Civilinė byla Nr. e2-253-464/2017

Civilinė byla Nr. e2-302-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00707-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties ir dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-364-856/2017 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu arba žalos atlyginimo, pareikšto atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pušų alėja“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Baltic casings“ bei „Ritava“, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos rajono savivaldybei, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Normantai“, gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Zeigiai“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas BUAB „Pušų alėja“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ritava“, įvykdyto turto pardavimo varžytynių 2015-12-14 aktą Nr. 1 pripažinti negaliojančiu arba iš atsakovės – administratorės – priteisti 49 235 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2015-12-14 varžytynėse už simbolinę kainą (apie 25 000 Eur plius PVM) atsakovei UAB „Baltic casings“ buvo parduotas didelės vertės bankrutavusios UAB „Pušų alėja“ nekilnojamasis turtas – vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūra, kurį atsakovė jau už 350 000 Eur sumą pasiūlė įsigyti viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“. Aiškiai už per mažą kainą pardavus inžinerinius tinklus, buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, taigi ir ieškovui, kreditoriai negavo savo reikalavimų patenkinimo, ką būtų gavę iš didesnės turto pardavimo kainos. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorei buvo žinoma, kad potencialus pirkėjas įsigyti ginčo turtą yra AB „Klaipėdos vanduo“, siūlanti už parduodamą objektą ne didesnę kaip 72 405 Eur kainą, tačiau administratorė pardavimą suorganizavo taip, kad turtas už maksimaliai mažą kainą būtų parduotas apie jį žinant kuo mažesniam potencialių pirkėjų ratui.
3. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės byloje priimtas sprendimas uždrausti atsakovei UAB „Baltic casings“ be atskiro teismo leidimo parduoti varžytynių 2015-12-14 aktu Nr. 1 įsigytą turtą kitam, nei viešasis vandens tiekėjas, subjektui.
4. Trečiasis asmuo individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – IGNSB) „Normantai“ 2016-11-16 pateikė prašymą nedelsiant taikyti byloje kitą laikinąją apsaugos priemonę ir iki įsiteisės teismo sprendimas paskirti trečiąjį asmenį AB „Klaipėdos vanduo“ laikinąja atsakovei UAB „Baltic casings“ priklausančio ginčo turto, esančio Normantų k., Klaipėdos r. sav. (vandenvietės techninio pastato, vandentiekio tinklų vamzdyno, fekalinės kanalizacijos vamzdyno, vandentiekio ir nuotekų linijų), administratore.
5. Nurodė, kad šio turto dabartinė savininkė atsakovė UAB „Baltic casings“, neturėjusi tikslo eksploatuoti įsigyjamus tinklus ar pardavinėti geriamąjį vandenį  bei rinkti nuotekas, neprisiėmusi įsipareigojimų teikti tokias paslaugas Normantų gyvenvietės gyventojams, iki šiol netapo licencijuota vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, ji neužtikrina kokybiško vandens tiekimo, neprižiūri vandentvarkos inžinerinės infrastruktūros ir ja nesirūpina, pakeitė spynas, taigi atsirado reali grėsmė nepertraukiamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui Normantų gyvenvietės gyventojams. Atsakovė UAB „Baltic casings“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 2016-10-05 rašte pripažino šiuo metu neturinti galimybių užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą IGNSB „Normantai“ gyventojams. Todėl paskirtina laikinoji ginčo turto administratorė – AB „Klaipėdos vanduo“, kaip licencijuota vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, faktiškai ir vykdanti nuotekų surinkimą IGNSB „Normantai“ gyventojams. Nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali būti padaryta žala apie 500 Normantų gyvenvietės gyventojų (vartotojų), pažeisti jų interesai bei neužtikrintas viešasis interesas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2016-11-04 nutartimi ieškovo A. Ž. prašymą patenkino ir uždraudė atsakovei UAB „Baltic casings“ parduoti varžytynių 2015-12-14 aktu Nr. 1 įsigytą ginčo turtą ne viešajam vandens tiekėjui be atskiro teismo leidimo iki įsiteisės byloje priimtas sprendimas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai bei ieškinio motyvai yra pakankami padaryti išvadą, kad ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį. Todėl, preliminariai vertinant, ieškinys CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra pagrįstas. Atsižvelgęs į byloje pareikštus reikalavimus, iš kurių vienas yra ir restitucijos taikymas, bei šiuos reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, teismas pripažino pagrindo taikyti ieškovo prašomus apribojimus buvimą.
8. Šiaulių apygardos teismas 2016-11-18 nutartimi trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas paskyrė trečiąjį asmenį AB „Klaipėdos vanduo“ laikinąja atsakovei UAB „Baltic casings“ priklausančio ginčo turto, esančio Normantų k., Klaipėdos r. sav., administratore.
9. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinamas kaip viešasis interesas. Todėl net ir trečiajam asmeniui IGNSB „Normantai“ nepareiškus byloje savarankiškų reikalavimų, bet kilus grėsmei viešajam interesui šis interesas turi būti ginamas. Susiklosčiusi situacija, atsižvelgiant į IGNSB „Normantai“ nurodytas aplinkybes, kad atsakovė UAB „Baltic casings“ negali užtikrinti nepertraukiamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo IGNSB „Normantai“ gyventojams, kad ji pakeitė spynas ir į vandenvietę negalima patekti, kelia realią grėsmę nepertraukiamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui Normantų kaimo gyventojams, o tai lemia administratorės ginčo turtui  administruoti paskyrimą.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Atsakovė UAB „Baltic casings“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016-11-04 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvavo nė vienu argumentu, todėl nemotyvuotas, deklaratyvus ir neįrodytas prašymas negalėjo būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovo ieškinys nėra pareikštas pagrįstai – atsakovė turtą įsigijo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, yra sąžininga įgijėja (jos nesąžiningumas net neįrodinėjamas).
3. Byloje nėra jokių duomenų ar konkrečių faktų, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas tokios grėsmės savo nutartyje net ir nevertino, apsiribojęs preliminaraus ieškinio pagrįstumo aplinkybės nustatymu.
11. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016-11-04 nutarties prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Atsakovės UAB „Baltic casings“ pagrindinis interesas yra parduoti ginčo tinklus, dėl to ji 2016-10-05 raštu sutiko pradėti derybas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dėl ginčo infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo (pridedama prie atsiliepimo).
2. Tokia aplinkybė ir patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atveju yra didelė tikimybė, jog šie tinklai gali būti perleisti bet kuriam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo yra viešasis vandens tiekėjas.
12. Trečiasis asmuo gyvenamųjų namų statybos bendrija „Zeigiai“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016-11-04 nutarties prašo skundą atmesti. Atsiliepime akcentuojamas akivaizdus atsakovės UAB „Baltic casings“ siekis parduoti ginčo tinklus kitiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti bylos eigą. Todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga.
13. Atsakovė UAB „Baltic casings“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais dėl turto grąžinimo ir (ar) nuostolių atlyginimo. Atsakovės turto administratorės paskyrimas pagal siekiamą tikslą teismų praktikoje yra priskiriama prevencinėms priemonėms. Ši priemonė kitų laikinųjų apsaugos priemonių atžvilgiu turi būti vertinama kaip išimtinė. Trečiojo asmens noras pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.
2. Trečiasis asmuo bendrija nepateikė jokių įrodymų, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra davusi sutikimą administruoti svetimą ginčo turtą ir kad ji turi teisę vykdyti svetimo turto administravimą. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Tai nėra objektyvus ir nešališkas asmuo, todėl jis negalėjo būti skiriamas svetimo turto administratoriumi. Šio asmens skyrimas administratoriumi pažeistų imperatyvius CK 4.243 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus, nes AB „Klaipėdos vanduo“ administruojamą turtą taip pat naudotų ir savo interesams (vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui), ginčo turtas būtų sujungtas su šiam trečiajam asmeniui priklausančiais inžineriniais tinklais.
3. Trečiasis asmuo IGNSB „Normantai“ nėra pareiškusi jokių ieškinio reikalavimų, todėl neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimų ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokią teisę turi tik ieškovas.
14. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutarties prašo dėl šio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ir IGNSB „Normantai“, vadovaudamiesi skundžiama teismo nutartimi, jau sudarė sutartį dėl ginčo turto laikino administravimo.
15. Trečiasis asmuo IGNSB „Normantai“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutarties prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
1. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Ieškovo ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo turtu, todėl laikino administratoriaus paskyrimas, priešingai nei teigia atsakovė, yra susijęs su ieškinio reikalavimais. Priešingu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju ginčo turtas gali būti grąžintas atsakovei BUAB „Pušų alėja“ ne tik pablogintos sudėties, bet ir nuvertėjęs, dėl ko nukentėtų ir BUAB „Pušų alėja“ kreditorių interesai.
2. Teisės aktuose nėra įtvirtinta konkrečių reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti turto administratorius. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“  yra vienintelis licencijuotas geriamo vandens tiekėjas ir nuotekų šalintojas Klaipėdos rajono savivaldybėje. Gauti administratoriaus sutikimą būti turto administratoriumi nėra imperatyviai įtvirtinta CK. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nedavė sutikimo administruoti ginčo turtą ir kad ji neturi teisės administruoti svetimą turtą, taip pat jog ji bus nešališka ar neobjektyvi. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad turto administratorius neturi teisės sujungti savo turto su administruojamu turtu, juolab kad nesujungus ginčo turto su trečiojo asmens inžineriniais tinklais neįmanoma jo naudoti pagal paskirtį. Naudojantis ginčo turtu AB „Klaipėdos vanduo“ ir iki paskiriant jį administratore šalino nuotekas Normantų kaimo gyventojams.
3. Įstatymas tiesiogiai įtvirtina trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ subjektinę teisę prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju teisę jas taikyti turėjo ir pats teismas, esant viešajam interesui užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą Normantų kaimo gyventojams. Viešojo intereso buvimas ir yra išimtinis atvejis, kada buvo reikalinga taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė šalių interesų pusiausvyros nepažeidžia.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl 2016-11-04 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik konstatavęs tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir be tokių priemonių netaikymo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
17. Pirmosios instancijos teismas 2016-11-04 nutartimi ieškinio reikalavimui  pripažinti turto pardavimo varžytynių aktą negaliojančiu arba priteisti žalos atlyginimą užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės byloje priimtas sprendimas uždraudė apeliantei (atsakovei UAB „Baltic casings“) parduoti ginčijamo akto pagrindu įgytą turtą ne viešajam vandens tiekėjui be atskiro teismo leidimo. Apeliantė, nesutikdama su jai nustatytais ribojimais bei draudimu, ginčija abiejų privalomųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tiek tikėtino ieškinio pagrįstumo, tiek ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, taip pat kelia ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvavimo klausimą, taigi tokiais aspektais apeliacinis teismas ir pasisako.
18. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminaraus vertinimo metodu įvertinęs ieškinį ir jo priedus, sprendė, kad ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį ir yra pridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl ieškinys tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritaria.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
20. Vadinasi, tam, kad galėtų būti atliktas prima facie ieškinio įvertinimas, ieškinio reikalavimai turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai, kas, atitinkamai, leistų ir bylą nagrinėjančiam bei sprendžiančiam procesinį prašymą dėl laikinųjų apribojimų nustatymo teismui įvertinti visus minėtus kriterijus, įskaitant ir civilinių teisių gynybos būdo (būdų) pasirinkimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas galimybę pasirinkti konkrečius pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo teisme būdus (CPK 13 str., CK 1137 str. 1 d.), teisminį procesą inicijuojančiam asmeniui kartu nustato ir pareigą tiksliai suformuluoti savo ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (kaip ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip vienas iš bankrutavusios įmonės kreditorių, prašo teismo bankrutavusios UAB „Pušų alėja“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ritava“, įvykdyto turto pardavimo varžytinių 2015-12-14 aktą Nr. 1 pripažinti negaliojančiu arba iš atsakovės – administratorės – priteisti 49 235 Eur žalos atlyginimą. Sandorio negaliojimą ieškovas grindžia pernelyg maža pardavimo kaina, pažeidusia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą iš didesnės kainos, juolab kad vykusios ir derybos su trečiuoju asmeniu AB „Klaipėdos vanduo“ dėl ginčo turto pardavimo už didesnę kainą.
22. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2016-10-18 nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atkreipęs ieškovo dėmesį į pareigą suformuluoti konkretų ir aiškų ieškinio reikalavimą, patikslinant, ar ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo varžytynių aktą ir dėl to taikyti restituciją, ar priteisti žalos atlyginimą; taip pat teismas nurodė, kad iš pareikšto ieškinio nėra aišku, kieno naudai prašoma žalos atlyginimą priteisti; be to, ieškovui pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius jo išdėstytas aplinkybes dėl ginčo turto vertės. Ieškovas, šalindamas trūkumus, nurodė palaikantis abu ieškinyje pareikštus alternatyvius reikalavimus ir patikslino, kad ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju jis prašo taikyti restituciją natūra, o nusprendus jo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises apginti kitu, alternatyviu būdu – taikant nuostolių atlyginimo institutą – prašo žalos atlyginimą priteisti bankrutavusios UAB „Pušų alėja“ naudai.
23. Vadinasi, ieškovas išreiškė valią palaikyti abu pareikštame ieškinyje nurodytus reikalavimus, juos vertindamas kaip alternatyvius. Tokie reikalavimai teisme gali būti reiškiami ir kartu, taigi šioje bylos proceso stadijoje preliminarus ieškinio pagrįstumas nepaneigtas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad kuris nors ieškovo pareikštas reikalavimas yra neįmanomas ar akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl šios priežasties tikrai negalėtų būti patenkintas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Ieškovo pasirinkimas pareikšti alternatyvaus pobūdžio reikalavimus išreiškia ieškovo vertinimą, kad jo pažeistos teisės gali būti apgintos vienodai sėkmingai patenkinus tiek vieną, tiek kitą ieškinyje suformuluotą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
24. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškovo poziciją, darytina išvada, kad jis, prašydamas arba pripažinti sandorį negaliojančiu, arba priteisti žalos atlyginimą iš bankroto administratorės, sudariusios ginčijamą sandorį, yra vienodai suinteresuotas tiek vieno, tiek kito gynybos būdo patenkinimu ir bet kuris rezultatas reikštų sėkmingą jo teisių apgynimą. Todėl tokie apeliantės skundo argumentai, jog ieškinyje neginčijamas turto pardavimas nesilaikant kreditorių nustatytos tvarkos, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aktualūs – jie priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir jų pagrįstumas bus įvertintinas tik įrodymų tyrimo stadijoje, pagal bendrąsias CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles.
25. Tas pats pasakytina ir apie antrojo reikalavimo dėl žalos atlyginimo preliminarų pagrįstumą, kuris atskirojo skundo argumentais nėra paneigiamas. Kartu atkreiptinas bylą nagrinėjančio teismo dėmesys į bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudiko nedalyvavimą šios bylos procese, nors reiškiamų reikalavimų pobūdis leidžia manyti, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudiko teisių ir pareigų apimčiai.
26. Vertinant apeliantės skundo argumentų dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – nebuvimo pagrįstumą, tai šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas prielaidų nesutikti su apeliantės pozicija neturi. Apeliantė teisi, kad ieškovas savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė jokiais argumentais. Kaip matyti iš byloje pareikšto ieškinio, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluojamas tik rezoliucinėje ieškinio dalyje, pačiame ieškinyje nesant pateiktų jokių motyvų ir (ar) įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, įskaitant ir dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
27. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai teismui pateikiama bent kokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį ar ketinimus. Teismų praktikoje formuojami tokie nesąžiningo elgesio kriterijai: atsakovas gali paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo; atsakovas jau ėmėsi veiksmų, liudijančių apie jo ketinimus vengti sprendimo įvykdymo. Šis sąrašas, be kita ko, nėra baigtinis, o ieškovas turi diskrecijos teisę realios grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą įrodinėti bet kokiomis aplinkybėmis ar įrodinėjimo priemonėmis.
28. Kita vertus, ne tik pirmiau aptarti atvejai lemia poreikį taikyti apribojimus iki galutinio teisme kilusio ginčo išnagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo  praktikoje pažymima, kad tokios priemonės gali būti taikomos ir prevenciniu tikslu, juolab kad turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė. Pavyzdžiui, atsiranda galimybė itin pelningai parduoti turimą turtą, kurios vėliau nebebus, turtas tapo nereikalingas ir neša vien nuostolius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-178/2016).
29. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus dviejų alternatyvių ieškinio reikalavimų pareiškimą bei faktą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais argumentais dėl tokių apribojimų poreikio, pripažintina, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškovas net neįrodinėjo. Atitinkamai, ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo nėra pagrįsta, neidentifikavus tokios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, kaip grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, o ji iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nebuvo akivaizdi. Be to, grėsmę ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iš esmės paneigia ir dviejų lygiaverčių bei ieškovui vienodai priimtinų ieškinio reikalavimų byloje pareiškimas. Net nesant galimybės restitucijos natūra taikymui, ši aplinkybė pati savaime neeliminuotų kito reikalavimo (dėl žalos atlyginimo) įvykdymo, jeigu jis teismo būtų pripažintas pagrįstu ir tenkintinu, o ieškovas nenurodė, kodėl  nebūtų galimas (ar pasunkėtų) jo pažeistų teisių apgynimas kitu jo pasirinktu būdu – žalos atlyginimo priteisimu iš bankroto administratorės. 
30. Dar viena svarbi aplinkybė yra teismo taikytų laikinų ribojimų ir pareikštų ieškinio reikalavimų sąsajumas. Ieškovas, prašydamas teismo vien nustatyti draudimą parduoti ginčo objektą bet kam kitam, išskyrus viešąjį vandens tiekėją, o ir šiam, turint teismo leidimą, jis galėtų būti parduodamas – tokį aiškinimą lemia paties prašymo ir jį tenkinančios teismo nutarties lingvistinė analizė –nenurodė, kaip pardavimas viešajam vandens tiekėjui (nagrinėjamoje byloje tai trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“) ir kodėl tik pardavimas išimtinai šiam subjektui leistų įgyvendinti restituciją natūra, jeigu tokia ieškinio reikalavimų dalis būtų patenkinta, ir kaip tai užtikrintų bankrutavusios atsakovės kreditorių interesus. Nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė būtent tokios išimties taikymo būtinumo iš restitucijos vykdymui skirtos laikinosios apsaugos priemonės.
31. Pažymėtina, kad esant tokiam ieškinio pagrindui, byloje ginami kreditorių interesai pirmiausia sietini ne su ginčo turto natūra atgavimu, tačiau su teisingo užmokesčio už ginčo turtą gavimu. Nepriklausomai nuo šio konkretaus ginčo išnagrinėjimo rezultato, t. y. ar teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, ar apeliantei, ginčo turtas vis tiek turės būti realizuotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
32. Sutiktina su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad byloje yra duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti ginčo turtą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantė po dviejų mėnesių nuo ginčo turto įsigijimo pateikė pasiūlymą viešajam vandens tiekėjui įsigyti ginčo turtą už gerokai didesnę kainą, nei ji pati įsigijo, taip pat trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ kartu su atsiliepimu į skundą pateikė informaciją, liudijančią apeliantės sutikimą pradėti derybas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dėl ginčo infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo. Tačiau esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, susijusioms su pareikšto ieškinio reikalavimų alternatyvumu, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui vis tik nebuvo teismo tinkamai identifikuota ir pagrįsta,  nepateikus jokių motyvų, dėl ko antro ieškinio reikalavimo (dėl žalos atlyginimo) patenkinimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikėtinai pagrįstas, o priešingu atveju dėl jo priimto teismo sprendimo įvykdymas neįmanomas ar gerokai sudėtingesnis, jeigu tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas ginčo objektą parduoti bet kam, išskyrus viešąjį vandens tiekėją, nebūtų pritaikytos.
33. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Ieškovui pasirinkus būtent tokią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotę, kai prašoma uždrausti ginčo turtą perleisti tik kitiems, nei viešasis vandens tiekėjas, asmenims, ir savo prašyme nenurodžius, kaip bankrutavusios įmonės kreditorių interesai galėtų būti apginti apeliantei perleidus jai priklausantį turtą viešajam vandens tiekėjui, pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais byloje reikalavimais. Taigi ir poreikio jų užtikrinti šiuo konkrečiu būdu neatsirado. Pažymėtina, kad pasikeitus bylos aplinkybėms ar faktinei situacijai, įstatymų leidėjas neriboja suinteresuotų asmenų pakartotinių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo.
34. Apibendrinant argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). 

Dėl 2016-11-18 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

35. Pirmosios instancijos teismas 2016-11-18 nutartimi trečiojo asmens prašymu taikė ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kaip laikiną apeliantei priklausančio turto administravimą, paskirdamas laikinąja ginčo objekto administratore trečiąjį asmenį AB „Klaipėdos vanduo“. Apeliantė kvestionuoja taikytos laikinosios apsaugos priemonės ryšį su byloje pareikštais materialiaisiais reikalavimais (sąsajumą), taip pat laikinojo administratoriaus kandidatūros tinkamumą bei galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal trečiojo asmens, ne ieškovo, prašymą. Taigi aptartini būtent tokie atskirojo skundo argumentai.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad byloje pareikšto ieškinio reikalavimai nėra kaip nors susiję su pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ ar su pareikštais reikalavimais dėl sandorio negaliojimo arba žalos atlyginimo, ir todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo administratoriaus paskyrimas – negali būti vertinamos kaip laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas. Ar teismo sprendimo įvykdymo negalima užtikrinti kitu būdu, nagrinėjamu atveju net nebuvo tiriama, nes to neprašė sprendimo įvykdymu suinteresuotas asmuo ieškovas.
37. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Ginčydama nutartį dėl ginčo turto administravimo skyrimo (CPK 145 str. 1 d. 5 p.), apeliantė argumentuoja, kad teismas neatsižvelgė, jog toks reikalavimas nėra susijęs su ieškinio dalyku. Tokiai apeliantės pozicijai paneigti teisinių argumentų nesama, o viešo intereso ar kitų asmenų, nepareiškusių jokių reikalavimų, teisių gynimas per tokį specifinį ir išimtinį institutą, kaip laikinosios apsaugos priemonės, nėra galimas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas viešojo intereso buvimą nagrinėjamu atveju siejo su būtinybe užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą Normantų gyventojams, o ne su nagrinėjamoje byloje ginamų kreditorių interesų užtikrinimu.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais. Trečiasis asmuo IGNSB „Normantai“, kurio prašymu nagrinėjamu atveju ir buvo taikytos šios papildomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad byloje egzistuoja poreikis imtis priemonių, kad ginčo objektu esantis turtas ne tik būtų išsaugotas, tačiau, atsižvelgus, be kita ko, ir į jo specifinę paskirtį, išliktų tos pačios vertės, kaip ir ieškinio pateikimo metu. Nors ir neginčytina, kad tam tikrais atvejais gali būti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti ginčo objektu esančio turto būklės pablogėjimo, tačiau šioje konkrečioje situacijoje poreikio ginčo objekto būklės užtikrinimui būtent per laikinąjį administravimą objektyviai nebuvo.
39. Apeliantė, įsigijusi ginčo turtą nuosavybėn, kartu prisiėmė ir su šio turto tinkamu naudojimu ir priežiūra siejamas pareigas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pati turto savininkė, t. y. apeliantė, neturėdama galimybės pati prižiūrėti ginčo turto, neturėtų ir galimybės sudaryti jo administravimo sutarties su viešojo vandens tiekėju ar imtis kitų reikiamų veiksmų, skirtų tinkamai pasirūpinti ginčo turtu. Dėl apeliantės veiksmų kilus žalai, suinteresuoti asmenys šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimo atveju turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš apeliantės (CK 6.263 str., 6.266 str.).
40. Minėta, kad pats ieškovas tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo administratoriaus paskyrimo jo ieškinio reikalavimų užtikrinimui – neprašė, neteikė duomenų, jog ginčo turto būklė būtų buvusi bloginama dėl apeliantės veiksmų, o įvertinus tai, kad pasak ieškovo, apeliantė siekia ginčo turtą perparduoti už didesnę kainą, jos ketinimai sugadinti ginčo turtą ar jo būklę pabloginti yra mažai tikėtini.  Todėl tokie atskirojo skundo  argumentai, kad pirmosios instancijos teismas  laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai pritaikė  nesant ieškovo prašymo, yra teisingi.
41. Sutiktina su apeliante ir tuo aspektu, kad nebuvo pakankamai įvertintas teisinis reguliavimas. parenkant laikinojo administratoriaus kandidatūrą. Trečiasis asmuo, prašydamas nustatyti turto laikinąjį administravimą, nepateikė duomenų, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra davusi sutikimą administruoti ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos ir tirtos aplinkybės apie laikinąja administratore paskirtos AB „Klaipėdos vanduo“ teisę teikti administravimo paslaugas, nors CK 4.237 straipsnio 1 dalies nuostatos galimybę būti turto administratoriumi sieja su aplinkybe, kad administruoti pretenduojančiam asmeniui teisės aktai leidžia teikti tokio pobūdžio (turto administravimo) paslaugas.
42. Apeliantė AB „Klaipėdos vanduo“ kaip administratorės kandidatūrą ginčija ir keldama šio asmens nešališkumo, taip pat grėsmės sujungti administruojamą turtą su kitu šiam asmeniui priklausančiu turtu (inžineriniais tinklais), galimo interesų konflikto klausimus. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus, ar trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ paskyrimas ginčo turto laikinąja administratore nepažeis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ numatytų ribojimų. Nebuvo įvertinta ir tai, ar, atsižvelgus į galimą trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ suinteresuotumą ginčo turto įsigijimu (iki ginčo turto pardavimo apeliantei vykdė su bankrutuojančia įmone derybas dėl jo įsigijimo, nepaneigta derybų ir su apeliante galimybė), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudarys derybinio pranašumo, kas iš esmės taip pat nėra suderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi.
43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tokiais apeliantės skundo argumentais, kad trečiojo asmens prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – apeliantės turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016).
44. Nagrinėjamoje byloje tokios priemonės taikymo išimtinumas nebuvo tinkamai įvertintas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į pirmiau nurodytus argumentus, kad ginčo turtu pareigą tinkamai pasirūpinti pirmiausiai turi pats šio turto savininkas (t. y. apeliantė), o duomenų, kad apeliantės veiksmais ginčo turtui būtų daroma žala, į bylą nebuvo teikiama.
45. Tokiu atveju ir ši pirmosios instancijos teismo 2016-11-18 nutartis panaikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ (juridinio asmens kodas 302801957) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Šios nutarties kopiją pateikti valstybės įmonei Registrų centras.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė