KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio prašymu dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuotiems asmenims A. J., „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme gautas antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimas vykdomojoje byloje pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“. Pareiškime nurodoma, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal 2012-02-22 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10406-454/2011, dėl 12048,72 Lt skolos, išieškojimo iš A. J. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-01 „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę į skolą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“.

Prašymas atmestinas.

Pagal CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, tokį prašymą teismas nagrinėja tik tada, kai byla jau yra galutinai išspręsta ir teisių perėmimas vyksta vykdymo proceso metu. Įstatymo normos (CPK 593, 596 str.) nenumato, kad klausimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese turėtų būti sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą privalo nurodyti visas aplinkybes, tinkamai suformuluoti savo prašymą ir prašyme nurodytas aplinkybes pagrįsti įrodymais (CPK 111 str. 2 d. 5 p.).

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Teismų praktika numato, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (LAT 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Pareiškėjas teismui nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas A. J. sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba, kad jis būtų gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atitinkami duomenys neatsispindi ir teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/12/00352.

Kadangi prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.), pagal teisės analogiją (CPK 3 str. 6 d.), atsižvelgiant į CPK 7 str. 1 d. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, trūkumų šalinimo instituto nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų taisymą (CPK 115 str.) netaikytinos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas atmestinas, tačiau tai neužkerta pareiškėjui kelio ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus pateikti naują pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 593 str., 596 str.,

n u t a r i a:

              Pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo atmesti.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                           Artūras Šafronas