Civilinė byla Nr. 2YT-2882-772-2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00571-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2.;
(S)
2.4.2.7.; 2.3.2.10.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,
posėdžio sekretorė Ona Baronienė,
dalyvaujant ieškovei Jadvygai B. Ž. ir jos atstovui adv. G. Armanavičiui, neatvykus suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. Ž. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ (toliau – TB).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja J. B. Ž. prašė teismo nustatyti, kad jos prašyme nurodyta nekilnojamųjų daiktų dalis yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi šis juridinę reikšmę turintis faktas, jai kaip šių daiktų dalies valdytojai ir savininkei sukelia teisines pasekmes. Pareiškėja prašyme nurodė šiuo motyvus.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. Ž.. gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) m. jiems gimė sūnus A. Ž., (duomenys neskelbtini) m. gimė R. Ž. ir (duomenys neskelbtini) m. gimė S. Ž.. 1976-10-21 pareiškėja iš asmeninių lėšų už 6000 rub. pirko 1/2 dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. Pareiškėja tada dirbo (duomenys neskelbtini) fabrike „M.“, laikė gyvulius, kelis metus taupė pinigus, jiems pragyventi ir taupyti padėjo jos tėvai. V. Ž. niekur nedirbo, sirgo psichine liga, buvo agresyvus, turėjo invalidumo 3 gr., gaudavo nedidelę pensiją ir prie pinigų taupymo neprisidėjo. Nusipirkusi dalį gyvenamojo namo K., pareiškėja su vaikais persikėlė į jį gyventi, o V. Ž. liko gyventi Telšiuose. Tais pačiais 1976 m. jis buvo patalpintas į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę. (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta, turtas nebuvo padalintas. (duomenys neskelbtini) V. Ž. mirė, tačiau paveldėjimo byla Telšių notarų biure nebuvo užvesta. Pareiškėja savo namo dalį norėtų perleisti, tačiau to padaryti negali, nes notaras paaiškino, kad namo dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kitokia tvarka, išskyrus teisminę, ji negali gauti įrodymų, patvirtinančių, kad minėtą turtą nuo jo įsigijimo iki dabar valdo asmeninės nuosavybės teise.
Sudarant turto įsigijimo sandorius, tuometinėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninei nuosavybei, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Tokios praktikos laikosi ir Šiaulių apylinkės teismas (Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1341-841/2018).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir remiantis LR CK 1.138 str. 1 p„ 4.47 str. 1 p., 6.305 str., LR CPK 444 str. 2 d.5 p. pareiškėja teismo prašė :
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, J. B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone nuo (duomenys neskelbtini). iki dabar valdo asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškėja savo prašymą suinteresuotam asmeniui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.
Liudytoja R. Ž., parodė teismui, kad yra pareiškėjos dukra, prisiminė, jog motinos nurodytas turtas yra įsigytas už pastarosios asmenines lėšas ir santaupas.
Liudytoja S. U. (buv. Ž.), parodė teismui, kad yra pareiškėjos dukra, prisiminė, jog motinos nurodytas turtas yra įsigytas už pastarosios asmenines lėšas ir santaupas.
Trečiasis asmuo (materialine prasme) A. Ž. pateikė teismui prašymą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir atskirai nurodė, kad neturi motinai pretenzijų dėl jos prašymo.
Suinteresuotas asmuo TB pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.
Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą V. Ž. palikimo perėjimą valstybei.
Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašė teismo J. B. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas išklausęs pareiškėjos ir jos atstovo nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškimas išspręstinas remiantis tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos Kodekso, tiek 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).
Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis V. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, kurią jie (duomenys neskelbtini) nutraukė, o teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) įskaitytinai (9-10 b. l.). 1976-10-21 buvę sutuoktiniai įsigijo nekilnojamųjų daiktų dalį, esančią (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. Santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nepasidalijo. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Iš paminėto seka, kad po pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip 32 metai. Iš teismui į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų darytina išvada, kad juose nurodytos nekilnojamųjų daiktų dalys, pareiškėjos nors yra įsigytos santuokos metu, tačiau už jos asmenines lėšas ir jos artimųjų paramą. Šie nekilnojamieji daiktai nuo jų įsigijimo momento viešame registre irgi yra įregistruoti tik pareiškėjos vardu (7-8 b. l.). Pagal to meto teisės aktų nuostatas buvę sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą turėjo pasidalinti jos nutraukimo metu arba per trejų metų ieškinio senaties terminą po sutuoktinių santuokos nutraukimo (SŠK 23 str. 4d.) (10 b. l.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl viešame registre pareiškėjos vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų dalių tarp buvusių sutuoktinių būtų kilęs ginčas tiek pareiškėjai dar gyvenant santuokoje su V. Ž., tiek ir po jos nutraukimo. Be to šias aplinkybes patvirtino ir galimi velionio V. Ž. įpėdiniai.
Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t. y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis aukščiau paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai J. B. Ž. ir V. Ž. iki jų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise nors ir valdė nekilnojamųjų daiktų dalis, tačiau šie daiktai laikytini asmenine pareiškėjos nuosavybe. Teismui nėra teisinio pagrindo pareiškėjos prašyme nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalių, kurios buvo įsigytos jos ir buvusio sutuoktinio santuokos metu, laikyti ir pastarojo asmenine nuosavybę, kadangi tai paneigia visuma bylos įrodymų. Be to po santuokos nutraukimo V. Ž. turėjo teisę per 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl jam priklausančios turto dalies, įgytos santuokos metu, nustatymo, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau tokių duomenų nesant laikytina, kad ir po santuokos nutraukimo pareiškėjos sutuoktiniui nepriklausė jokia nekilnojamojo daikto dalis ar koks kitas turtas (6 b. l.). Sutuoktinių turto teisinis režimas įtvirtina jų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus. Kaip jau minėta vienas iš tokių pagrindų yra santuokos nutraukimas. Dėl to reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė išsituokusių sutuoktinių nuosavybė, įstatymas nustatė trejų metų ieškininės senaties terminą (SŠK 23 str. 4 d.). Todėl pripažintina, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis ne tik neprisidėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis įsigyjant jai savo vardu nekilnojamuosius daiktus, bet ir niekada jų iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) nevaldė ir nelaikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (6 b. l.). Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio V. Ž. iki santuokos nutraukimo įsigyti nekilnojamieji daiktai, laikytini J. B. Ž. asmeniniu turtu. Jokių pretenzijų pareiškėjai nereiškė ir suinteresuotas asmuo TB, ar kiti potencialūs velionio V. Ž. įpėdiniai.
Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės pagal to meto teisės aktų normas įregistruotos 1987-05-13) įsigytus nekilnojamuosius daiktus teisėtai valdė asmeninės nuosavybės teise ir buvo jų savininkė. Tokia teismo išvada remiasi ne tik pareiškėjos nurodytais argumentais, liudytojų parodymais ir kitais į bylą pateiktais dokumentais, bet ir susiformavusia teismų praktika.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260, 263 - 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Jadvygos B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad pareiškėja Jadvyga B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, nuo jų įsigijimo momento valdo asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Įsiteisėjusią sprendimo kopiją kartu su pranešimu per tris dienas išsiųsti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialui nustatytam teisiniam faktui įregistruoti.
Teisėjas Jonas Stubrys