Baudžiamoji byla Nr. 1S-142-383/2021

        Proceso Nr. 1-50-1-00013-2009-2

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2021 m. kovo 10 d.

                                                           Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),  

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. sausio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1.       E. K. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, paskirta galutinė – 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 13 d.

2.       Komisijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

3.       Skundu apygardos teismui nuteistasis E. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą.

3.1.                      Skunde nurodo, kad pataisos namų administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesį ir požiūrį į padarytų nusikaltimų pokyčius, tai, kad nuteistasis gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Pasitaisiusį nuteistojo elgesį patvirtina ir nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas bei neabejotina elgesio korekcija. 14 kartų buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, ženkliai mažino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką.

3.2.                      Skunde pažymi, kad laisvėje dirbtų įmonėje ,,V.“, pateikta tai patvirtinanti pažyma. Lygtinio paleidimo atveju, gyventi priimtų žmona. Dengia civilinį ieškinį. Dėl karantino nėra galimybės gauti gydytojo konsultacijų ir reikalingas procedūras. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įstatymas nenumato kriterijaus dėl didelės bausmės dalies.

4.       Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 46 balai (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, todėl pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įžvelgia teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, t. y. kad E. K. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, mokėsi (duomenys neskelbtini), įgijo apdailininko (statybininko), tekintojo, elektros įrengimų remontininko specialybes. Nuteistasis dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 14 kartų skatintas už aktyvų socialinės reabilitacijos programų lankymą, gerą elgesį. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo nuteistojo siekį prasmingai išnaudoti įkalinimo įstaigoje praleidžiamą laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8.       Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai E. K. charakterizuojančių aplinkybių, kurios leidžia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki šio nusikaltimo padarymo turėjo mažą darbinę patirtį, ankstesni teistumai susiję su finansinės naudos siekimu (vagystės). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju jis nekartos savo priešingo teisei elgesio, nesieks ,,lengvo“, neteisėto atlygio ir nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai, atsižvelgiant į tai, kad praeityje ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kurių dalis padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad E. K. gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu, praeityje vadovavosi nusikalstamumą palaikančiomis nuostatomis, kas gali skatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį.

9.       Akcentuotina, kad E. K. praeities teistumai teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, o tai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertintina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, nors už šios nusikalstamos veikos padarymą jau buvo teistas praeityje, kas rodo, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko, jam būdingas nusikaltimų modelis. Įvertintina ir tai, kad E. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistasis E. K., net ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, priešingai, nei teigiama skunde, nesielgia nepriekaištingai, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, jas pažeidinėja, kas liudija, kad nuteistasis toliau atsainiai žiūri į savo pataisos procesą, taisyklių laikymąsi, kadangi bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 11 kartų, paskutinį kartą – 2017 m. rugsėjo 22 d., nors bausmę atlieka nuo 2011 m. Be to, nuteistojo išimtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje nėra kryptingas ir pastovus, kadangi iki paskutinio pažeidimo padarymo jis buvo 6 kartus skatintas. Nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Šios aplinkybės taip pat neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuteikia pagrindo tikėti probacijos taikymo galimybe nagrinėjamu atveju. Tai sustiprina ir aplinkybė, kad nuo paskutiniojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizika sumažėjo vos 3 balais, kas nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios pažangos.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 6 dienos, paskirta bausmė – 14 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

12.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Vien tai, kad nuteistajam, kaip nurodoma skunde, reikalingas gydymas, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi bausmę atliekantiems asmenims užtikrinamas gydymas tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tiek ir kitose gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis), o pats gydymas šiuo metu visoje šalyje yra apsunkintas dėl COVID-19 viruso grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai:                                                                                                          Kęstutis Dargužis

                                                                                                            Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                            Valdas Vitunskas