Civilinė byla Nr. 2A-2098-273/2016

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00429-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21.; 3.3.1.22.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-1021/2016 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad atsakovas A. G. yra A. K. ir K. K. tėvas, o šie - jo vaikai; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. K. ir dukteriai K. K. po 100 Eur per mėnesį kiekvienam periodinėmis piniginėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, A. K. ir K. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. K. ir dukteriai K. K. nuo 2013-02-20 iki 2016-03-03 kas sudaro iš viso 7 300 Eur; nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką nustatyti laisvą pagal atskirą išankstinį tėvų susitarimą; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu prašė  sumažinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 4 800 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu nesudarę santuokos gyveno bendrą gyvenimą ir vedė bendrą ūkį nuo 2010 m. pradžios iki 2013-02-20. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. K. ir (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. K.. Šių vaikų tėvas yra atsakovas, kuris dėl jai  nežinomų priežasčių nepageidavo vaikams suteikti savo pavardę. Nuo pat gimimo vaikai gyveno su ja ir atsakovu,  jį pažįsta, su juo noriai bendrauja, yra prie tėvo labai prisirišę, vadina tėvu. Kol su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Tačiau nuo 2013 m. vasario mėnesio 20 d. iki dabar atsakovas jokio išlaikymo vaikams neteikė. Nurodė, kad ieškovė nedirba  ir gauna  tik išmoką vaikui  30,40 Eur/mėn. Mananti, kad atsakovas, kuris neturi kitų išlaikytinių, tik jų  du bendrus vaikus, gali skirti kiekvienam vaikui po 100 Eur/mėn. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. 
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Atsakovas pripažino, kad yra vaikų vaikų tėvas, todėl DNR ekspertizės skyrimą laikė nereikalinga. Jo nuomone  atsakovė siekdama prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, siekia pasipelnyti. Sutiko atlyginti advokato išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad atsakovas  yra A. K. ir K. K. tėvas, o šie - jo vaikai; priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui A. K. ir dukteriai K. K. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2016 m. kovo 14 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet  Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. K. ir dukteriai K. K. už 24 mėnesius iki ieškinio priėmimo teisme dienos 2016 m. kovo 14 d., kas sudaro 4 800 Eur; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką nustatė laisvą pagal atskirą išankstinį tėvų susitarimą; priteisė iš atsakovo valstybei  298 Eur žyminio mokesčio valstybei; 6,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 198,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas.
2. Teismas nustatė, kad  ieškovei ir atsakovui nesant susituokusiems, bet  kartu  gyvenant, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., (duomenys neskelbtini)  gimė  dukra K. K., kurių gimimo liudijimuose tėvas neįrašytas, motina įrašyta ieškovė. Kadangi atsakovas  tėvystę pripažino, jos neginčijo ir vaiko teisių apsaugos institucija neprieštaravo ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui, teismas sprendė, jog yra pagrindas atleisti ieškovę nuo tolesnio atsakovo tėvystės įrodinėjimo. Teismas laikė įrodyta, kad atsakovas yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
3. Įvertinęs tai, jog atsakovas neginčijo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir sutiko mokėti išlaikymą po 100 Eur  kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, teismas konstatavo, jog ginčo tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams  vaikams  mokėjimo nėra, todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino, jog išlaikymo neteikia nuo 2014 m. kovo mėnesio.  Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš biologinio tėvo, kuris tėvu įrašytas tik nustačius tėvystę teismo sprendimu, būtina įvertinti, ar gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo iki tol teikė vaikui išlaikymą. Nepilnamečių vaikų  A. K. ir K. K. gimimo liudijimuose tėvas nėra įrašytas, teismo vertinimu, joks kitas  asmuo vaikui išlaikymo neteikė. Teismo, atsižvelgęs į tai, kad nors  atsakovas buvo suimtas, tačiau tai atsitiko dėl jo nusikalstamų veiksmų, sprendė, jog tai  neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui neteikiant vaikams išlaikymo, nebuvo vaikų teisė į išlaikymą užtikrinta pakankamai. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą pasipelnymo tikslu, kaip  nepagrįstus. Teismas tenkino visiškai ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
5. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę bei sutinka, kad nepilnamečių vaikų  gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove patenkino.
6. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarka su vaikais nustatoma teismo, kai tėvai nesutaria. Kadangi šalys sutarė, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką nustatyti laisvą pagal atskirą išankstinį tėvų susitarimą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo atleista, o atsakovas išreiškė sutikimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidas valstybei teismas priteisė iš atsakovo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė nustatyti, ar K. K. yra tikrai jo dukra, netenkinti ieškovės reikalavimo dėl pateiktos įsiskolinimo sumos.
2. Apeliaciniame skunde nurodė, kad  tuo metu, kai gimė K. K., ieškovė turėjo meilužį, ir jis su ieškove kartu negyveno, todėl  K. K. tėvystei nustatyti yra būtina skirti DNR ekspertizę. Ieškovė nori suteikti mergaitei atsakovo pavardę, nes nori gauti iš jo išlaikymą. Atsakovas prašo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi dėl ieškovės parašyto pareiškimo jis  nuo 2014-02-20 buvo suimtas, dėl ko negalėjo rūpintis vaikais, o 2015 m. balandžio mėn. atsakovą paleidus iš suėmimo, ieškovė atsisakė jo siūlomos pagalbos ir matytis su vaikais uždraudė. Atsakovo manymu, ieškovė siekia pasipelnyti. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginti neturi galimybių, todėl  ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti prašo priteisti iš pačios ieškovės.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
4. Atsiliepime nurodė, kad jai nėra žinoma, kodėl atsakovas šiuo metu nusprendė neigti savo tėvystę. Ieškovė neprieštarauja, kad būtų atlikta ekspertizė atsakovo tėvystei nustatyti, jei apeliacinės instancijos teismas ją paskirtų.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
2. Byloje sprendžiamas ginčas ar pagrįstai atsakovas  A. G. pripažintas nepilnamečių vaikų – A. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K. gim. (duomenys neskelbtini) tėvu ir ar pagrįstai iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir tėvystės nustatymo

3. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės  ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali  tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
4. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad su atsakovu nesudarę santuokos gyveno bendrą gyvenimą ir vedė bendrą ūkį jos motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. pradžios iki 2013-02-20. Gyvenant kartu  gimė (duomenys neskelbtini) sūnus A. K. ir (duomenys neskelbtini) duktė K. K..
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas dalyvavo, su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Iš 2016 m. gegužės 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo garso įrašo yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pripažino, kad vaikai gimė jam gyvenant kartu su D. K.. Atsakovas pripažino, kad jis yra vaikų tėvas, nurodė, kad joks kitas vyras juo negalėtų būti, DNR ekspertizė nereikalinga. Taip pat nurodė, kad kartu gyvendami išlaikė vaikus. Kartu negyvenantis nuo 2014 m. kovo mėnesio, kuomet buvo suimtas.
6. Nors apeliaciniame skunde atsakovas  A. G. prašo atlikti DNR ekspertizę tikslu nustatyti ar jis yra K. K. tėvas, tačiau teisėjų kolegija šį prašymą atmeta, nes jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, atsakovas pripažino, kad jis yra K. K. tėvas. Tai, kad po teismo sprendimo priėmimo apeliantas pakeitė nuomonę, apeliaciniame skunde nurodydamas naujas aplinkybes ir nepaaiškindamas tokio elgesio motyvų, nesudaro pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
7. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
8. CPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad  šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad  pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnio 2 dalis). CPK 182 straipsnio 5 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais.
9. Vertinant į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  atsakovas tėvystę pripažino, todėl ieškovė buvo atleista nuo ieškinio įrodinėjimo. Byloje nenustatyta, kad toks pripažinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės  instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas A. G. yra A. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

10. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą sūnui A. K. ir dukteriai K. K. periodinėmis išmokomis po 100 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taip pat skundžiamu teismo sprendimu abiems vaikams priteisė išlaikymo įsiskolinimaą už 24 mėnesius iki ieškinio teisme dienos 2016 m. kovo 14 d. kas sudaro 4800 Eur.
11. Atsakovas neginčija priteisto išlaikymo dydžio po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau ginčija, kad nepagrįstai iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 4800 Eur, nurodo, kad  vaikams nieko netrūksta, nes daug padeda jo mama.
12. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).
13. CK 3.200 straipsnyje reglamentuota, kad išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo  dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
14. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų A. K. ir K. K. gimimo liudijimuose tėvas nėra įrašytas ir joks kitas asmuo  vaikams išlaikymo neteikė. Byloje nustatyta, kad atsakovas vaikų neišlaikė nuo 2014 m. kovo mėnesio, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, todėl darytina išvada, kad teisė į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą atsirado nuo 2014 m. kovo mėnesio.
15. Ieškovė D. K. niekur nedirbanti, gaunanti 30,40 Eur išmoką vaikui, šių pinigų nepakanka būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, todėl ieškovė nurodžiusi, kad jai padeda jos tėvai. Nors atsakovas yra suimtas, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti laikyti savo nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis nustačius, kad atsakovas nuo 2014 metų kovo mėnesio išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė, ieškovės reikalavimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą – 4800 Eur už 24 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė byloje materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

                            Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovas A. G. yra atleistas nuo dalies 165 eurų žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, o 2016 m. liepos 11 d. nutartimi – 20 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
18. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 20 Eur žyminio mokesčio bei 138,96 Eur  valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. K. ir 2016-11-23 pažyma dėl antrinės teisinės  pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12718).
19. Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei, patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

               Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

               Priteisti iš A. G. 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei ir 138,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 euro centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos  mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752,  įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

                   Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Aušra Baubienė

                                                                                         Virginija Gudynienė

                                                                                          Izolda Nėnienė