Bylos Nr. e2A-491-656/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35263-2015-6

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 28.2.; 21.4.1.4.

(S)

                                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                                                                                                                                                                          N U T A R T I S

                                                                                2017 m. sausio 3 d.

                                                                                            Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. V. ir atsakovės B. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo E. V. ieškinį atsakovei B. Ž., trečiajam asmeniui (atsakovės pusėje) V. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl dalies sandorio pripažinimo apsimestiniu,

                                                                      n u s t a t ė :

                                                                        I.Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 3000 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog atsakovė pagal Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarės  2015-05-07 patvirtintą, jo išduotą, įgaliojimą, pardavė tretiesiems asmenims ieškovui nuosavybės teise priklausiusį 2,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 3000 EUR. Pagal įgaliojimo sąlygas atsakovė, įvykdžiusi pavedimą, privalėjo ieškovui pateikti įvykdymo ataskaitą ir atsiskaityti su juo, t.y. sumokėti jam visą gautą sumą. Atsakovė ataskaitos apie įgaliojimo įvykdymą nepateikė ir nesumokėjo ieškovui už parduotą sklypą  gautos sumos, todėl, remiantis CK 2.150 str., prašo šią sumą priteisti.
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ieškovas yra jos brolis, o reikalaudamas priteisti iš jos skolą, elgiasi nesąžiningai. Notarės 2015-05-07 patvirtinto įgaliojimo antra dalis, kuria ieškovas įgaliojo atsakovę parduoti jam nuosavybės teisė priklausantį paveldėtą sklypą, už jos kaip įgaliotinės sutartą kainą ir sąlygas bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu, buvo sudaryta siekiant išvengti kelių sandorių sudarymo tarp brolio ir sesers ir tokiu būdu sudaryti galimybę atsakovei ir jos broliui V. V. patiems parduoti žemės sklypą, kuris jiems atiteko pagal susitarimą.
3. Po šalių tėvo B. V. mirties (duomenys neskelbtini), visi vaikai – B. Ž., A. V., E. V., V. V., J. V., kuris yra miręs, susitarė kaip dalinsis tėvo ir senelių turtą, o palikimo priėmimo dokumentus sutvarkys vienas iš jų. Tėvo B. V. palikimą priėmė ieškovas, o 1996-11-16 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo  buvo patvirtinta, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka. Šis susitarimas buvo vykdomas ir vėliau kiekvienas įpėdinis su jam tenkančia dalimi elgėsi savo nuožiūra. Visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui ir ieškovo nuosavybės teisių įregistravimui savo sąskaita sutvarkė atsakovė. Ji teikė prašymus VĮ Registrų centrui, gavo išrašus apie žemės sklypą, įregistravo ieškovo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.
4. Įregistravus ieškovo nuosavybės teises buvo surastas pirkėjas ir atsakovė kartu su broliu V. V. šį žemės sklypą pardavė bei gautas lėšas pasidalino. Atsakovė buvo įsitikinusi, jog jai pavesta sutvarkyti dokumentus ir pardavus žemės sklypą, už jį gauti pinigai priklausys tik jai ir trečiajam asmeniui. Kadangi šių lėšų įgijimas grindžiamas artimųjų giminaičių tarpusavio susitarimu, toks turtas laikytinas įgytu teisėtai.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriame, vadovaudamasi CK 1.87 str. 1 d., prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas žemės sklypo dovanojimo sandoris, ieškovo 2015-05-07 išduoto įgaliojimo (registro Nr. RS-2370) dalį dėl ieškovo E. V. atstovavimo parduodant ieškovui E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą žemės sklypą, kurio plotas 2,32 ha, esantį (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovė nurodė, jog išimtinai savo sąskaita atlikdama visus veiksmus, numatytus įgaliojime, ji neturėjusi jokio kito intereso bei tikslo, išskyrus gauti pinigus už jai pagal susitarimą su broliais tekusią dalį, o ne savo sąskaita sutvarkyti ieškovui paveldėjimo bylą, parduoti žemės sklypą ir gautus pinigus atiduoti jam.  Įgaliojimo antrosios dalies tikrasis ketinimas buvo sukurti ne atstovavimo santykis, bet iš esmės neatlygintino turto perdavimo santykius, vykdant 1996-11-16 susitarimą. Kadangi neatlygintinis turto perdavimas iš esmės yra dovanojimas, šiuo atveju turėtų būti taikomos dovanojimo sandorio taisyklės. Šiai dienai žemės sklypas yra parduotas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl restitucija netaikytina.
7. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Pripažinus įgaliojimo dalį dėl pardavimo apsimestiniu sandoriu, negalima būtų pardavimo sandorio laikyti dovanojimo sandoriu.
8. Trečiasis asmuo V. V., kuris yra šalių brolis, palaikė atsakovės argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, jog po tėvo B. V. mirties jo vaikai susitarė kaip dalinsis turtą ir tam tikslui pasirašė 1996-11-16 susitarimą, kurio visi laikėsi. Ieškinyje nurodytas 2,32 ha ploto žemės sklypas nebuvo priskirtas ieškovui, todėl jis išdavė atsakovei 2015-05-07 įgaliojimą paveldėjimo dokumentų tvarkymui ir žemės sklypo pardavimui. Prieš išduodamas įgaliojimą ieškovas skambino V. V. ir teiravosi, ar įgaliojimą įforminti jiems abiem su atsakove, ar tik jai vienai. Siekiant paprastumo, įgaliojimas buvo įformintas atsakovei. Įgaliojime numatyta galimybė atsakovei laisva valia nuspręsti žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, parduoti sklypą bei gauti pinigus, netiesiogiai reiškia, kad atsakovei buvo leista su žemės sklypu elgtis visiškai savarankiškai, kaip su savo. Asmeniškai jis daug kartų kalbėjosi su ieškovu apie žemės sklypo likimą ir ieškovas aiškiai nurodydavo, jog „su savo sklypu elkitės kaip norit, savo nuožiūra“.

                       II. Teismo sprendimo esmė

9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo atsakovės teiginių, jog ji sutvarkiusi visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui ir ieškovo nuosavybės teisių įregistravimui savo sąskaita. Po šalių tėvo B. V. mirties (duomenys neskelbtini), visi susitarė kaip dalinsis tėvo ir senelių turtą, o palikimo priėmimo dokumentus sutvarkys vienas iš jų. Tėvo B. V. palikimą priėmė ieškovas, o 1996-11-16 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo  buvo patvirtinta, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, jog šis susitarimas buvo vykdomas ir kiekvienas su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra.
10. Teismo vertinimu, ieškovo parodymai teismo posėdyje dėl įgaliojimo pasirašymo tikslo buvo prieštaringi – teigė, jog išdavė įgaliojimą, norėdamas padėti seseriai, atnaujinti su ja santykius, bet tuo pačiu reikalavo priteisti iš jos už žemės sklypo pardavimą gautus pinigus. Atsakovė teigė, jog buvo parduota seneliams ir tėvams priklausiusi žemė pagal rašytinį artimųjų giminaičių susitarimą ir ji neprivalanti šių pinigų atiduoti ieškovui. Atsakovė įrodinėjo šią aplinkybę savo ir trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais dėl nuosavybės teisės į senelių žemę atkūrimo, 1996-11-16 Susitarimu, paveldėjimo bylos ir kitais rašytiniais duomenimis, kurių pagrįstumo ieškovas nepaneigė kitais leistinais įrodymais. Nors ieškovas ginčijo 1996-11-16 Susitarimo autentiškumą, tvirtindamas, jog jame nėra pačios atsakovės parašo, tačiau nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog jis pats minėtą Susitarimą ir surašė.
11. Teismo vertinimu, įstatymas nenumato privalomos 1996-11-16 Susitarimo registravimo tvarkos, ar būtino notaro patvirtinimo tokiems susitarimams, tačiau Susitarimas, kaip ir visi sandoriai, turi įstatymo galią jį pasirašiusioms šalims (CK 6.189 str.).
12. Pagal CK 2.150, 2.151 straipsnių nuostatas atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. Atsakovė savo sąskaita apmokėjo paveldėjimo ir įgaliojimo dokumentų tvarkymo išlaidas. Ieškovas neatlygino atsakovei patirtų išlaidų. Įgaliojime nenumatyta, jog ieškovas atsakovei už darbą turi sumokėti atlyginimą. Įgaliojime numatyta galimybė atsakovei laisva valia nuspręsti žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, parduoti sklypą bei gauti pinigus, netiesiogiai reiškia, kad atsakovei buvo leista su žemės sklypu elgtis visiškai savarankiškai, kaip su savo.
13. Atsakovė pateikdama priešieškinį ieškovui, kuriame prašė ieškovo įgaliojimą pripažinti apsimestiniu sandoriu teigė, jog išimtinai savo sąskaitą atlikdama visus veiksmus, numatytus įgaliojime, ji neturėjusi jokio kito intereso bei tikslo, išskyrus gauti pinigus už jai pagal susitarimą su broliais tekusią dalį, o ne savo sąskaita sutvarkyti ieškovui paveldėjimo bylą, parduoti žemės sklypą ir gautus pinigus atiduoti jam.  Įgaliojimo antrosios dalies tikrasis ketinimas buvo sukurti ne atstovavimo santykius, bet iš esmės neatlygintino turto perdavimo santykius, vykdant 1996-11-16 susitarimą. Kadangi neatlygintinis turto perdavimas iš esmės yra dovanojimas, šiuo atveju turėtų būti taikomos dovanojimo sandorio taisyklės.
14. Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes, nuoseklius šalių paaiškinimus dėl įgaliojimo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, darytina išvada, jog 2015-05-07 įgaliojimo antroji dalis atitiko tikruosius abiejų šalių ketinimus, t.y. pagal ieškovo išduotą įgaliojimą atsakovei ieškovo vardu įregistravus žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentus,  pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduoti sklypą tretiesiems asmenims. Remiantis protingumo kriterijumi, asmuo nesutiktų atlikti tokių veiksmų, kokius atliko atsakovė, jeigu ji nebūtų turėjusi asmeninio intereso. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė būtų sutikusi atstovauti ieškovą be jokio atlygio, jeigu nebūtų žinojusi, jog dalis pinigų už parduotą sklypą atiteks jai.
15. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovė privalėjo jam perduoti už parduotą žemės sklypą gautą 3000 EUR sumą, todėl ieškovo reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareikštą priešieškinį byloje dėl įgaliojimo dalies pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kadangi nustatyta, jog jis atitiko tikrąją šalių valią ir jų ketinimus, todėl atsakovės priešieškinis yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.87 str., CPK 178, 185 str.).
16. Atsakovė CPK 95 straipsnio 2 dalies tvarka prašė skirti ieškovui iki 5 792 EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Ji teigė, jog ieškovas, puikiai žinodamas šalių Susitarimo turinį, pats jį vykdydamas, neteisėtai nusprendė, jog jam turi būti grąžinti pinigai, gauti už parduotą žemes sklypą, kuris jam pagal susitarimą nepriklausė. Ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškė nepagrįsą reikalavimu. Teismas ieškovo elgesio nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

                                         III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

                                          Ieškovo apeliacinio skundo argumentai

17. Ieškovas E. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
18. Teismas neapgrįstai  1996-11-16 susitarimą vertino kaip teisiškai privalomą. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 600 str. imperatyviai nurodė, kad paveldėtas turtas pasidalijamas palikimą priėmusių įpėdinių susitarimu, sutinkamai su jiems priklausančiomis dalimis. Ieškovas vienintelis iš įpėdinių priėmė palikimą ir pagal CK 587 str. 5 d. tapo viso paveldėto turo savininku nuo jo mirties. 1996-11-16 susitarimas neturi teisinės galios ir nėra vykdytina sutartimi. Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo galėjo turtą iš ieškovo įsigyti tik civilinio sandorio pagrindu.
19. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2015-05-07 įgaliojime nėra numatytas atlyginimas atsakovei už jos darbą, todėl atsakovė turėjo teisę nemokėti ieškovui pinigų, kuriuos gavo pagal sutartį. Pagal CK 6.758 str. 2 d. preziumuojama, kad kai sutarties šalys yra fiziniai asmenys, pavedimo sutartis yra neatlygintinė. Šios prezumpcijos teismas ir ieškovė nepaneigė. Atsakovė nepateikė ieškovui ataskaitos ir nesumokėjo gautų už parduotą sklypą pinigų.
20. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įgaliojime numatyta galimybė atsakovei laisva valia nuspręsti apie žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, netiesiogiai reiškia, kad atsakovei suteikta teisė elgtis su parduotu sklypu kaip su savo asmeniniu turtu. Ieškovą tenkintų situacija, kad atsakovė grąžins ieškovui gautus pinigus atskaičiusi turėtas išlaidas.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai

21. Atsakovė B. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje priešieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą priešieškinį patenkinti,  o sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą.
22. Teismas įvertino tik išorinius santykius, tačiau nevertino vidinių šalių, pagal kuriuos veikti ieškovo interesais nebuvo, o buvo valia neatlygintinai perleisti žemės sklypą vykdant 1996-11-16 susitarimą. Šią išvada patvirtina vėlesni 1996-11-16 susitarimo dalyvių sudaryti sandoriai.
23. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė faktiškai veikė ne kaip įgaliotinė, bet kaip savininkė siekdama tik savo interesų tenkinimo.
24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo elgesio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes ieškovas pareiškė ieškinį dėl pinigų, kurie pagal 1996-11-16 susitarimą nepriklauso ieškovui.
25. Teismui priėmus sprendimą atmesti ieškinį, nepriklausomai nuo to, kad ieškinys buvo atmestas, byla buvo išspręsta atsakovės naudai. Nuo pareikšto ieškinio atsakovė gynėsi patiekdama atsiliepimus ir pareikšdama priešieškinį, todėl visos atsakovė patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos atsakovei iš ieškovo.
26. Trečiasis asmuo V. V. prašė atmesti ieškovo E. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir patenkinti atsakovės B. Ž. apeliacinį skundą visa apimtimi. Trečiasis asmuo iš esmės pritarė ieškovės nurodytoms aplinkybėms.
27. Ieškovas prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą.
28. Atsakovė prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentai

29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovės J. K. argumentais.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant ginčijamą įgaliojimuą ir 1996-11-16 sudarytą susitarimą, taikytinos CK 6.193 str. suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).
31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentu, kad 1996-11-16 sudarytas susitarimas (Susitarimas) buvo sudarytas ne kaip palikimą priėmusių įpėdinių susitarimas ir ne kaip sandoris, pakeičiantis nekilnojamojo turto statusą, dėl ko būtų reikalinga jį įregistruoti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl šių priežasčių nereikšmingi ir ieškovo motyvai, kad formaliai trečiasis asmuo ir atsakovė atsisakė nuo palikimo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybę, jog Susitarime nėra atsakovės parašo, teisingai pažymėjo, kad ieškovas nepaneigė, jog ieškovas pats Susitarimą ir surašė. Sutiktina, kad  šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad tikroji šalių valia buvo supaprastinti palikimo priėmimo procedūrą ir vykdant formalią paveldėjimo procedūrą sutarti, kad palikimą priima tik vienas įpėdinis – ieškovas, o papildomai rašytiniu Susitarimu visiems broliams ir seseriai susitariant, kaip ir kokiomis dalimis ateityje bus dalinamas mirusio tėvo ir senelių turtas.
32. Susitarimu visi vaikai – B. Ž., A. V., E. V., V. V., J. V., kuris yra miręs, susitarė kaip dalinsis tėvo ir senelių turtą, o palikimo priėmimo dokumentus sutvarkys vienas iš jų. Tėvo B. V. palikimą priėmė ieškovas, o Susitarimu buvo patvirtinta, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka.
33. Byloje nustatytos aplinkybės, kurių neginčijo ir ieškovas, patvirtina, kad po susitarimo pasirašymo visi įpėdiniai atliko iš anksto pagal susitarimo sąlygas suderintus veiksmus ir sudarė tarpusavyje suderintus sandorius, kurie atitiko Susitarimo nuostatas. Kiekvienas įpėdinis su paveldėta dalimi elgėsi savo nuožiūra.
34. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad nuosavybės teisių į likusių 3 ha žemės sklypą atkūrimo procese dalyvavo tik A. V.. 2006-11-27 teikė prašymą Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui dėl 3 ha žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat asmeniškai dalyvavo matavimuose savininkui B. V. formuojant žemės ūkio veiklai 2,32 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir 0,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime bei pasirašė abrisuose. 2007 08 03 d. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui A. V. teikė prašymą išduoti mirusio tėvo B. V. dokumentus - 2007 03 02 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 81- 21515. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad paveldėjimo dokumentus bei nuosavybės teisių įregistravimą ieškovo vardu dėl 2,32 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime sutvarkė savo sąskaita.
35. Sutvarkius dokumentus, atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu broliu V. V. pardavė šį žemės sklypą. Atsakovė logiškai paaiškino, kad neketino šio žemės sklypo pasilikti, nematė ir tikslo sudarinėti kelių perleidimo sandorių, todėl buvo pasirinktas paprasčiausias būdas - ieškovo išduotas įgaliojimas atsakovei, su kuo sutiko visi įpėdiniai.
36. Tiek Susitarimo 1 punkte, tiek ir Susitarimo 2 punkte nurodyto turto dokumentų, kuris turėjo atitekti atsakovei, V. V. ir A. V., ieškovas netvarkė ir šiame procese nedalyvavo, tik vykdydamas susitarimo sąlygas sudarė šio turto perleidimo sandorius.
37. Susitarimo 3 punkte buvo numatyta, kad senelių (Kamarauskų) žemė (apie 10 ha) atitenka J. ir E. po lygiai. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas, neigdamas 1996 11 16 d. susitarimą, pats priėmė pagal šį susitarimą jam turėjusią atitekti senelio K. žemės dalį ir pats asmeniškai tvarkė tik šio turto dokumentus.
38. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat remiasi ir CK 6.758 str. 2 d. įtvirtina prezumpcija dėl pavedimo sutarties neatlygintinumo, kai sutarties šalys yra fiziniai asmenys. Tačiau ieškovas nesurodė dėl kokių motyvų atsakovė 2015 metais savo sąskaita sutvarkė paveldėjimo dokumentus, įregistravo žemės sklypą ieškovo vardu, surado pirkėją, su broliu V. V. pardavė šį žemės sklypą, o gautus pinigus pasidalino.
39. Procesiniuose dokumentuose ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovė buvau pakviesta jam padėti, nes jis kaip ūkininkas neturėjo tam laiko. Vėliau ieškovas teigė, kad ieškovas norėjo atsakovei finansiškai padėti, todėl leido pardavinėti jo žemės sklypą. Ieškovo argumentai vertinami kaip prieštaringi, nes ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia paties ieškovo veiksmai, būtent reikalavimas grąžinti pinigus.
40. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad šalių pasirinktas būdas panaudojant įgaliojimą, kuriuo atsakovė siekė įgyvendinti savo teisę gauti palikimo vertės dalį, yra teisėtas. Ieškovas 2015-05-07 įgaliojimu įgaliojo atsakovę (įgaliotinę) parduoti jam nuosavybės teisė priklausantį paveldėtą sklypą, už jos kaip įgaliotinės sutartą kainą ir sąlygas, gauti pinigus grynais ir/arba pavedimu į įgaliotinio nurodytą sąskaitą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu. Vertinat formaliai, atsakovės veiksmai gaunant pinigus už parduotą sklypą į savo sąskaitą neprieštarauja įgaliojime apibrėžtų veiksmų apimčiai.
41. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išvadą, kad įpėdiniai, pasidalindami tėvo B. V. palikimą, sudarė iš anksto suderintus sandorius, 2015-05-07 įgaliojime plačiai apibrėžta įgaliojimų apimtis atitinka šalių tikslą perduoti atsakovei ir trečiajam asmeniui V. V. už perduotą sklypą gautus pinigus. Atsakovės veiksmai atitinka geros moralės, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
42. Teismas padarė pagrįstą išvada, jog 2015-05-07 įgaliojimo antroji dalis atitiko tikruosius abiejų šalių ketinimus, t.y. pagal ieškovo išduotą įgaliojimą atsakovei ieškovo vardu įregistravus žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentus,  pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduoti sklypą tretiesiems asmenims, todėl pripažinti įgaliojimo apsimestiniu sandoriu nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, susiklosčiusi situacija atitinka materialinį teisinį atsakovės interesą, todėl įgaliojimo pripažinimas apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas žemės sklypo dovanojimo sandoris, papildomų pasekmių šalims nesukurtų.
43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo CPK 95 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
44. Ieškovas rėmėsi 2015-05-07 notaro patvirtintu ieškovo išduotu įgaliojimu, kurio pagrindu šalys skirtingai aiškino tikruosius šalių ketinimus. Tiek ieškovas išduodamas įgaliojimą, tiek atsakovė vykdydama įgaliojimą patikima ir neabejotina forma neatskleidė  tikrųjų šalių ketinimų, todėl, šalims skirtingai aiškinant įgaliojimo pagrindu duoti pavedimo turinį, ir kilo šalių ginčas dėl įgaliojimo teisinio vertinimo. Abiejų šalių pateikti įgaliojimo vertinimo būdai neprieštarauja teisei, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovas teikdamas ieškinį piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą.
45. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas visiškai neatlygino atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad ji nuo pareikšto ieškinio gynėsi ne tik priešieškiniu, bet ir atsiliepimu ir tripliku, todėl jai turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apmojant advokatui už prieštaravimo į kreditoriaus  reikalavimą paruošimą, atsiliepimą į ieškinį ir paklausimus renkant įrodymus, tripliką, pasirengimą bylos nagrinėjimui bei iš dalies už atstovavimą teisme.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 94 str. 4 d. įtvirtinta, taisyklė, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
47. Tačiau CPK 98 str. įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
48. Atsakovės atstovės su apeliaciniu pateiktas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas paruoštas remiantis tik LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio už advokatų paslaugas dydžio nurodytomis atlyginimo sumomis. Paskaičiavimas nepagrįstas jų dydį patvirtinančiais įrodymais, kurie turėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
49. Tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, todėl teismas šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų paduodant apeliacinius skundus, nepriteisia. 
50. Atsakovas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 100 eur, o atsakovė už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 300 eur. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus atsakovei iš ieškovo priteisiama 200 eur bylinėjimosi išlaidų (300 eur – 100 eur) (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

                                                        n u t a r i a :

              Ieškovo bei atsakovės apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei B. Ž. iš ieškovo E. V. 200 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                      Andrius Ignotas

                                                                                    Jūra Marija Strumskienė

                                                                                    Alma Urbanavičienė