esančių gyvų liudytojų bei remtis jų parodymais, taip pat duomenis tyrė neišsamiai. Nurodytas Komisijos sprendimas patvirtina, kad pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, todėl yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Nenustačius šio juridinio fakto, būtų pasikėsinta į pareiškėjų protėvio palaikų gerbimą bei neliečiamumą, būtų atimta iki šiol turėta jų teisė prižiūrėti artimo žmogaus kapą. Prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant pareiškėją J. R. įregistruoti atsakingu asmeniu už kapo priežiūrą ir turėti teisę pareiškėjoms prižiūrėti artimojo kapą.

3.       Suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir paaiškino, jog ginčo kapavietėje ilgus metus buvo senas kapas, pažymėtas tik suskilusiu antkapiu, neturintis jokio paminklo ar kitų kape palaidotą asmenį leidžiančių identifikuoti užrašų, šiame kape 2018 m. gruodžio 6 d. buvo palaidotas naujai miręs asmuo. 2018 m. gruodžio 27 d. „Kapinių priežiūra“ gavo pareiškėjos J. R. prašymą (pretenziją) dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiūrėtojo patvirtinimo, kuriame nurodė, kad būtent šioje vietoje iš tiesų yra palaidotas jos prosenelis V. R., kurio kapo priežiūra 2013 m. liepos 22 d. buvo įteisinta pareiškėjos J. R. vardu. Atsižvelgus į faktiškai susiklosčiusią situaciją, skubos tvarka buvo inicijuotas naujai palaidoto asmens perlaidojimas. Pakartotinai peržiūrėjus pareiškėjos J. R. pirminį prašymą dėl kapavietės įteisinimo jos vardu, buvo nustatyti trūkumai (neatitikimai). Pareiškėjai pateiktus dokumentus iš bažnyčios laidojimo knygos nustatyta, kad V. R. palaidotas Amalių kapinėse. Amalių kapinės ir Petrašiūnų kapinės iki šiol yra atskiros Kauno miesto viešosios kapinės, turinčios skirtingą statusą ir esančios skirtingose geografinėse vietose. Kitų įrodymų pareiškėjai nepateikus, buvo priimtas sprendimas neidentifikuoti ginčo kapo. Pateikti liudytojų I. M. J. ir B. G. parodymai, nesutampantys su oficialiais rašytiniais įrodymais, negali būti laikomi tinkama ir pakankama fakto įrodinėjimo priemone.

4.       Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su prašymu taip pat nesutiko. Paaiškino, kad Šv. A. P. parapijos bažnytinės knygos įrašo Nr. 41 kopija aiškiai patvirtina, jog pareiškėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Amalių kapinėse. Atsižvelgiant į tai, nėra vienos iš aplinkybių, privalomų tam. kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje nėra dokumentų, paneigiančių Šv. A. P. bažnyčios laidojimo knygos įrašą Nr. 41. Pareiškėjų atstovas klaidingai interpretuoja ant 2013 m. liepos 22 d. prašymo esančias kapinių prižiūrėtojos (savivaldybės įmonės) tuometinio vadovo ir A. V. rezoliuciją „Įteisinti“ ir administratorės–inžinierės I. D. vizą „Įteisinti galima“. Pareiškėjų atstovas vertina, kad tai yra teigiamas sprendimas vienos iš pareiškėjų atžvilgiu. Priešingai, visi kapinių prižiūrėtojai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, neturi įgaliojimų spręsti kapų identifikavimo klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punktą, kapaviečių (kapų) identifikavimo klausimai priskirti savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytai komisijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškimą patenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų I. J. ir J. R. senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas kapavietės, Petrašiūnų kapinėse esančios tarp kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo ir pareiškėjos J. R. įregistravimo šios kapavietės prižiūrėtoja tikslu. Teismas taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ pareiškėjai I. J. 1 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo neginčija to, jog pareiškėjų nurodytoje vietoje apskritai yra nenustatyto asmens kapavietė, o taip pat nėra jokių įrašų apie ginčo kapavietę suinteresuoto asmens registracijos žurnaluose. Tuo tarpu vienintelis įrodymas, kuris galimai paneigtų pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą, t. y. Amalių kapinių laidojimo knygos, nėra išlikęs. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek pareiškėjos, tiek jų giminaičiai nuolat lanko ginčo kapavietę laikant, jog joje yra palaidotas jų tėvas, senelis, prosenelis, įvertinęs Šv. A. P. bažnytinės knygos įrašus „platesniu spektru“, sprendė, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjų senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negu kad nėra palaidotas. 

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, atstovaujama advokato E. R., Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-122-435/2020 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų I. J. ir J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. vadovavosi tik bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų (pareiškėjų motinų) paaiškinimais, nemotyvuotai atmetė suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius įrodymus (kapinių registrą), netinkamai vertino byloje pateiktą Šv. Paduviečio bažnyčios knygą, rėmėsi neteisėta rezoliucija „įteisinti“ kapavietę, be to, įrodymus vertino CPK bei teismų praktikoje neapibrėžtu „platesniu spektru“.

7.2.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – iš vienos pusės atleisdamas pareiškėjas nuo įrodinėjimo pareigos, iš kitos perkeldamas nepakeliamą įrodinėjimo naštą suinteresuotam asmeniui. Teismas iš esmės sprendė, kad jei negalima patikrinti ar V. R. nėra palaidotas Amalių kapinėse, tai automatiškai reiškia, kad jis yra palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Jokių kitų rašytinių įrodymų teismas iš pareiškėjų nereikalavo ir vien tik neišlikusių kapinių knygų faktu grindė išvadą, kad V. R. negalėjo būti palaidotas Amalių kapinėse, tad yra palaidotas Petrašiūnuose. Taigi, suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškimo reikalavimu, iš esmės įpareigotas įrodinėti kur, jei ne ginčo kapavietėje, yra palaidotas V. R., kas reiškia pareigą įrodyti neiginį. Juolab, kad pareiškėjos ne tik, kad atsisakė pačios įrodinėti reikalaujamą nustatyti juridinį faktą, bet kartu užkirto kelią suinteresuotam asmeniui gauti įrodymą (atlikti palaikų ekshumaciją ir mėginio ekspertizę), kuris iš esmės išspręstų šį ginčą ir patvirtintų arba paneigtų reikalaujamo nustatyti fakto egzistavimą.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos I. J. ir J. R., atstovaujamos advokato Sauliaus Dambrausko, Kauno apygardos teismo prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjoms iš apeliantės išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai motyvai:

8.1.                        Apeliantės motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, nes teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus įvertino objektyviai, atsižvelgdamas ne tik į jų, bet ir panašių įrašų turinį, kitus įrodymus, leidžiančius spręsti dėl įrodymų visumos, tame tarpe ir liudytojų parodymus, kurie, atsižvelgiant į bylos kontekstą, yra labai reikšmingi. Tuo tarpu kapinių knyga/žurnalas 1946 metų įrašų dalyje negali būti laikoma oficialiu įrodymu (neaišku kurių teisės aktų pagrindu tokie įrašai buvo padaryti);

8.2.                        Apeliantė, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo byloje, taiko ginčo teisenos taisykles, o ne juridinio fakto nustatymą ypatingosios teisenos tvarka. Priešingai, anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pagrįstai tyrė ir vertino ne tiktai tuos įrodymus, kurie galėjo patvirtinti šį faktą (liudytojų parodymai bei bažnytiniai įrašai), tačiau ir tuos, kurie leido daryti išvadas apie rašytinių įrodymų patikimumą (lyginamieji duomenys apie T. U. palaidojimą Bažnytiniuose įrašuose bei Petrašiūnų kapinių žurnale ir pan.), o taip pat tuos įrodymus, kurie paneigė priešingas versijas prašomam nustatyti juridiniam faktui (V. R. palaidojimą Amalių ar kitose kapinėse, kito asmenų galimą palaidojimą ginčo kapavietėje, ir pan.). Savo ruožtu, suinteresuotas asmuo, pateikdamas prašymą dėl palaikų ekshumavimo, taip pat pateikė duomenis, kad vien pagal V. R. bei išlikusių gyvų jo moteriškos lyties vaikaičių bei provaikaičių DNR giminystės ryšys negalėtų būti nustatytas, todėl tam reikėtų ekshumuoti dar ir kitą asmenį, kurį ekshumuoti nėra jokių teisinių galimybių. Todėl teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl palaikų ekshumavimo atmetė pagrįstai, o pareiškėjų išdėstyta pozicija negalėtų būti vertinama, kaip vengimas gauti patikimus ir neginčijamus įrodymus.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus Viliaus Šiliausko, Kauno apygardos teismo prašo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra" apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:

9.1.                        Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnytinės knygos įrašas Nr. 41 patvirtina, kad pareiškėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Amalių kapinėse. Taigi šiuo atveju net nėra vienos iš aplinkybių, privalomų tam, kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą;

9.2.                        Nagrinėjamu atveju juridinis faktas, jog V. R. yra palaidotas ginčo kapavietėje, nustatytas iš esmės remiantis vien liudytojų, kurie yra su pareiškėjomis susiję giminystės ryšiais, parodymais, todėl jų paaiškinimai turėtų būtų vertinami kritiškai. Juolab, kad liudytojų parodymus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent – Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių bei Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vedamas oficialus kapinių registras;

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

12.       Nustatyta, kad pareiškėja J. R. 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiūrėtojo paskyrimo, kuriuo siekė nustatyti faktą, jog jos nurodomame kape yra palaidotas jos senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija priėmė sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės kapinėse“, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V. R., miręs (duomenys neskelbtini) Nepatenkinus prašymo, pareiškėjos, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 

13.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškimą patenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų I. J. ir J. R. senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra palaidotas Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu skundu.

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos galutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, dėl kokių juridinių faktų nustatymo teismas nagrinėja bylas. Be CPK 444 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose nustatytų juridinių faktų, teismas taip pat nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

17.       Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

18.       Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

19.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, nes neįvertino to, jog įstatymu yra numatyta neteisminė tvarka nustatyti pareiškėjų prašomą faktą. Teismas netinkamai taikė 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 445 straipsnio nuostatas.

20.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 6 dalimi, 25 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 ir 31 straipsniais, 33 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles (toliau taisyklės). Taisyklių V skyriuje (31-33 punktai) yra reglamentuota kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka, t. y. 1) asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi: pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą); pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis (31 punktas); 2) sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) <...> (32 punktas). Analogiškos kapaviečių (kapų) identifikavimo nuostatos numatytos ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėse (95-97 punktai), patvirtintose 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-474.

21.       Taigi, kapaviečių identifikavimo tvarka yra reglamentuota ir tai yra priskirta savivaldybės kompetencijai, todėl tokio paties fakto nustatymo (kad kape yra palaidotas pareiškėjų senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini) negalima reikalauti nustatyti civilinio proceso tvarka kaip juridinę reikšmę turinčio fakto, nes tai neatitinka CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 445 straipsnyje numatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V. R., miręs (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo šį faktą nustatinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka, reiškiant reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo sprendimu nustačius pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, būtų paneigta savivaldybės kompetencija bei būtų priimti du skirtingi sprendimai (tiek teismo, tiek savivaldybės) dėl to paties.

22.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

24.       Pareiškėjos nepagrįstai pateikė pareiškimą teismui (civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka), todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos.

25.       Suinteresuotas asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ prašo priteisti iš pareiškėjų 2 090,88 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1 568,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuotas asmuo bylos eigoje neprašė nutraukti bylos, kaip nenagrinėtinos teisme, o vedė ginčą, rinko įrodymus, kurie nebuvo šiuo atveju reikalingi, sprendžia, kad jam iš pareiškėjų priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti, o civilinę bylą nutraukti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, j. a. k. 132626180, iš pareiškėjų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.