Civilinė byla Nr. e2-146-739/2023

                                Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00151-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.1; 2.6.11.4.4; 3.2.6.1

 (S)

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Šinkūnienei, 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortogama“ atstovei advokatei Aurelijai Juodienei,

atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovei advokato padėjėjai Giedrei Banytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių  atlyginimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Ortogama“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovės reikalavimų ir paaiškinimų santrauka

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ortogama“ (toliau – ir ieškovė) Panevėžio apygardos teisme pareikštu ieškiniu atsakovei  viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei (toliau – ir Respublikinė Panevėžio ligoninė, ir atsakovė), dublike patikslinusi ieškinio reikalavimą, iš atsakovės prašo priteisti 30 704, 52 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė ir jos atstovai ieškinyje, dublike ir teismo posėdyje paaiškino (toliau – ir ieškovės paaiškinimai, vertinimai ir kt. ), kad ieškovė  buvo pripažinta 2021 m. birželio mėn. 4 d. atsakovės skelbto atviro konkurso „Sterilios chirurginės pirštinės“, Nr. 543185 laimėtoja ir šalys 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Prekių - viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.VP5-472/2021 dėl pirkimo objekto dalies Nr.1 (toliau – ir Sutartis). Paaiškinimais ieškovė akcentavo, kad iki Sutarties sudarymo, 2021m. rugpjūčio 16 d. – 2021m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu  ji iniciavo apsikeitimą informacija, susijusia su realaus atsakovės metinio poreikio sterilioms chirurginėms pirštinėms (toliau – ir prekės) nustatymu  ir raštu suderino reikiamus prekių dydžius bei jų kiekius. Atsakovo atstovė, nurodydama paskirstė išpirktinų prekių  kiekį pagal reikalingus pirštinių dydžius. Ieškovė iš elektroniniuose laiškuose pateiktos atsakovės informacijos įsitikino, kad yra poreikis iš esmės visam Sutartyje nurodytam prekių kiekiui (nes buvo nurodyta, jog metų eigoje poreikis gali kisti tik prekių numeriams) ir sudarė su atsakove Sutartį bei prisiėmė finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai dėl paprašyto suteikti finansavimo Sutarties vykdymui.

3.       Pasirašius Sutartį ieškovė, įvertinusi Sutarties sąlygas dėl prekių pristatymo terminų ir turėdama atitinkamai atsakovės suformuotus teisėtus lūkesčius, įsigijo visą prekių kiekį (180 000 porų pirštinių) ir jas sandėliavo. Pagal Sutarties nuostatas, Sutartis galiojo iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 12 (dvylika) mėnesių, t.y.  Sutarties galiojimo terminas – 2022 m. rugpjūčio 31d.

4.       Sutartyje numatyta jos kaina – 64 206 Eur su PVM. Maksimalus išperkamų prekių kiekis – 180 000 vnt. Šis kiekis nurodytas kaip „preliminarus 12 mėn. prekių kiekis“. Besibaigiant Sutarties terminui, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl Sutarties vykdymo, kuriuo paragino atsakovę kuo skubiau pateikti užsakymus likusioms prekėms, nes atsakovė iki tol buvo nupirkusi tik 46 800 poras pirštinių.  Nors atsakovė informavo ieškovę, kad prekės neatitinka techninių reikalavimų, tačiau po ieškovės pateiktų paaiškinimų, kurie patvirtino prekių atitikimą techniniams reikalavimams, atsakovė dar įsigijo 42 800 porų prekių.

5.       Nors ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu „Dėl sutarties vykdymo“ pareikalavo Sutartį įvykdyti tinkamai, nedelsiant užsakant ir nuperkant likusį prekių kiekį, tačiau atsakovė nurodė, kad ji tinkamai vykdė Sutartį, nes pagal poreikį išpirko 49,82 proc. preliminaraus metinio išperkamų prekių kiekio. Ieškovės paskaičiavimais, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui atsakovė iš viso buvo išpirkusi  87 600 porų prekių, kas faktiškai sudarė 48, 66 proc. viso Sutartyje nurodyto „preliminaraus“ ir papildomai raštu su ieškove iki Sutarties pasirašymo suderinto prekių kiekio. Ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją dėl netinkamo Sutarties vykdymo, kurios atsakovė  netenkino.

6.       Ieškovės paaiškinimais, pagal Sutarties 1.3. punktą, atsakovė viso Sutartyje numatyto prekių kiekio galėjo neišpirkti tik dėl: a) pasikeitusių poreikių; b) pasikeitusių finansinių galimybių; c) nenumatytų aplinkybių. Ieškovė, remdamasi šalių ikisutartine komunikacija, sprendė, kad iki Sutarties sudarymo suderintas „preliminarus“ prekių kiekis atitiko visą Sutartimi nurodytą prekių kiekį (180 000 porų), kadangi jokių kitų išaiškinimų, koks yra atsakovės poreikis, atsakovė  ieškovei nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovės tvirtinimai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio  1 dalies 3 punktą ir 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 17.3. punktą, pirkimo dokumentuose ir Sutartyje buvo tinkamai nurodytas įsigyjamų prekių sąrašas, maksimalūs prekių kiekiai ir maksimali pirkimui skirtų lėšų suma, nereiškia, kad atsakovė turi teisę nepaisyti Sutarties šalių interesų pusiausvyros, ieškovės teisėtų lūkesčių, elementarių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Ieškovė pabrėžė, kad nepaisant to, jog atsakovė pirkimo sąlygose nustatė fiksuotą įkainį, o ieškovė negalėjo įtakoti Sutarties sąlygų, ją pasirašydama prisijungimo būdu, visgi ieškovė buvo pakankamai atidi ir atsakinga suderindama atsakovės poreikius dar iki Sutarties sudarymo, todėl negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti tokio esminio ir neprognozuojamo atsakovės poreikių pokyčio, tai yra daugiau negu 50 proc. Sutartyje nurodyto preliminaraus prekių kiekio neišpirkimo. 

7.       Ieškovė paaiškinimuose rėmėsi atsakovės pagal prieš tai buvusius laikotarpius apskaičiuotu prekių poreikiu, įtvirtintu atsakovės 2018 m. sausio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr.V-5, ir sprendė, kad atsakovės organizuoto viešojo pirkimo tikslas buvo visą tokį poreikį patenkinti su galima paklaida, kurią, kaip buvo nustatyta pačios atsakovės rengtoje Sutartyje, galėjo nulemti 1.3 punkte nurodyti veiksniai. Atsakovei Sutarties vykdymo eigoje vienašališkai nusprendus, kad poreikis sumažėjo daugiau nei 50 procentų, ieškovės nuomone, toks drastiškas pokytis, galėjo būti sąlygotas tik neeilinių aplinkybių. Tačiau Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė jokia forma neinformavo ieškovės apie aplinkybes, dėl kurių atsakovė nebeketina išpirkti viso ar bent didžiosios dalies prekių kiekio pagal prieš tai deklaruotus poreikius. Ieškovės paaiškinimais  buvo priešingai – šalys konstruktyviai komunikavo, ieškovės vadovui susisiekus telefonu atsakovė nuolatos tikindavo išpirksianti likusias prekes.

8.       Ieškovė paaiškinimuose akcentavo, kad pagal Sutarties 2.1. punktą, ji prekes atsakovei privalėjo pristatyti ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo užsakymo išsiuntimo dienos, išskirtiniais atvejais – netgi per 24 valandas nuo užsakymo išsiuntimo. Tokių sąlygų nustatymas ieškovei reiškė, kad ji, siekdama  tinkamai vykdyti Sutartį, visas prekes (ar bent didžiąją jų dalį) turėjo įsigyti iš anksto ir saugoti, kad galėtų įvykdyti Sutarties reikalavimus per Sutartyje nustatytus jų pristatymo terminus. Ieškovės vertinimu,  Sutarties sąlygos buvo sukonstruotos taip, kad tiekėjas  turi būti iš anksto įsigijęs visą prekių kiekį (kitu atveju tiekėjas tiesiog prisiimtų neproporcingas rizikas sulaukti sutartinių sankcijų ir nuostolių atlyginimo). Todėl  sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad Sutartimi išperkamų prekių kiekis atsakovei būtų iš anksto apibrėžtas ir kuo tikslesnis. Taigi, atsakovė, ilgą laikotarpį veikdama kaip ligoninė, gana tiksliai galėjo įvertinti savo poreikius įprastai bei nuolatinai naudojamai prekei – sterilioms chirurginėms pirštinėms pagal praėjusių laikotarpių poreikį, ką patvirtino ir atsakovės pateiktas 2018 m. sausio 3 d. atsakovės direktoriaus įsakymas Nr.V-5 „Dėl medicininių pirštinių normų tvirtinimo“, kuriame yra išdėstytos mėnesio sterilių pirštinių normos atitinkamiems ligoninės skyriams. Todėl Sutartyje nustatytas metinis prekių poreikis buvo pagrįstas ir laikytina, kad viešojo pirkimo tikslas ir buvo visą šį poreikį patenkinti su paklaida, kurią galėjo nulemti Sutarties 1.3 punkte išdėstyti veiksniai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vertinimu, Sutarties aiškinimas, laikantis pozicijos, kad atsakovė neturėjo pareigos išpirkti viso ar bent apytiksliai tokio kiekio be  nei vienos viso numatyto prekių kiekio neišpirkimo sąlygos, nurodytos Sutartyje, pagrindimo, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat suteikia atsakovei nepagrįsto pranašumo bei manipuliavimo galimybę aiškinant ir vykdant Sutartį atsakovei naudinga linkme, o tiekėjui neproporcingai užkraunama Sutarties vykdymo rizika.

9.       Ieškovės vertinimu, kadangi prekių neišpirkimas Sutartyje yra ribojamas konkrečiomis sąlygomis, kurių neegzistavimo atsakovė nepaneigė, atsakovė pažeidė savo pareigą išpirkti visas arba bent didžiąją dalį prekių ir tokiu neteisėtu neveikimu pažeidė Sutartį. Ieškovė reikalauja atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovei padarytą turtinę žalą, kurią sieja su neišpirktų prekių savikaina. Dublike ieškovė patikslino nuostolių dydį. Į atsakovės argumentus, kad ieškovė nėra patyrusi realios žalos, nes prekės yra pas ieškovę, kad ieškovė nesiima aktyvių veiksmų prekėms parduoti, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad ieškovė aktyviai ieško galimybių parduoti prekes ir sumažinti nuostolius, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, siūlo prekes privačioms medicinos įstaigoms, skelbia apie pardavimą savo internetinėje svetainėje. Tačiau ieškovė prekes iš gamintojo įsigijo sudėtingomis rinkos sąlygomis, kurios buvo susiformavusios COVID -19 pandemijos metu, kai dėl nustatytų ribojimų buvo sutrikdyta prekių gamyba ir tiekimas, o kainos buvo išaugusios 30-35 proc. Todėl dėl sąlyginai didelės ieškovės įsigytų prekių kainos, didelio neišpirktų prekių kiekio ir vis trumpėjančių jų tinkamumo naudoti terminų, bei dėl atsakovės poreikiams pritaikytų prekių techninių charakteristikų, yra ribojamos ieškovės galimybės konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, galinčiais pigiau pasiūlyti prekes, dėl ko ieškovei nepavyksta prekių parduoti. 

Atsakovų atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

10.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdyje ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo atsakovė ir jos atstovė paaiškino (toliau – ir atsakovės paaiškinimai, vertinimai ir kt.), kad atsakovė neturėjo pareigos išpirkti viso maksimalaus Sutartyje nustatyto prekių kiekio ir tai buvo išviešinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek Sutartyje. Atsakovės vertinimu, Sutarties objekto apibrėžimas atitinka Metodikos 17.3 punktą ir įprastinę perkančiųjų organizacijų praktiką tais atvejais, kai neįmanoma tiksliai nustatyti reikalingo prekių kiekio ir yra nustatomas tik maksimalus planuojamų įsigyti prekių kiekis. Atsakovė maksimalų pirkimu įsigyjamų prekių kiekį nustatė vadovaudamasi 2018 m. sausio 3d. direktoriaus įsakymu Nr. V-5 „Dėl medicininių pirštinių normų tvirtinimo“. Atsakovė remiasi Metodika ir tvirtina, kad pasirinko vieną iš leidžiamų ir teisėtų Metodikoje nustatytų kainodaros būdų, kai pirkimo objektas apibūdinamas tik maksimaliu kiekiu ar verte. Toks kainodaros būdas taikomas srityse, kuriose objektyviai neįmanoma nustatyti konkrečiai planuojamų įsigyti prekių kiekių,  šioms  sritims  priskiriama ir atsakovės vykdoma sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veikla. Atsakovė nurodytą  kainodaros būdą jau kurį laiką naudoja pirkdama jos veiklai reikalingas medicinines prekes, tokiu pat būdu prekes rinkoje perka ir kitos perkančiosios organizacijos. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neišpirko viso Sutartyje nurodytos preliminaraus prekių kiekio dėl poreikio nebuvimo. Atstovė patvirtino, kad Sutartyje nurodyto preliminaraus prekių kiekio neišpirkimas nėra susijęs su  prekių neatitikimu techninės specifikacijos reikalavimams.

11.       Atsakovės vertinimu, ieškovė pavėluotai kelia klausimus, kad yra pažeidžiama šalių teisių pusiausvyra, kai nustatomas tik maksimalus planuojamas įsigyti prekių kiekis, o įsigyjamų prekių apimtis priklauso tik nuo užsakovo, nes tai nustatančios pirkimo ir Sutarties sąlygos buvo tinkamai išviešintos, ieškovė jų neginčijo ir puikiai suprato, todėl savo rizika prisiėmė finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai dėl paprašyto finansavimo Sutarties vykdymui. Be to, ieškovė, būdama pakankamai rūpestinga ir protinga tiekėja, negalėjo turėti lūkesčio dėl maksimalaus prekių kiekio išpirkimo, nes tokios pareigos atsakovė neprisiėmė. Atitinkamai atsakovės veiksmai naudojant pirkimo dokumentuose ir Sutartyje teisėtai nustatyta galimybe neišpirkti viso preliminariai nustatyto maksimalaus prekių kiekio negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti veiksmai žalos atlyginimo sąlygų ir atsakovės civilinės atsakomybės kontekste.

12.       Atsakovės paaiškinimais, ieškovės apskaičiuotas žalos dydis nepagrįstas įrodymais, nes nėra įrodyti nuostolių apskaičiavimo lentelės elementai: prekių įsigijimo faktas, kaina, muito dydis, transportavimo kaštai, sandėliavimo kaštai, neaišku kodėl taikomas vėlesnis valiutos konvertavimo kursas, ieškovės žalai apskaičiuoti naudojamas prekių įkainis viršija Sutartyje nustatytą įkainį. Nors ieškovės dubliku patikslintas įkainis nebeviršijo Sutartyje nustatyto prekių įkainio, atsakovės nuomone, ši aplinkybė vis tiek nesudaro pagrindo spręsti, kad prašoma žala yra pagrįsta ir turi būti atlyginama.

13.       Atsakovės tvirtinimu,  ieškovė nepatyrė žalos, nes prekes turi savo nuosavybėje ir gali jas parduoti. Ieškovė privalo imtis visų priemonių mažinti arba iš viso eliminuoti žalą, į tai turi būti atsižvelgiama spendžiant dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į ieškovės dublike išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės veiksmų, siekiant parduoti prekes, atsakovė mano, kad esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė gali prekes parduoti ir žala nebeegzistuos. Kita vertus, atsakovės paaiškinimais, ieškovės veiksmai siekiant eliminuoti žalą ar ją sumažinti yra pernelyg vangūs.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

14.       Byloje nustatyta, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2021 m. balandžio 22 d. paskelbto atviro konkurso „Sterilios chirurginės pirštinės“, pirkimo Nr. 543185 (toliau – ir pirkimas) 1 dalies dėl pirkimo objekto „Vienkartinės sterilios chirurginės pirštinės be pudros“, dydžiai 6,0-9,0, 180 000 porų, laimėtoja buvo pripažinta UAB „Ortagama“, su kuria 2021 m. rugpjūčio 31 d. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės sudarė  Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP5-472/2021 dėl preliminaraus 180 000 porų vienkartinių sterilių chirurginių pirštinių kiekio pirkimo. 

15.       Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pirkime nustatydama preliminarų 12 mėnesių vienkartinių sterilių chirurginių pirštinių poreikį, atsakovė rėmėsi Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5, teismui pateiktu kartu su atsiliepimu, kuriuo buvo nustatytas  sterilių chirurginių pirštinių paskirstymas ligoninės skyriams vienam mėnesiui, iš viso per mėnesį visiems ligoninėms skyriams sudarantis 15 000 porų.

16.       Dar iki Sutarties pasirašymo, tai yra 2021 m. rugpjūčio 16 d.,  ieškovė, siekdama tinkamai pasiruošti būsimos Sutarties vykdymui, atsakovei išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo prašė informacijos apie tai, kokius pirštinių dydžius ir kiekius atsakovė tikisi gauti greičiausiai ir per kokį laiko tarpą nuo Sutarties pasirašymo bei koks turėtų būti pirštinių kiekų pasiskirstymas dydžiais visam 180 000 porų. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu laišku, atsakydama į ieškovės klausimus, be kita ko, nurodė orientacinį pirštinių poreikį pagal jų dydžius.

17.       Pagal ieškovės dublike sudarytos užsakytų prekių lentelės duomenis, kurių atsakovė neginčijo, nustatyta, kad, vykdant Sutartį, per 12 mėnesių, tai yra, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos,  atsakovė iš viso  užsakė  ir išpirko 87 600 porų pirštinių ir tai sudaro 48,66 proc. Sutartyje nurodyto prekių kiekio.

18.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu paštu siuntė atsakovei raginimus kuo skubiau pateikti užsakymus likusioms neišpirktoms prekėms. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu pranešė, kad neturi prievolės išpirkti maksimalaus prekių kiekio, nurodė, kad tiekiamos prekės neatitinka techninių reikalavimų, t. y. kad pakuotės yra sunkiai atidaromos, sunkiai plyšta, dėl to pažeidžiamas sterilumas su numatyta pakuotės atidarymo vieta, kas turėjo įtakos prekių naudojimui ligoninėje. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. rašte paneigė atsakovės nurodytus prekių neatitikimus techniniams reikalavimams. Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovės rašte nurodyti prekių neatitikimai techniniams reikalavimams nesusiję su viso Sutartyje nurodyto preliminaraus prekių kiekio neišpirkimu. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu patvirtino savo poziciją dėl jos pareigos išpirkti visą Sutartyje nurodytą preliminarų prekių kiekį nebuvimo. Atsakovė netenkino ieškovės pretenzijos dėl patirtų nuostolių, atsakovei neišpirkus viso Sutartyje nurodyto preliminaraus prekių kiekio, atlyginimo.

19.       Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties aiškinimo ir atsakovės prievolės atlyginti ieškovės nuostolius, kilusius dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo.

20.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė dėl savo kaltės netinkamai vykdė Sutartį, nesąžiningai ir savo naudai aiškino jos sąlygas ir dėl to neišpirko viso Sutartyje nurodyto prekių kiekio, kas nulėmė, kad ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro pagal Sutartį neišpirktų prekių savikaina. Atsakovė tvirtina, kad pagal Sutarties sąlygas, jai nekilo prievolė išpirkti visą Sutartyje nurodytą maksimalų prekių kiekį, todėl šio kiekio prekių neišpirkimas negali būti kvalifikuojamas Sutarties pažeidimu.

21.       Sprendžiant šalių ginčą, teisiškai reikšmingas Sutarties sąlygų aiškinimas nustatant, ar atsakovė turėjo prievolę išpirkti visą Sutartyje nurodytą prekių kiekį. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, viešojo pirkimo sutarties nuostatos kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis Civilinio Kodekso (toliau - ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir jas aiškinančia teismų praktika, atsižvelgiant ir į viešųjų pirkimų reglamentavimo ypatumus.

22.       Ginčui aktualiame Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad perkamos prekės yra nurodytos Sutarties priede. Sutarties priede nurodyta, kad perkamos prekės – tai vienkartinės sterilios chirurginės pirštinės be pudros, dydžiai 6,0 – 9,0, jų maksimalus kiekis – 180 000 porų, bendra kaina su PVM 64 206 Eur. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Sutarties priede nurodyti preliminarūs 12 mėnesių prekių kiekiai gali kisti, keičiantis perkančiosios organizacijos poreikiams ar finansinėms galimybėms, tačiau nustatyti kiekiai negali būti viršijami. Prekės bus užsakomos dalimis, pagal perkančiosios organizacijos poreikį visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Perkančioji organizacija dėl nenumatytų aplinkybių pasilieka teisę neišpirkti viso Sutarties priede numatyto preliminaraus prekių kiekio.

23.       Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad prekės bus užsakomos dalimis visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Pirkėjas prekes užsako raštu arba elektroniniu paštu. Prekes pardavėjas pristato pirkėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo išsiuntimo dienos, išskirtiniais atvejais prekės turi būti pateikiamos per 24 valandas nuo užsakymo išsiuntimo.

24.       Pagal Sutarties sąlygas, Sutarties priede nurodytas preliminarus išperkamas prekių kiekis negali būti viršytas, tačiau jis gali keistis Sutartyje konkrečiai aptartais atvejais, tai yra, jeigu pasikeitė atsakovės poreikis, ar jeigu pasikeitė jos finansinės galimybės. Taip pat atsakovė gali neišpirkti viso Sutarties priede numatyto preliminaraus prekių kiekio, jeigu atsirado nenumatytų aplinkybių. Taigi, pažodžiui aiškinant Sutarties sąlygų turinį, daroma išvada, kad atsakovė gali neišpirkti viso Sutartyje nurodyto prekių kiekio tik Sutartyje įvardintais atvejais, tai yra: pasikeitus atsakovės poreikiams, pasikeitus atsakovės finansinėms galimybėms ir dėl nenumatytų aplinkybių.

25.       Iš Sutarties 1.3 ir 2.1 punktuose įvirtintų nuostatų, nustatančių prekių pristatymo tvarką bei terminus, matyti, kad prekės bus užsakomos dalimis visą Sutarties vykdymo laikotarpį, tačiau užsakymų dažnumas ir atskirais užsakymais užsakomų prekių kiekis Sutartyje nėra apibrėžtas, o prekių pristatymo terminai nustatyti tokie, kad prekės turi būti pristatytos ne vėliau kaip per 5 dienas arba net per 24 valandas nuo užsakymo išsiuntimo.

26.       Prieš tai nurodytas Sutarties sąlygų konstravimas, kai nėra nėra numatytas nei pirkėjo užsakymų periodiškumas, nei kiekvienu užsakymu užsakomų prekių kiekis, o prekių pristatymo terminas yra pakankamai trumpas, tik 5 darbo dienos, arba netgi tik viena para, teismo vertinimu, rūpestingam ir atidžiam pardavėjui, siekiančiam būti pasiruošusiam per Sutartyje nustatytus terminus pristatyti atsakovei prekes ir tinkamai vykdyti sutartį, lemia būtinumą visas prekes ar didžiąją jų dalį įsigyti iš karto ir jas  sandėliuoti, kad prekės  galėtų būti pristatytos per 5 darbo dienas ar net 24 valandas. Priešingu atveju, pardavėjas rizikuotų pažeisti Sutartyje nustatytus prekių pristatymo terminus, tai yra rizikuotų pažeisti Sutartį ir būti patrauktas civilinėn atsakomybėn. Pirkėjui neįsigijus prekių iš karto  ir dėl to kaskart vėluojant pristatyti užsakymus arba jų tiesiog nepristatant pagal pateiktus užsakymus, formaliai pagal Sutartį būtų laikoma, kad jis pažeidžia Sutarties sąlygas, ir galimai jam būtų pritaikyta civilinė atsakomybė pagal Sutarties 5.3 punktą - netesybos, nuostolių atlyginimas, pagal 8.1.3 punktą - Sutarties nutraukimas, kai kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus.

27.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 21 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Dėl 25 ir 26 punktuose aptartų Sutarties sąlygų konstravimo, ekonominės jų logikos Sutarties tinkamas vykdymas būtų galimas tik pardavėjui savo lėšomis iškart įsigijus prekes, kad bet kuriuo metu pirkėjui pateikus užsakymą, pardavėjas  būtų pajėgus bet kokios apimties užsakymą įvykdyti per 5 darbo dienas arba per tą pačią parą. Taigi, būtent aptartas Sutarties sąlygų konstravimas, o ne pačios ieškovės pasirinkimas, nulėmė, kad ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti Sutartį, turėjo įsigyti visą ar bent didžiąją dalį Sutartyje nurodyto prekių kiekio. Todėl, aiškinant Sutartį daroma išvada, jog sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad Sutartimi išperkamų prekių kiekis atsakovei būtų iš anksto apibrėžtas ir kuo tikslesnis. Dėl to, teismo vertinimu, Sutarties 1.3 punktas, kuriame numatyta, kad atsakovė gali neišpirkti viso Sutartyje numatyto prekių kiekio, turi būti aiškinamas kaip tam tikros prekių kiekio paklaidos atsiradimo po Sutarties sudarymo galimybė, o pagal Sutarties 1.3 punkto sąlygos aiškinimą, viso Sutarties priede numatyto preliminaraus prekių kiekio neišpirkti pirkėjas galėjo tik dėl nenumatytų aplinkybių.

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovė remiasi tuo, kad pirkime ji nustatė fiksuoto įkainio kainodaros būdą, todėl, laikydamasi 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.3. punkto nuostatų, pirkimo dokumentuose nurodė maksimalų išperkamų prekių kiekį ir maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą. Atsakovė tvirtina, kad ji vykdo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklą, kurioje objektyviai negalima nustatyti konkrečių planuojamų įsigyti medicinos paskirties prekių kiekio, todėl Sutartyje yra numatytas preliminarus prekių kiekis ir ji neprivalo išpirkti viso maksimalaus Sutarties priede nurodyto prekių kiekio

30.       Pasisakant dėl atsakovės pozicijos, kad ji neprivalo išpirkti viso maksimalaus Sutarties priede nurodyto prekių kiekio, pirmiausia, svarbu yra tai, kad, nors atsakovės pasirinkta kainodara ir įsigyjamo prekių kiekio Sutartyje nustatymas nurodant maksimalius dydžius pagal teisės aktus yra leistinas, tačiau, vykdant Sutartį turi būti paisoma šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, kainodaros taisyklės neturi sudaryti sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad Sutartyje nurodydama išperkamą maksimalų prekių kiekį atsakovė turėjo pareigą pakankamai tiksliai prognozuoti, atsakingai  įvertinti  ir remtis   reikalingų įsigyti prekių kiekiu  pagal  atsakovės veiklos praktiką, praėjusių metų statistiką ir kitus aktualius bei pagrįstus duomenis. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė patvirtino, kad preliminarų pirkime įsigyjamų prekių kiekį ji nustatė vadovaudamasi 2018 m. sausio 3 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-5 „Medicininių pirštinių normų tvirtinimo“ patvirtintais medicininių pirštinių išdavimo iš vaistinės normų paskirstymo mėnesiais kiekiais, pagal kuriuos sterilių chirurginių pirštinių vieno mėnesio norma bendrai visiems ligoninės skyriams siekė 15 000 porų, kas per metus sudaro 180 000 porų pirštinių. Taigi, atsižvelgiant į prieš tai aptartą Sutarties sąlygų konstravimą taip, kad ieškovė privalėjo iš karto įsigyti visą arba didžiąją dalį Sutartyje nurodyto prekių kiekio, ir atsakovės pareigos atsakingai, remiantis statistika ir kitais duomenimis prognozuoti viešojo pirkimo sutartyje nurodytą įsigyjamų prekių kiekį, daroma išvada, kad tik po Sutarties sudarymo, tai yra jos vykdymo procese, ir tik įvykus Sutarties 1.3 punkte numatytoms sąlygoms atsakovė galėjo neišpirkti Sutartyje nurodyto prekių kiekio didžiosios dalies. Priešingas aiškinimas reikštų, kad pirkimo dokumentai ir Sutarties sąlygos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir šio įstatymo 35 straipsnio 4 daliai.

31.       Viešųjų pirkimų tarnybos, pagal kompetenciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnis) teikiančios Viešųjų pirkimų įstatymo  taikymo ir įgyvendinimo metodinę pagalbą, rekomendacijas ir gaires, išaiškinimais, tuo atveju, kai nei pirkimo sąlygose, nei pirkimo sutartyje nėra preliminaraus prekių kiekio apibrėžimo, atsiranda tam tikras teisinis neapibrėžtumas, kas neabejotinai nedera su skaidrumo, nediskriminavimo principais, įtvirtintais  Viešųjų pirkimų įstatymo  17 straipsnio 1 dalyje. Todėl, kai pirkimo dokumentuose nėra tikslaus preliminaraus kiekio apibrėžimo, o viešojo pirkimo sutartyje nurodoma, kad perkamas prekių kiekis yra preliminarus, perkančioji organizacija turėtų įvardinti (apibrėžti) šio kiekio minimalią ir maksimalią ribas, kurios bet kuriuo atveju nuo planuojamo įsigyti kiekio neturėtų skirtis iš esmės, tai yra daugiau kaip trečdaliu (žr., https: //klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016427699-87-straipsnis-Pirkimo-sutarties-turinys). 

32.       Nagrinėjamu atveju  pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nėra apibrėžtas preliminarus prekių kiekis, nėra nustatyta šio kiekio minimali riba, todėl, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tuomet, kai perkamų paslaugų, o šiuo atveju - prekių apimtis nebuvo aiškiai suformuluota ir ginčo šalys šiuo aspektu sudarė ydingą sutartį, ji negali būti aiškinama tik vienos šalies naudai, kaip savaime suteikianti prioritetą vienos ar kitos šalies pozicijai (2013 m. gruodžio 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Kas šioje byloje nagrinėjamu atveju teismui aiškinant Sutartį šalių interesų pusiausvyros bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą, kad  atsakovės išperkamas prekių kiekis neturėjo iš esmės skirtis nuo Sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio ir, remiantis prieš tai (sprendimo 31 punkte) aptarta nuostata,  spręsti,  kad atsakovė, net ir atsižvelgdama į Sutarties 1. 3 punkte nustatytų sąlygų, susijusių su jos poreikiu prekėms pasikeitimu ar finansinių galimybių sumažėjimu,  atsiradimą po Sutarties sudarymo,  išpirkdama prekes, visgi turėjo vadovautis didžiosios dalies (apie 70 proc.) prekių išpirkimo būtinumu ir tik esant radikaliam, esminiam bei visiškai nenumatytam poreikių prekėms sumažėjimui ar finansinių galimybių pasikeitimui, neišpirkti didžiosios dalies Sutartyje numatyto prekių kiekio.

33.       Prieš tai aptartas Sutarties aiškinimas, pagal kurį atsakovė turėjo siekti išpirkti didžiąją Sutartyje nurodyto prekių kiekio dalį, reiškia, kad ir ieškovė, atsižvelgdama į Sutartyje įtvirtiną perkamų prekių kiekio nustatymo būdą ir būdama apdairi bei rūpestinga, turėjo ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog preliminarus išperkamų prekių kiekis svyruos. Ieškinyje ieškovė pripažino, kad  jai buvo žinomas Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas dėl neviršijimo vieno trečdalio galimos paklaidos tarp perkančiosios organizacijos planuojamo įsigyti prekių kiekio maksimalios ir minimalios ribos (žr., ieškinio 5 punktas Dėl sąvokos „preliminarus kiekis“), todėl yra logiška, kad ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, jog jai tenka tam tikra proporcinga Sutarties vykdymo rizika. Aplinkybė, kad ieškovė tokios rizikos tikėjosi nustatyta ir iš jos 2022 m. rugpjūčio 22 d. Pranešimo atsakovei, reikalaujant likusių neišpirktų  prekių užsakymo ir išpirkimo,  kuriame ieškovė nurodė, jog pirkėjas pagal sudarytą Sutartį per metus turi užsakyti ir nupirkti ne mažiau kaip 70 procentų viso Sutarties priede numatyto metinio prekių kiekio, tai yra ne mažiau kaip 126 000 porų. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad ji  dar iki Sutarties sudarymo su atsakove  apsikeisdama elektroniniais laiškais išsiaiškino ir turėjo pagrįstą lūkestį, jog  realus atsakovės poreikis perkamoms prekėms yra visas maksimalus Sutartyje nurodytas prekių kiekis. Tokios ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtino jos nurodomo 2021m. rugpjūčio 16 d. – 2021m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu  vykusio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad ieškovė tiesiogiai nėra uždavusi klausimo dėl atsakovės realaus pirštinių poreikio, o atsakovė tik pateikė informaciją apie  orientacinį pirštinių dydžių pasiskirstymą.

34.       Iš byloje nustatytų Sutarties vykdymo aplinkybių (sprendimo 17 punktas), nustatyta, kad atsakovė prekių užsakymus teikė retai, didesni užsakymai buvo pradėti teikti tik Sutarties vykdymo pabaigoje, ieškovei raštu paraginus išpirkti Sutartyje numatytą prekių kiekį. Byloje nėra duomenų, jog Sutarties vykdymo metu ieškovei buvo suteikta informacija, kad po Sutarties sudarymo taip radikaliai ir iš anksto visiškai nenumatytai keitėsi atsakovės poreikiai ar finansinės galimybės ir dėl to atsakovė nebeturėjo galimybių išpirkti daugiau 50 procentų viso Sutartyje numatyto prekių kiekio. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo vykdant Sutartį principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Todėl, spręstina, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė netinkamai vykdė iš sutartinių santykių kylančią pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi.

35.       Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamam ginčui išspręsti aspektu išanalizavus konkrečios 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarp šalių sudarytos Sutarties aktualių sąlygų turinį, jos sąlygų sukonstravimą, šalių tarpusavio įsipareigojimų ryšį, jų elgesį Sutarties vykdymo metu, vadovaujantis Sutarties šalių interesų pusiausvyros, bendradarbiavimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, kasacinio teismo išaiškinimais, Viešųjų pirkimų tarnybos pagal kompetenciją pateiktais Viešojo pirkimo įstatymo komentarais, sprendžiama, kad pagal Sutartį atsakovė galėjo neišpirkti tam tikros neesminės dalies (apie 30 proc.) Sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio tik esant Sutarties 1.3 punkte numatytoms sąlygoms (viso Sutartyje numatyto preliminaraus prekių kiekio atsakovė turėjo teisę neišpirkti tik dėl nenumatytų aplinkybių), o išpirkdama mažiau kaip 70 proc. Sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio (tai yra neišpirdama didžiosios dalies) privalėjo ne tik, vykdydama įstatyme įtvirtintą bendradarbiavimo su kita Sutarties šalimi pareigą, apie tai, kad neišpirks daugiau kaip 50 procentų Sutartyje numatyto prekių kiekio, savalaikiai informuoti ieškovę, bet ir šioje byloje įrodyti, kad po Sutarties sudarymo taip radikaliai, esminiai ir iš anksto visiškai nenumatytai keitėsi atsakovės poreikiai ar finansinės galimybės, jog dėl to atsakovė nebeturėjo jokių galimybių išpirkti didžiosios Sutartyje numatyto prekių kiekio dalies.

36.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad prekes Sutarties vykdymo metu užsakinėjo ir pirko pagal faktinį poreikį, kas leidžia manyti,  jog  atsakovės poreikis prekėms buvo mažesnis, negu Sutartyje nurodytas maksimalus 180 000 porų pirštinių. Tačiau atsakovė neįrodė, kad  po Sutarties sudarymo taip radikaliai, esminiai ir iš anksto visiškai nenumatytai keitėsi atsakovės poreikiai, kad ji nebegalėjo išpirkti  didžiosios dalies Sutartyje numatyto prekių kiekio.

37.       Apie atsakovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte „Dėl sutarties vykdymo“ kaip turėjusią įtakos prekių pagal Sutartį neišpirkimui nurodytą priežastį dėl pirštinių pakuočių techninių neatitikimų (šios nutarties 18 punktas), nepasisakoma, nes atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje šia priežastimi nesirėmė. Taip pat teismas nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su pačios atsakovės kitų sutarčių, kuriose buvo nustatytas maksimalus išperkamų prekių kiekis, vykdymo praktika ir kitose sveikatos priežiūros įstaigų sudarytose sutartyse taikomais kainodaros būdais, nes jie nesusiję su nagrinėjamu ginču.

38.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Nagrinėjamu atveju, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu Sutarties vykdymu (neteisėtu neveikimu): atsakovė pažeidė savo pareigą išpirkti didžiają dalį prekių, ji vykdama Sutartį nebedradarbiavo su ieškove, savalaikiai neteikė informacijos, kad išpirks mažiau negu 50 proc. Sutartyje numatyto prekių kiekio ir dėl šio neteisėto neveikimo ieškovė patyrė nuostolius.

39.       Atsakovė suprato arba turėjo suprasti, kad Sutarties sąlygos buvo sukonstruotos taip, jog ieškovė užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą galėjo tik iš karto įsigydama visą ar didžiąją dalį Sutartyje nurodyto prekių kiekio, todėl atsakovė, nevydydama Sutartyje įtvirtintos pareigos išpirkti didžąją dalį prekių, nebendradarbiaudama su ieškove ir jai savalaikiai nesuteikdama jokios informacijos apie pakankamai didelius pokyčius išperkant prekes, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl yra kalta dėl ieškovės patirtų nuostolių.

40.       Patirtus nuostolius ieškovė sieja su išlaidomis, jos patirtomis įsigyjant atsakovės neišpirktas prekes, kurios jai būtų buvusios kompensuotos atsakovei įvykdžius Sutartį ir gavus atsiskaitymą už pagal Sutartį parduotas prekes. O Sutarties vykdymo metu atsakovei nebedradarbiavus su ieškove ir savalaikiai beveik iki pat Sutarties termino pasibaigimo nepranešus ieškovei apie tai, kad neišpirks didžiosios Sutartyje nurodyto prekių kiekio dalies, ieškovė viso Sutarties galiojimo laikotarpiu privalėjo užtikrinti, kad bet kuriuo metu atsakovei pateikus užsakymą, ieškovė  būtų pajėgi bet kokios apimties užsakymą įvykdyti per 5 darbo dienas arba per tą pačią parą, todėl prarado galimybę sumažinti nuostolius, nes tuo metu, kai buvo palankesnės sąlygos, negalėjo realizuoti Sutarties vykdymui saugomų prekių.

41.       Įrodinėdama nuostolių dydį, ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškovės patirtas išlaidas įsigyjant Sutarties vykdymui reikalingas prekes, o patirtų nustolių lentelėje įvardijo išlaidas, sudarančias prekės vieneto (pirštinių poros) savikainą, kuri yra 0,3323 Eur be PVM. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirkime pateiktame pasiūlyme ieškovė buvo nurodžiusi 0,3397 Eur be PVM vienos pirštinių poros įkainį, už kurį atsakovė ir nupirko 48,66 proc. Sutartyje nurodyto prekių kiekio. Nors ieškovė nepateikė visų lentelėje nurodyto prekės vieneto savikainą (tiesiogines išlaidas) sudarančių išlaidų dalių faktą patvirtinčių dokumentų, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, jog prašomi priteisti nuostoliai neviršija prekės vieneto (pirštinių poros) įkainio, kuris ieškovei būtų buvęs sumokėtas, jeigu atsakovė tinkamai vykdydama Sutartį, būtų prekes nupirkusi ir už jas atsiskaičiusi, teismo vertinimu, nuostolių, kurių ieškovė nebūtų patyrusi atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, faktas ir 0,3323 Eur be PVM už kiekvieną neteisėtai neišpirktą pirštinių porą nuostolių dydis byloje pateiktais duomenimis yra įrodytas.

42.       Pagal šioje byloje teismo pateiktą Sutarties aiškinimą, atsakovė turėjo pareigą išpirkti didžiąją dalį (70 proc.) Sutartyje nurodyto prekių kiekio, todėl atsakovei išpirkus 48,66 proc. prekių kiekio, ieškovei atlygintini nuostoliai, sudarantys 21,34 proc. neišpirkto prekių kiekio, kurių suma yra 12 762,4 Eur. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė iki šiol tebeturi nuosavybėje neišpirktas prekes, todėl, esant nepasibaigus prekių tinkamumo naudoti terminui ir egzistuojant galimybei bent dalį jų parduoti, nuostolių dydis mažintinas. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kurių atsakovė neginčijo, tai yra, į tai, kad ieškovė  prekes iš gamintojo įsigijo sudėtingomis rinkos sąlygomis, kurios buvo susiformavusios COVID-19 pandemijos metu, kai dėl nustatytų ribojimų buvo sutrikdyta prekių gamyba ir tiekimas, o kainos buvo išaugusios 30-35 proc., į tai, kad ieškovę atstovaujantis jos vadovas,  teismo posėdyje paaiškino, jog  šiuo metu sterilių chirurginių pirštinių rinkos kaina yra  gerokai mažesnė, labiau tikėtina, kad už 0,3323 Eur be PVM vienos pirštinių poros savikainą ieškovei parduoti prekes nepavyks. Tačiau vis dar egzistuoja galimybė prekes ar jų dalį parduoti už mažesnę kainą ir taip sumažinti patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas mažina priteistinų  nuostolių dydį iki 10700 Eur.

43.       Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas tenkinamas iš dalies ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra viešoji biudžetinė įstaiga, todėl negali būti laikoma nei verslininke, nei privačiu juridiniu asmeniu, ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

44.       Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų (35 proc.) ir atmestų  (65 proc.) reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45.       Pagal byloje esančius duomenis ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 715 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti; 3 025 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 3740 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos  nesiekė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ( toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovės priteistinas 1058,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Taip pat ieškovei priteistina 250,25 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalis.

46.       Atsakovė patyrė 8 361,70 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtos išlaidos ieškinio analizei ir atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Už tripliko parengimą atsakovės patirta išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalią 2698,50 Eur sumą.  Už prašymą dėl nuotolinio teismo posėdžio parengimo (0,5val) atsakovės patirta išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalią 89,95 Eur sumą; už advokato padėjėjos pasiruošimą teismo posėdžiui (5 val.) ir dalyvavimą teismo posėdyje (posėdžio trukmė – 2 val.) ieškovės patirta suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalią 1064,16 Eur sumą. Iš viso pagal Rekomendacijas apskaičiuota išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo suma sudaro 7894,61 Eur. Tačiau atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo labai sudėtinga, byloje sprendžiami teisiniai klausimai (sutarties aiškinimas, nuostolių atlyginimas) nėra nauji ir nereikalauja specialių žinių, į tai, kad ginčo suma nebuvo didelė, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas mažina apskaičiuotą atsakovei teiktos advokato pagalbos išlaidų atlyginimo dydį iki 5 800 Eur ir proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovei iš ieškovės priteisia 3 770 Eur.

47.       Ieškovei ir atsakovei vienai iš kitos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos įskaitomos (CPK 272 straipsnio 1 dalis) ir galutinai atsakovei iš ieškovės priteisiamas 2461 Eur išlaidų  atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Ortogama“, j.a.k. 302540418, iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, j.a.k., 191340120, 10 700 (dešimties tūkstančių septynių  šimtų) Eur nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovei UAB „Ortogama“, j.a.k. 302540418, iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, j.a.k., 191340120, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą 10 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ortogama“, j.a.k. 302540418, atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei, j.a.k., 191340120, 2461(dviejų  tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt vieno) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                 Dalia Pranckienė