Civilinė byla Nr. e2-1003-803/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00977-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.9.1.; 2.1.2.3;2.1.2.4.3.;3.2.3.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JW Trade“ vadovui J. Z., advokatei D. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Parket Trade” atstovei advokatei R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JW Trade“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Parket Trade” dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JW Trade“, 2022 m. kovo 29 d. galutinai suformulavusi reikalavimą, prašė konstatuoti atsakovų sprendimu sudaryto niekinio sandorio faktą –UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą Preliminariąją turto pirkimo pardavimo sutartį, priteisti solidariai iš atsakovų likviduotos UAB „Parket House“ vienintelio akcininko UAB „Parket Trade“ ir vadovės R. L.–P. 85 000,00 Eur nuostolių, 4 024,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas.

2.       Ieškovė paaiškino, jog UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo. Pagal Preliminarią sutartį UAB „Parket House“ turėjo parduoti ieškovei UAB „JW Trade“ nekilnojamąjį turtą už 820 000 Eur sumą ir kilnojamąjį turtą už 30 000 Eur sumą.

3.       Ieškovė, remdamasi Preliminarios sutarties 2.5 p., sumokėjo UAB „Parket House“ 85 000 Eur avansą, pervesdama pinigus į UAB „Parket House“ atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o turtas 2021 m. sausio 4 d. buvo parduotas UAB „Mimo“.

4.       Ieškovė UAB „JW Trade“ 2021 m. balandžio 20 d. išsiuntė pasiūlymą UAB „Parket House“ grąžinti jos sumokėtą 85 000 Eur avansą. Ieškovė taip pat nurodė, jog UAB „Parket House“ neturėjo teisės pasirašyti Preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, nes jai nepriklausė turtas. UAB „Parket House“ turto savininku tapo tik 2020 m. spalio 21 d. Perdavimo–priėmimo aktu su lizingo bendrovėmis Nr. AR-4883, pagrindu. Preliminarios sutarties sudarymo metu turtas priklausė Danske Bank A/S, o UAB „Parket House“ buvo tik turto nuomininkas. Atsižvelgdama į tai, iškovė 2021 m. liepos 22 d. išsiuntė UAB „Parket House“ Pretenziją „Dėl neteisėtai įgytų pinigų grąžinimo“. Bendrovė atsisakė grąžinti avansą. Ieškovė reikalavimą grąžinti pinigus išsiuntė VĮ Registrų centre nurodytam įmonės likvidatoriui J. K..

5.       UAB „Parket House“ buvo likviduota ir 2021 m. gegužės 24 d. išregistruota akcininkų sprendimu. Atsakovė R. L.–P. buvo tiek atsakovės UAB „Parket Trade“ vadovė, tiek UAB „Parket House“ vadovė. Atsakovė AB „Parket Trade“ buvo vieninteliu UAB „Parket House“ akcininku.

6.       Ieškovė mano, kad atsakovė R. L.–P. turi atlyginti ieškovės nuostoliu dėl negrąžinto avanso kaip likviduoto juridinio asmens (UAB „Parket House“) vadovė bei UAB „Parket Trade“ vadovė, nes UAB „Parket Trade“ priėmė sprendimą dėl UAB „Parket House“ likvidavimo. UAB „Parket House“ yra likviduota, todėl negalės grąžinti ieškovei iš jos be pagrindo įgytų pinigų. Ieškovės nuomone, civilinė atsakomybė turi būti taikoma atsakovėms, kaip likviduotos bendrovės vadovei ir akcininkui, atlikus neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus.

7.       Anot ieškovės, kaip matyti iš atsakovės UAB „Parket Trade“ pateiktų elektroninių laiškų kopijų, visas susirašinėjimas dėl sutarties (ne)vykdymo tarp ieškovės UAB „JW Trade“ ir likviduotos UAB „Parket House“ vyko su T. K.. Bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas, akivaizdu, giminystės ryšiais su atsakovės UAB „Parket Trade“ akcininku T. K. susijęs asmuo – J. K..

8.       Atsakovei UAB „Parket Trade“, kaip vieninteliam akcininkui priėmus sprendimą likviduoti UAB „Parket House“, o atsakovei R. L.–P., būnant likviduojamos bendrovės vadove ir žinant apie pasirašytą niekinę sutartį, be pagrindo gautus pinigus bei gresiantį teisminį ginčą, ieškovė apie priimtą sprendimą likviduoti UAB „Parket House“ nebuvo informuota.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 7 dalį UAB „Parket House“ privalėjo pranešti ieškovei UAB „JW Trade“ apie likvidavimo procedūrą, o taip pat, kaip numato ABĮ 73 straipsnio 10 ir 13 dalys, atsiskaityti. Tokiu būdu buvo padaryti įstatymo pažeidimai, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, nes negalėjo reikšti reikalavimų tiesiogiai UAB „Parket House“.

10.       Atsakovė R. L.–P. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovė pasirašytoje Preliminariojoje sutartyje buvo aiškiai nurodyta aplinkybė, kad turtas priklauso ne UAB „Parket House“, o UAB „Danske Lizingas“. Preliminariosios sutarties sąlygos nurodo UAB „Parket House“ įsipareigojimus, pagal kuriuos šiam yra privaloma sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, net jeigu nuosavybės teisė į turtą būtų priklausiusi ne UAB „Parket House“. Ieškovė neįrodė egzistuojančių atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, t. y. kaip atsakovės, kaip vadovės nepranešimas apie UAB „Parket House“ likvidavimą susijęs su tariama 85 000 Eur žala ir ieškinio reikalavimu.

11.       Atsakovė UAB „Parket Trade“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog preliminarių sutarčių sudarymas, dar neturint nuosavybės teisės į parduodamus daiktus, yra standartinė praktika verslo subjektams. Preliminarioji Sutartis negali būti pripažinta niekine, nes buvo sąlygos, nurodančios, kad parduodamas turtas Preliminariosios sutarties sudarymo momentu nepriklausė UAB „Parket House“, todėl jokios apgaulės nebuvo

12.       Atsakovė UAB „Parket Trade“ pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės arba UAB „Parket House“ nevyko jokie teisminiai ginčai, UAB „Parket Trade“, UAB „Parket House“ neturėjo jokių egzistuojančių skolinių įsipareigojimų ieškovei ar kitiems asmenims, todėl atsakovės likvidavimo procedūras atliko pagal įstatymus. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį, sumokėjo UAB „Parket House“ 85 000 Eur avansą, o vėliau, ieškovei kategoriškai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Parket House“ pagal Preliminariosios sutarties 5.1. p., pasiliko sumokėtą 85 000 Eur avansą kaip baudą.

13.       Kita vertus, atsakovės nuomone, ieškovė nepaaiškina, kaip pasireiškė UAB „Parket Trade“, kaip UAB „Parket House“ akcininko, neteisėti veiksmai, ieškovei atliekant UAB „Parket House“ likvidavimo procedūras, t. y. kokias konkrečiai imperatyvias ar fiduciarines pareigas atsakovė pažeidė arba koks verslo sprendimas, yra neteisėtas ir dėl kokių priežasčių..

14.       Posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė patikslino, kad UAB „Danske Lizingas“ išduotas įgaliojimas parduoti Preliminarioje sutartyje nurodytą turtą turėjo būti patvirtintas notaro, nes sandorio objektas – nekilnojamasis turtas. Anot ieškovės, įgaliojimo neatitiktis imperatyvioms įstatymo normos lemia Preliminarios sutarties negaliojimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

15.       Byloje nustatyta, kad UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo (ieškinio priedas Nr. 1). Pagal Preliminarią sutartį UAB „Parket House“ turėjo parduoti ieškovei UAB „JW Trade“ nekilnojamąjį turtą už 820 000 Eur sumą ir kilnojamąjį turtą už 30 000 Eur sumą.

16.       Ieškovė, remdamasi Preliminarios sutarties 2.5 p., sumokėjo UAB „Parket House“ 85 000 Eur avansą, pervesdama pinigus į UAB „Parket House“ atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutarties turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties sudarymo (Preliminariosios Sutarties 3.1. p.), t. y. iki 2020 m. lapkričio 5 d. imtinai.

Dėl preliminarios sutarties atitikties imperatyvioms įstatymo normoms

17.       Ieškovė įrodinėja, kad Preliminari sutartis yra niekinė, nes UAB „Parket House“ neturėjo teisės pasirašyti ginčo sutarties, kadangi turtas bendrovei Preliminariosios sutarties pasirašymo metu nepriklausė. Minėta, ieškovė prašo konstatuoti atsakovių sprendimu sudaryto niekinio sandorio faktą.

18.       Kaip nagrinėjamoje byloje teisingai pastebėjo atsakovių atstovė, fakto konstatavimas nėra materialines pasekmes sukeliantis ieškinio dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19.       Kasacinio teismo išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

20.       Taigi pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą reikalavimas – konstatuoti atsakovių sprendimu sudaryto niekinio sandorio faktą, patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

21.       Tačiau ieškovės nurodytas patikslintame ieškinyje faktinis ieškinio pagrindas sudaro prielaidą spręsti, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia Preliminarią sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normos: CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 2.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pastebėtina, kad ieškovė neprašė taikyti restitucijos, bet prašė priteisti nuostolius.

22.       Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad ieškovė siekia panaikinti teisinį pagrindą (Preliminarią sutartį) sumokėtam avansui, bet tuomet neprašo grąžinti be pagrindo įgyto turto, bet prašo priteisti nuostolius.  

23.       Teismas per 2022 m. kovo 3 d. vykusį teismo posėdį atkreipė dėmesį į ieškinio trūkumus, dėl to buvo pateiktas patikslintas ieškinys, dėl kurio pastabas pasakė jau ir atsakovės atstovė.

24.       Kasacinio teismo nurodyta,

25.       Taigi nagrinėjamoje byloje dėl ieškinio dalyko ir faktinio ieškinio pagrindo trūkumus nurodė teismas, tačiau, įvertinat, jog įrodinėjamas sandorio negaliojimas dėl jo sąlygų neatitikties imperatyvioms įstatymo normos, bylos nutraukimas nėra galimas, todėl pasisakoma iš esmės. Be to, ieškovė neatsisakė reikalavimo pripažinti ieškovės UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovės UAB „Parket Trade“ ieškovės UAB „JW Trade“ patirtus nuostolius, viso 85 000,00 Eur, 4024,11 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

26.       Ieškovė mano, kad atsakovės pagal įstatuose numatytą savo kompetenciją priėmė sprendimą parduoti UAB „Parket House“ turtą, kuris bendrovei nepriklausė. Turtas priklausė Danske Bank A/S, o UAB „Parket House“, pasirašydama Sutartį, nenurodė, kad veikia banko vardu. Banko leidimas parduoti turtą nelaikytinas savininko įgaliojimu sudaryti sandorį, o dėl jo neatitikimo įstatymo reikalavimams negalioja ir Preliminari sutartis.

27.        Preliminariosios Sutarties preambulėje A. p. yra nurodyta, kad <...> „Pardavėjas 2015-03-05 su UAB „Danske Lizingas", juridinio asmens kodas 125598987, sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 201411F-12223 (Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „Danske Lizingas“ savo nuosavybėn įsigijo (duomenys neskelbtini) esančius statinius <...>“. Taigi aplinkybė, kad Preliminarios sutarties sudarymo momentu UAB „Parket House“ nebuvo turto savininkė, ieškovei buvo žinoma, nes buvo nurodyta pasirašomame dokumente. UAB „Parket House“ nuosavybė teisė į nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota nuo 2020 m. spalio 26 d.   

28.       Teismas nurodo, kad tai, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. Preliminarios sutarties sudarymo dieną, UAB „Parket House“ nebuvo turto savininkė, neveikia sandorio sudarymo teisėtumo.

29.       CK 6.567 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip. Pagal šią teisės normą lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo. Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginus su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Šis, nebūdamas pirkimo–pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis).

30.       Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei.

31.       Byloje nustatyta, kad UAB „Parket House“ ir UAB „Danske Lizingas“ pasirinko tokį veikimo būdą, realizuojant verslo sandorius, kuris labiausiai atitiko jų turtinius interesus. Ieškovė neturi teisės ginčyti UAB „Danske Lizingas“ vienašalių sandorių, nebūdama UAB „Parket House“ ir UAB „Danske Lizingas“ sutarčių šalimi.

32.       Ieškovės keliamas klausimas dėl UAB „Parket House“ įgaliojimo veikti atstovaujant UAB „Danske Lizingas“ yra sprendžiamas pagal nuginčijamų sandorių teisinį reguliavimą (CK 2.133 straipsnis). Taigi sutarties uždarumo principas eliminuoja ieškovės teisę ginčyti Preliminarią sutartį motyvuojant tuo, kad UAB „Danske Lizingas“ tinkamai neįformino jai atstovavimo fakto. Tai neveikia pirkėjo teisių, nurodytų organizacinėje sutartyje.

33.       Minėta, ieškovė įrodinėja, kad CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notaro turi būti patvirtintas įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma. Be to, ieškovė teigia, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame yra numatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai.

34.       Pastebėtina, kad ieškovė ginčija Preliminarią sutartį. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

35.       Taigi preliminariai sutarčiai sudaryti nereikalingas įgaliojimas notarine forma, nes tai nėra sandoris dėl nekilnojamojo daikto perleidimo. Atsižvelgiant į tai, atmetami ieškovės argumentai, jog Preliminarioji sutartis negalioja dėl CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų.

36.       Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė įrodinėja, kad Preliminarioji sutartis yra niekinė dėl CK 1.80 straipsnio pažeidimo.

37.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios atitiktų anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl CK 1.80 straipsnio taikymo. Ieškovės įrodinėjamas apgaulės faktas yra nepagrįstas, nagrinėjamoje byloje ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl niekinės Preliminariosios Sutarties pažeistais privačiais interesais, o pagal teismų praktiką ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti sutartį niekine. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo praktikoje preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys vertinamos kaip galiojančios, neatsižvelgiant į tai, ar pardavėjas turi subjektines teises į parduodama daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. e3K-3-434-695/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015 ir kt.), prašymas konstatuoti / pripažinti Preliminarią sutartį niekine ir negaliojančia atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl nuostolių priteisimo

39.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Parket Trade“, kaip UAB „Parket House“ akcininkė, o atsakovė R. L.–P., kaip UAB „Parket House“ vadovė, privalo atsakyti už jos nuostolius pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. UAB „Parket House“ yra likviduota, todėl negalės grąžinti ieškovei iš jos be pagrindo įgytų pinigų, vadinasi, civilinė atsakomybė turi būti taikoma atsakovėms, kaip likviduotos bendrovės vadovei ir akcininkui, atlikus neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus.

40.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013 ir kt.).

41.       Preliminarios sutarties sudarymo metu aplinkybė, jog UAB „Parket House“ nebuvo turto savininkė, ieškovei buvo žinoma, nes Preliminariosios Sutarties preambulėje A., B., C. p. yra nurodyta, kad turto pardavėjas UAB „Danske Lizingas“ veikia per UAB „Parket House“. Byloje konstatuota, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta teisėtai. Pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, apgaulės fakto taip pat nenustatyta.

42.       Pasisakant dėl ieškovės argumento, kad UAB „Parket House“ yra likviduota, todėl negalės grąžinti avanso, kuris tapo jos nuostoliu, būtina įvertinti Preliminarios sutarties sąlygą dėl avanso mokėjimo.

43.       Pagal Preliminarios sutarties 5.1 p., jeigu „Pagrindinė sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad dėl Pirkėjo kaltės neatsirado išankstinės sąlygos, arba dėl to, kad Pirkėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė kitus šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai Pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį, Pirkėjo sumokėtas Avansas lieka Pardavėjui kaip bauda, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius Pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis. Pirkėjas taip pat privalo atlyginti visus kitus Pardavėjo nuostolius tiek, kiek jų nepadengia minėta bauda“.

44.       Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

45.       Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).

46.       Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Parket House“ kreipėsi į ieškovę dėl ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį (atsiliepimo priedas Nr. 2). Ieškovės atstovas J. Z. 2020 m. rugsėjo 9 d. el. laišku atsakė, jog neketina sudaryti pagrindinės sutarties. Laiško turinys įrodo, kad nėra objektyvių priežasčių, eliminuojančių sutartinę atsakomybė (pvz., cituojant ištrauką: <...> Realiai, tai aš suklydau, suklaidinau ir Jus, tai mano asmenine klaida, dėl kurios gresia mums skaudžios pasekmes, pristabdysiančios ir finansiškai nukelsiančios mūsų galimybes turėti veiklai savas patalpas (vienas – tokių nėra, kitas – savų lėšų tam nebepakankamumas). Suprantu, kad šiuo atveju tos pasekmės mums bei jų apimtis visiškai priklauso nuo Jūsų geranoriško asmeninio sprendimo ir požiūrio į mus bei situaciją. Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad net ir pridarius Jums šių problemų, atrasite kažkokių veiksnių ir faktorių įvertinti mus ne kaip blogiečius ir neatsakingus bei suprasite dabartinę mūsų situaciją ir dėl ko taip įvyko. Tuo pačiu neapsakomai Jūsų prašau, surasti galimybių ar variantų, kaip Jums dėl mano šios klaidos nepatirti nuostolių, o tuo pačiu ir mums atitinkamai sumažinti pasekmes“). 

49.       T. K. 2020 m. rugsėjo 10 d. el. laišku ieškovės atstovui J. Z. el. laiške nurodė, jog: „Suprantame, kad turto, kurį ketinote įsigyti pagal tarp UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ 2020-08-07 sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pirkti nebeketinate. Susidarius tokiai situacijai turtui pradedame ieškoti kitų pirkėjų“.

50.       UAB „Parket House“ 2020 m. spalio 29 d. el. laišku pateikė tokio turinio pranešimą: „Atsižvelgiant į tai, kad jei visgi ketinate Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu sudaryti Pagrindinę sutartį yra reikalinga rezervuoti laiką pas notarą bei suderinti Pagrindinės sutarties sąlygas ir siekiant išvengti bet kokių ginčų ateityje, prašome ne vėliau nei iki 2020 m. spalio 30 d. darbo dienos pabaigos (imtinai) raštu informuoti, jei ketinate sudaryti Pagrindinę sutartį, kad galėtumėme su notaru suderinti vizito laiką. Atsakymo nepateikimą nurodytu terminu suprasime kaip galutinį Jūsų atsisakymą vykdyti Preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į šalyje besiklostančią epidemiologinę situaciją, informavimą elektroniniu paštu laikysime tinkamu“.

51.       Ieškovės UAB „JW Trade“ atstovas J. Z. 2020 m. spalio 30 d. el. laišku pranešė, kad neketina sudaryti pagrindinės sutarties (atsiliepimo priedas Nr. 7).

52.       Byloje esantis UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ susirašinėjimas, kuris vyko atstovaujant UAB „Parket House“ atsakovei R. L.–P., įrodo, kad UAB „JW Trade“ atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl subjektyvių (nuo jos valios priklausančių) priežasčių, suprato tokio atsisakymo pasekmes, todėl, nenuginčijus Preliminarios sutarties 5.1 p., nėra teisinių prielaidų spręsti dėl nepagrįstai negrąžinto avanso.

53.       Jau nurodyta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kita šalis neturi pareigos grąžinti avansą, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

54.       Vadinasi, įvertinus bylos medžiagą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog tuometinė UAB „Parket House“ vadovė atsakovė R. L.–P., priimdama sprendimus bendrovės vardu, kuriems pritarė atsakovė (akcininkė) UAB „Parket Trade“, yra atsakinga už nuostolius dėl negrąžinto 85 000 Eur avanso (CPK 185 straipsnis).

55.       Minėta, ieškovė teigia, jog ji, pažeidžiant ABĮ 73 straipsnio 7 dalį nebuvo informuota apie likvidavimo procedūrą. Aplinkybė, kad UAB „JW Trade“ apie priimtą sprendimą likviduoti UAB „Parket House“ nebuvo informuota, neįrodo ABĮ 73 straipsnio 7, 10 ir 13 dalių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog 85 000 Eur avanso suma nebuvo grąžinta remiantis Preliminarios sutarties 5.1 p., kuris yra galiojantis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas buvęs 85 000 Eur skolos faktas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės ieškinys dėl nuostolių priteisimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog aplinkybė, kad per bendrovės likvidavimo procedūrą su ieškove susirašinėjo atsakovė R. L.–P., yra teisiškai nereikšminga, nes tai nekeičia fakto, kad ieškovė neįrodė nuostolių dėl negrąžinto avanso.

56.       Ieškovė atkreipė dėmesį, kad prašymas dėl teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo buvo gautas 2021-02-08 (išrašo 14.12 p.), o prašymas išregistruoti iš Juridinio asmenų registro – gautas 2021-05-20 (14.1 p.). Tuo metu jau vyko susirašinėjimas, derybos dėl pinigų grąžinimo tarp ieškovės ir UAB „Parket House“.

57.        Pagal ABĮ 73 straipsnio 13 dalį likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.

58.       Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl vykusių derybų dėl avanso grąžinimo savaime nėra įrodytas skolos faktas. Minėta, šalių susirašinėjimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo patvirtina, jog UAB „Parket House“ nesutiko grąžinti 85 000 Eur. Tarp UAB „Parket House“ ir ieškovės nevyko teisminis ginčas, o ieškovė nereiškė ikiteismine tvarka pretenzijos, bet, argumentuojant supratingumu, siekė susigrąžinti avansą. Vadinasi, nebuvo teisinės priežasties stabdyti UAB „Parket House“ likvidavimo procedūras, nes nėra nustatyta, kad UAB „Parket House“ nuo prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos (2021-02-08) iki prašymo išregistruoti iš juridinių asmenų registro patenkinimo dienos (2021-05-24) dalyvavo teisiniuose ginčuose dėl skolų priteisimo. 

59.       Pagal ABĮ 73 straipsnio 15 dalį, jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

60.       Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, veikla nutrūksta, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos kitų subjektų (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį). Juridinis asmuo gali būti likviduojamas CK 2.106 straipsnyje nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Šis juridinio asmens veiklos užbaigimo būdas gali būti savanoriškas arba priverstinis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimą nutraukti UAB „Parket House“ veiklą ir ją likviduoti priėmė jos dalyvis, vienintelis akcininkas UAB „Parket Trade“, todėl šiuo atveju likvidavimas yra savanoriškas.

61.        Nuo sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos bendrovės statusą (ABĮ 73 straipsnio 6 dalis). Remiantis CK 2.108 straipsnio 1 dalimi ir Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 5 dalimi, juridinio asmens dalyviai, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių, išskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai nustato kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba konkretų likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo (CK 2.110 straipsnis). Kadangi juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, t. y. per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti jo veiklą, tam jis turi nustatyti juridinio asmens turtą ir įsipareigojimus, apie likvidavimą informuoti kreditorius ir kt.

62.       CK 2.113 straipsnyje nurodyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Ši tvarka taip pat taikoma nusprendus likviduoti juridinį asmenį jo dalyvių sprendimu, t. y. savanoriško likvidavimo atveju. Likviduojant juridinį asmenį pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės, paskui pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija; ir trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

63.       Atsakovių teigimu, UAB „Parket House“ pasiliko sumokėtą 85 000 Eur avansą kaip baudą pagal Preliminariosios Sutarties 5.1. p. Pastebėtina, kad ieškovė nereiškė teisinių pretenzijų dėl avanso grąžinimo, neinicijavo teisminio proceso. Šiuo metu UAB „Parket House“ likviduota, ir ieškovė iki buvo baigtos likvidavimo procedūros nebuvo inicijavusi teisminio ginčo dėl avanso grąžinimo.

64.       Primintina, UAB „JW Trade“ ir UAB „Parket House“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo (ieškinio priedas Nr. 1). Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties sudarymo (Preliminariosios Sutarties 3.1. p.), t. y. iki 2020 m. lapkričio 5 d. imtinai. Prašymas išregistruoti UAB „Parket House“ iš Juridinių asmenų registro buvo pateiktas 2021 m. gegužės 20 d., o ieškovė  inicijavo teisminį ginčą 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Parket House“ 2021 m. gegužės 24 d. buvo išregistruota, o jos teisės ir pareigos nėra perimtos kitų subjektų (CK 6.128 straipsnis).

65.       Byloje nustačius, kad UAB „Parket House“ pritaikė ieškovei sutartinę atsakomybę – avanso dydžio baudą dėl Preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo, įstatyme nustatyta tvarka nenuginčijus Preliminariosios Sutarties 5.1. p. iki UAB „Parket House“ išregistravimo (pasibaigus juridiniam asmeniui nebegalimas ginčas dėl sudarytos sutarties sąlygų, nes nebėra šalies), ieškovės reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis). Konstatavus, jog Preliminariosios sutarties sudarymas atitiko įstatymo reikalavimus, atmetami prašymai tiek taikyti restituciją, tiek priteisti solidariai iš atsakovių 85 000 Eur nuostolius (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

66.       Atmetus ieškovės reikalavimą dėl ginčo esmės, atmetami ir išvestiniai reikalavimai – priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 4 024,11 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67.       Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudarytų žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys iš esmės yra atmestas, todėl atsakovių naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

68.        Atsakovė UAB „Parket Trade“ prašė priteisti iš ieškovės 4 356,62 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už visas sutektas advokatės paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69.       Prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl, atmetus ieškovės reikalavimą, priteisiama iš ieškovės 4 356,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Parket Trade“ naudai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

70.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 5,24 Eur, kurios priteisiamos iš UAB „JW Trade“ pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JW Trade“ ieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Parket Trade“ (juridinio asmens kodas: 303156623) 4 356,62 Eur bylinėjimosi išlaidų iš uždarosios akcinės bendrovės „JW Trade“ (juridinio asmens kodas: 302709067).

Priteisti valstybės naudai 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo iš uždarosios akcinės bendrovės „JW Trade“ (juridinio asmens kodas: 302709067). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                    Rūta Petkuvienė