Civilinė byla Nr. e2-22455-1085/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13895-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 20,20 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas A. G. 2016 m. turėjo prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., atsakovas įmokų nesumokėjo. 2016 m. lapkričio 9 d. atsakovui suteiktos Ortopedo traumatologo paslaugos, 2016 m. lapkričio 24 d. atlikti kraujo tyrimai, už kuriuos gydymo įstaigai atlyginta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsakovui 2019 m. gegužės 31 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-913 savanoriškai atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą 20,20 Eur žalą arba iki raginime nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma buvo sumokėta per 2019 m. gegužės 31 d. raginime nurodytą laikotarpį ar kad atsakovas buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai asmenys (ar jų draudėjai) privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumoka, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Atsakovas, neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovui neįgijus apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso nurodytu laikotarpiu, tačiau pasinaudojus sveikatos priežiūros paslaugomis ir nesumokėjus už jas, ieškovei padaryta 20,20 Eur žala, kurią turi atlyginti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovo 20,20 Eur žalą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo pateikiant ieškinį ieškovė yra atleista pagal įstatymą (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,20 Eur (dvidešimties eurų 20 ct) žalą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali apskųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Brigita Palubinskienė