Bylos Nr. 1S-2126-498/2015
Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 93-791 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. B.“.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
G. B., gim. (duomenys neskelbtini) , nuteistas 2006-02-13 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo, (šsit. D. 2006-05-03), faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia – 2005-08-13, bausmės pabaiga – 2018-08-13. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 2 metai 10 mėnesių 12 dienų. Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2015 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 93-791 nutarė tenkinti G. B. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 93-791 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. B.“.
Nuteistasis G. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
G. B. skunde nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas remiasi niekuo nepagrįstais samprotavimais bei nepagrįstomis išvadomis, kurios neatitinka tikrovės ir prieštarauja lygtinio paleidimo principams. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad asmuo stengiasi dorai atlikti bausmę ir dėtos didelės pastangos, kad atitiktų lygtinio paleidimo sąlygas. Nesutinka su pirmos instancijos vertinimu, kad išėjus į laisvę galimos problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nurodo, kad laisvėje buvo visiškai negeriantis ir nerūkantis žmogus, vienintelį kartą buvo apsvaigęs nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu ir tai įvardina kaip lemtingą klaidą ir nurodo, kad laisvėje alkoholio nevartos, nes tai nesuderinama su užsibrėžtais gyvenimo tikslais. Skunde nurodoma, kad individualizuota bausmė yra įgyvendinta, atlikta bausmės dalis didesnė nei to reikalauja Lygtinio paleidimo įstatymas, įvykdyti socialinės reabilitacijos programos reikalavimai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybė būti paleistam taikant lygtinį paleidimą visiems turi būti vienoda, turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad gali laikytis nustatytų įsipareigojimų, įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistasis nurodo, kad laisvėje nori dirbti, užsidirbti, sumokėti priteistą civilinį ieškinį, ramiai gyventi, sukurti šeimą.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Nuteistojo G. B. skundas tenkinamas
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra socialinio tyrimo išvada. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmos instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo G. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo sunkumui (nužudymą itin žiauriai, apsvaigus nuo alkoholio) ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad G. B. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu 27 kartus paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio veikloje, nuo 2008-09-22 laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atvykęs į pataisos įstaigą dirbo visuomeniniais pagrindais, nuo 2013-06-05 VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Šiuo metu nedirba. Pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi, 2012 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014/2015 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo staliaus specialybę, o šiuo metu mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybę.
Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą ir konstatavo, kad nuteistąjį G. B. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmos instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo tesės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo argumentas, kad nuteistojo elgesiui gali daryti įtakos finansiniai įsipareigojimai ir galimos problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra formalūs ir deklaratyvūs. Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat ir skunde, nurodoma, kad G. B. laisvėje alkoholį vartodavo retai, pripažįsta, kad nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, nuteistojo nuostata į svaigalus yra kritiška, o alkoholio vartojimo faktų bausmės atlikimo metu neužfiksuota. Nuteistasis nurodo, kad alkoholio vartojimas nesuderinamas su jo gyvenimo tikslais. Nuteistasis G. B. pataisos įstaigoje mokėsi, 2012 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014/2015 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo staliaus specialybę, o šiuo metu mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybę. Nurodo, kad paleistas lygtinai dėl įdarbinimo kreipsis į Darbo biržą, nes nori dirbti ir sumokėti priteistą civilinį ieškinį.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis G. B. atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus naujoje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio redakcijoje (2015-06-23 įstatymo redakcija Nr. XII-1818), t. y. įvykdė bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balų pagal OASys metodiką) bei daro pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Nuteistasis turi darbinės motyvacijos, planuoja dirbti laisvėje, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas. Socialiniai ryšiai su artimaisiais (seserimi, dėdėmis, tetomis) išlikę šilti. Bendravimo įgūdžiai adekvatūs, atitinka amžių ir išsilavinimą. Adekvačiai analizuoja savo elgesį ir nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, suvokia nusikaltimo pasekmes, prisiima atsakomybę už savo nusikaltimą. Nuteistasis turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus.
Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, manytina, jog G. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai G. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas - tvirtinamas Komisijos 2015 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 93-791 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. B.“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
G. B. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 93-791 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. B.“.
G. B. nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Olegas Šibkovas