Civilinė byla Nr. e2A-398-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00376-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 2.6.10.5.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Palangos miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Būstai“, uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ramiga“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1513-390/2016 pagal ieškovų S. V., A. B. ir V. M. ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“, uždarajai akcinei bendrovei „Financial Way“ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, M. V., V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramiga“ ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“ ieškinį atsakovams S. V., A. B., V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramiga“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, ir civilinių teisinių pasekmių taikymo (nuostolių atlyginimo).
2. Ieškovai S. V., A. B. ir V. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė:
1. Panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimą (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.
2. Įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kauno būstai“ ir                 UAB „Financial Way“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:                 (i) nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis: (a) nugriauti viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus toje vietoje, kur 2008 m. vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techniniame projekte parodytas B blokas, paliekant tik pirmąjį aukštą, (b) nugriauti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas A blokas, paliekant du aukštus, (c) perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas C blokas, įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu; ir (ii) pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties vienbutis pastato statybai žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, o šių veiksmų neatlikus įpareigoti statytoją UAB „Kauno būstai“ per 6 mėnesių terminą nugriauti statomą pastatą.
3. Priteisti iš atsakovių UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. vasaros pradžioje buvo pradėtos gyvenamojo daugiabučio namo statybos žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Šis žemės sklypas lygiomis dalimis priklausė UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“, nuo 2014 m. liepos 4 d. – UAB „Financial Way“. 2014 m. gegužės 26 d. buvo išduotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini) naujo statinio – vienbučio gyvenamojo pastato statybai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.
4. Ieškovai teigė, kad vietoje vienbučio gyvenamojo namo, kurį statyti ir buvo išduotas statybos leidimas, yra statomas 24 butų daugiabutis namas. Daugiabučio namo projektavimo ir statybos procesui yra keliami daug griežtesni reikalavimai, nei vieno ar dviejų butų gyvenamajam namui. Ieškinio pareiškimo metu pastatas buvo pastatytas iškart suskirstant jį faktiniais butais ir statytojo ketinimas buvo būtent tokius butus pastatyti.
5. Ieškovų nuomone, deklaruojamas vienbučio projektas neturi vieno esminių vienbučio gyvenamojo namo atributų: beveik 1 000 m2 name nėra garažo automobiliui. Namo fasadas susideda iš monotoniškų pasikartojančių architektūrinių elementų, būdingų daugiabučiui, per visą pastato perimetrą faktiškai numatyti įėjimai / išėjimai iš pastato, kambarių skaičius ir išdėstymas objektyviai negali būti patogus prabangaus gyvenamojo namo gyventojų šeimai, pastate numatyta 10 WC kambarių, balkonų segmentai atskirti. Pastato patalpų paskirtys faktiškai maskuojamos įvairiais pavadinimais: namų ruošos kambarys, žaidimų kambarys, sporto salė ir pan.
6. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2014 metų statybos techninio projekto korektūra prieštarauja žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentams. Detalusis planas nenumato galimybės statyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype. Rengiant detalųjį planą buvo privalomai rengiama būsimo statinio vizualizacija, taip numatyta planavimo užduotyje.
7. Žemės sklypas patenka į Kunigiškių kvartalą, kuriame galioja 1995 metų Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas, leidžiantis tik vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo statybą, o praktiškai suprojektuotas ir statomas trijų aukštų daugiabutis namas, pažeidžiant 1995 metų kvartalo detaliojo plano sprendinius. Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas nustato aiškų sprendinį, kuris taikomas ir žemės sklypui, kad pažymėti sklypai yra skirti individualių namų statybai. Nurodytas teritorijų planavimo dokumento sprendinys reiškia, kad sklype galima tik individualaus namo su priklausiniais statyba, o daugiabučių namų statyba yra draudžiama. Šis sprendinys detaliuoju planu nebuvo pakeistas. Dėl nurodytų priežasčių                             2014 m. projektas ir B laida pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus.
8. Priešieškiniu ieškovė UAB „Financial Way“ ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. V., A. B., V. M., UAB „Serfas“ 54 738,18 Eur (189 000 Lt) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad 2014 m. liepos 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“, kuria UAB „Financial Way“ už 315 396,20 Eur (1 089 000 Lt) įsigijo 0,20 ha žemės sklypą kartu su jame statomu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. UAB „Financial Way“ įsipareigojo už įsigytą turtą pardavėjams sumokėti lygiomis dalimis iki 2015 m. liepos 4 d. Remiantis šia sutartimi UAB „Financial Way“ atskaitė 54 738,18 Eur (189 000 Lt) pirkimo PVM savo 2014 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje. UAB „Financial Way“ nuosavybės teisę į žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2014 m. liepos 21 d.
10. Atsakovai kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Palangos miesto apylinkės teismas tenkino tokį atsakovų prašymą ir 2014 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė trečiajam asmeniui UAB „Kauno būstai“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statomą pastatą-gyvenamąjį namą bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašą dėl statomo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
11. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su atskiruoju skundu dėl Palangos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašydama panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo nutartį pakeitė: panaikino Palangos miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria uždrausta trečiajam asmeniui UAB „Kauno būstai“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatą, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Liko galioti Palangos miesto apylinkės teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė: registre buvo padarytas įrašas dėl pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
12. Ieškovė ir UAB „Kauno būstai“ 2014 m. gruodžio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje, tačiau Palangos miesto apylinkės teismas                  2015 m. sausio 2 d. nutartimi skyrė ekspertizę pastato faktinei būklei nustatyti, atmetė ieškovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo bei pritaikė dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – draudimą ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Kauno būstai“ keisti pastato techninį projektą, bei sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su atskiruoju skundu, prašydama pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl klausimų ekspertui uždavimo ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl trečiojo asmens                   UAB „Kauno būstai“ ir ieškovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą atmesti. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė.
13. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. kovo 18 d. pranešime apie mokestinį tyrimą Nr. FR0687-508 nurodė ieškovei siūlymą per 10 dienų pateikti patikslintą 2014 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją, nepasinaudojant pirkimo PVM 54 738,18 Eur (189 000 Lt) atskaita. Taip pat nurodė, kad ieškovei neįvykdžius šio pasiūlymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. VA-5 patvirtintų mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 17 punkto nuostatomis, ieškovei gali būti inicijuotas dar ir mokestinis patikrinimas. Ieškovė 2015 m. balandžio 16 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą 2014 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją, kurioje neatskaitė 54 738,18 Eur (189 000 Lt) pirkimo PVM. Pagal įstatymą, ieškovės įsigytas žemės sklypas yra PVM objektas ir jo įsigijimo metu sumokėtą PVM galima įtraukti į atskaitą, tačiau dėl atsakovų veiksmų – atsakovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių žemės sklypui, kuris net nėra ginčo dalykas pagal atsakovų pareikštą ieškinį, draudimo tokiu sklypu disponuoti, ieškovė negali įtraukti į atskaitą už minėtą sklypą sumokėto PVM, dėl to patyrė tiesioginius nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovų S. V., A. B. ir V. M. ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, patenkino iš dalies:
1. Panaikino 2014 m. gegužės 26 d. Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.
2. Įpareigojo atsakoves UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis: (a) nugriauti viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus toje vietoje, kur 2008 m. vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techniniame projekte parodytas B blokas, paliekant tik pirmąjį aukštą, (b) nugriauti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas A blokas, paliekant du aukštus, (c) perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas C blokas, įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.
15. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Financial Way“ ieškinį atsakovams S. V., A. B., V. M., UAB „Serfas“ dėl nuostolių atlyginimo, atmetė. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas ieškovams S. V., V. M. ir A. B. priteisė po 1 248,75 Eur iš atsakovės UAB „Financial Way“. Ieškovams S. V., V. M., A. B., priteisė kiekvienam po 1 248,75 Eur iš atsakovės UAB „Kauno būstai“.
16. Teismas konstatavo, kad ieškovų sklypai ribojasi su sklypu, kuriame pagal ginčo statybos leidimą vykdoma statyba ir ieškovams tvirtinant, jog statybos leidimas išduotas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus bei statomas pastatas pažeis teisėtą lūkestį gyventi tokioje teritorijoje, spręstina, kad ieškovai turi materialiojo reikalavimo teisę kelti pareikštus reikalavimus (CPK 5 straipsnis, CK 4.103 straipsnio 2 dalis.).
17. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad pagal ieškovų teiginius jie iš viešai paskelbtos informacijos 2014 m. liepos 8 d. sužinojo apie 2014 m. gegužės 26 d. išduotą statybos leidimą ir 2014 m. liepos 14 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Nustatyta, kad ieškovai ieškinį, gindami savo teises, teismui pateikė 2014 m. liepos 31 d. Nurodomi ieškovų teiginiai apie sužinojimo faktą byloje nėra paneigti, todėl laikytina, kad sužinojimo momentas yra 2014 m. liepos 8 d. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino ieškiniui pareikšti.
18. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-327 buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas. Šio sprendimo bei jo priedų pagrindu ginčo žemės sklype buvo leista statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Žemės sklypui Palangos miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 28 d. patvirtino specialius architektūros reikalavimus pastato statybai. Šių reikalavimų 1 punktu buvo nustatytas vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas. Reikalavimų 4.1.2. punkto Statinių išdėstymas (užstatymo pobūdis) statybos sklype: sklypo užstatymo tankumas – iki 0, 20; užstatymo intensyvumas – iki 0, 48. Statinių aukštų skaičius arba jų ribos: maksimalus aukštis nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki stogo kraigo – 10,0 m. Statinio aukštų skaičius – iki 2 aukštų, galima mansarda (Reikalavimų 4.1.4 punktas).
19. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 2 d. nutartimi paskyrė 2014 m. statybos techninio projekto (korektūros) ir statinio, statomo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos ekspertizę. Atlikęs statybos ekspertizę UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teismo ekspertas S. M. darydamas išvadas nurodė, kad 2014m. projekte ir jo B laidoje yra suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas. Atlikus tyrimą ekspertas taip pat nurodė, kad nenustatyta, kad suprojektuotas pastatas neatitiktų, kokių nors vienbučiams gyvenamiesiems pastatams keliamų reikalavimų, tačiau atskirai pažymėjo, kad 2014 m. projekte yra numatyta 11 patalpų grupių, 2014 m. projekto B laidoje yra numatyta 12 patalpų grupių, kurios gali būti naudojamos kaip atskiri butai. Ekspertas akcentavo, kad dalis patalpų pastate yra išgriauta arba buvusiose aklinose pertvarose iškirstos durų angos. Atstačius išgriautas pertvaras ir užmūrijus iškirstas angas būtų galima išskirti 24 patalpų grupes, kurios galėtų būti naudojamos kaip atskiri butai. Naudojant minėtas patalpų grupes kaip butus, pastatas būtų naudojamas pagal daugiabučio pastato paskirtį.
20. Teismas rėmėsi ir kitu byloje pateiktu rašytiniu įrodymu – 2015 m. liepos 25 d. teismo eksperto G. T. ekspertiniu nagrinėjimu, kad 2014 m. techninio projekto sprendiniai neatitinka deklaruojamos statinio paskirties. Eksperto duota išvada patvirtina, kad tiriamojo vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, techninio projekto (laida B) sprendiniai (UAB „Baltijos regiono projektai – 2014) bei vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techninio projekto (UAB „Studija PS“ – 2008 m.) neatitinka vienbučio gyvenamojo namo sąvokos, nes abiejuose projektuose yra daugiau nei devyni kambariai (vienbutį gyvenamąjį namą sudaro 1–9 kambariai ir kitos pagalbinės patalpos); pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje techninio projekto (laida B, UAB „Baltijos regiono projektai“ – 2014 aukštų planai ir fasadų architektūra turi viešbučių ar poilsio paskirties pastatų bei daugiabučio gyvenamojo namo požymių. Iš eksperto atlikto techninio projekto tyrimo ir jo duoto įvertinimo turinio matyti, kad 2014 m. projektas neturi esminių vienbučio gyvenamojo namo atributų: beveik 1 000 kv. m. name nėra garažo automobiliui. Namo fasadas susideda iš monotoniškų pasikartojančių architektūrinių elementų būdingų daugiabučiui namui, per visą pastato perimetrą numatyti įėjimai / išėjimai iš pastato, kambarių skaičius ir išdėstymas objektyviai negali būti patogus prabangaus gyvenamojo namo vienai šeimai, pastate numatyta 10 WC kambarių, balkonų segmentai atskiri. Ekspertas išskyrė, kad pastato patalpų paskirtys faktiškai yra maskuojamos įvairiais pavadinimais: namų ruošos kambarys, žaidimų kambarys, sporto salė ir pan. ir darė išvadą, kad iškart statinys buvo statomas kaip daugiabutis t.y. izoliuojant patalpas ir paverčiant jas atskirais butais.
21. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje yra ir kitų duomenų, jog statomas ginčo namas yra daugiabutis. Iš 2014 m. liepos 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė UAB „Kauno būstai“ ginčo name – Sakalo viloje, (duomenys neskelbtini), Palangoje, skelbė, kad parduoda butus. 2014 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parodo, kad statytojas – atsakovė UAB „Kauno būstai“ ginčo name pirkėjams siūlo įsigyti 24 butus. Tinklalapio turinys atskleidžia, kad Sakalo viloje – dviejų aukštų su mansarda, 24 butų aprašyme ir planuose yra nurodytas patekimas į visus butus iš lauko, atskirais įėjimais, visuose būstuose suprojektuotos atskiros virtuvės, miegamieji, svetainės, WC. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad netgi pati atsakovė neneigia ir pripažįsta, kad stato daugiabutį namą. Atsakovės atlikti veiksmai dėl skelbimų taip pat rodo, kad  pastačius ginčo pastatą atsakovė jį ketina naudoti kaip daugiabutį namą.
22. Įvertinęs nustatytus duomenis teismas konstatavo, kad atsakovė stato namą, atitinkantį daugiabučio namo kriterijus. Statinio projektui neturėjo būti pritarta, todėl išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus negaliojančiu išduotą statybos leidimą vietoj jo atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija turi išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo                      281 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Teismas įvertinęs eksperto aptartas rašytines išvadas, statinio projektą bei nustatytus specialiuosius reikalavimus statomam statiniu konstatavo, kad statomas gyvenamasis namas pagal statinio projektą yra ne dviejų, o trijų aukštų pastatas ir neatitinka detaliojo plano vizualizacijai. Teismo vertinimu, tokio reikalavimo pažeidimas laikytinas esminiu statybos reikalavimų pažeidimu, todėl pagal CK 4.103 straipsnį ir Statybos įstatymo                 281 straipsnį iš dalies tenkintini ieškovų ieškinio reikalavimai susiję su atliktos neteisėtos  statybos padarinių šalinimu. Atlikdamas teismo ekspertizę teismo ekspertas S. M. atsakė į klausimus, kokius darbus reiktų atlikti, norint, kad pastatas atitiktų detaliojo plano vizualizacijai: nugriauti viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas B blokas, paliekant tik pirmąjį aukštą; nugriauti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas A blokas, paliekant du aukštus; perstatyti viršutinį (mansardinį aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas C blokas, įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto), kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu. Atsižvelgęs į specialisto išvadas, teismas tenkino ieškovų ieškinio reikalavimus susijusius su atliktos neteisėtos statybos padarinių šalinimu. Teismo vertinimu, kita ieškovų ieškinio reikalavimo dalis statytojui neatlikus tam tikrų veiksmų dėl įpareigojimo nugriauti visą statinį yra išankstinė ir sąlyginė, todėl negali būti tenkinama (CPK 267 straipsnis).
24. Vertindamas ieškovės UAB „Financial Way“ ieškinį atsakovams S. V., A. B., V. M.,             UAB „Serfas“ dėl nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad vien tai, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, o vėliau jos buvo pakeistos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai paduodami tokio pobūdžio prašymą atliko nesąžiningus veiksmus ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Atsakovai manė, jog jų teisės yra pažeidžiamos ir ieškovė atlieka neteisėtus veiksmus, todėl teismo buvo prašoma sprendimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, atsakovai paduodami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko (CK 6.246 straipsnis). Nustatyta, kad vėliau išnagrinėjus bylą iš esmės jų ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Byloje taip pat neįrodytas ir priežastinio ryšio buvimas tarp ieškovės įvardijamų atsakovų veiksmų ir ieškovės PVM apmokestinimo vykdant statybos veiklą. Nenustačius atsakovų neteisėtų ir kaltų veiksmų, nei priežastinio ryšio sąlygų, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei taikyti ieškovės ieškinys dėl to negali būti tenkinamas. Kitų civilinei atsakomybės atsirasti taikymo sąlygų, teismas neanalizuoja, nes tokia analizė nereikalinga.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Atsakovės UAB „Kauno Būstai“ ir UAB „Financial Way“ bei trečiasis asmuo                       UAB „Ramiga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų S. V., A. B. ir V. M. ieškinį ir tenkinti visiškai ieškovės UAB „Financial Way“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat prašo priteisti UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“ ir                UAB „Ramiga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovų teiginiai neva apie ginčijamą leidimą statyti naują statinį tapo žinoma tik 2014 m. liepos 8 d. iš „viešai skelbiamos informacijos“ prieštarauja pačių ieškovų į bylą pateiktiems įrodymams. Labiau tikėtina, kad ieškovai jau 2014 m. gegužės 29 d.  suabejoję statybų teisėtumu ir turėdami galimybę iš viešai prieinamos informacijos gauti duomenis apie statybos leidimą, būtent tada apie jį ir sužinojo, o ne kaip teigė –               2014 m. liepos 8 d.
2. Teismas priimdamas sprendimą vertino tik pavienes ekspertizės dalis. Toks bylos išnagrinėjimas, kai akivaizdūs įrodymai dėl ginčo statinio atitikimo detaliuoju planu nustatytiems reglamentams, be kita ko, patvirtinti ir teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis, yra nevertinami, neturėtų būti laikomas tinkamu, o teismo sprendimas teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamame sprendime teismas vertino, kodėl nustato tokį nuosavybės teisės ribojimą, kad šiuo atveju žemės sklype negali būti statomas detaliojo plano reglamentus atitinkantis statinys ir / ar kodėl statomas statinys turi būti trečdaliu mažesnis nei nustatyta detaliojo plano sprendiniuose, bei atitikti 2008 m. projekto sprendinius, nepateikia, o tokių teisinių pagrindų ir nėra, kadangi statybos apimtys yra reglamentuojamos teritorijų planavimo proceso metu, kur ginčo atveju UAB „Kauno būstai“ suprojektuotas pastatas detaliojo plano sprendinius atitinka.
3. Nei vienas teisės aktas nenumato draudimo projektuoti vienbutį namą pasikartojančiais fasado elementais ir / ar atskirais balkonų segmentais. Teisės aktuose numatyta, kad projektas turi atitikti žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentą, nustatytą teritorijų planavimo dokumentu, konkrečiu atveju – detaliuoju planu, ir šiuo atveju vienbučio namo projektas detaliojo plano reglamentą atitinka. Be to, teismas savo sprendimu balkonų ir pasikartojančių fasado elementų nugriauti nenusprendė, todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė jokios įtakos ginčo sprendimui ir tam, kaip pastatas atrodys net ir nugriovus teismo nurodytas pastato dalis, neturi.
4. Motyvas, kad per visą perimetrą numatyti išėjimai iš pastato, nepagrįstas – pagal techninį projektą numatyti 2 (du) įėjimai / išėjimai pastate, abu pietinėje pastato pusėje. Motyvas, kad pastatas daugiabutis, nes pastate nėra garažo, nepagrįstas – nei viename teisės akte reikalavimas įsirengti garažą vienbučiame name nenustatytas.
5. Motyvas, kad kambarių išdėstymas objektyviai negali būti patogus prabangaus gyvenamojo namo vienai šeimai yra subjektyvus, nes prabangos ir patogumo kriterijus yra vertinamoji kategorija. Kiekvienas asmuo prabangą ir patogumą gali suvokti ir suvokia visiškai kitaip. Vien tai, kad asmuo statosi vienbutį 943 kv. m bendro ploto namą 70–100 m atstumu iki Baltijos jūros su sporto sale, vaikų žaidimų kambariais, darbo kambariu, svečių kambariais, įrengia atskirą WC patalpą miegamuosiuose kambariuose ir pan. ir gali tokį būstą išlaikyti tam tikra prasme savaime patvirtina, kad namas yra ir prabangus, ir patogus.
6. Pastate numatyta 10 WC kambarių ir tai padaryta būtent patogumo tikslu. Nei viename teisės akte reikalavimas įsirengti mažiau (ar daugiau) kaip 10 WC patalpų nėra nustatytas. Vėlgi, vertinant pastarąjį argumentą kito teismo argumento, kad pastatas yra daugiabutis ir kad jame gali būti 24 butai, kontekste taip ir lieka neaišku, kur likę                  14 tariamų butų savininkų galėtų naudotis WC patalpa (jei pirmosios 10 būtų laikomos kaip atskirų 10 butų WC patalpos).
7. Patalpos nėra maskuojamos – pagal projektą yra suprojektuota ir vaikų žaidimo kambariai, ir sporto salė, ir namų ruošos kambarys ir pan., taip šiuo metu ir pastatyta, tą, be kita ko, patvirtino ir Inspekcija 2016 m. gegužės 31 d. statybos patikrinimo aktu. Žaidimų kambariai ir sporto salė yra pastato mansardiniame aukšte (atitinkamai patalpos pagal eksplikaciją Nr. 46, 47, 48, 49, 33). Į patalpą 46 ir 47 galima patekti tik iš patalpos 45, tačiau į patalpą 48 – tik iš patalpos 47, į patalpą 49 – tik iš patalpos 48, į patalpą 33 – tik iš patalpos 49. Nesuprantama, apie kokį patalpų izoliavimą teismas kalba, kadangi bent vieną iš šių patalpų izoliavus nebebus patekimo į kitas patalpas.
8. Tuo metu, kai buvo gautas statybos leidimas, tuometinė žemės sklypo savininkė atsakovė UAB „Kauno būstai“ iš tikrųjų svarstė galimybę įstatymų nustatyta tvarka keisti techninį projektą ir tikrai žemės sklype statyti daugiabutį namą, nes žemės sklype pagal nustatytą jo naudojimo būdą ir paskirtį yra galima ir daugiabučio namo statyba. Be kita ko, tokia galimybė statyti daugiabutį yra ir šiuo metu, tam tereikia pateikti prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimo pobūdžio patikslinimo pagal detalųjį planą, parengti daugiabučio namo techninį projektą, gauti naują statybos leidimą ir atitinkamai pertvarkyti statinį taip, kad jis atitiktų daugiabučiams namams keliamus reikalavimus (taip, kaip ir nustatyta S. M. Papildomos ekspertizės akte). Tačiau teismas sprendime šių argumentų net nevertino. Žemės sklypą įsigijus UAB „Financial Way“ ji ketinimų dėl daugiabučio namo statybos nesvarstė ir dėl teismo iš karto po sutarties sudarymo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo parduoti žemės sklypą, net neperėmė statytojo teisių. Todėl jokių skelbimų dėl butų pardavimo nedėjo ir namas buvo statomas kaip vienbutis, kas yra patvirtinta teismo ekspertizių aktuose.
9. Tai, kad statomas namas neprivalo atitikti vizualizacijos visų pirma patvirtina tai, kad joje nėra jokių parametrų ir ji nelaikytina sprendiniu. Antra, vizualizacijoje pažymima, kas galėtų būti, bet tai nereiškia, kad pastatas turi būti statomas toks, koks vizualizacijoje. Pastatas yra statomas pagal techninį projektą ir esminis reikalavimas yra, kad būtų išlaikomi detaliojo plano parametrai, užstatymo zona, pastato aukštis. Detaliajame plane aukštingumas nėra nustatytas, yra nustatytas tik leistinas pastato aukštis 10 m, leistinas užstatymo intensyvumas 0,48. Šiuo atveju detaliajame plane nustatyti parametrai nėra viršyti.
10. Žemės sklypų būdų ir pobūdžių reglamentavimas yra pasikeitęs ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypuose, nepaisant to, kad jų naudojimo pobūdžio įrašas turėjo būti keičiamas į „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, yra galima 1–3 aukštų vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Todėl net jei ir būtų pastatas laikomas trijų aukštų, tai nereiškia, kad jį būtina griauti, kadangi detaliajame plane aukštų skaičius nėra reglamentuojamas ir šis parametras yra nustatomas techninio projekto stadijoje.
11. Teismas sprendime abstrakčiai nurodo nugriauti pastato viršutinį ir mansardinį aukštus, perstatyti dalį mansardinio aukšto, įrengiant dalį stogo. Neaišku kaip tokį sprendimą įvykdyti, kadangi pastatas yra vientisas, jokios atskiros teismo nurodytos dalys nėra išskirtos, plane patalpos sužymėtos visiškai kitaip, todėl neaišku iki kurios vietos griauti. Neaišku, kaip UAB „Kauno būstai“, ar tuo labiau UAB „Financial Way“, gali tokiu projektu naudotis ir dar daugiau – vykdyti statybos darbus, nes atsakovės nėra šio projekto autorės, neturi ir jokių turtinių teisių į šį projektą, neaišku kaip tokiu atveju turi būti užtikrinama projekto vykdymo priežiūra.
12. Teismas, motyvuodamas UAB „Financial Way“ ieškinio atmetimą, nurodė, kad ieškovų ieškinys dėl statybų teisėtumo buvo patenkintas pilna apimti (rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad tenkinamas iš dalies) ir dėl to nėra pagrindo UAB „Financial Way“ reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau jokie ieškovų reikalavimai, susiję su žemės sklypu, nebuvo tenkinti, nes jie reikalavimų dėl žemės sklypo nereiškė. Net ir pagal patenkintąją ieškinio dalį UAB „Financial Way“ negali nei atsakyti, nei įvykdyti teismo sprendimo, nes nėra nei statinio savininkas, nei statytojas, t. y. bendrovė objektyviai negali imti ir griauti svetimo asmens pastato, nes nedisponuoja net tais dokumentais, kurie nurodomi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi byla buvo tik dėl pastato statybų teisėtumo, ne dėl žemės sklypo, todėl žemės sklypas, nebūdamas ginčo dalyku, nepagrįstai virš 2 metų areštuotas, dėl ko UAB „Financial Way“ patyrė tiesioginius nuostolius, kurių atsiradimą būtent ir siejo su ieškovų iniciatyva žemės sklypui pritaikytais apribojimais. 
26. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti  Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nagrinėdamas statybos leidimo išdavimo neteisėtumo klausimą rėmėsi eksperto S. M. ekspertizės išvadomis, kuriose teigiama, kad statinys turi daugiabučio namo požymių. Atlikus ekspertizę nebuvo padaryta išvada, kad statinys yra daugiabutis namas. Ekspertas 2015 m. balandžio 16 d. išvados 1 punkte nurodė, kad statomas pastatas nepažeidžia jokių reikalavimų, taikomų vienbučiams gyvenamiesiems pastatams. Teismas neįsigilino į eksperto išvadas, kurios aiškiai rodo, kad statomo pastato vienareikšmiškai laikyti daugiabučiu negalima. Ekspertas savo išvadoje aiškiai nurodė, kad jeigu patalpų grupės būtu naudojamos kaip butai, pastatas būtu naudojamas pagal daugiabučio namo paskirtį.
2. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį ieškovai skundžia neesminius statinio projekto sprendinius, todėl statytojas (atsakovė) pagal STR „Statinio projektavimas“ 48 punktą gali bet kada koreguoti neesminius statinio sprendinius, išleidžiant naujos laidos projektą, ir naujas statybos leidimas nebūtų išduodamas. Teismas panaikino statybos leidimą, nors galiojant tam pačiam statybos leidimui, statytojas turi teisę kiek nori koreguoti neesminius statinio sprendinius, išleidžiant naują laidą.
3. Jei statybos dokumentai ir būtų buvę netinkami, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, teismas pirmiausia turėjo sudaryti galimybę susitvarkyti statybos dokumentus, o ne įpareigoti griauti statinį pagal detaliojo plano vizualizaciją.
4. Skundžiamas teismo sprendimas taip pat yra ydingas dėl to, kad nepažeidžiant teisės aktų, jo nėra įmanoma įgyvendinti. Norint pradėti iš dalies griauti statinį būtų reikalingas naujas statybos leidimas, būtų pažeisti esminiai statinio stabilumo reikalavimai, todėl tokio statybos leidimo negalima būtų išduoti. Pagal teismo sprendimą pusiau nugriauto pastato nebūtų įmanoma įteisinti.
27. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovių UAB „Kauno Būstai“ ir UAB „Financial Way“ bei trečiojo asmens UAB „Ramiga“ apeliaciniu skundu.
28. Ieškovai atsiliepimuose į atsakovių UAB „Kauno Būstai“ ir UAB „Financial Way“ bei trečiojo asmens UAB „Ramiga“ apeliacinį skundą bei atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo juos atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
1. Statybos leidimo turinys ieškovams tapo žinomas 2014 m. liepos 24 d. ir ieškovai dėjo protingas pastangas siekiant statybos leidimą gauti. Ieškinys pareikštas 2014 m. liepos 31 d.,  todėl argumentai dėl termino kreiptis į teismą praleidimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
2. Aplinkybė, kad Inspekcija, tirdama Statybos leidimą nenustatė pažeidimų, yra paneigta argumentais ir rašytiniais įrodymais. Be to, aplinkybę, kad patikrinimas buvo netinkamas pastato paskirties nustatymo aspektu konstatavo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu panaikindamas Inspekcijos 2014 m. gruodžio 2 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo projekto.
3. Vizualizacijos rengimą numatė Detaliųjų planų rengimo taisyklės, kurių 39.4 punkte nustatyta, kad statinių vizualizacija – sklype numatomų statyti statinių tūrinis, erdvinis pavaizdavimas. Pagal taisyklių 38 punktą, vizualizacija yra detaliojo plano brėžinys, nustatantis privalomus teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimus. Tiek pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 punktą, tiek Detaliųjų planų rengimo taisykles, vizualizacija yra privalomas detaliojo plano sprendinys.
4. Teismo eksperto išvada atskleidžia, kad statytojas statinį iškart statė kaip daugiabutį gyvenamąjį namą, t. y. su pertvaromis, kad tariamame vienbutyje name iškart funkcionuotų 24 butai. Tik vėliau, Inspekcijai pradėjus patikrinimą, buvo išgriautos pertvaros ir iškirstos angos. Vidaus išplanavimo neatitikimas projektui buvo konstatuotas ir Inspekcijos aktuose.
5. Teismo eksperto nuoroda dėl galimybės sklype statyti trijų aukštų statinį vertintina kritiškai (papildomos ekspertizės akto 22 psl.), kadangi ekspertas rėmėsi ir apeliaciniame skunde cituojamu Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turiniu, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu ir jų turiniu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Tačiau tai nėra vienintelis dokumentas, apsprendžiantis galinčio stovėti pastato aukštumą. Būtent detaliojo plano vizualizacija nenumato galimybės statyti trijų aukštų pastato žemės sklype.
6. Nepateikta paaiškinimų kaip maksimaliai 4 asmenų šeimai būtų patogu naudotis 10 WC kambarių. 4 yra maksimalus name galinčių gyventi asmenų skaičius pagal Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2014 m. liepos 7 d. aktą. Likę 14 WC niekur nedingo, juos statytojas buvo pradėjęs įrenginėti (pravesti nuotekų tinklai į visus butus), tačiau Inspekcijai pradėjus patikrinimą nebaigė jų įrengti, o pertvaras vietomis nugriovė.
7. Statinio projektas ir pagal jį išduotas statybos leidimas, pažeidžia ir fundamentalius esminius statybos teisės reikalavimus: statinys visiškai nedera prie kraštovaizdžio; statybos architektūra neatitinka specialiųjų architektūros reikalavimų tuo aspektu, kad statomas ne vienbutis ir ne dviejų, o trijų aukštų namas, projektuojamo pastato architektūra nedera prie gretimų vienaukščių gyvenamųjų namų; statinio architektūra, išplanavimas, dydis neatitinka numatytos gyvenamosios paskirties vienbučio pastato sąvokos, kad pastatas skirtas gyventi vienai šeimai.
8. Apeliantai teigia, kad UAB „Financial Way“ nėra pastato savininkas ar statytojas. Kadangi dėl pastato priklausymo šiai bendrovei niekada nebuvo keliamas argumentas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovai teikia teismui aktualius duomenis, kad UAB „Financial Way“ yra žemės sklypo savininkas ir prašo pridėti prie bylos.
9. Esant tokiai situacija, kuomet sudaryta pirkimo-pardavimo ir jungtinės veiklos sutartis, teismas visiškai pagrįstai įpareigojo atsakovus UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ atlikti nurodytus veiksmus. Apeliantai argumentuoja, kad jiems yra neaiškus teismo sprendimas ir jo įvykdymas. Esant neaiškumui apeliantai turi teisę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo.
10. UAB „Financial Way“ patirtų nuostolių atsiradimą negalėjimą realizuoti savo teisės į PVM atskaitą – sieja su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Financial Way“ laisvas apsisprendimas vadovautis VMI rekomendacija lėmė teisės į PVM atskaitą neįgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

30. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamais klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).
31. Ieškovai kartu su atsiliepimu į UAB „Kauno Būstai“ ir UAB „Financial Way“ bei trečiojo asmens UAB „Ramiga“ apeliacinį skundą pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad dėl pastato priklausymo UAB „Financial Way“ niekada nebuvo keliamas argumentas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovai teikia teismui aktualius duomenis, kad UAB „Financial Way“ yra žemės sklypo savininkas. Išraše pastatas nurodomas kaip formuojamas, todėl nenurodyta jo priklausomybė.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikiamas įrodymas susijęs su UAB „Kauno Būstai“ ir UAB „Financial Way“ bei trečiojo asmens UAB „Ramiga“ apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu įrodymu bei pateikti savo nuomonę dėl jo reikšmės nagrinėjamai bylai, nusprendžia ieškovų naujai pateiktą įrodymą priimti, pridėti prie bylos ir dėl jo įrodomosios reikšmės spręsti nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pastato statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, ir civilinių teisinių pasekmių taikymo (nuostolių atlyginimo) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, konstatuoja, kad pirmoji ginčo dalis dėl pastato statybos yra didelės apimties, o ginčas tarp šalių kilęs ne tik dėl teisės taikymo, bet ir dėl faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga jas glaustai išdėstyti.
34. Byloje ginčas kilęs dėl statomo pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovui S. V. priklausanti nuosavybės teise žemės sklypo dalis, esanti, (duomenys neskelbtini), Palangoje, ieškovui V. M. priklausanti nuosavybė teise žemės sklypo ir pastatų dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei ieškovei A. B. priklausanti žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis ribojasi su ginčo sklypu. Tai reiškia, kad ieškovų sklypai ir ginčo sklypas yra kaimyniniai.
35. 1995 m. kovo 23 d. Palangos miesto valdybos sprendimu patvirtintas Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas, leidžiantis individualių namų statybą žemės sklype.
36. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-327 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra tas pats žemės sklypas).
37. 2008 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 296 dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype. 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtas vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas (projekto keitimas).
38. 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės sprendimu patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas. Pagal jį, sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas – dominuoja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji (mažaaukštė vienbutė ir blokuota gyvenamoji statyba) su reikiama socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra.
39. 2014 m. balandžio 8 d. išduotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini) statytojui                  V. A. vienbučio gyvenamojo namo statybai, taip pat panaikintas 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos leidimas.
40. Žemės sklypui Palangos miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas                          2014 m. kovo 28 d. patvirtino specialius architektūros reikalavimus pastato statybai. Reikalavimų 4.1.2. punkte nustatytas statinių išdėstymas (užstatymo pobūdis) statybos sklype: sklypo užstatymo tankumas – iki 0,20; užstatymo intensyvumas – iki 0,48. Statinių aukštų skaičius arba jų ribos: maksimalus aukštis nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki stogo kraigo – 10,0 m. Taip pat nustatytas statinio aukštų skaičius – iki 2 aukštų (4.1.3 punktas).
41. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 8 d. V. A. išduotas statybos leidimas 2014 m. gegužės 26 d. perregistruotas kito statytojo – UAB „Kauno Būstai“, vardu suteikiant naują statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują(-us)                           statinį. Minėtu leidimu leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą (bendrasis plotas – 942,72 kv. m., tūris – 3485 kv. m.) adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.
42. 2014 m. gegužės 30 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuojamas statytojos UAB „Kauno Būstai“ tinklapio turinys apie tai, kad žemės sklype yra statoma „Sakalo vila“, pateikiamos jos vizualizacijos ir siūloma statomame objekte įsigyti                 24 butus. Nurodoma, kad „Sakalo vila“ yra dviejų aukštų namas su mansarda. 24 butų aprašymuose ir planuose matyti, kad patekimas į visus butus (namo vienetus) yra iš lauko, su atskirais įėjimas iš lauko, visuose būstuose suprojektuotos atskiros virtuvės, miegamieji, svetainės, tualetai.
43. 2014 m. liepos 4 d. pirkimo pardavimo sutartimi žemės sklypą iš UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“ įsigijo UAB „Financial way“.
44. 2014 m. liepos 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole toliau fiksuojamas skelbimas internete apie parduodamus butus „Sakalo viloje“, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statytoja – UAB „Kauno būstai“.
45. 2014 m. liepos 14 d. UAB „Kauno būstai“, UAB „Ramiga“ ir UAB „Financial way“, atsižvelgdamos į tai, kad 2014 m. liepos 4 d. tarp šių įmonių buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, 2014 m. gegužės 26 d. išduotas leidimas žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“ turi pakankamą finansavimą ir patirtį statybos srityje, o UAB „Financial way“ turi pakankamą patirtį nekilnojamojo turto investuotojų ir pirkėjų paieškoje, dalyviai siekia gauti didžiausias pajamas kartu užbaigę statyti statinį ir jį pardavę, sudarė jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad dalyviai, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja žemės sklype bendrai įgyvendinti projektą tam, kad sutartyje nustatyta tvarka statinys būtų užbaigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti bei perleisti jį ir žemės sklypą trečiajam asmeniui geriausia įmanoma kaina, pajamas šioje sutartyje nustatyta tvarka paskirstant dalyviams (1.1 punktas). Statybos leidimas nebus perrašomas UAB „Financial way“ vardu ir statytoju išlieka                   UAB „Kauno būstai“ visa apimtimi, apimančia visas planavimo, projektavimo ir statybos proceso stadijas nuo pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti (1.2 punktas).                 UAB „Financial way“ įsipareigoja surasti pirkėją, kuris įsigytų baigtą statyti statinį ir žemės sklypą geriausia įmanoma kaina (1.3 punktas).
46. Inspekcijai 2014 m. liepos 18 d. atlikus patikrinimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. LDIPA-30-140718-00059 buvo konstatuota, kad statybos leidimas Nr. išduotas neteisėtai, nes statinio projekto sprendiniai pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punktu įtvirtintą nuostatą, pagal kurią pastatams, aukštesniems nei 8,5 m, atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Statinio projekte projektuojamas vienbutis gyvenamasis namas, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus yra 10 m, o atstumas nuo pastato pirmo aukšto sienos iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribos nurodytas 3,0 m ir 3,5 m. Vadovaujantis reglamento 8 priedo 1.1 punktu, atstumas nuo statinio labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki sklypo ribos turėjo būti ne mažesnis nei 3,75 m. Nurodytas pažeidimas buvo pašalintas pateikus 2014 m. liepos 7 d. rašytinį gretimo žemės sklypo savininkės sutikimą ginčo statinio projekte nurodytam atstumui nuo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, statomo gyvenamojo namo iki gretimo žemės sklypo                   (duomenys neskelbtini), Palangoje ribos.
47. 2014 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas naujas žemės sklypo savininkas UAB „Financial way“.
48. 2014 m. liepos 21 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko statybos patikrinimą, kurio metu nustatė, kad statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Patikrinimo metu buvo nustatyti neesminiai statybos nukrypimai nuo statybos projekto: prie statomo pastato pietinės pusės (ties projekte nurodytomis ašimis 7–11) ir pastato šiaurinės pusės (per visą pastato ilgį) žemėje įrengti 40 – 50 cm aukščio gelžbetoniniai stulpai su armatūros strypais. Taip pat nustatyti kai kurių pastato vidaus pertvarų vietos neatitikimai projektinei dokumentacijai. Įvertinęs patikrinimo duomenis, Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. liepos 25 d UAB ,,Kauno būstai“ pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-661 (16.29), kuriuo pareikalavo iki 2014 m. lapkričio 1 d. atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio projekto sprendinius arba pakeisti projekto sprendinius, kad projektas atitiktų esamą padėtį. 2014 m. spalio 13 d. UAB ,,Kauno būstai“ pranešimu informavo Inspekciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą. 2014 m. lapkričio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK- 1296 (16.31) buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas: gelžbetoniniai stulpai yra pašalinti, o vidaus pertvarų pakeitimai įteisinti parengus statinio projekto pakeitimus (statinio projekto ,,B“ laidą). Už pažeidimus taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Klaipėdos apygardos teismo                                   2015 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje                               Nr. ATP-213-360/2015 nustatyta, kad A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18912 straipsnį už tai, kad būdamas statybos techninės priežiūros vadovu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, nesilaikė statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose – statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.9 p. ir 33.13 p. nustatytų reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projekto „Vienbutis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas (projekto keitimas)“ Nr. 14/12-TP-SP, parengto 2014 m., sprendinius ir nesustabdė statybos darbų, kai buvo atliekami statybos darbai, kurie neatitiko projekto sprendinių, o pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka, t. y. prie statomo pastato pietinės pusės ir pastato šiaurinės pusės žemėje buvo įrengti 40–50 cm gelžbetoniai stulpai su armatūros strypais; taip pat statomame pastate pertvarų vietos neatitiko kai kurių suprojektuotų vidaus pertvarų vietų, numatytų projekte.
49. 2014 m. liepos 28 d. antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad statybos darbai žemės sklype tęsiami, namo pamatai iškelti aukščiau žemės sklypo lygio, šiltinamos sienos, statomi langai, pirmame aukšte pagal visą namo perimetrą įrengti įėjimai ir išėjimai iš namo, patalpos įrengtos kaip atskiri butai, statomas daugiabutis gyvenamasis namas.
50. 2014 m. rugsėjo 8 d. antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad parduodamų butų „Sakalo vila“ reklama vyksta per „city24“ tinklapį.
51. 2014 m. rugsėjo 19 d. antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad „Sakalo vila“ toliau vyksta parduodamų butų „Sakalo vila“ reklama per „city24“ tinklapį.
52. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Inspekcija statytojui UAB „Kauno būstai“ 2014 m. gruodžio 2 d. išdavė pažymą Nr. PASS-30-141202-00627 apie statinio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėjai S. V., V. M., A. B. kreipėsi į administracinį teismą, prašydami panaikinti Inspekcijos 2014 m. gruodžio 2 d. pažymą Nr. PASS-30-141202-00627 apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1261-162/2016 pareiškėjų S. V., V. M., A. B. skundą ir patikslintą skundą patenkino ir panaikino Inspekcijos 2014 m. gruodžio 2 d. pažymą                               Nr. PASS-30-141202-00627 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Teismas atsižvelgė į tai, kad Inspekcijos 2014 m. liepos 21 d. klausimyne nurodyta, kad statinio ar jo dalių paskirties šioje stadijoje neįmanoma nustatyti. Teismo vertinimu, klausimyne nurodytas teiginys suponuoja išvadą, kad remiantis minėtu klausimynu, neaišku ar statyba atitinka esminius projekto sprendinius, t. y. ar statomas gyvenamasis pastatas vienbutis, ar daugiabutis namas. Be to, Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti pastato ar jo dalių naudojimo paskirties. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d., t. y. atlikto patikrinimo metu), nustatė esminius reikalavimus daugiabučiui gyvenamajam pastatui. Vėlesne redakcija buvo nustatyti reikalavimai ir gyvenamiesiems pastatams (namams) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus. Nėra duomenų, kad patikrinimo metu, Inspekcijos pareigūnai atliko statomo pastato ir jo dalių tyrimą, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti pastato ir jo dalių paskirtį, t. y. ar jis priskirtinas daugiabučiam gyvenamajam namui, ar vienbučiam. Teismas nurodė, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktus, pažyma neišduodama, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Nustačius, kad pažymos išdavimo metu buvo nagrinėjama civilinė byla dėl statybos leidimo ir statybų teisėtumo bei Inspekcijai pačiai neturint galimybės nustatyti statomo pastato ir jo dalių paskirtį (esant neaiškumų dėl pastato paskirties), kuris yra esminis statinio projekto sprendinys, Inspekcija privalėjo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio                   3 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu atsisakyti išduoti pažymą. Inspekcija, išduodama pažymą, patvirtino, kad statyba atliekama nepažeidžiant esminių projekto sprendinių, nors pagal esančias aplinkybes tokios išvados nebuvo padariusi, kadangi negalėjo nustatyti pastato ir jo dalių paskirties. Teismo vertinimu, Inspekcija tuo būdu padarė esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių tinkamai negalėjo įvertinti pastato paskirties, t. y. nepareikalavo papildomų dokumentų bei neatliko pastato bei jo dalių matavimų.
53. Byloje taip pat pateikta 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismo eksperto V. G. konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad pateikta techninio projekto ,,Vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projekto (projekto keitimo)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m.) dalis, joje esantys duomenys, nesudaro pagrindo patalpas, numatytas įrengti erdvėje tarp namo antro aukšto perdangos ir šlaitinio stogo, įvardinti mansarda. Erdvė tarp namo antro aukšto perdangos ir sutapdinto šlaitinio stogo bei joje numatytos įrengti patalpos yra trečiasis namo aukštas.

Dėl termino kreiptis į teismą

54. Atsakovių UAB „Kauno Būstai“ ir UAB „Financial Way“ bei trečiojo asmens UAB „Ramiga“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovai dar 2014 m. gegužės 29 d. suabejoję statybų teisėtumu ir turėdami galimybę iš viešai prieinamos informacijos gauti duomenis apie statybos leidimą, būtent tada apie jį ir sužinojo, o ne kaip teigė – 2014 m. liepos 8 d. Šie apeliacinio skundo argumentai grindžiami faktu, kad buvo prašoma antstolio fiksuoti faktines aplinkybes ginčo žemės sklype.
55. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
56. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kelia du skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu ir pašalinti statybos padarinius. Taigi, vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt.).
57. Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos (galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ABTĮ), pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
59. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 166-181).
60. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje                                Nr. eAS-627-556/2015).
61. Apeliacinės instancijos teismas su apeliacinio skundo motyvais apie sužinojimo momentą nesutinka. Ieškovai tvirtina, kad apie ginčijamą statybos leidimą (jo egzistavimo faktą) sužinojo 2014 m. liepos 8 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai sužinoma apie konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto akto turinį. Šiuo atveju vien informacija apie tai, kad išduotas statybos leidimas nesuponuoja, kad ieškovams tapo žinomas ir šio leidimo turinys (pastato paskirtis, rodikliai, statytojas, projektas ir kt.). Byloje nepaneigti įrodymais pagrįsti ieškovų paaiškinimai, kad V. M. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę prašydamas pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o Palangos miesto savivaldybei atsisakius pateikti dokumentus, ieškovų atstovai 2014 m. liepos 24 d. pakartotinai kreipėsi su prašymu pateikti dokumentus ir dalį tokių dokumentų iš Palangos miesto savivaldybės gavo.
62. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai ėmėsi kitų priemonių ginti savo teises anksčiau, t. y. prašydami antstolio fiksuoti faktines aplinkybes ginčo žemės sklype                                      2014 m. gegužės 29 d. nesuponuoja išvados, kad jiems buvo žinomas ginčijamo akto turinys, o pasirinkta teisių gynimo priemonė – faktinių aplinkybių nustatymas būtų aktuali ir tuo atveju, jeigu statybos leidimo ir nebūtų, statinys būtų statomas savavališkai. Taigi, vien faktas, kad ieškovai ėmėsi veiksmų ginti savo teises fiksuodami faktus, neįrodo, kad jiems buvo žinoma apie statybos leidimą ir jo turinį.
63. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje esančiame išraše iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ matyti, kad yra visi sužinojimui apie pažeidžiamas teises būtini duomenys (kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir jo turinys).
64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau minėtoje byloje, kurioje teismas nurodė, kad informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ yra nurodytas tik statybą leidžiančio dokumento numeris, išdavimo data, statybos adresas ir dokumentą išdavusi institucija. Ši informacija neatskleidžia individualaus administracinio akto turinio, kadangi nėra aišku kas yra statytojas, ką leidžiama statyti ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015).
65. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia turėtų būti 2014 m. liepos 8 d., tačiau pagal byloje esančius duomenis ir aktualią teismų praktiką, sužinojimo apie ginčijamą statybos leidimą momentas nagrinėju atveju laikytinas tada, kai buvo susipažinta su ginčijamu statybos leidimo turiniu. Atsižvelgiant į tai, kad šis vertinimas iš esmės nekeičia pirmosios instancijos teismo pripažintos ieškovų teisės kreiptis į teismą, apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto termino laikytini nepagrįstais.

Dėl ginčo dalyko

66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro  Palangos savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 26 d. išduoto statybos leidimo                  (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, pagal šį statybos leidimą statomo pastato atitikties teisės aktų reikalavimams nustatymas bei nuostolių atlyginimo klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia turi būti įvertinta statomo pastato atitiktis teisės aktų reikalavimams ir faktinė paskirtis, po to pasisakytina dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostolių atlyginimo klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra savarankiškas, todėl bus nagrinėjamas įvertinus pirmiau minėtas dvi ginčo dalis.

Dėl statomo pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, atitikties teisės aktų reikalavimams

68. Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Bendrieji Statybos įstatymo reikalavimai nustato, kad statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį, kraštovaizdį ir kita. Tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese.
69. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį, kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo dalyką sudaro visų pirma fakto klausimas ar (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra statomas daugiabutis gyvenamasis namas, ar vienbutis gyvenamasis namas.
71. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2015 m. balandžio 16 d. teismo ekspertizės akto Nr. 15-14 išvadomis, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra statomas ne vienbutis gyvenamasis namas, o daugiabutis gyvenamasis namas, nes ekspertizės akte buvo nurodyta, kad atstačius išgriautas pertvaras ir užmūrijus iškirstas angas būtų galima išskirti 24 patalpų grupes, kurios galėtų būti naudojamos kaip atskiri butai.
72. Atsakovės ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad, sprendžiant statybų teisėtumo klausimą, teismas neturėjo išvadų daryti pagal tai, kiek statomame name galėtų būti patalpų atlikus tam tikrus veiksmus, kadangi statybų teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal statomo pastato ir jo techninio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir žemės sklypo detaliajam planui.
73. Pagal Statybos įstatymo (galiojusio ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu) 2 straipsnio 93 dalį esminiais statinio projekto sprendiniais laikytini statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio ar jo dalių paskirtį. Dėl šios priežasties nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad statinių naudojimas pagal paskirtį yra visiškai kito teisinio santykio reguliavimo dalykas ir statinių naudojimo priežiūra gali būti vykdoma tik po to, kai statinys užbaigtas statyti ir ji vykdoma Statybos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Statybos įstatymas nesuteikia teisės vienašališkai keisti statinio paskirties ir statinio paskirtis turi atitikti statybos leidime nustatytą paskirtį tiek statybų metu, tiek statybą užbaigus.
74. Ieškovams prašant Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 2 d. nutartimi paskyrė 2014 m. statybos techninio projekto ( korektūros) ir statinio, statomo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos ekspertizę. Atlikęs statybos ekspertizę                             UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teismo ekspertas S. M. konstatavo, kad pastato 2014 m. projekte ir jo B laidoje yra suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas.
75. Ekspertas taip pat nurodė, kad nenustatyta, kad suprojektuotas pastatas neatitiktų kokių nors vienbučiams gyvenamiesiems pastatams keliamų reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad 2014 m. projekte yra numatyta 11 patalpų grupių, 2014 m. projekto B laidoje yra numatyta 12 patalpų grupių, kurios gali būti naudojamos kaip atskiri butai. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis patalpų pastate yra išgriauta arba buvusiose aklinose pertvarose iškirstos durų angos. Atstačius išgriautas pertvaras ir užmūrijus iškirstas angas būtų galima išskirti 24 patalpų grupes, kurios galėtų būti naudojamos kaip atskiri butai. Naudojant minėtas patalpų grupes kaip butus, pastatas būtų naudojamas pagal daugiabučio pastato paskirtį.
76. Ieškovai pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2015 m. liepos 25 d. teismo eksperto        G. T. ekspertinį nagrinėjimą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. techninio projekto sprendiniai neatitinka deklaruojamos statinio paskirties. Šiame ekspertiniame nagrinėjime konstatuota, kad tiriamojo vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, techninio projekto (laida B) sprendiniai ( UAB „Baltijos regiono projektai – 2014) bei vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techninio projekto (UAB „Studija PS“ – 2008 m.) neatitinka vienbučio gyvenamojo namo sąvokos, nes abiejuose projektuose yra daugiau nei devyni kambariai (vienbutį gyvenamąjį namą sudaro 1–9 kambariai ir kitos pagalbinės patalpos); pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, techninio projekto (laida B UAB „Baltijos regiono projektai“ – 2014) aukštų planai ir fasadų architektūra turi viešbučių ar poilsio paskirties pastatų bei daugiabučio gyvenamojo namo požymių. 2014 m. projektas neturi esminių vienbučio gyvenamojo namo atributų: beveik 1 000 kv. m name nėra garažo automobiliui. Namo fasadas susideda iš monotoniškų pasikartojančių architektūrinių elementų būdingų daugiabučiui namui, per visą pastato perimetrą numatyti įėjimai / išėjimai iš pastato, kambarių skaičius ir išdėstymas objektyviai negali būti patogus prabangaus gyvenamojo namo vienai šeimai, pastate numatyta 10 WC kambarių, balkonų segmentai atskiri. Ekspertas išskyrė, kad pastato patalpų paskirtys faktiškai yra maskuojamos įvairiais pavadinimais: namų ruošos kambarys, žaidimų kambarys, sporto salė ir pan. ir darė išvadą, kad iškart statinys buvo statomas kaip daugiabutis t. y. izoliuojant patalpas ir paverčiant jas atskirais butais.
77. Sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde išreikštu vertinimu, kad nagrinėjamu atveju eksperto išvada CPK prasme laikytina tik teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės aktas ir papildomos teismo ekspertizės aktas, tačiau kartu pažymėtina, kad nors 2015 m. liepos 25 d. teismo eksperto G. T. ekspertinis nagrinėjimas nelaikytinas eksperto išvada, jis gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
78. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje                       Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).
79. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo ekspertas S. M. darydamas išvadas nurodė, kad 2014 m. projekte ir jo B laidoje yra suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas. Tačiau pažymėtina, kad pagal anksčiau išdėstytas įrodymu vertinimo taisykles, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos vertinti eksperto išvadas visų byloje esančių įrodymų kontekste.
80. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šios bylos specifika pasižymi tuo, kad ieškovai pakankamai nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose siekė įrodyti, jog prisidengiant vienbučio namo statybomis yra statomas kitos paskirties pastatas – daugiabutis namas. Šis aspektas yra svarbus tuo, kad pagal teisės aktus vienbučio gyvenamojo namo statyba, lyginant su daugiabučio gyvenamojo namo statyba, yra susijusi su mažiau techninių reikalavimų ir suteikia didesnę laisvę statytojui vienbutį gyvenamąjį namą projektuoti pagal konkretų poreikį.
81. Ginčo metu galiojusio STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.1 punkte nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vienbutis) pastatai (namai) yra skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vienbučiai namai ar keli sublokuoti vienbučiai namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vienbutį namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis. Šio reglamento 7.3 punkte nustatyta, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
82. Iš paminėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad gyvenamojo namo paskirties klasifikaciją apsprendžia jame projektuojamas butų skaičius. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ numatyta, kad butas yra gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Paminėtina, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ neriboja vienbučio gyvenamojo pastato ploto, kambarių skaičiaus, aukštų skaičiaus.
83. Pripažįstamas pagrįstu apeliančių argumentas, kad ieškovų pateiktos G. T. išvados, pagal kurias vienbutį gyvenamąjį namą sudaro 1–9 kambariai ir kitos pagalbinės patalpos, turėtų būti vertinamos kritiškai, nes šiuo atveju pasisako teisiniu klausimu lingvistiškai interpretuodamas statybos techninių reglamentų nuostatas.
84. Taip pat sutiktina, kad garažo įrengimas nėra privaloma vienbučio gyvenamojo namo dalis. Kita vertus, vienbučio gyvenamojo namo paskirtis savo esme yra tikslinė –pastatas yra skirtas vienos šeimos asmeniniam naudojimui. Taigi, kaip minėta anksčiau, dėl tokio statinio išplanavimo (kiek tai leidžia teisės aktai) apsisprendžia statytojas, atsižvelgdamas į savo asmeninius poreikius, tačiau šiuo atveju statytojo deklaruojama statinio paskirtis negali būti vertinama tik formaliai, nes byloje nenustatytas būsimas pastato naudotojas. Vertinti galima tik potencialaus šio pastato pirkėjo interesą, nes nagrinėjamoje byloje pastato statytojas yra juridinis asmuo ir jo statyba, atsižvelgiant į byloje esančią jungtinės veiklos sutartį, yra pirmiausia skirta jungtinės veiklos dalyvių turtiniams interesams patenkinti (pastatą parduoti). Vadinasi, nesant konkrečių būsimų namo eksploatuotojų, byloje nenustatytas ir konkrečios šeimos (asmenų) poreikis statyti būtent tokį vienbutį gyvenamąjį namą.
85. Paminėta aplinkybė yra svarbi tuo, kad kiti bylos duomenys patvirtina kryptingus statytojos UAB „Kauno būstai“ siekius ir veiksmus statyti ir realizuoti ne vienbutį, o daugiabutį gyvenamąjį namą.
86. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į faktą, kad 2014 m. gegužės 26 d.                UAB „Kauno Būstai“ išdavus statybos leidimą ginčo sklype statyti vienbutį gyvenamąjį namą vos po 4 dienų buvo užfiksuota, kad UAB „Kauno Būstai“ interneto tinklapyje ėmė pardavinėti butus tame pačiame statomame name, pavadintame „Sakalo vila“ (nutarties 42 punktas).
87. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, tinklapyje nurodytų parduodamų butų skaičius (24) visiškai atitinka teismo eksperto S. M. išvadas, kad padarius pastate pertvarų pakeitimus, statomame gyvenamajame name gali būti suformuoti 24 butai. Be to, UAB „Kauno Būstai“ tinklapyje pateikta „Sakalo vila“ vizualizacija iš esmės atitinka byloje esančias statomo gyvenamojo namo nuotraukas ir 2014 m. projekto brėžinius.
88. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas UAB „Kauno būstai“ svarstė galimybę įstatymų nustatyta tvarka keisti techninį projektą ir žemės sklype statyti daugiabutį namą yra teisiškai nereikšmingi, nes jie nekeičia nustatytų faktų, kad butai „Sakalo vila“ buvo parduodami iki 2014 m. rugsėjo 19 d. (nutarties 51 punktas), nors 2014 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypas jau buvo parduotas UAB „Financial Way“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2014 m. liepos 21 d.
89. Žemės sklypo pardavimas UAB „Financial Way“ abejonių dėl pastato paskirties ir statytojo tikslų neišsklaido, o priešingai, matyti, kad 2014 m. liepos 14 d. UAB „Kauno Būstai“,                UAB „Financial Way“ ir UAB „Ramiga“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria kooperuodamos savo išteklius siekė užbaigti statybas ir turtą parduoti, o statytoju išliko                UAB „Kauno Būstai“ (nutarties 45 punktas).
90. Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai apie UAB „Kauno būstai“ svarstymus statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, kai net nepradėtame statyti pastate, neturėdama jokių statybą leidžiančių dokumentų ši pradeda butų pardavimą, o jau turėdama leidimus ir pradėjusi kitokios paskirties pastato statybas, tęsia neegzistuojančio pastato butų pardavimas tame pačiame sklype.
91. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinei statomo pastato paskirčiai nustatyti yra aktualūs ir „Kauno būstai“ internete pateikti „Sakalo vila“ brėžiniai ir aukštų planai. Įvertinus vienbučio gyvenamojo namo 2014 m. projektą ir jo B laidą bei palyginus juos su UAB „Kauno Būstai“ tinklapyje pateiktu daugiabučio gyvenamojo namo „Sakalo vila“ aukštų planu, matyti, kad vienintelis skirtumas tarp 2014 m. projekto, jo B laidos ir „Sakalo vila“ aukštų plano yra vidinių sienų konstrukcija. Lyginant pirmojo aukšto planą matyti, kad projekto B laidos eksplikacijoje nurodytos patalpos 5, 6, 7 „Sakalo vila“ pirmojo aukšto plane yra padalintos į dvi vienodas patalpas pratęsiant B laidos eksplikacijoje nurodytas patalpas 6, 7 nuo patalpos 5 skiriančią sieną. Analogiškai padaryta ir su B laidos eksplikacijoje nurodytomis patalpomis 2, 4, 3 ir 12, pratęsiant sieną ir atskiriant patalpas 2 ir 4 nuo patalpų 3 ir 12. B laidos eksplikacijoje nurodytos patalpos 8, 9, 10, 11 pratęsiant sienas yra padalinamos į tris vienodas patalpas ir vieną nežymiai didesnę patalpą. „Sakalo vila“ pirmojo aukšto plane įėjimai į patalpas numatyti ten, kur pagal B laidos eksplikacijoje numatyti langai, išskyrus B laidos eksplikacijoje nurodytas patalpas 2 ir 12, kur įėjimai sutampa su „Sakalo vila“ pirmojo aukšto planu.
92. Lyginant antrojo aukšto brėžinius matyti, kad B laidos eksplikacijoje nurodytos patalpos 16, 17, 31, 19, 20, 21, 22, 23, 32, 24, 25, 26, 27, 28 yra iš esmės identiškos „Sakalo vila“ antrojo aukšto planui su nežymiais pakitimais patalpose 20 ir 26. B laidos eksplikacijoje nurodytų patalpų 13, 14, 15, 30 pakeitimai yra identiški jau aptartiems pirmojo aukšto patalpų 2, 3, 4 ir 12 pakeitimams pratęsiant projekte numatytas sienas.
93. Lyginant mansardos aukšto brėžinius matyti, kad B laidos eksplikacijoje nurodytos patalpos iš esmės yra tapačios „Sakalo vila“ mansardos aukšto planui. Pratęsiant sienas patalpa Nr. 48 izoliuojama nuo patalpų 33, 49 ir 47, patalpa 47 izoliuojama nuo patalpos 46, patalpa 36 izoliuojama nuo patalpos 37, patalpa 37 izoliuojama nuo patalpos 41, patalpa 41 izoliuojama patalpos 44, kur pagal B laidos eksplikaciją turėjo būti įrengtos durys arba praėjimai.
94. Statinio konstrukcijos bendrieji architektūriniai sprendimai taip pat rodo daugiabučio namo požymius. Nėra ginčo tarp šalių, kad pastato išorinė dalis suprojektuota pasikartojančiais fasado elementais, kurie yra labiau būdingi daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Pastate yra įrengta laiptinė, į kurią yra įėjimas iš lauko. Kaip matyti iš 2014 m. projekto B laidos eksplikacijos brėžinių, laiptine yra pasiekiamos visos antrojo ir mansardos aukštų patalpos, o įrengus nežymius pakitimus nurodytus „Sakalo vila“ planuose, kiekvienas antrojo ir mansardos aukšto butas iš lauko būtų pasiekimas per laiptinę. Pastebėtina ir tai, kad pagal 2014 m. projekto B laidą projektuojami balkonai yra taip pat atskiri ir, lyginant su                   „Sakalo vila“ brėžiniais, tektų kiekvienam atskiram butui.
95. Atsižvelgiant į tai, išvados ekspertizės akte, kad atlikus pakitimus gyvenamajame name galima įrengti 24 butus, yra pagrįstos ne tik 2014 m. projekto ir jo B laidos analize, bet ir patvirtintas pačios statytojos ketinimais, išdėstytais „Sakalo vila“ planuose.
96. Atkreiptinas dėmesys ir dėl pakitimų tarp 2014 m. projekto ir jo B laidos. Stiprinant pastato konstrukcijas buvo projektuojama 143 cm siena ašyje Nr. 8, kurią pratęsus patalpa labiau atitinka patalpą, nurodytą „Sakalo vila“ plane. Tarp ašių 10–11 suprojektuotas įėjimas, kas vėlgi labiau atitinka „Sakalo vila“ planą, o mansardos aukšte atskirtos patalpos 48 ir 49 labiau atitinka „Sakalo vila“ mansardos planą. Matyti, kad metodiškai nukrypstant nuo projekto ir pakeitimus įteisinant, išleidžiant naują projekto laidą, artėjama prie pastato išplanavimo, nurodyto „Sakalo vila“ planuose.
97. Projekte taip pat yra kitų dalių, kurios rodo statomo daugiabučio namo požymius. 2014 m. projekto aiškinamojo rašto aplinkos apsaugos dalyje nurodoma: „kiekviename gyvenamojo namo bute gyvens šeima (2 žmonės), buitinių atliekų susidarys apie 1200 kg per metus“. Apšvietimo dalies lentelėje gyvenamojo namo patalpų dirbtinis apšvietimas nurodytas daugiabučių namų laiptinės. Byloje atliktos papildomos ekspertizės akte taip pat buvo nurodyta, kad tokių sąvokų vartojimas būdingas daugiabučio namo projektavimui.
98. Apeliantės taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik hipotetine galimybe pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kažką atstatyti ar užmūryti, dėl ko pastato dalį reikia nugriauti nebekreipiant dėmesio į tai, kad atsakovės tokių veiksmų ateityje net neatliks.
99. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantės, aplinkybė, kad statytoja statybų metu nukrypdama nuo projekto statė naujas pertvaras, yra patvirtina bylos duomenimis (nutarties 48 punktas). Atsižvelgiant į tai, statytojo veiksmai nukrypstant nuo projekto yra faktiniai, o ne hipotetiniai. Atsižvelgtina ir į tai, kad projekto pakeitimai (B laida) buvo vykdomi po Inspekcijos patikrinimų ir nustatytų nuokrypių nuo projekto, kurie, taip jau sutampa, atitinka „Sakalo vila“ planą (nutarties 91-94 punktai). Šie nuokrypiai nuo projekto nebuvo šalinami, o įteisinami išleidžiant projekto B laidą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad apžiūros metu pertvaros buvo įrengtos ne pagal projektą, buvo įrengta daugiau pertvarų, neįrengtos angos (apžiūros metu buvo matomos išardytų pertvarų vietos, iškirstos angos pertvarose). Papildomai pastebėtina, kad pagal Inspekcijos 2016 m. gegužės 31 d. rašto SPA-886 (16.6) priedus (nuotraukas) matyti iškirstos ertmės vietose, kuriose pagal „Sakalo vila“ planą numatyta siena, o pagal 2014 m. projekto B laidą anga (pvz. antrojo aukšto patalpų fragmentas, fotografuotas iš taško 12).
100. Apeliančių nurodoma aplinkybė, kad pastate yra įrengta 10 tualetų ir jų nepakanka 24 butams, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes nei teismui, nei ekspertui nebuvo pateikta pastato projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema pastate nenumatyta 24 sanitariniams mazgams.
101. Nors apeliantės, atsikirsdamos į G. T. išvadas akcentuoja, kad vienbučiam gyvenamajam namui nėra reikalavimų dėl kambarių skaičiaus ar draudimo projektuoti vienbutį namą pasikartojančiais fasado elementais ir / ar atskirais balkonų segmentais, tačiau šie atsikirtimai yra formalūs ir nepaneigia anksčiau nurodytų aplinkybių visumos.
102. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nepaisant išduoto statybos leidimo statyti vienbutį gyvenamąjį namą, UAB „Kauno Būstai“ veiksmai rodo tikslingą siekį, pasinaudojant mažesniais reikalavimais vienbučiam gyvenamajam namui, faktiškai statyti daugiabučio gyvenamojo namo paskirties statinį.
103. Apeliantės taip pat teigia, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą ginčo sklype buvo galima ir daugiabučių namų statyba. Šis argumentas, apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįstas.
104. Teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ; ginčui aktuali šio teisės akto redakcija) ir kiti teisės aktai. Teritorijų planavimo tikslai yra išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą; formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas; formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros bei kitų veiklos sričių plėtojimo politiką; saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius; formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti; formuoti žemės sklypus, rezervuoti (nustatyti) teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai; suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų ir skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui. Nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius (TPĮ 3 straipsnis).
105. TPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 32 dalimi, – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. TPĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai, inter alia, rengiami teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą (1 punktas); taip pat kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti (2 punktas); kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
106. Šiuo atveju, nors 2007 m. gruodžio 13 d. žemės sklypo detalusis planas nustatė, kad sklype galima mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, atsižvelgtina į tai, kad pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimą nebuvo nustatyta, kokie gyvenamieji namai gali būti statomi (vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai gyvenamieji namai). Pagal Kolegialių institucijų                                 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo)“ (redakcija galiojusi detaliojo plano patvirtinimo metu) gyvenamosios teritorijos, buvo suskirstytos į 2 pobūdžius: Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (galima statyti 1-3 aukštų gyvenamuosius namus) ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos (galima statyti aukštesnius kaip 3 aukštai gyvenamuosius namus) (15 punktas).
107. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja minėto akto redakcija, kurioje buvo pakeisti naudojimo pobūdžiai ir nustatyta, kad teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai gali būti dviejų pobūdžių – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (15 punktas).
108. Tuo pačiu metu įsigaliojo ir kitas aktualus teisės aktas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 3D-12/D1-8 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių patvirtinimo (Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių patvirtinimo)“. Šio teisės akto priede nustatyta, kad naudojimo pobūdis „Mažaaukščių statinių teritorija“ keičiamas į „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, o naudojimo pobūdis „Daugiaaukščių statinių teritorija“ keičiamas į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“. Įrašai keičiami nekeičiant žemės sklype vykdomos veiklos, t. y. šiose taisyklėse nurodytų įrašų keitimas nėra kadastro duomenų keitimas (3 punktas).
109. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas buvo išduotas ir statyba faktiškai pradėta jau galiojant abiems nurodytiems teisės aktams, darytina išvada, kad pagal patvirtintą detalųjį planą daugiabučio namo statyba žemės sklype yra negalima. Be to, svarbu ir tai, kad                       1995 m. kovo 22 d. Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas teritoriją taip pat numatė kaip individualių namų kvartalą. Pagal 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės sprendimu patvirtintą Palangos miesto bendrąjį planą, sklypas               (duomenys neskelbtini) patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas – dominuoja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji (mažaaukštė vienbutė ir blokuota gyvenamoji statyba) su reikiama socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra.
110. Ginčas taip pat kilęs ir dėl leistinumo žemės sklype statyti trijų aukštų pastatą. Apeliantės nurodo, kad pagal detalųjį planą šioje vietoje galima ir trijų aukštų pastato statyba, tą, konstatuoja ir ekspertas S. M., atsakydamas į pakartotinės ekspertizės 2 klausimą.
111. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad detaliajame plane pastato aukštų skaičius yra nenustatytas, tik tiek, kad pastatas neturi būti aukštesnis nei 10 m. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad detalusis planas nėra vienintelis sprendinys, kuris nustato pastato aukštingumą. Statinio projektas turi būti rengiamas ir vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūriniais reikalavimais. 2014 m. kovo 28 d. buvo patvirtinti specialieji architektūriniai reikalavimai, kurių 4.1.3 punktas nustatė, kad statomas statinys gali būti iki 2 aukštų. Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. D1-997 „Dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) (toliau – savivaldybės administracija) išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus, kai rengiant naujai statomų ir (ar) rekonstruojamų ypatingų ir (ar) neypatingų statinių projektus be kitų statinio projekto dalių privaloma statinio projekto architektūrinė dalis (2.1 punktas). Savivaldybės administracija specialiuosius architektūros reikalavimus (žemės sklypo sutvarkymo reikalavimus ir statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus), atsižvelgusi į statytojo (užsakovo) pateiktus projektinius pasiūlymus (kai jie privalomi), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, nustato vadovaudamasi Statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais (6 punktas). Specialieji architektūros reikalavimai yra privalomi (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).
112. Atsižvelgtina ir į tai, kad statinio 2014 m. projekte ir jo B laidoje apibrėžta (žr. bendruosius statinio rodiklius; aiškinamąjį raštą), jog statomas dviejų aukštų su mansarda pastatas. Nepaisant to, pagal eksperto išvadas, pastatas turėtų būti laikomas trijų aukštų pastatu, taigi pažeidžiančiu specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir pastato aukštų skaičius projekte nurodytas klaidingai. Apeliantės taip pat kelia abejones dėl eksperto atlikto skaičiavimo, tačiau jos grindžiamos interpretacijomis, kurios nepaneigia ekspertizės akte nurodyto išsamaus eksperto skaičiavimo bei teisės aktų reikalavimais pagrįsto pagrindimo, kodėl pastatas turėtų būti laikomas trijų aukštų.
113. Nesutiktina ir su apeliančių teiginiu, kad statinio vizualizacija nėra esminis statinio sprendinys. Ginčui aktualios redakcijos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-239              „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ buvo reglamentuota detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarka. Nustatyta, kad detalųjį planą sudaro statinių vizualizacija – sklype numatomų statyti statinių tūrinis, erdvinis pavaizdavimas (dėl tokio projekto pavaizdavimo sudėties bei apimties planavimo organizatorius susitaria su plano rengėju ir apie tai įrašoma sutartyje) (39.4. punktas). Vizualizacijos reikalavimas buvo nustatytas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos detaliojo plano rengimo užduotyje (8.1 punktas). Taigi, statinio vizualizacija yra detaliojo plano dalis ir statinys turi ją atitikti. Šiuo atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad statinys neatitinka detaliojo plano vizualizacijos.
114. Apibendrint tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statyba pažeidžia esminius statybos reikalavimus, nes statinys neatitinka jo paskirties, pažeidžia specialiuosius architektūros reikalavimus ir neatitinka detaliojo plano vizualizacijos.

Dėl statybos leidimo teisėtumo ir galiojimo

115. Statinio projektas yra tikrinamas pagal statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytą tvarką, vadovaujantis statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys nustatytos minėto reglamento 9 priede. Nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama: ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui; projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams; ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus; ar projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai; ar pateikta skaitmeninė projekto laikmena atitinka nustatytus reikalavimus; ar projektą pasirašę asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti projektą (jo dalis); ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; ar projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus; ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį; ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją; sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams; ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatytą tvarką; ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus; ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinė apsaugos zona; ar dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo statytojo žemės sklypui, gretimiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą; ar statinio projektuotojas apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
116. Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis dėl statybos teisėtumo, konstatuotina, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai statybos leidimą panaikino.
117. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savivaldybei pateiktas projektas neatitiko teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, o būtent – pažeidžia 2014 m. kovo 28 d. specialiuosius architektūrinius reikalavimus žemės sklypui, kurių 4.1.3 punktas nustatė, kad statomas statinys gali būti iki 2 aukštų. Statinys neatitiko detaliojo plano vizualizacijos. Išduodant statybos leidimą taip pat neatsižvelgta, kad buvo neišlaikytas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos (nors vėliau statytojas gavo kaimyninio sklypo savininko sutikimą). Vien dėl nurodytų priežasčių statybos leidimas neturėjo būti išduotas, o dėl nurodytų priežasčių ir fakto, kad statomo pastato paskirtis neatitinka statybos leidime nurodytos paskirties – išduotas statybos leidimas turi būti panaikintas.

Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

118. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje išvardyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje įtvirtinta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis per nustatytą terminą nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas, ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo                 281 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), bet ir leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. leisti įteisinti statybą. Tačiau pagal šią įstatymo normą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
119. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs statybos leidimą nusprendė įpareigoti atsakoves UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: (i) nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis: (a) nugriauti viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus toje vietoje, kur 2008 m. vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techniniame projekte parodytas B blokas, paliekant tik pirmąjį aukštą, (b) nugriauti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas A blokas, paliekant du aukštus, (c) perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas C blokas, įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį - nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.
120. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovų ieškinio reikalavimas statytojui neatlikus tam tikrų veiksmų dėl įpareigojimo nugriauti visą statinį yra išankstinis ir sąlyginis, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka. Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas statytojui neatlikus tam tikrų veiksmų dėl įpareigojimo nugriauti visą statinį nėra nei išankstinis, nei sąlyginis, o nustatytas tiesiogiai įstatyme.
121. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).
122. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo statyba žemės sklype yra galima, vadinasi, pašalinus anksčiau išdėstytus projekto trūkumus ir gavus naują statybos leidimą, pastatas gali būti perstatytas taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus. Ši priemonė laikytina labiau atitinkančia skirtingus ginčo šalių interesus ir suteikia galimybę statytojui pasirinkti konkretų būdą, kuriuo būtų pašalinti statybų padariniai, t. y. gali būti parengtas naujas projektas, vadovaujantis esamais teritorijų planavimo dokumentais, arba gali būti siekiama keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (galiojančio TPĮ 28 straipsnis), tada koreguoti projektą ir gauti naują statybos leidimą.
123. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo tikslas bus pasiektas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir įpareigojus statytoją UAB „Kauno būstai“ per 12 mėnesių pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstačius ar pertvarkius (duomenys neskelbtini), Palangoje, statomą statinį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip nustato Statybos įstatymas, per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdžius, statinio dalis pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, turi būti nugriauta (Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalis, 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
124. Kadangi apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (CPK 313), o padariniai neįvykdžius teismo įpareigojimo, nustatyti Statybos įstatyme yra imperatyvūs, eksperto išvados yra aiškios, konstatuotina, kad statytojai UAB „Kauno būstai“ per 12 mėnesių neįgyvendinus teismo sprendimo įteisinti statybą, atsakovės UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ per 6 mėnesius turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu būdu – nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis: (a) nugriauti viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus toje vietoje, kur 2008 m. vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techniniame projekte parodytas B blokas, paliekant tik pirmąjį aukštą, (b) nugriauti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas A blokas, paliekant du aukštus, (c) perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas C blokas, įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.
125. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nustatomas teismo reikalavimas (nutarties 123 punktas) yra kompleksinio pobūdžio, apima naujo projekto parengimą (rengimas, derinimas, koregavimas, alternatyviai ­ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pakeitimas), statybos leidimo gavimą ir pastato pertvarkymą ar perstatymą, laikytina, kad nustatomas 12 mėnesių terminas yra pagrįstas ir pakankamas šiems veiksmams įvykdyti.
126. Taikoma Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė pirmiausia taikoma statytojui, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jeigu statytojo nėra, tik tada teismas įpareigoja padarinius šalinti statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją.
127. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydamas Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pasekmes teismas neturi pareigos ex officio nustatinėti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, nes byloje dėl tokios statybos padarinių pašalinimo nesprendus klausimo dėl kaltų asmenų kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalį įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-196/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015).

Dėl ieškovės UAB „Financial Way“ ieškinio atsakovams S. V., UAB „Serfas“, A. B.

128. Ieškovė UAB „Financial Way“ ieškinyje atsakovams prašė iš atsakovų priteisti solidariai               54 738,18 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu nurodo, kad dėl atsakovų inicijuoto teisminio ginčo civilinėje byloje Nr. e2-1-890/2015, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme, ir Palangos apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo realizuoti savo teisės į PVM atskaitą, turėjo patikslinti savo 2014 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją ir neįtraukti į PVM atskaitą                     54 738,18 Eur (189 000 Lt) sumos, o tai sukėlė ieškovei tiesioginius nuostolius.
129. UAB „Financial way“ patirtų nuostolių atsiradimą apribota teise į PVM atskaitą sieja su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad apeliantės laisvas apsisprendimas vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomendacija lėmė teisės į PVM atskaitą neįgyvendinimą.
130. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, padarytas 2015 m. kovo 18 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą              Nr. FR0687-508. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad UAB „Financial way“ neturi finansavimo, neturi patirties statybos srityje, nes statomą statinį statyti pabaigs ir statybą finansuos UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“. Abejonių kelia UAB „Financial way“ pakankama patirtis nekilnojamojo turto investuotojų ir pirkėjų paieškoje. 2011–2013 metais UAB „Financial way“ registruota veikla medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. UAB „Financial way“ 2011 m. dirbo nuostolingai, o 2012-2013 metais ir iki 2014 m liepos 4 d. (iki pirkimo sandorio) nevykdė jokios finansinės veiklos. 2014 metais UAB „Financial way“ pajamos 5 321 Lt buvo gautos tik iš UAB „Kauno būstai “ ir UAB „Ramiga“ už statybos darbų organizavimą. Nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. bendrovėje nebuvo darbuotojų. Nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. bendrovėje dirba vienas darbuotojas (akcininkas). Padaryta išvada, kad dėl visų nurodytų aplinkybių kyla pagrįstų prielaidų abejoti pirkimo – pardavimo sandorio tarp UAB „Ramiga“, UAB „Kauno būstai “ ir UAB „Financial way“ realumu, o UAB „Financial way“ galimai neteisėtai siekia pasinaudoti teise į PVM atskaitą.
131. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Financial way“ žalą patyrė dėl to, kad teikdama deklaraciją ji savo valia nusprendė neįtraukti PVM atskaitos. Jokie teisės aktai nedraudė įtraukti PVM atskaitos, lygiai taip pat galėjo būti inicijuotas mokestinis ginčas, jei ši teisė mokesčių administratoriaus nebūtų pripažinta. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra atsakovų neteisėtų veiksmų, nes jie turėjo procesinę teisę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovė turėjo teisę teismų nutartis ginčyti, taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardijamų atsakovų veiksmų ir ieškovės PVM apmokestinimo vykdant statybos veiklą, nes žala kilo dėl pačios ieškovės pasirinkto savo teisių įgyvendinimo būdo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

132. Apeliančių apeliacinių skundų dalykas buvo ginčijamo teismo sprendimo panaikinimas. Nors sprendimas pagal anksčiau išdėstytus motyvus yra keistinas, tačiau materialinės teisinės pasekmės išlieka tos pačios, todėl laikytina, kad apeliaciniai skundai netenkinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos nesikeičia. Apeliančių apeliacinius skundus iš esmės atmetus spręstinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo klausimas                     (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
133. Ieškovai S. V., A. B. ir V. M. prašo priteisti 1 904,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato J. P. teisines paslaugas. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovai pateikė sąskaitą Nr. PLJ16-166 ir 2016 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo apmokėta už teisines paslaugas. Prašoma suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio. Šiame punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), taigi, atsižvelgiant į atsiskaitymą su advokatu, maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą šiuo atveju gali būti 983,97 Eur (1,3 x 756,9 Eur). Byloje pateikti du atsiliepimai, todėl maksimali priteistina suma yra 1 967,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos 1 904,75 Eur bylinėjimosi išlaidos maksimalių dydžių neviršija, byla sudėtinga, didelės apimties, reikalaujanti specialiųjų žinių, prašomos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinos iš apeliančių UAB „Ramiga“, UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial way“ ir Palangos miesto savivaldybės. Ieškovams priteistina po 476,19 Eur iš kiekvienos apeliantės (1 904,75 / 4 = 476,19) (CPK 93 straipsnis).
134. Apeliantės UAB „Ramiga“, UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial way“ prašo priteisti po            1 210 Eur UAB „Ramiga“ ir UAB „Kauno būstai“. Pateikia PVM sąskaitas faktūras Nr. AKJ-1611041 ir Nr. AKJ-1611042 už advokato A. K. paslaugas ir 2016 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo advokatui sumokėta 2 178 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei UAB „Ramiga“ ir UAB „Kauno būstai“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovų S. V., A. B. ir V. M. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno būstai“, uždarajai akcinei bendrovei „Financial Way“ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Įpareigoti statytoją uždarąją akcinę bendrovę „Kauno būstai“ per dvylika mėnesių pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę „Kauno būstai“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Financial Way“ per šešis mėnesius nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis: (a) nugriauti viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus toje vietoje, kur 2008 m. vienbutis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, techniniame projekte parodytas B blokas, paliekant tik pirmąjį aukštą, (b) nugriauti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas A blokas, paliekant du aukštus, (c) perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą toje vietoje, kur 2008 m. projekte parodytas C blokas, įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“ ieškinį atsakovams S. V., A. B., V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ dėl nuostolių atlyginimo, atmesti.

Ieškovams S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas  (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti kiekvienam po 1 248,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 75 centus) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“, juridinio asmens kodas 302335826.

Ieškovams S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti kiekvienam po 1 248,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 75 centus) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“, juridinio asmens kodas 300102353.“

Ieškovams S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas  (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti kiekvienam po 476,19 Eur iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ramiga“, juridinio asmens kodas 300531705.

Ieškovams S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas  (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti kiekvienam po 476,19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Financial way“, juridinio asmens kodas 302335826.

Ieškovams S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas  (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti kiekvienam po 476,19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“, juridinio asmens kodas 300102353.

Ieškovams S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas  (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti kiekvienam po 476,19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077.

Teisėjai                                                                       Rasa Gudžiūnienė

                                                                                    Vigintas Višinskis

                                                                                    Egidijus Žironas