Civilinė
byla Nr. 3K-3-627/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 24.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir
Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž., R. Ž. ir J. M. V.
kasacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d.
sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų
S. Ž., R. Ž., J. M. V. ieškinį atsakovei V. B. dėl nuosavybės teisės
pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais;
tretieji asmenys Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A., J. N.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai teismo
prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 1999 m. birželio 24 d. paveldėjimo teisės
liudijimą pagal įstatymą, išduotą B. M. dėl 606,90 Lt žemės ūkio bendrovės
pajaus paveldėjimo; 2) pripažinti negaliojančiu 2001 m. birželio 1 d.
paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą B. M. dėl 100/502 dalių
5,02 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono Mačiutiškės kaime ir 255/1112
dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajone, Kiškių kaime; 3) pripažinti
negaliojančiu 2006 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal
įstatymą, išduotą atsakovei V. B. dalyje dėl 255/1112 dalių 11,12 ha žemės
sklypo, esančio Ignalinos rajono Kiškių kaime ir 100/502 dalių 5,02 ha žemės
sklypo, esančio Ignalinos rajono Mačiutiškės kaime; 4) pripažinti ieškovams
lygiomis dalimis nuosavybės teises į M. Ž. sugrąžintas 100/502 dalis 5,02 ha
žemės sklypo, esančio Ignalinos rajone, Mačiutiškės kaime ir į M. Ž.
sugrąžintas 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajone,
Kiškių kaime.
Ignalinos rajono
apylinkės teismo 2004 m. vasario 27 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę
turintis faktas, kad 1994 m. kovo 25 d. mirus M. Ž. jos palikimą priėmė brolis
K. Ž. (ieškovų tėvas). K. Ž. 1996 m. balandžio 19 d. mirė, todėl ieškovai nurodė
esantys viso jo turto paveldėtojais, tame tarpe ir turto, kurį jis paveldėjo po
sesers M. Ž. mirties. Utenos apskrities viršininko administracija 2001 m. balandžio
11 d. sprendimu M. Ž., po mirties, atkūrė nuosavybės teises į žemę. Ieškovų manymu,
nuosavybės teisės į žemę atsirado jiems, o ne atsakovės V. B. motinai B. M. (M.
Ž. seseriai), nes mirusiosios M. Ž. turtą paveldėjo brolis K. Ž.; tos pačios
nuostatos taikytinos ir dėl buvusios ŽŪB „Linkmenys“ pajaus paveldėjimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Ignalinos rajono
apylinkės teismas 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko
nepakeistą.
Nustatyta, kad po M.
Ž. mirties 1994 m. kovo 25 d. jos įpėdiniai K. Ž. (brolis) ir B. M. (sesuo)
šešių mėnesių laikotarpyje pareiškimo Ignalinos rajono notarų biurui nepateikė.
1996 m.
balandžio 19 d. mirus K. Ž., pagal 2000 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės
liudijimą pagal įstatymą visą jo turtą paveldėjo vaikai – ieškovai.
Utenos
viršininko administracijos 2001 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 10-05-256 M.
Ž. atkurtos nuosavybės teisės į 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio
Ignalinos rajone, Kiškių kaime ir 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio
Ignalinos rajone, Mačiutiškės kaime.
Ieškovai,
sužinoję, kad M. Ž. turtą, tame tarpe ir 2001 m. balandžio 11 d. Utenos
viršininko administracijos sprendimu Nr. 10-05-256 M. Ž. atkurtas nuosavybės
teises į jai tenkančias žemės sklypų dalis, pagal 1999 m. birželio 24 d. ir
2001 m. birželio 1 d. Ignalinos rajono notarės L. A. išduotus paveldėjimo
teisės liudijimus yra paveldėjusi M. Ž. sesuo B. M. (atsakovės motina), 2003 m.
gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
kad mirus M. Ž., jos palikimą priėmė brolis K. Ž., faktiškai pradėdamas
paveldimą turtą valdyti. Ieškovai 1999 m. birželio 24 d. ir 2001 m. birželio 1
d. paveldėjimo teisės liudijimų teisme neginčijo. Ignalinos rajono apylinkės
teismas 2004 m. vasario 27 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą,
kad 1994 m. kovo 25 d. mirus M. Ž., jos palikimą priėmė brolis K. Ž., faktiškai
pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pažymėta, kad
ieškovai ginčija paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą ir prašo
pripažinti jiems nuosavybės teisę į šiuose liudijimuose nurodytą turtą. Atsakovė
prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Konstatuota, kad
ieškiniams dėl įpėdinio nuosavybės teisės gynimo, kai ginčijamas palikimo
priėmimo teisėtumas, taikomas ne bendrasis dešimties metų, o CK 5.8 straipsnyje
nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas; teisiškai
reikšmingas yra momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties
terminas. Spręsta, kad 2003 m. gruodžio mėnesį ieškovai privalėjo suprasti, kad
nei jų tėvas K. Ž., nei jie nepaveldėjo M. Ž. priklausančių žemės sklypų. Ieškinį
teismui dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo
negaliojančiais ieškovai pareiškė tik 2006 m. gegužės 26 d., t. y. po pustrečių
metų. Ieškovai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti
atnaujintas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.
Padaryta išvada, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kas yra
savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovai prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4
d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Bylą nagrinėję
teismai nepagrįstai taikė CK 5.8 straipsnio normą. Pagal šią įstatymo
nuostatą, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ar išduotą paveldėjimo teisės
liudijimą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, pareikšdamas ieškinį palikimą
priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo
tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas
asmuo. Pretenduojančiu į palikimą asmeniu laikytinas asmuo, kuris palikimo
nepriėmė, į jį dar tik pretenduoja. Ieškovų tėvo K. Ž. sesuo M. Ž. mirė 1994 m.
kovo 25 d. Po jos mirties palikimą priėmė ieškovų tėvas, kuris nuo sesers
mirties dienos pradėjo faktiškai valdyti visą jos turtą. Tokiu būdu jis buvo ne
pretenduojantis į palikimą, o palikimą priėmęs asmuo. K. Ž. mirė 1996 m.
balandžio 19 d. Ieškovai tapo viso jo turto paveldėtojais, 2000 m. gegužės 18
d. ir 2004 m. sausio 14 d. jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą
liudijimai. Ieškovai taip pat negali būti laikomi pretenduojančiais į palikimą
asmenimis, o yra palikimą priėmę asmenys.
1. 1. Jei ir laikyti,
kad CK 5.8 straipsnio norma taikytina, nebuvo įstatyminio pagrindo konstatuoti suėjus
vienerių metų terminui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, bei CK
5.50 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, įpėdinio nuosavybės teisės į
palikimą atsiradimo pagrindas yra palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo
išdavimas. Tai, kad B. M., kaip palikimą priėmusiam asmeniui, buvo išduoti
ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai, ieškovams tapo aišku tik tada, kai
teisme, nagrinėjant šią bylą, buvo gauta medžiaga iš notarų biuro apie šių
paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių
metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo dienos, kai ieškovai susipažino su
šia medžiaga.
1. 2. Ignalinos
rajono apylinkės teismas 2004 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje
byloje Nr. 2-93-01/2004, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1994 m.
kovo 25 d. mirus M. Ž., jos palikimą priėmė brolis K. Ž. Nors į bylą buvo
pateikti B. M. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nuorašai, tačiau teismas
konstatavo, kad, mirus M. Ž. jos palikimą priėmė brolis K. Ž., faktiškai
pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Darytina išvada, kad teismas nepripažino B.
M., kaip palikimą priėmusio asmens. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad CK 5.8
straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas,
nes ginčas dėl B. M., kaip palikimą priėmusio asmens, teisių buvo jau
prasidėjęs Ignalinos rajono apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr.
2-93-01/2004. B. M. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai yra dokumentai,
patvirtinantys jos teises į M. Ž. turtą ir suteikiantys teisę atlikti šio turto
registraciją liudijime nurodyto asmens vardu. Be to, paveldėjimo teisės
liudijimai buvo išduoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, praėjus daugiau kaip
penkeriems metams po M. Ž. mirties, B. M. nepriėmus palikimo.
2. Neteisingas teismų
argumentas, kad 2003 m. gruodžio mėnesį ieškovai privalėjo suprasti, jog nei jų
tėvas K. Ž., nei jie nepaveldėjo M. Ž. priklausančių žemės sklypų. M. Ž. turtą
paveldėjo brolis K. Ž., kuriam nuosavybės teisės į visą jos turtą atsirado nuo
palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo M. Ž. mirties dienos. Akivaizdu, kad nuo
tos dienos jis paveldėjo ir teises į grąžintiną M. Ž. žemę. Tiek pagal 1964 m.
CK 587 straipsnio, tiek pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies normą, neleidžiama
priimti palikimą dalimis ir yra laikoma, kad priimdamas palikimą, įpėdinis
priima jį visą, nežiūrint į tai, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, yra tuo metu
žinomas visas, ar ne.
3. Nuosavybės teisių
gynimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125
straipsnio 1 dalis). Ieškovams ginant savo, kaip savininkų teises į paveldėtą
nekilnojamąjį turtą – žemės sklypų dalis, bei pajų, turi būti taikomas šis
ieškinio senaties terminas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad, prašydami
panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, ieškovai gynė savo, kaip savininkų teises.
Jų reikalavimams turėjo būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas,
nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.
4. Sprendime
nepasisakyta dėl ieškinio reikalavimų pripažinti ieškovams lygiomis dalimis nuosavybės
teises į M. Ž. sugrąžintas 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio
Ignalinos rajone, Mačiutiškės kaime, bei 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo,
esančio Ignalinos rajone, Kiškių kaime, t. y. šie ieškinio reikalavimai nenagrinėti,
pažeidžiant CPK 360 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Ignalinos rajono 1-asis notaro biuras prašo jį atmesti. Teigiama,
kad kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti
pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Lietuvos teisingumo ministro 1975 m. spalio
31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu
galiojusi „Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse
kontorose instrukcija“. Instrukcijos 3 skirsnio 95 punkto 2 dalyje nustatyta,
kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą,
t. y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems
valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo metu
galioję įstatymai imperatyviai nenustatė, kad tik teismo sprendimas turi būti
įrodymu, jog palikimas priimtas faktiniu jo valdymu.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovė V. B. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad ieškovams
taikytinas asmenų, pretenduojančių į palikimą statusas. M. Ž. palikimo priėmimas
jau buvo įvykęs K. Ž. faktiškai pradėjus turtą valdyti. Po ieškovų tėvo mirties
(1996 m. balandžio 19 d.) jie tapo viso jo turto paveldėtojais 2000 m. gegužės
18 d. ir 2004 m. sausio 14 d. jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal
įstatymą liudijimai. 2003 m. gruodžio mėnesį ieškovai privalėjo suprasti, kad
nei jų tėvas, nei jie nepaveldėjo M. Ž. priklausančių žemės sklypų, tačiau
ieškinį teisme dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pareiškė
tik 2006 m. gegužės 26 d. Teismai teisingai konstatavo, kad ieškovai praleido ieškinio
senaties terminą, kas yra savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti (CK 1.131
straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Šioje byloje
teisės taikymo (aiškinimo) aktualijos susijusios su ieškinio senatį ir jos
taikymą reglamentuojančių teisės normų interpretavimu paveldėjimo teisinių
santykių kontekste.
Paveldėjimo teisės
normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat, kai kurių
asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams –
įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Palikimo atsiradimo laiku
laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1
dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587
straipsnio 1 dalis).
Palikimo
priėmimas, savo esme, yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis
išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo
civilines teises ir pareigas. Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines
pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus
atvejus, kai asmens valios išraiška - tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2001
m. CK 1.64 straipsnis). Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią,
turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu,
įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo
dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: 1) paduoti palikimo atsiradimo vietos
notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą; 2) pradėti faktiškai valdyti
paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo
vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo
išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl
palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444
straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti
kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas.
Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise
į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės
teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti,
įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
įrodyti, jog jis, per įstatymo nustatytą terminą, pradėjo faktiškai valdyti
paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje
byloje pagal V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir A. J.
pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-86/2007). Pažymėtina,
kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso
įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis
yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą
galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai
registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali
prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą -
paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 598 straipsnis, CK 5.66 straipsnis).
Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas
teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į
paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme
nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas
anksčiau, negu suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.
CK 599 straipsnis), o pagal 2001 m. CK 5.67 straipsnį – anksčiau, negu suėjus trims
mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nenustatyta terminų, per
kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės
liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis šiomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis,
konstatuotina, kad tiek ieškovai (jų miręs tėvas), tiek atsakovė (jos mirusi
motina) įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias
teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusios M. Ž. paliktą turtą. Toks
susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti,
kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę,
kilusias M. Ž. turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito
bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai
suponuoja, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai pagal teisinį statusą yra ne
asmenys, pretenduojantys į palikimą (CK 5.8 straipsnis), kurių teisių į
teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas
sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o nuosavybės teisinių
santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę
gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties
terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie
savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127
straipsnio 1 dalis). Šios kasacinio teismo išvados dėl teisės taikymo
(interpretavimo) yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės
instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai taikė (aiškino) ieškinio
senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl be teisėto pagrindo ieškinį
atmetė remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi. Dėl to, apeliacinės instancijos
teismo nutartis panaikinama, o atsižvelgiant į tai, kad joje nepasisakyta dėl
pareikštų reikalavimų iš esmės, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1
dalies 5 punktas). Tokiais pagrindais bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, teisėjų
kolegija nutartyje nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15
d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam
apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Stripeikienė
Gražina
Davidonienė
Gintaras
Kryževičius