(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių K. J. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Linukas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir B. S. ieškinį atsakovėms K. J. ir UAB „Linukas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai J. S. ir B. S. pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė priteisti solidariai iš K. J. ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Linukas“ 3 180,00 Lt turtinės žalos, 15 000,00 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai J. S. ir B. S. 2005 m. kovo mėn. įsigijo 7,2 aro žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai. 2005 m. birželio 21 d. ieškovai su atsakove K. J. pasirašė dvi K. J. paruoštas sutartis: sutartį Nr. 25, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti detaliojo planavimo projektą teritorijoje (duomenys neskelbtini), per trumpiausią terminą; sutartį Nr. 25-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo techninio projekto architektūrinę-konstrukcinę dalį per vieną mėnesį. 2005 m. birželio 21 d. sumokėjo atsakovei 1000,00 Lt avansą už gyvenamojo namo projektą, o 2005 m. birželio 26 d. sumokėjo 1000,00 Lt avansą už projekto gyvenamajam namui architektūrines-konstrukcines dalis. Jiems sumokėjus avansines sumas, prasidėjo detaliojo plano rengimo vilkinimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-06-10 pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui ieškinį dėl savavališkos gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini). Patikrinus A. R. skundą, pareigūnai nustatė, kad ieškovų gyvenamasis namas pastatytas neturint parengto statinio techninio projekto ir išduoto statybos leidimo bei pareikalavo, kad teismas ieškovus įpareigotų nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovai teigė, kad atsakovės civilinė atsakomybė yra sutartinė – atsakovė netinkamai atliko ir/ar neatliko savo sutartinių įsipareigojimų, atsirado nuostoliai, tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, yra atsakovės kaltė, o padaryta turtinė žala – 3000,00 Lt. Manė, kad ieškovams taip pat padaryta 15000,00 Lt neturtinė žala, nes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad paaiškėjo, jog jų gyvenamojo namo techninio projekto architektūrinę-konstrukcinę dalį įsipareigojo atlikti vykdytoja K. J. pagal 2005-06-21 sutartį Nr. 25-1, o detaliojo planavimo projektą įsipareigojo parengti UAB „Linukas“, kurio vardu veikė ta pati paslaugų vykdytoja K. J. pagal 2005-06-21 sutartį Nr. 25.

Atsakovės K. J. ir UAB „Linukas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai reikalavo atsakovę K. J. atlikti neteisėtus veiksmus, o atsakovė jų atlikinėti negalėjo ir visas darbų procesas buvo vilkinamas išskirtinai dėl ieškovų neteisėtų veiksmų – nelegalios statybos darbų ir konfliktiško charakterio su kaimynais, nenoro rasti kompromisų sklypų padalijimo klausimuose su bendrasavininke. Taip pat nurodė, kad taisymai buvo reikalingi ne dėl atsakovės kaltės: planavimo sąlygų nekoregavo savivaldybė, neprijungė prie planuojamos teritorijos L. K. valdos, (duomenys neskelbtini), organizatoriai pykosi su kaimynais ir viena iš kaimynių neėmė pranešimo dėl viešo svarstymo ir nesirašė ant sprendinių ir t. t. Manė, kad pačių ieškovų neteisėti veiksmai, įstatymų nesilaikymas, neteisėtos statybos faktas, įrodo pačių ieškovų elgesio neteisėtumą ir jų civilinės atsakomybės kilimą, o ne atsakovės atsakomybę dėl ieškovų neteisėtų veiksmų.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams J. S. ir B. S. iš atsakovės K. J. 3000,00 Lt išlaidų atlyginimui, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 3000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 327,61 Lt už advokato paslaugas ir 90,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas taip pat priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Linukas“ 2179,60 Lt išlaidų atlyginimui, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 2179,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 327,61 Lt už advokato paslaugas ir 65,00 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Šiaulių miesto apylinkės teismas konstatavo, kad rangovai atsakovės K. J. ir UAB „Linukas“ tiek sutarties Nr. 25-1, tiek sutarties Nr. 25 pagrindu, jų sudarymo momentu, tiek ir jų vykdymo momentu buvo gavę pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovų ketinimų esmę ir žodinę užsakovų užduotį projektavimo darbams. Tačiau teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja K. J. ir UAB Linukas solidari atsakomybė ieškovams, kadangi egzistuoja ne tik dvi skirtingos sutartys tarp skirtingų subjektų, bet ir skirtingi jų objektai. Nors įstatymas numato, kad paslaugų teikimo atveju atsiranda solidari asmenų atsakomybė, tačiau ginčo atveju tokiai atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo.

Teismas sprendė, kad nė vienas iš rangovų neperdavė užsakovams tinkamai parengtų projektinių dokumentų, kurie pagal sudarytas sutartis turėjo būti perduoti ieškovams po 1 mėnesio ir per trumpiausią terminą. Dėl to užsakovams buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atsakovai ne tik neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, bet ir neperdavė ieškovams tinkamai parengtų projektuojamo namo statybai skirtų dokumentų.  Teismas nustatė, kad ieškovai, negavę iš atsakovo UAB „Linukas“ detaliojo planavimo projekto ir iš atsakovės K. J. techninio projekto dalies, o tuo pačiu neturėdami statybos leidimo, neteisėtai pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. Teismas laikė, kad tai, jog ieškovai be projektinės dokumentacijos pradėjo gyv. namo statybos darbus, įvyko ne dėl užsakovų kaltės, o tik dėl atsakovių neatsakingumo. Nors atsakovės teigė, kad projektavimo darbų negalėjo užbaigti, kadangi joms užsakovai pateikdavo netinkamus duomenis užduočiai atlikti, tačiau tai neatleido atsakovių nuo atsakomybės pagal sudarytas sutartis dėl netinkamai parengtos projekcinės dokumentacijos ieškovų gyvenamojo namo statybai, neatsižvelgiant į užsakovų rangovams perduotų duomenų netikslumus. Atsižvelgęs į pateiktą 2010-05-11 savavališkos statybos aktą ir jame užfiksuotus duomenis, teismas pripažino, kad abiejų rangovų atliktas darbas vertintinas kaip turintis kokybės trūkumų (CK 6. 703 str.) ir nukrypimų nuo užsakovų užduoties (CK 6.701 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat pripažino, kad remiantis Planavimo sąlygomis Detaliojo planavimo dokumentams rengti, kurios buvo 2005-11-28 patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, buvo pažeistas šių sąlygų 4 punktas – rangovas UAB „Linukas“ ir darbo atlikėja K. J. turėjo ruošdami detalųjį planą, laikytis 4 punkte įtvirtintų nuostatų tiek dėl servitutų, tiek dėl įvažiavimo į sklypus, juos nurodyti ir rengiamame projekte. Dėl to teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovai, o ne projektuotojas turėjo rūpintis servituto nustatymu ar dėl galimai projektuojamo įvažiavimo. Kadangi rangovai nepašalino užsakovų ir su statybos priežiūra susijusių institucijų nurodytų projektinės užduoties trūkumų bei nesiūlė užsakovams pakeisti projektinę užduotį, nors tokią galimybę turėjo, kai ieškovai pateikė atsakovų pareikalautus duomenis, reikalingus užduočiai atlikti, teismas pripažino, kad abu projektuotojai privalo atlyginti užsakovams jų realiai patirtas ir įrodymais pagrįstas išlaidas, susijusias su netinkamu sutarčių įvykdymu.

Pasisakydamas dėl CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytos užsakovo teisės nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, teismas nurodė, kad vienų planavimo sąlygų galiojimo terminui nepasibaigus, ieškovams buvo išduotos kitos sąlygos, todėl užsakovai dėl netinkamo pirmųjų planavimo sąlygų įgyvendinimo patyrė neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad atsakovėms netinkamai vykdant 2005-06-21 sutarties nuostatas, ieškovai ne tik patyrė papildomų išlaidų dėl naujų sąlygų išdavimo, bet ir negavo to, ko tikėjosi iš visų su atsakovais sudarytų sutarčių. Todėl dėl atsakovų neatsakingumo buvo padaryti esminiai projektavimo metu darbo trūkumai, kurie nebuvo pašalinti ir per protingą terminą. Teismas pripažino, kad atsakovai veikė ne visai taip, kaip tam tikroje situacijoje pasielgtų protingas ir sąžiningas žmogus (principas bonus pater familias), o taip pat ir ne taip, kaip veiktų patyręs ir savo darbą išmanantis profesionalas, atsižvelgiant į projektavimo veiklos tikslus, uždavinius bei veiklos sritis.

Dėl neturinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad teismui tenkinant ieškovų ieškinį yra visiškai atkuriamas socialinis teisingumas jų atžvilgiu. Be to, ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl šių patirtų išgyvenimų jie susirgo, sutriko jų sveikata ar jie patyrė kitus nepatogumus, išskyrus ieškinyje nurodytų motyvų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė K. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti atsakovei K. J. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.         Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes nepagrįstai ir neteisėtai perkeliamos rangovui užsakovo pareigos, numatytos CK 6.701 str., tai yra perduoti projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Pagal šalių pasirašytą 2005-06-21 rangos sutartį Nr. 25-1, nėra konkretizuota užsakovų užduotis, reikiami pateikti techniniai dokumentai, todėl atsakovė K. J. atliekamų rangos darbų procese pareikalavusi užduoties patikslinimo ar kitų techninių duomenų, tinkamai vykdė savo, kaip rangovo pareigas, nustatytas CK 6.703 str.

2.         Taip pat nurodo, kad įstatyme nustatyta, jog projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Tokie pažeidimai dėl atsakovės K. J. atlikto gyvenamojo namo projekto darbų jų atlikimo metu ar kitu etapu nebuvo nustatyti, to neįrodinėjo ir ieškovai. Be to, nagrinėjant civilinę bylą teisme patys ieškovai pripažino, kad 2005 metų rugpjūčio mėnesį K. J. davė ieškovams gyvenamojo namo projektą, po to dėl namo projekto jokių ginčų tarp atsakovės K. J. ir ieškovų nebuvo kilę, jokių pretenzijų dėl netinkamai paruoštų techninių dokumentų nebuvo pateikta.

3.         Apeliantė teigia, kad turėdami iki galo nesuderintą projektą ir neturėdami statybos leidimo, ieškovai nesikreipė į projektuotoją dėl sutarties terminų pažeidimų, o pradėjo savavališką gyvenamojo namo statybą, ko neturėjo teisės daryti ir tokių neteisėtų ieškovų veiksmų rangovas niekaip negalėjo įtakoti, todėl negali atsakyti už tokių neteisėtų ieškovų veiksmų atsiradusias pasekmes.

4.         Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė CK 6.665 str. 3 d., kurioje numatyta užsakovo teisė nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Pažymi, kad atliekant projektavimo darbus rangovo atsakomybė gali atsirasti pažeidus imperatyvias teises normas, numatytas CK 6.703 str., tačiau tokių pažeidimų byloje nenustatyta. Šiaulių miesto apylinkės teisme ne kartą buvo prašyta išreikalauti papildomus pagrindinius įrodymus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus arba Šiaulių miesto savivaldybės dėl detalaus planavimo proceso, tris patikrintus detaliuosius planus, archyvines bylas, kur konkrečiai užfiksuotas organizatorių pareigų neatlikimas.

5.         Pasak atsakovės, į bylą pateikti įrodymai, patirtinantys ieškovų nuolatinį trukdymą rengiant detalųjį planą, savo užduočių atsisakymą, būtent dėl ieškovų kaltų veiksmų, t. y. dėl neteisėtai pradėtos gyvenamojo namo statybos, nesant patvirtintam detaliajam planui, kurio nepatvirtinus nebuvo galima gauti ir gyvenamojo namo statybos leidimo, atsakovų, kaip rangovų, pareigų vykdymas buvo apsunkintas, nes organizatoriai tarp savęs nesutarė ir kivirčijosi dėl ieškovų noro užvaldyti bendrasavininkų turtą.

6.         Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovės 3000 Lt išlaidų atlyginimo, nes šių sumų nepagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie realiai ieškovų turėtas išlaidas. Nurodo, kad ieškovai ėmė pinigus už pirmuosius du projektus iš bendrasavininkės L. K., bet teismas to nevertino. Be to, teismas nevertino ir jos vaidmens užbaigiant trečiąjį detalųjį planą, kuris aiškiai parodo ieškovų neteisėtus veiksmus. Mano, kad esant projektavimo darbų rangos santykiams išlaidų atlyginimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.703 str. ir jame nustatytas sąlygas. Teigia, kad ieškovai iki šios dienos naudojasi pagal rangos sutartį sukurtu rezultatu ir pretenzijų dėl to nereiškė.

Apeliacinį skundą pateikė ir atsakovė UAB „Linukas, kuriame taip pat, kaip ir atsakovė K. J., prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti atsakovei UAB „Linukas“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovės K. J. apeliacinis skundas, tačiau papildomai nurodoma:

1.        Projektavimo darbai buvo pradėti daryti nedelsiant, o po to paaiškėjo, kad J. S. nuslėpė svarbius faktus, t. y. kad bendrasavininkė yra dar ir kaimynė L. K.. UAB „Linukas“ išsikvietė trečiąjį organizatorių ir tada tarp jų prasidėjo ginčai, nes ieškovai nepagristai ir neteisėtai siekė užvaldyti L. K. priklausantį turtą – įvažiavimą. Pažymi, kad detaliojo plano organizatorė L. K. dėl atliktų tų pačių detaliojo plano darbų jokių pretenzijų atsakovėms neturi, teismas jos neįtraukė trečiuoju asmeniu šioje byloje.

2.             Statytojas su projektuotoja nevykdė bendradarbiavimo pareigos, bei vykdė statybos darbus neturėdamas tam leidimo, ir tai pats suvokė arba turėjo suvokti, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali atsirasti jam neigiamų pasekmių. Visi senaties terminai, kurie žalos atlyginimo atveju yra trys metai, jau yra praleisti ir teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, kurią taikyti prašė atsakovės, o teismas šiuo klausimu nepasisakė.

3.             Taip pat nurodoma, kad už Vandentiekio ir nuotekų projektą J. S. liko skolingas 532,40 Lt. Šiuos nuostolius už abu projektus padengė projekto vadovė K. J., nes apgaulės būdu pasiėmęs projektus J. S. atsisakė pasirašyti ant darbų pabaigimo aktų ir liko skolingas iš viso 1680,0 Lt. Su J. S. dėl nuostolių bylinėtis atsakovė UAB „Linukas“ nurodo neturėjusi galimybių, o teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti šioje byloje priešieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo iš ieškovų.

4.             Atsakovė atkreipia dėmesį, kad detalaus planavimo darbai nėra susiję su gyvenamojo namo statyba, byloje visiškai nėra įrodytas ryšis tarp savavališkos statybos ir detaliųjų darbų atlikimo, todėl negali būti konstatuojama ir UAB „Linukas“ kaltė.

5.             Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės UAB „Linukas“ priteisė 5 procentų procesines palūkanas nuo 2011-03-29, nors reikalavimai UAB „Linukas“ buvo pareikšti tik 2011-12-27.

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovai su atsakovių apeliaciniais skundais nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė ne tik neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, bet ir neperdavė ieškovams tinkamai parengtų projektuojamo namo statybai skirtų dokumentų. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovių kaltės ieškovai be projektinės dokumentacijos pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. Taip pat nurodo, kad pagal sutartį atsakovė neturėdama projektavimo sąlygų sąvado, neparengusi detaliojo plano, negalėjo pradėti projektuoti gyvenamojo namo, projekto ruošinius perduoti statytojui. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovė „įstūmė“ ieškovus į neteisėtą statybą, todėl vėliau ieškovai pamatę įsipareigojimų vilkinimą, nebegalėjo nutraukti su ja (K. J.) sutarčių. Ieškovai teigia nežinoję, kad vykdo nelegalią statybą, nes atsakovė, duodama namo projekto ruošinius sakė, kad namą statyti galima ir likę tik formalumai, kuriuos ji ne užilgo baigs. Šiuo metu visi dokumentai jau sutvarkyti ir namas įregistruotas VĮ Registrų centras, kaip pilnai baigtas statyti. Nors atsakovė UAB „Linukas“ teigia, kad buvo nuslėptas faktas, jog yra sklypo bendrasavininkė, tačiau tai matosi iš VĮ Registrų centras pateikiamos žemės nuosavybės pažymos, be to, nebuvo siekiama užvaldyti įvažiavimą, nes tuo metu jis buvo valstybinėje žemėje. Mano, kad senaties terminas nėra suėjęs, nes santykiai su projektuotoja tesėsi iki 2010-04-09, kai atsakovė ieškovėms pareiškė, kad detalusis planas baigtas ir vėl pareikalavo sumokėti pinigus, kurie jau buvo sumokėti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos už gyvenamojo namo projekto ir teritorijų planavimo dokumentų (7,2 arų dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),  detalaus plano) rengimo, tvirtinimo vilkinimo. Tokio pobūdžio žalos atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro keli etapai, t. y. parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis).  

Nagrinėdamas klausimą dėl žalos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimu ir tvirtinimu, atlyginimu teismas privalo įvertinti padarytą žalą, jos dydį ir nustatyti asmenis, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala.

Detaliojo teritorijų planavimo procese dalyvauja ne tik įstatymo nustatyta tvarka atestuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo specialistai (nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Linukas“), bet ir planavimo organizatorius (nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu planavimo organizatoriaus teisės perduotos ieškovams J. S., B. S. ir byloje nedalyvaujančiam asmeniui L. K.), visuomenė (viešas svarstymas), įvairios projektą derinančio institucijos, valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bei detalųjį planą tvirtinanti savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu (Teritorijų planavimo įstatymo 25, 26, 28, 30, 31, 34, 36 straipsniai).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, teismas žalą ieškovams priteisė neatskleidęs bylos esmės, nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neįtraukęs į bylą visų detaliojo teritorijos planavimo procese dalyvavusių ir galimai jį vilkinusių asmenų, taip pat neišsiaiškinęs, dėl kokių konkrečių priežasčių ieškovų sklypo planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas užsitęsė taip ilgai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti atsakovių UAB „Linukas“ ir K. J. atsakomybės pagal 2005 m. birželio 21 d. sutartį Nr. 25 „Dėl detaliojo planavimo projekto teritorijai (duomenys neskelbtini) parengimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti atsakovių neteisėti veiksmai, numatyti CK 6.703 straipsnyje, o žala priteista neatskleidus bylos esmės. Teismas sutinka ir su apeliančių argumentais, kad jų prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ginčo sklypo planavimo organizatorę – L. K. (vieną iš ginčo sutarties užsakovių), buvo atmestas nepagrįstai (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Linukas“ prašymo, susijusio su ginčo sklypo planavimo procese projekto rengėjų paruoštų visų detaliojo plano sprendinių pateikimu Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos derinimui, atmetimas taip pat nulėmė, kad ne visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str., 265 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą sprendimą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1d. 2 p.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako, tik atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad sprendžiant klausimus, susijusius su atsakovės K. J. atsakomybe dėl 2005-06-21 sutarties Nr. 25-1 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninio projekto architektūrinės-konstrukcinės dalies“, vykdymo, būtina aiškintis sutarties vykdymo ir/ar nutraukimo aplinkybes, nes teismui pateiktame Statybos Leidime Nr. LNS-61-110302-00020, projekto parengimo metai nurodyti 2011, o projekto vadovas: A. A. (2 t., 65 – 67 b. l.).

Be to, ginčo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas įtraukti dalyvauti procese išvadai duoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kolegijos vertinimu, nepagrįstas, nes šis valstybinės institucijos padalinys dalyvauja teritorijų planavimo derinimo procese ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 49 str. 3 d., 50 str. 2 d., Teritorijų planavimo įstatymo 26 str., 37 str.). Siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius su teritorijų planavimu susijusius specialiuosius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, susijusių su teritorijų planavimu ir dokumentų ruošimu, teismas gali skirti teritorijos planavimo dokumentų, sprendinių ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertui, atestuotam statybos, architektūros, teritorijų planavimo specialistui (CPK 212 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.