Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09472-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 8 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B. (buvusi S.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo V. S. 100 000 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-03-02 paskolino atsakovui 50 000 Lt, išduodant neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Be to, pagal antrąjį 2010-01-15 neprotestuotiną paprastąjį vekselį atsakovui taip pat buvo paskolinta 50 000 Lt suma. Abu vekseliai išrašyti nenustatant apmokėjimo termino. Atsakovui geranoriškai nesutinkant apmokėti vekseliuose nurodytų įsiskolinimų, ieškovas kreipėsi į notarę R. V., tačiau pastaroji 2013-02-01 nutarimu Nr. B-21 atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi yra praleistas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 36 straipsnio 1 punkte nurodytas vienerių metų vekselio pateikimo apmokėti terminas. Remiantis tuo, ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt įsiskolinimą pagal pasirašytus vekselius, kadangi į pranešimus atsakovas nereagavo, geranoriškai prisiimtos prievolės nevykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovas padavė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog sumokėjo pinigus pagal vekselius, todėl ieškovas grąžino atsakovui vekselių originalus, kuriuos atsakovas saugojo įmonės buhalterijoje. Ieškovo sutuoktinė, kaip įmonės darbuotoja, pasiėmė iš buhalterijos vekselio originalus ir pasišalino iš darbo. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2009-03-02 ir 2010-01-15 paprastuosius vekselius negaliojančiais. Nurodė, kad ieškovo pateikti vekseliai neatitinka įstatymo reikalavimų. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad paskolinių santykių buvimo neneigia pats atsakovas. Be to, tokių santykių buvimą patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo medžiagoje esantys duomenys. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu paliktas nepakeistas 2013 m. kovo 26 d. preliminarus teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo V. S. ieškovo V. Š. naudai pagal 2009-03-02 ir 2010-01-15 datuotus neprotestuotinus vekselius priteista 100 000 litų. Atsakovo V. S. priešieškinis dėl 2009-03-02 ir 2010-01-15 paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais atmestas nustačius, kad, nors vekseliai ir nebuvo per vienerius metus nuo jų išrašymo dienos pateikti apmokėti, tačiau savaime tai nereiškia, kad vekseliai yra negaliojantys, bei nepasitvirtinus faktui, jog vekseliai buvo sudaryti dėl apgaulės. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovo sutuoktinė galėjo paimti vekselio originalus iš UAB „Izoterikos sala“, nes įrodymų, jog ieškovo sutuoktinė galėjo prieiti prie įmonės buhalterinių dokumentų, į bylą nepateikta. Konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog paskolą grąžino, tačiau atsakovas pakvitavimo apie grąžintą skolą nepateikė. Be to, skolos dokumentai (vekseliai) atsakovui nebuvo grąžinti ir jais disponuoja ieškovas. Kitų, netiesioginių, duomenų, kad atsakovas būtų turėjęs 100 000 Lt sumą ir ją perdavęs ieškovui kaip paskolos grąžinimą, į bylą nepateikta. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog pasiskolintą pinigų sumą ieškovui grąžino. Kadangi paskola nebuvo grąžinta po ieškovo pareikalavimo, preliminariu teismo sprendimu negrąžinta paskola buvo pagrįstai priteista iš atsakovo. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo naikinti preliminarų teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimus atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį. Taip pat atsakovas prašo pripažinti, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti būtinas žodinis nagrinėjimas ir šį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog paskolą grąžino ir liko skolingas ieškovui neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra paremta teismo spėjimais ir prielaidomis. Teismas netinkamai taikė teisės normas dėl prievolių pradžios, pabaigos ir įvykdymo, kadangi laikė, kad ieškovo V. Š. vekselių originalų grąžinimas skolininkui V. S. nereiškia prievolės pabaigos.
2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovui pagal teismui pateiktus vekselius buvo suteiktos paskolos 100 000 Lt sumai. Teismas nenustatė ir nenurodė sprendime, kada, kokiomis aplinkybėmis vyko faktiniai skoliniai veiksmai tarp šalių, kada buvo suteikiamos paskolos, todėl teismo sprendime laikydamas, kad V. Š. įrodė, kad suteikė pagal ginčijamus vekselius paskolas, suteikė privilegiją ieškovui vien tik dėl to, kad ieškovas neva turėjo galimybę suteikti paskolas. Teismas netinkamai taikė LR CPK 177 str., 182 str.
3. Teismo sprendimo išvada, kad vekselių kopijų pateikimas mokesčių inspekcijai ir vekselių perrašymas, liudytojų paaiškinimai apie egzistavusius tarp šalių paskolinius santykius ir mokesčių inspekcijos 2012-09-11 ir 2012-09-20 V. Š. operatyvaus patikrinimo medžiaga patvirtina, kad vekselių perrašymo metu skola V. Š. nebuvo grąžinta, yra teismo prielaidos ir spėjimai dėl šalis siejusių santykių. Vekselius ieškovas apeliantui grąžino, nes jie jau seniai buvo atsiskaitę ir vekselių surašymas buvo reikalingas tuomet, kai vyko V. S. ir J. S. ištuokos byla, kuomet pagal J. S. skundus buvo atliekamas mokestinis patikrinimas ir reikėjo pateikti dokumentus apie iki šių patikrinimų egzistavusius šalių santykius.
4. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis sąlygomis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, todėl, teismas turėjo vertinti visų proceso šalių (ieškovo V. Š., atsakovo V. S., jo buvusios sutuoktinės J. S.) ketinimus ir elgesį.
5. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ne vienas iš liudytojų nepatvirtino paskolintų pinigų ieškovui grąžinimą, nes teismas ignoravo faktą, kad vekseliai atsakovui V. S. buvo grąžinti ir laikomi jo darbovietėje, o šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai.
Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, atskleidė bylos esmę, įrodymus vertino tinkamai, kompleksiškai, todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nėra LR CPK 329 str., 330 str., numatytų sprendimo panaikinimo pagrindų.
2. CPK 178 str. įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl aplinkybes, kuriomis remiasi (skolos grąžinimo faktą), turėjo įrodyti apeliantas V. S., tačiau jis to nepadarė.
3. Apeliantas nenurodo tinkamų motyvų, sudarančių LR CPK 329 str. 1 d. nustatytą pagrindą sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo.
4. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovas paskolino atsakovui 100 000 Lt, o paskolos teisiniai santykiai įforminti vekseliais, be to, paskolinių santykių buvimą tarp ieškovo ir atsakovo patvirtino visi apklausti liudytojai byloje bei VMI inspekcijos 2012- 09-11 – 2012-09-20 atliktas V. Š. operatyvus patikrinimas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atsižvelgia į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.) bei į tai, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Atsakovas, pateikdamas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad tikslinga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas, tačiau atsakovas jokių motyvų nenurodė, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad atsakovas negrąžino ieškovui paskolos, grindė tuo, kad atsakovas paskolos grąžinimo faktą įrodinėja tik paaiškinimu, kad kitų įrodymų byloje nepateikė, taip pat nustatytu faktu, kad skolos dokumentai - vekseliai atsakovui nebuvo grąžinti. Atsakovas teigia, kad ieškovas jam grąžino vekselių originalus, tačiau nenurodo, kokiais įrodymais pagrindžia šį faktą. Teismo sprendime nėra išvados, kad ieškovo vekselių originalų grąžinimas skolininkui nereiškia prievolės įvykdymo. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl paskolos negrąžinimo fakto. Tai, kad atsakovas turėjo galimybę grąžinti ieškovui 100 000 Lt, t.y. disponavo tokia pinigų suma laikotarpiu, kuriuo nurodo atsakovas grąžinęs ieškovui pinigus, atsakovas turėjo įrodyti, nes kitų įrodymų, išskyrus jo paties paaiškinimą, byloje nepateikta. Pripažintina, kad atsakovo paaiškinimai, kad jis, grąžinęs skolą, paskolos dokumentus - vekselius laikė kitiems asmenims prieinamoje vietoje, nenurodymas aplinkybių, kokiu tikslu jis saugojo vekselius, kuriuose, grąžinęs pinigus, pagal jo paaiškinimą, nepareikalavo , kad ieškovas patvirtintų parašu pinigų gavimo faktą, vertintini kritiškai, nes iš asmens, kuris skolinasi pakankamai didelę sumą pinigų, reikalaujama atidaus ir rūpestingo elgesio. Atsakovo paaiškinimai dėl vekselio praradimo aplinkybių nėra įtikinami, todėl teismas pagrįstai priėmė ieškovo paaiškinimus, kurie buvo paremti ir kitais įrodymais – vekselių buvimu pas paskolos davėją. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, atsakovui nenurodžius argumentų, kuriais remiantis teismas turėjo atmesti ieškovo paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus-vekselius, o priimti jo paaiškinimus, darytina išvada, kad buvo tinkami taikytos įrodymų vertinimo taisyklės byloje.
Priešieškinio reikalavimą atsakovas grindė aplinkybe, kad vekselių surašymas buvo reikalingas tuomet, kai vyko atsakovo ir jo žmonos ištuokos byla, kad vekseliai buvo reikalingi atliekant mokestinį patikrinimą, kad vekseliai buvo surašyti dėl apgaulės. Kuo pasireiškė ieškovo apgaulė atsakovo atžvilgiu atsakovas nenurodė, todėl daryti išvadą, kad vekseliai pripažintini negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas neturėjo pagrindo. Priešieškininiame pareiškime ( b.l.43-44) nebuvo nurodyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovas apgavo atsakovą, gaudamas iš jo 2009-03-02 ir 2010-01-15 išrašytus neprotestuotinus vekselius, todėl atsakovo apgaulės faktas negalėjo būti nustatytas byloje.
Kiti apeliacinio skundo argumentai i nėra reikšmingi byloje, todėl teismas nenurodo motyvų dėl nepagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė