Civilinė byla Nr. e2-1162-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00194-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dujokaita“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių pagal laidavimo sutartį priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Saitema“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saitema“ administratorė O. P.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dujokaita“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir V. M. 74 500 Eur negrąžintą paskolą, 26 413,84 Eur palūkanas ir 5 247,07 Eur delspinigius, viso – 106 160,91 Eur; 1 483,35 Eur palūkanas; 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams R. B. ir V. M. nuosavybės teise priklausančias ir pas atsakovus R. B. ir V. M. ir/ar trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 107 644,26 Eur sumoje. Nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovams yra labai didelė ir šios sumos yra reikalaujama iš fizinių asmenų, kurie geranoriškai nepadengia ir nesiekia bent iš dalies padengti skolos, o piktybiškai siekia išvengti skolos apmokėjimo ieškovei. Be to, atsakovai, siekdami išvengti jiems galimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali imtis priemonių nuslėpti savo turimą turtą, kas sudarys realią grėsmę, jog teismo sprendimas liks neįgyvendintas, jeigu skubiai nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo pateiktų reikalavimų ribose (107 644,26 Eur) atsakovams R. B. ir V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad: preliminariu įvertinimu ieškovės reikalavimai gali būti laikomi tikėtinai pagrįstais; reikalavimai yra turtinio pobūdžio, ieškovai yra fiziniai asmenys, jų turtinė padėtis nėra žinoma, skola atsakovams yra didelė, padarė išvadą esant tikslinga tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi egzistuoja reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti.

5.       Pažymėjęs, kad, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu ir nesukeltų skolininkui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs, teismas nurodė pirmiausia areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant – turtines teises bei pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovai R. B. ir V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir preliminariu sprendimu tenkindamas ieškinį, klaidingai laikė ieškovės reikalavimą pagrįstu ir pažeidė imperatyvias teisės normas, neįvertino, jog Telšių apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-1093-721/2021, iškėlė fizinio asmens bankroto bylą atsakovui R. B.. Šioje bankroto byloje yra patvirtintas mokumo atkūrimo planas, o nuo teismo nutarties patvirtinti šį planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 7, 29 straipsniai).

6.2.                      Nutartis, kuria areštuotas atsakovo R. B. turtas, tiesiogiai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės UAB „Dujokaita“ interesais nebegali būti vykdomas mokumo atkūrimo planas. Apeliantai pažymi, kad ieškovė fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė kreditorinio reikalavimo, savo teises įgyvendinti pasirinko RUAB „Saitema“ restruktūrizavimo byloje, kurioje yra pareikštas ir teismo patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Apeliantų nuomone, vertinant FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, gali susidaryti įspūdis, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Tačiau, jei pasibaigtų ir būtų nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tai reikštų, kad kreditorius, kuris žino (negali nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, tačiau finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškia ir dėl to jo reikalavimai neminimi mokumo atkūrimo plane, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kreditorius, kuris tokius reikalavimus fazinio asmens bankroto byloje pareiškė.

6.3.                      Ieškovė UAB „Dujokaita“ nenurodė teismui, kad RUAB „Saitema“ restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas šio trečiojo asmens restruktūrizavimo planas, pagal kurį pagrindinės prievolės, t. y. RUAB „Saitema“ skolos ieškovei UAB „Dujokaita“ mokėjimas yra išdėstytas dalimis – pirmasis jos mokėjimas – 29 040 Eur numatytas tik 2023 metais. Atsakovų teigimu, vadovaujantis teismo patvirtintu restruktūrizavimo planu, skolos ieškovei mokėjimas atidėtas, jokie mokėjimai ieškovei 2022 m. nevykdytini. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė skolininko (RUAB „Saitema) prievolė yra teisiškai modifikuota teismo nutarties pagrindu ją išdėstant dalimis ir mokėjimą atidedant, t. y. pats skolininkas šiuo metu neturi pareigos mokėti skolos kreditoriui (UAB „Dujokaita“), atitinkamai tokia prievolė negali kilti laiduotojams (R. B. ir V. M.), kadangi laidavimas yra šalutinė prievolė, tiesiogiai priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Šios aplinkybės pagrindžia ieškinio nepagrįstumą, t. y. teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčijama nutartimi trūkumą.

6.4.                      Apeliantai nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, atsakovės V. M. turimas turtas – akcijos bei butas yra įkeisti ir areštuoti kitų kreditorių naudai, atsakovo R. B. turtu disponuoja bankroto administratorius, kas savaime paneigia prielaidas, jog atsakovai šį ar kitą turtą galėtų paslėpti/perleisti, taip išvengdami atsiskaitymo su ieškove. Apeliantų nuomone, vien ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai neatsiskaito su ieškove, turi kitų kreditorių ir jų finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumui ir spręsti, jog atsakovai turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

6.5.                      Apeliantai akcentuoja, kad atsakovui R. B. yra iškelta bankroto byla ir patvirtintas mokumo atkūrimo planas; už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją (FABĮ 6 straipsnio 12 dalis); pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą kas mėnesį turi būti vykdomi įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas, todėl bet koks grynųjų pinigų ar turto areštas sutrikdytų atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, išbalansuotų skolų kreditoriams mokėjimo grafikus. Taigi, panaikinus skundžiamą nutartį apeliantai prašo leisti tokią nutartį vykdyti skubiai, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trikdo atsakovo atsiskaitymus su kreditoriais pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

6.6.                      Apeliantų teigimu, proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai reikalauja įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu potencialiai sukeliamas teisines pasekmes su tomis pasekmėmis, kurios kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų atsakovo fizinio asmens bankroto byloje patvirtintų kreditorių teisių pažeidimą bei akivaizdžiai neproporcingą atsakovės V. M., išlaikančios mažamečius vaikus, teisių suvaržymą, kuris nėra tikslingas.

7.       Ieškovė UAB “Dujokaita” atsiliepime prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

7.2.                      Atsakovo R. B. bankroto bylos kėlimo metu UAB „Dujokaita“ nebuvo šio fizinio asmens kreditoriumi, o apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik gavusi šį atskirąjį skundą. Atsakovui R. B. pateikus pranešimą ieškovei apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą ir/ar pranešimą apie teismo nutartimi iškeltą jam bankroto bylą, UAB „Dujokaita“ būtų teikusi kreditorinį reikalavimą šiam bankrutuojančiam fiziniam asmeniui.

7.3.                      Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis surašė turto aprašą, kuriuo areštuotos tik R. B. priklausančios asmeninės sąskaitos bankuose, nes jis kito registruotino turto (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių) neturi. Fizinio asmens R. B. mokumo atkūrimo plano vykdymui yra atidaryta depozitinė sąskaita, kuriai jokie apribojimai nėra taikomi ir sąskaita nėra areštuota, todėl jokių trikdžių bankrutuojančio fizinio asmens atsiskaitymams pagal mokumo atkūrimo planą su kreditoriais nėra.

7.4.                      2019 m. spalio 18 d. pagrindiniam skolininkui RUAB „Saitema“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, UAB „Dujokaita“ pareikštas dėl neįvykdytos pagrindinės sutarties kreditorinis reikalavimas 106 160,91 Eur sumai teismo buvo patvirtintas visa apimti ir įtrauktas į RUAB „Saitema“ restruktūrizavimo planą, nepaisant to, atsakovų R. B. ir V. M. atsakomybės prieš ieškovę šios aplinkybės neeliminuoja, taip pat laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas.

7.5.                      Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui nurodė, kad turimais duomenimis atsakovai gali neturėti pakankamai nekilnojamojo turto, kurio pakaktų ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, o taip pat darė prielaidą, jog šis turtas gali būti apsunkintas hipoteka arba areštais. Ieškovės duomenys pasitvirtino, nes: vykdant teismo nutartį ir antstoliui sudarius turto aprašą, paaiškėjo, kad atsakovas R. B. neturi jokio registruotino turto, dėl ko antstolis areštavo tik jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose, kuriuose labai tikėtina nėra jokių piniginių lėšų, nes minėtas asmuo yra bankrutuojantis; dėl atsakovės V. M. turimų akcijų ir nekilnojamo turto ieškovė sužinojo tik gavusi iš antstolio surašytą turto aprašą; bankroto administratorius disponuoja tik bankroto bylą išsikėlusio atsakovo R. B. turtu (kurio faktiškai nėra, nes šis asmuo neturi jokio turto). Atsakovei V. M. nėra iškelta bankroto byla, dėl ko bankroto administratorius šiuo turtu nedisponuoja. Atsakovų bandymus suklaidinti teismą, ieškovė vertina kaip jų nesąžiningumą, todėl neabejoja, kad, teismui panaikinus laikinąsias pasaugos priemones, atsakovė V. M. bandys nuslėpti šiuo metu areštuotą savo turtą, tokiu būdu siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal teismo sprendimą.

7.6.                      Teismo sprendimo įvykdymui grėsmę kelia ne tik vieno iš atsakovų bankroto bylos vykdymas, bet ir kitos atsakovės turimo ir pagal teismo nutartį areštuoto turto vertė, kurios nepakanka teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, nes vien ieškinio suma sudaro 107 644 ,26 Eur. Atsakovų teiginys dėl tariamai neproporcingų teisių suvaržymo atsakovei V. M., išlaikančiai mažamečius vaikus, yra tik deklaratyvus, nes pagal kartu su atskiruoju skundu pateiktus vaikų gimimo liudijimus matyti, jog mažamečių vaikų tėvai yra abu atsakovai, todėl jų išlaikymą privalo užtikrinti ir atsakovas R. B..

7.7.                      Atsakovai su atskiruoju skundu nepateikia teismui duomenų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, jiems nėra didelė, o vertinant, jog vienas iš atsakovų – R. B. yra bankrutuojantis fizinis asmuo, tokių duomenų nėra. Taigi, atsakovai atskiruoju skundu nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, o teismas, tenkindamas ieškovės prašymą bei taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

9.       Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1093-721/2021 kopiją; toje pačioje byloje priimtos Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kopiją; R. B. mokumo atkūrimo plano mokėjimų grafiko kopiją; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-64-865/2022 kopiją; RUAB „Saitema“ restruktūrizavimo plano kopiją; turto nuosavybės dokumentų kopijas; vaikų gimimo liudijimų kopijas.

10.       Ieškovė su atsiliepimu pateikė antstolio S. D. 2022 m. spalio 12 d. turto aprašo kopiją.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas. 

12.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų ir ieškovės pateiktais įrodymais, pažymi, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose neformuluoja nei prašymo šiuos įrodymus priimti, nei argumentuoja jų pateikimo poreikio, todėl vien dėl šios priežasties naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Be to, šalių pateikti nauji įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingų aplinkybių, šie įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo esme. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina, juos byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl apeliacinio proceso dalyje nutraukimo

13.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Dujokaita“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių pagal laidavimo sutartį priteisimo patenkino visiškai; atsakovai pareiškė prieštaravimus ir teismas juos priėmė; byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Šioje byloje Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi bankrutuojančio fizinio asmens R. B. nemokumo administratoriaus R. P. prašymu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovo R. B. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis įsiteisėjusi.

14.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

15.       Šiuo atveju atsakovų atskirasis skundas yra paduotas dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria abiejų atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dujokaita“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių pagal laidavimo sutartį priteisimo.

16.       Esant tokioms aplinkybėms, kada įsiteisėjusia teismo nutartimi yra panaikintos laikinosios apsaugos priemonės vieno iš atsakovų – R. B. atžvilgiu, daroma išvada, kad apeliacinis procesas pagal šio atsakovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu tapo netikslingas, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi šio atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinus ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, neliko ir apeliacijos objekto – Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. B. atžvilgiu. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis) ir byla toliau nagrinėjama apeliacine tvarka tik pagal atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl jos atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

18.       Apeliantė V. M. atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė jos atžvilgiu ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nebuvo nė vienos iš privalomų sąlygų: tikėtino ieškinio pagrįstumo ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo

19.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kadangi skolininkas (RUAB „Saitema“) šiuo metu neturi pareigos mokėti skolos kreditoriui (UAB „Dujokaita“), atitinkamai tokia prievolė negali kilti laiduotojams (R. B. ir V. M.). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariama sąlyga konstatuotina.

20.       Pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

21.       Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

22.       Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal jos su atsakovais sudarytą laidavimo sutartį, ieškinyje nurodė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Susipažinus su ieškovės reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė išsamius teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir įrodymus, kurie, jos teigimu, pagrindžia ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus.

24.       Taigi, ieškovei aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą bei dalyką, pateikus, jos nuomone, reikšmingus įrodymus, apeliantės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo (ginčo esmės) negali būti vertinami kaip paneigiantys pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą; apeliantės nurodomos aplinkybės dėl to, kad skolininkas šiuo metu neturi pareigos mokėti skolos kreditoriui, atitinkamai tokia prievolė negali kilti laiduotojams, kaip ir kitos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės bei įrodymai, kartu su byloje pateiktais atsakovų atsikirtimais ir įrodymais bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – šiuo atveju egzistuoja.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

25.       Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad šiuo atveju neegzistavo ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo reali grėsmė. Apeliantės teigimu, vien ieškinio suma, kurios nurodymas iš esmės priklauso nuo ieškovės, bei apeliantės turtinė padėtis pagal galiojančią teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovė nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių apeliantės nesąžiningumą, siekiant išvengti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo

26.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui iš esmės susiejo su apeliantės turtine padėtimi bei didele pareikštų reikalavimų suma.

27.       Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė, ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021). Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).

28.       Pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

29.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovės ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, ieškovė prašymą grindė didele ieškinio suma (107 644,26 Eur) bei atsakovės (atsakovų) sunkia turtine padėtimi. Be to, prašymą grindė nebeatkulia teismų praktika, nurodančia, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas net ir neatsižvelgiant į tai, ar konkrečioje byloje yra pateikta konkrečių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, jeigu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl didelės sumos priteisimo. Tačiau jokių apeliantės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nenurodė ir neįrodinėjo. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad viena išlaiko mažamečius vaikus, nes juos pareigą išlaikyti turi ir vaikų tėvas – atsakovas R. B., negali būti vertinama kaip nesąžiningi veiksmai siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokie apeliantės teiginiai savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

30.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai susiejo vien tik su ieškinio suma bei atsakovės turtine padėtimi, tačiau visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės (ne) sąžiningumo, kaip ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, taigi, byloje laikinosios apsaugos priemonės atsakovės V. M. atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

31.       Teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant, pagrindžiant įrodymais ir taip įgyvendinant savo procesinę teisę (CPK  42  straipsnis,  144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis; žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos (papildomos) aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne) taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kuriomis grindžiama viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės V. M. atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šios atsakovės atžvilgiu atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu, nutraukti.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės V. M. atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dujokaita“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. M. atžvilgiu atmesti.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                                                                     Alma Urbanavičienė