Civilinė byla Nr. e2A-408-516/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00710-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.8.8.; 2.6.8.10.;
2.6.10.2.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.5.; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-921-259/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windex Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ dėl depozito (užstato) ir baudos pagal sutartį priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Windex Group“ dėl baudos priteisimo, nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Windex Group“ pateikė ieškinį iš atsakovės UAB „Dirbtinis pluoštas“ priteisti 29 040 Eur sumokėto depozito, 36 000 Eur baudą už nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su priedais, kuria atsakovė (nuomotoja) įsipareigojo perduoti nuomininkui nuomos terminui atlygintinai naudoti ir valdyti gamybinės paskirties patalpas (toliau – patalpos), esančias Pramonės pr. 4, Kaunas, kartu su prie pastato įrengta 1 000 kv. m. ploto asfaltuota aikštele, o ieškovė (nuomininkė) įsipareigojo naudoti patalpas pagal jų paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje. Nuomotoja įsipareigojo pagal sutarties priede Nr. 2 nurodytus reikalavimus savo lėšomis įrengti patalpas ir aikštelę (toliau – įrengimo darbai) ir perduoti užbaigtus darbus pagal šalių pasirašomą darbų užbaigimo aktą. Nuomininkė privalėjo sumokėti 24000 Eur plius PVM depozitą, o nuomotoja įsipareigojo per 20 d. nuo šios sutarties pasirašymo parengti ir nuomininkei pateikti įrengimo darbų atlikimo grafiką, kuriame nurodomi konkretūs įrengimo darbai ir jų atlikimo terminai.
3. Atsakovė patalpų įrengimo darbus privalėjo atlikti iki 2018 m. sausio 30 d., po to iki 2018 m. balandžio 10 d. ir galiausiai iki 2018 m. balandžio 15 d., tačiau 2018 m. balandžio 18 d., kai buvo atliekamas faktinis aplinkybių konstatavimas, patalpų įrengimo darbai nebuvo baigti.
4. Ieškovė mano, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atlikti patalpų įrengimo darbus, todėl ji teisėtai ir pagrįstai nutraukė patalpų nuomos sutartį, dėl ko atsakovei kilo pareiga grąžinti sumokėtą 29 040 Eur užstatą ir sumokėti sutartinę 36 000 Eur sutartinę baudą.
5. Atsakovė UAB „Dirbtinis pluoštas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė patalpas nuomininkei perdavė sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir pradėjo patalpų įrengimo darbus. Atsakovė, atlikusi visus esminius įrengimo darbus, kurie užtikrino galimybę ieškovei įsikelti į patalpas, 2018 m. balandžio 6 d. bei 2018 m. balandžio 12 d. laiškais kvietė ieškovę atvykti priimti įrengimo darbus pasirašant įrengimo darbų užbaigimo aktą, tačiau ieškovė atsakovės nustatytu terminu įrengimo darbų užbaigimo akto nepasirašė. Kadangi bendras sutarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasiektas, atsakovė 2018 m. liepos 7 d. sutartį nutraukė vienašališkai dėl ieškovės kaltės. Ieškovės 2018 m. birželio 12 d. rašte nurodytas įspėjimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės terminas suėjo 2018 m. liepos 13 d., t. y. jau po to, kai sutartis buvo nutraukta atsakovės vienašaliu pareiškimu. Atsakovė mano, kad teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, nes ieškovė vengė priimti patalpų įrengimo darbus.
6. Atsakovė UAB „Dirbtinis pluoštas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Windex Group“ 6 960 Eur baudos likutį, 144 067,16 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad dėl ieškovės kaltės nutraukus sutartį, ji turi sumokėti atsakovei sutartyje nustatyto dydžio baudą. Atsakovė į ieškovės mokėtiną baudą yra įskaičiusi ieškovei grąžintiną 29 040 Eur (įskaitant PVM) įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimą, todėl reikalauja priteisti baudos likutį, t. y. sumą, kurios nepadengia įskaitytas depozitas (36 000 Eur - 29040 Eur = 6 960, 00 Eur).
7. Atsakovės skaičiavimais, dėl sutarties nutraukimo ji patyrė mažiausiai 144 067,16 Eur papildomų išlaidų dėl ieškovės kaltės: išlaidos tarpininkui – 6000 Eur (be PVM), aikštelės įrengimo darbai – 26 475,55 Eur, gamybinių ir sandėliavimo patalpų įrengimo darbai – 45 036,45 Eur, administracinių – buitinių patalpų įrengimo darbai (pirmame ir antrame aukšte) – 39 643,92 Eur, šildymo sistemos įrengimo darbai – 15 187,44 Eur, elektros darbai (nesusiję su Patalpų apšvietimu) – 11 723,80 Eur.
8. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad ji teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį. Kadangi nuomos sutartis yra nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti ieškovės sumokėti 36 000 Eur baudą ir atlikti įskaitymo sumokėtu depozitu. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo priimti darbus su trūkumais – nuomos sutartyje tokia galimybė nebuvo numatyta, o atsakovė niekada neteikė įrengimo darbų priėmimo–perdavimo akto, kurį ieškovė būtų galėjusi patikrinti. Dėl atliktų darbų atsakovės patalpų vertė po remonto padidėjo, todėl atsakovė turi didesnės vertės patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė UAB „Windex Group“ iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ 29 040 Eur sumokėtą depozitą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 29 040 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 36 000 Eur baudą, 4 627 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų byloje.
Dėl nuomojamų patalpų įrengimo darbų ir jų grafiko laikymosi
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patalpų įrengimo darbus buvo įsipareigojusi atlikti iki 2018 m. sausio 30 d. (t. 1, b. 1. 132–134), po to nuomojamų patalpų įrengimo darbų terminą šalys pratęsė iki 2018 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. 1. 148,149) ir galiausiai atsakovė pranešė ieškovei, kad darbus atliks iki 2018 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. 1. 236–240), 2018 m. balandžio 18 d., atliekant faktinį pastatų būklės konstatavimą, nuomojamų patalpų įrengimo ieškovės vykdomos gamybos reikmėms darbai nebuvo baigti.
11. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių suderintu terminu būtų surašiusi ir pateikusi UAB „Windex Group“ patalpų įrengimo darbų priėmimo–perdavimo aktą, o UAB „Windex Group“ be pagrindo atsisakiusi pasirašyti atliktų darbų aktą. Teismas sprendė, kad dėl UAB „Dirbtinis pluoštas“ kaltės nebuvo laiku įrengtos ieškovės nuomojamos patalpos gamybinei ir sandėliavimo veiklai vykdyti, todėl atsakovė turi prisiimti neteisėtų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo
12. Kadangi ieškovė nevengė priimti patalpų įrengimo darbų, o atsakovė nebuvo net surašiusi ir pateikusi ieškovei patalpų įrengimo akto bei iki nustatyto termino pabaigusi patalpų ieškovės įrengimo gamybinei ir sandėliavimo veiklai vykdyti, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį sutarties 8.6., 8.6.1, 8.6.3 8.4.1 punktuose numatytais pagrindais, įspėjusi atsakovę 2018 m. birželio 7 d. raštu dėl sutarties nutraukimo. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad nuomos sutartis ieškovės buvo teisėtai nutraukta nuo 2018 m. liepos 7 d., nes atsakovė iš esmės pažeidė nuomos sutarties nuostatas (CPK 178 straipsnis, CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, nuomos sutarties 5.1.8., 8.4.1 punktai). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė veikė nesąžiningai dar vykstant deryboms dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo šalių valia patalpas 2018 m. birželio 27 d. išnuomojusi AB „Freda“ (t. 5, b. l. 174). Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį, nes ieškovė nuomos sutarties sąlygų nepažeidė.
Dėl ieškinio reikalavimų
13. Kadangi nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo teisėtai ieškovės nutraukta nuo 2018 m. liepos 7 d., o jos sumokėtas 24 000 Eur plius PVM depozitas yra ieškovės įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, tačiau faktiškai ieškovė neturėjo prievolės mokėti nuomos mokesčio, nes patalpos jai nebuvo perduotos (Nuomos sutarties 2.1.punktas, 2.3. punktas), todėl nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, nebuvo ir pagrindinės prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 29 040 Eur sumokėtą depozitą (CPK 178 straipsnis, 6.237 straipsnio 1 dalis).
14. Kadangi nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės sutartinę 36 000 Eur baudą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, sutarties 7.5 punktas). Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, nuomos sutartimi nustačiusios netesybų dydį veikė laisva valia.
Dėl priešieškinio reikalavimų
15. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė šalių nustatytu terminu neatliko nuomojamų patalpų įrengimo darbų, patalpų ieškovei neperdavė, ieškovė pagrįstai teisėtai nutraukė nuomos sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti sutartinę 36 000 Eur baudą (CPK 178 straipsnis, nuomos sutarties 7.4. punktas) bei 144 067,16 Eur išlaidų. Be to, šalys 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos sutarties nuostatose nebuvo numatę atsakovės teisės, o ieškovės pareigos sumokėti patalpų pagerinimo išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė būtinų civilinės teisinės atsakomybės sąlygų – ieškovės kaltės, priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėto veikimo ir panaudotų lėšų patalpų pagerinimui.
16. Kadangi atsakovei priklausančios patalpos 2018 m. birželio 27 d. patalpų nuomos sutartimi buvo išnuomotos AB „Freda“, teismas darė išvadą, kad atsakovė suremontuotas patalpas naudoja veiklai vystyti, gauna iš to pajamas ir pelną, o tai paneigia atsakovės argumentus, jog dėl ieškovės kaltės ir jos neteisėto veikimo buvo be tikslo panaudotos UAB „Dirbtinis pluoštas“ lėšos ginčo patalpų remontui ir įrengimui.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės reikalavimą dėl 6 000 Eur atlygį (be PVM) tarpininkui, nes sudaryta nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovė, įgyvendindama veiklą per tarpininką, veikė savo valia ir rizika, todėl ieškovei nekilo civilinė teisinė atsakomybė dėl tokiu būdu turėtų atsakovės 6 000 Eur išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Windex Group“ ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės UAB „Dirbtinis pluoštas“ priešieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei 6 960 Eur dydžio baudos likutį, 144 067,16 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme, bei priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė pažeidė prievolę šalių nustatytu terminu įrengti nuomojamas patalpas pagal šalių suderintus reikalavimus. Ieškovės ir atsakovės elgesys po sutarties pasirašymo: sutarties priedo Nr. 3 (Įrengimo darbų grafiko) nepasirašymas; jo koregavimas keletą kartų sutarties vykdymo laikotarpiu; šalių susirašinėjimai el. paštu dėl konkrečių darbų; aplinkybė, kad ieškovė niekada neprašė pateikti galutinį įrengimo grafiką ir nereiškė dėl jo pretenzijų; taip pat aplinkybė, kad ieškovė antstolei, fiksavusiai faktines aplinkybes patalpose 2018 m. balandžio 18 d., pateikė būtent vieną iš koreguotų sutarties priedo Nr. 3 versijų, patvirtina, kad dėl galutinio įrengimo darbų termino ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios.
18.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės argumentų, kad gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos montavimo darbai galės būti atlikti tik po to, kai ieškovė susimontuos visą įrangą. Kadangi ieškovė savo įrangos taip niekada ir nesumontavo, atsakovė nepažeidė pareigos įrengti gaisro ir saugos signalizacijas.
18.3. Priešingai nei konstatavo teismas, liudytojų A. S. ir S. N., dirbusių UAB „Windex Group“, parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė prievolę šalių nustatytu terminu įrengti nuomojamas patalpas. Buvo likę neesminiai patalpų įrengimo darbai. Šių darbų užbaigimas po ieškovės įsikėlimo į patalpas, nebūtų trukdęs jas naudoti pagal patalpų tiesioginę paskirtį. Be to, liudytojai nėra statybos ekspertai ir jie yra ieškovės pusėje, todėl vien jų parodymai negali būti laikomi pagrindu defektų faktui nustatyti.
18.4. Priešingai nei konstatavo teismas, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti įrengimo darbus. Vien formali aplinkybė, kad teismui nebuvo pateiktas įrengimo darbų priėmimo – perdavimo akto projektas, nereiškia, kad atsakovė nebandė perduoti šių darbų. Liudytojai A. S. ir S. N. patvirtino aplinkybę, kad patalpų perdavimas vyko 2018 m. balandžio mėn. Teismas nenustatė jokių esminių įrengimo darbo trūkumų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti įrengimo darbus. Teismas taip pat nevertino, ar ieškovės pateiktame 2018 m. gegužės 30 d. antstolio faktinių aplinkybių protokole konstatuoti patalpų trūkumai yra esminiai. Dalis trūkumų buvo ištaisyti, pavyzdžiui, stogo remonto darbai. Antstolei fiksuojant faktines aplinkybes, visame patalpų 4090 kv. m. plote dar buvo likę vos kelios vietos, iš kurių dėl susikaupusio kondensato ypač retais intervalais lašėjo vanduo. 2018 m. balandžio mėnesį lašėjimas iš stogo jau buvo pasibaigęs. Taigi, ankstesnis lašėjimas nuo lubų negalėjo būti pagrindu nutraukti sutartį. Kiti ieškovės nurodomi darbai (menami trūkumai) galėjo (o kai kuriais atvejais ir turėjo) būti baigti tik po ieškovės persikėlimo į patalpas.
18.5. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovė jau 2018 m. balandžio 13 d. (2018 m. balandžio 13 d. ieškovės el. laiškas advokatams) buvo nusprendusi nutraukti sutartį, nors atsakovei apie sutarties nutraukimą pareiškė tik 2018 m. birželio 12 d. raštu. Ieškovė dar iki sutarties nutraukimo ieškojo naujų patalpų. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo A. S. parodymai. Be to, sutartį ieškovė nutraukė ne dėl menamų įrengimo darbų trūkumų, o dėl pasikeitusių poreikių, kurie nepriklausė nuo atsakovės, tą patvirtina liudytojų parodymai.
18.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog patalpos buvo išnuomotos AB „Freda“, rodo atsakovės nesąžiningumą. Dar iki sutarties sudarymo su AB „Freda“, buvo aišku, kad sutartis yra nutraukiama, tad atsakovė, siekdama sumažinti patiriamus nuostolius, sudarė pastato nuomos sutartį su kitu asmeniu.
18.7. Teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė atsakovės nurodytų aplinkybių bei argumentų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė nustojo bendradarbiauti su atsakove, be to, iš atsakovės atstovo susirašinėjimo su ieškovės akcininku, šis sukėlė atsakovei lūkestį, kad ieškovė tęs nuomos santykius, nors jau buvo aišku, kad ieškovė nesinuomos patalpų. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės nesąžiningumą.
18.8. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai įrengimo darbų trūkumu pripažino darbus, kurie negalėjo būti atlikti iki ieškovei įsikeliant į patalpas (signalizacijos įrengimą ir vidinių vartų įrengimą). Šie neatlikti darbai apskritai nebuvo trūkumas. Be to, pagal Sutarties 3.1. punktą patalpos jau buvo perduotos ieškovei, ieškovė buvo faktinis patalpų valdytojas ir pati atliko dalį patalpų įrengimo darbų. Taigi, byloje turėjo būti sprendžiamas ne klausimas, ar ieškovė turi teisę nepriimti patalpų, tačiau klausimas, ar ieškovė turi teisę grąžinti priimtas patalpas.
18.9. Šiaulių banko sutikimas niekada nebuvo kliūtis nei sudaryti sutartį, nei ją vykdyti.
18.10. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta 2018 m. liepos 7 d. (suėjus atsakovės pranešime nurodytam terminui), nors ieškovė nurodė nutraukianti sutartį nuo 2018 m. liepos 13 d. Taigi, teismas pripažino, kad sutartis yra nutraukta pagal atsakovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau tuo pačiu metu nusprendė, kad sutartis yra nutraukta ieškovės iniciatyva.
18.11. Ieškovė nesilaikė sutarties 8.6.1. punkte įtvirtintos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos, tokiu būdu nesudarydama atsakovei galimybių pašalinti tariamus pažeidimus.
18.12. Ieškovė nesilaikė favor contractus (sutarties naudai) principo, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Atsakovė siekė išsaugoti sutartį ir dėjo visas pastangas tai padaryti, o ieškovė siekė išvengti sutarties. Ieškovė savo esą pažeistas teisės galėjo ginti kitais būdais: atlikti darbus pati atsakovės sąskaita, prašyti sumažinti nuomos mokestį ir pan. Tokiu būdu sutartis būtų išsaugota.
18.13. Faktas, kad patalpos buvo išnuomotos kitam nuomininkui, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė patyrė tiesiogines išlaidas vien dėl išskirtinių ieškovės reikalavimų. Atlikti pagerinimai buvo būtini išimtinai ieškovės veiklos vykdymui. Teismas turėjo įvertinti, kad patalpos buvo įrengtos pagal individualius ieškovės poreikius ir reikalavimus.
18.14. Teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė baudą, nes nepagrįstai pripažinta, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės. Be to, ir ieškovė padarė sutarties pažeidimų, todėl negali pretenduoti į baudos sumokėjimą.
18.15. Teismas nevertino priešieškiniu pašomų priteisti nuostolių pagrįstumo.
19. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Atsakovė pažeidė nuomos sutarties 1.4 punktą, nes nepateikė AB „Šiaulių bankas“ sutikimo dėl nuomos sutarties sudarymo, taigi faktiškai nebūtų galimybės vykdyti nuomos sutarties.
19.2. Atsakovė siekė perduoti nebaigtus įrengimo darbus, o tai ieškovės visiškai netenkino, nes sutartyje buvo sutarta, kad keliamasi bus į visiškai sutvarkytas ir įrengtas patalpas. Atsakovė nesugebėjo organizuoti atliekamų darbų, nesuvaldė nei medžiagų tiekimo, nei darbų atlikimo terminų, tačiau tai buvo išimtinai atsakovės įsipareigojimas, kurį ji ir pažeidė. Pažymi, kad galutinis darbų terminas buvo 2018 m. balandžio 15 d. (tą nurodė atsakovės atstovas 2018 m. balandžio 6 d. el. laišku), tačiau 2018 m. gegužės 10 d. el. laiške atsakovės vadovas Martynas Ugianskis aiškiai patvirtino, jog darbai 2018 m. balandžio 15 d. nebuvo baigti, o 2018 m. gegužės 10 dienai yra patalpų įrengimo defektų. Pats atsakovės vadovas 2018 m. gegužės 10 d. pripažino, kad stogas yra netvarkingas, su defektais ir yra tvarkomas.
19.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių suderintu terminu būtų surašiusi ir pateikusi ieškovei patalpų įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktą, o ieškovė be pagrindo atsisakiusi jį pasirašyti.
19.4. Visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad neįmanoma pažeisti termino, kurio nėra. Šalys buvo sutarusios darbų užbaigimo terminą ir jis buvo 2018 m. sausio 30 d. (t. 1., b. 1. 132–134), tačiau sutartas terminas ieškovės gera valia buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 10 d. ir galiausiai iki 2018 m. balandžio 15 d. Atsakovės siųstuose darbų atlikimo grafikuose darbų užbaigimo vėliausios datos ir buvo iki 2018 m. sausio 30 d., po to iki 2018 m. balandžio 10 d. ir galiausiai iki 2018 m. balandžio 15 d. Taigi, ieškovė geranoriškai pratęsė darbų atlikimo terminus, atsižvelgiant į grafikus.
19.5. Bylos medžiagoje nenustatyta, kad ieškovė nuolat keitė savo poreikius dėl patalpų įrengimo ir kad darbų atlikimui įtakos turėjo meteorologinės sąlygos, nes šie nurodyti argumentai yra subjektyvi atsakovės pozicija. Atsakovė pati keitė darbų atlikimo grafikus, nes keitė juose atliekamų darbų terminus.
19.6. Kadangi pati atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. bus galutinis terminas, o patalpos nebuvo įrengtos, ieškovė nuo šios datos pradėjo dairytis kitų patalpų nuomai. Ieškovei 2018 m. balandžio 13 d. tapo aišku, kad atsakovė savo įsipareigojimo laiku neįvykdys, todėl ji pradėjo svarstymus apie sutarties nutraukimą ir naujų patalpų nuomai paiešką. Ieškovė niekada ir neneigė, kad nuo 2018 m. balandžio 15 d. pradėjo ieškoti kitų patalpų, tačiau naujų patalpų neišsinuomojo.
19.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės padarytą pažeidimą patvirtina ir tai, jog gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos instaliavimo patalpose sutartis su rangovu buvo sudaryta 2018 m. gegužės 14 d. Atsakovė sutartis su UAB „Sauga“ sudarė jau po galutinio darbų atlikimo, t. y. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. gegužės 14 d.
19.8. Tai, kad 2018 m. balandžio 15 d. į patalpas nebuvo įmanoma įsikelti ir kad nebuvo atlikti visi sutarti darbai, patvirtina liudytojų A. S. ir S. N. parodymai teismo posėdžio metu. Nebūtina būti ekspertu, kad pamatytum lašantį vandenį pro stogą. Be to, patalpų stogas buvo kiauras ne tik balandžio mėnesį, tačiau ir gegužės mėnesį. Atsakovės el. laiške 2018 m. gegužės 8 d. pripažįstama, kad defektų buvo ir jų atsakovė nesugebėjo ištaisyti. Atsakovė bando įrodinėti, kad stogas nebuvo kiauras, o buvo susidaręs kondensatas, tačiau tai yra tik subjektyvi ir niekuo nepagrįsta atsakovės pozicija.
19.9. Atsakovė niekada neteikė jokio atliktų darbų akto, kuriuo remiantis ieškovė būtų galėjusi patikrinti atliktus darbus ir jų kokybę, todėl atsakovė pažeidė savo įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė negalėjo rizikuoti perimti darbus su trūkumais, nes atsakovė nedavė jokių garantijų, kad trūkumus ištaisys. Taip pat ieškovė negalėjo rizikuoti pradėti veiklą netvarkingose patalpose, nes jos veiklos pobūdis yra darbas su elektriniais prietaisais.
19.10. Atsakovė cituoja 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tik tuos trūkumus, kurie yra jai palankūs, tačiau neužsimena apie tai, kad 2018 m. balandžio 18 d., apžiūros metu, ant grindų telkšojo didesnės ir mažesnės vandens balos, vanduo lašėjo nuo lubų, vietomis buvo pastatyti kibirai ar kiti indai, į kuriuos lašėjo vanduo, nebuvo įrengta aikštelė, kiemo teritorija neaptverta, neįrengti 2 vnt. stumdomų vartų, apsaugos signalizacija neįrengta, nebuvo įrengti vandens ir nuotekų tinklai virtuvėlėje, neįrengti vartai tarp sandėliavimo ir gamybinių patalpų, nesutvarkytos angos langams. Taigi, 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti trūkumai ieškovei buvo esminiai.
19.11. Atsakovės argumentas, kad nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki sutarties nutraukimo, ieškovė visiškai nustojo bendrauti su atsakove, yra klaidinantis teismą, nes ieškovė 2018 m. balandžio 18 d. susitikimo metu nurodė atsakovei, jog reikia nutraukti sutartį dėl neįrengtų patalpų. Taigi, abiejų šalių pozicija buvo aiški. Be to, ne ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, o atsakovė – su ieškove. Būtent ieškovė ieškojo geriausios išeities ir pasiūlė tarpusavio susitarimu nutraukti sutartį, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti.
19.12. Atsakovė neteisingai interpretuoja liudytojų S. N. ir A. S. parodymus dėl gamybos apimčių. Ieškovė pasiliko tose pačiose patalpose, pristabdė gamybą ir plėtrą išimtinai dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nesugebėjo laiku ir tinkamai įrengti patalpų.
19.13. Patalpos AB „Freda“ buvo išnuomotos dar esant galiojančiai sutarčiai su ieškove. Tai parodo, kad pati atsakovė nelaikė, kad tęs sutartinius santykius su ieškove, neketino realiai užbaigti savo įsipareigojimų pagal nuomos sutarti, nes turėjo interesą išnuomoti patalpas kitam nuomininkui.
19.14. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės akcininkas turėjo teisę bendrauti su atsakove, nes teisėtas atstovas sprendžiant visus klausimus, susijusius su sutarties vykdymu, buvo ieškovės vadovas Laurynas Remeika.
19.15. Ieškovė faktiškai patalpų nevaldė. Ieškovė atliko tik tam tikrų patalpų perdažymą, nes atsakovė atsisakė tai padaryti.
19.16. Kadangi atsakovė pažeidė nuomos sutartį, ieškovė įgijo teisę ją nutraukti, nes sutarties 8.6 punktas nurodė, kad sutartis gali būti nutraukta jeigu per įspėjamąjį 30 dienų terminą nepašalinamas pažeidimas. Atsakovė pažeidė patalpų įrengimo darbų atlikimo terminus. 2018 m. balandžio 19 d. susitikimo metu ieškovės vadovas įspėjo atsakovę, kad sutartis nutraukiama dėl įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat ieškovė 2018 m. gegužės 24 d. išsiuntė susitarimą dėl nutraukimo, kas aiškiai leido atsakovei suprasti, kad sutartiniai santykiai nebus tęsiami.
19.17. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad patalpos įrengtos išskirtinai pagal ieškovės poreikius. Atsakovė nepagrindė, kokie būtent atlikti darbai yra tikrai specifiniai ir skirti tik ieškovei. Ginčo patalpų pagerinimai nėra kažkuo specifiniai (buitinės, administracinės patalpos, sanitarinis mazgas, aikštelė, signalizacija, gaisrinė apsauga), bet koks kitas juridinis asmuo gali naudotis šiomis patalpomis. Be to, atsakovė pripažino, kad patalpos buvo prastos būklės, todėl, norėdama jas išnuomoti, turėjo investuoti į patalpų remontą. Atsakovės lėšos patalpų remontui ir pagerinimui nėra jokia žala, o yra aiški investicija ir pridėtinė vertė savai nuosavybei. Šiuo atveju atsakovei priteisus investuotas lėšas, būtų suteikta galimybė nepagrįstai praturtėti, t. y. atsakovė gautų 144 tūkst. eurų ir dar atsakovei liktų pagerintos patalpos. Atsakovė jokio nuostolio dėl įrengtų patalpų nėra patyrusi, nes visos patalpos yra išnuomotos ir iš jų atsakovė gauna nuomos mokestį. Be to, atsakovės pateiktos sąskaitos ir mokėjimo pavedimai, kurie neva pagrindžia patirtus nuostolius, tarpusavyje iš esmės nesutampa, nėra aišku, kurios sąskaitos yra apmokėtos.
20. 2020 m. gegužės 8 d. gautas atsakovės prašymas iš ieškovės priteisti apeliantei UAB „Dirbtinis pluoštas“ 7 359,82 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Byloje kilo ginčas dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.
23. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė pažeidė prievolę šalių nustatytu terminu įrengti nuomojamas patalpas pagal šalių suderintus reikalavimus, nes dėl galutinio įrengimo darbų termino ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
24. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisnius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutartis yra suderintos jos šalių vidinės valios išraiška. Remiantis šalių sudarytos nuomos sutarties 5.1.8 punktu, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai apibrėžė nuomotojo (t. y. apeliantės) pareigą per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos parengti ir nuomininkui pateikti įrengimo darbų atlikimo grafiką, kuriame nurodomi konkretūs įrengimo darbai ir jų atlikimo terminai. Šios pareigos atsakovė sutartyje nustatytu terminu neįvykdė. Ieškovei reikalaujant vykdyti šią sutarties sąlygą ir pateikti įrengimo darbų atlikimo grafiką, atsakovė šį grafiką pateikė.
25. Atsakovė pateiktame grafike patalpų įrengimo darbus buvo įsipareigojusi atlikti iki 2018 m. sausio 30 d. (t. 1, b. 1. 132-134), po to nuomojamų patalpų įrengimo darbų terminą šalys pratęsė iki 2018 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. 1. 148,149) ir galiausiai atsakovė pranešė ieškovei, kad darbus atliks iki 2018 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. 1. 257). Ta aplinkybė, kad ieškovė, bendradarbiaudama su atsakove, keletą kartų sutiko, jog darbų atlikimo terminas būtų pratęstas, nereiškia, kad galutinis darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas kaip kad traktuoja apeliantė. 2018 m. balandžio 6 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovas nurodė, kad galutinis patalpų perdavimo terminas 2018 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 30). Taigi, šalims buvo žinoma, kad 2018 m. balandžio 15 d. turi būti paskutinis terminas patalpoms įrengti, nes pagal šalių pasirašytos nuomos sutarties 2.1. punktą atsakovė buvo įsipareigojusi perduoti, o ieškovė įsipareigojusi priimti tinkamai atliktus patalpų įrengimo gamybinei veiklai darbus, todėl ieškovei turėjo būti perduotos tinkamai jos planuojamai vykdyti veiklai paruoštos patalpos, atitinkančios sutarties priede aptartą patalpų būklę.
26. Pasak apeliantės, 2018 m. balandžio mėnesį perduodant darbus buvo likę neesminiai patalpų įrengimo darbai. Šių darbų užbaigimas po ieškovės įsikėlimo į patalpas, nebūtų trukdęs jas naudoti pagal patalpų tiesioginę paskirtį. Šis apeliantės argumentas nepripažįstamas pagrįstu.
27. Tai, kad patalpos nebuvo tinkamai įrengtos patvirtina 2018 m. balandžio 18 d. atliktas faktinės pastatų būklės konstatavimo protokolas (t. 1 b. l. 296–338), kuriame užfiksuota, jog ant grindų telkšojo didesnės ir mažesnės vandens balos, vanduo lašėjo nuo lubų, vietomis buvo pastatyti kibirai ar kiti indai, į kuriuos lašėjo vanduo, nebuvo įrengta aikštelė, kiemo teritorija neaptverta, neįrengti stumdomi vartai, apsaugos signalizacija, vandens ir nuotekų tinklai virtuvėlėje, vartai tarp sandėliavimo ir gamybinių patalpų, nesutvarkytos angos langams.
28. Priedo prie 2017 m. rugpjūčio 16 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (t. 1, b. l. 24), kuriame nustatyti reikalavimai nuomotojo atliekamiems patalpų įrengimo darbams, 2.2 punkte numatyta, kad visos pastato konstrukcijos (stogas, sienos ir t. t.) turi būti tvarkingos. Ieškovė dar 2018 m. balandžio 5 d. el. laišku prašė atsakovės sutvarkyti varvantį stogą (t. 1, b. l. 30), atsakovė su tokiu reikalavimu sutiko (t. 1, b. l. 29), tačiau 2018 m. gegužę ieškovė vėl nurodo, kad negali keltis į patalpas su stogu, pro kurio konstrukciją bėga vanduo (t. 1, b. l. 33). Patalpų stogas buvo taisomas ir gegužės mėnesį, kas patvirtinta atsakovės el. laiške 2018 m. gegužės 10 d. (t. 1, b. l. 31). Iš byloje pateiktų nuotraukų, darytų 2018 m. gegužės 17 d., matyti, kad patalpose pristatyta kibirų ir kitų indų, į kuriuos pro stogą bėgo vanduo (t. 1, b. l. 190–203).
29. Taigi, atsakovė tinkamai stogo nesuremontavo nei balandžio, nei gegužės mėnesiais. Šalys nuomos sutartyje buvo sutarusios, kad patalpas nuomininkė naudos gamybinei ir su ja susijusiai veiklai (Nuomos sutarties 1.5 punktas (t. 1, b. l. 17). Ieškovė buvo informavusi atsakovę, kad ji negali keltis į patalpas su kiauru stogu (t. 1, b. l. 33), nes patalpose turėjo veikti įranga (elektrinės staklės). Tačiau, kaip patvirtina aptarta bylos medžiaga, stogas laiku ir tinkamai nebuvo sutaisytas, o tai yra esminis sutarties pažeidimas – Nuomos sutarties 8.6. punkte ir 8.6.1 punkte, 8.6.3 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas, įspėjęs nuomotoją raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų, turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti nuomos sutartį, jei nuomotojas neužbaigia ir neperduoda nuomininkui darbų sutartyje nurodytais terminais, nuomininkas negali naudotis patalpomis, aikštele ar esmine jų dalimi (t. 1, b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neturėjo galimybės naudotis patalpomis su netinkamai suremontuotu stogu, ji turėjo teisę nuomos sutartį nutraukti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad patalpos neturėjo tokių įrengimo trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Apeliantė taip pat teigia, kad antstolei fiksuojant faktines aplinkybes, visame patalpų 4090 kv. m. plote dar buvo likę vos kelios vietos, iš kurių dėl susikaupusio kondensato ypač retais intervalais lašėjo vanduo. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, kaip jau minėta, 2018 m. gegužės 10 d. el. laiške pats atsakovės atstovas patvirtino, kad stogas vis dar remontuojamas ir jį baigs tvarkyti gegužės 21 d. Taigi, esant nesutvarkytam stogui ieškovė neturėjo galimybės keltis į patalpas ir vykdyti planuojamą veiklą.
30. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 24 d. išsiuntė atsakovei susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pasiūlymą (t. 1, b. l. 204-205). Atsakovė 2018 m. birželio 7 d. ieškovei pateikė raštą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo nurodė, kad iki 2018 m. birželio 13 d. negavus atsakymo dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu arba gavus neigiamą atsakymą sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2018 m. liepos 7 d. dėl ieškovės kaltės (t. 1, b. l. 94, 95). Ieškovė 2018 m. birželio 12 d. atsakymu nurodė, kad nesutinka su atsakovės nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis ir jei iki 2018 m. birželio 20 d. šalys nesusitars dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2018 m. liepos 13 d. dėl atsakovės kaltės (t. 1, b. l. 96-98). Šalys dėl sutarties nutraukimo šalių sutarimu ar vienos iš šalių nurodytomis sąlygomis nesusitarė (t. 1, b. l. 102, 103). Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė iki nustatyto termino nebuvo pabaigusi patalpų ieškovės įrengimo gamybinei ir sandėliavimo veiklai vykdyti, todėl ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį sutarties 8.6., 8.6.1, 8.6.3 punktuose numatytais pagrindais nuo 2018 m. liepos 13 d. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuo 2018 m. liepos 7 d. įspėjusi atsakovę 2018 m. birželio 7 d. raštu, o ne nuo liepos 13 d., kaip nurodė ieškovė atsakyme į 2018 m. birželio 7 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 96–98), tačiau tai nekeičia bylos procesinės baigties ir to fakto, jog sutartį pažeidė atsakovė, o ne ieškovė. Taigi, atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas pripažino, jog sutartis yra nutraukta pagal atsakovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo.
31. Apeliantė teigia, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti įrengimo darbus, o vien tai, kad teismui nebuvo pateiktas įrengimo darbų priėmimo–perdavimo akto projektas, nereiškia, jog atsakovė nebandė perduoti šių darbų. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių suderintu terminu būtų surašiusi ir pateikusi ieškovei patalpų įrengimo darbų priėmimo–perdavimo aktą, o ieškovei nesutikus jo pasirašyti, apie tai pažymėjusi minėtame akte. Toks priėmimo–perdavimo aktas į bylą nebuvo pateiktas, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad esminiai patalpų įrengimo darbai vyko toliau (gegužės mėnesį buvo taisomas stogas, grindys, asfaltuojama aikštelė (t. 1, b. l. 31), sudaryta Gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos instaliavimo patalpose sutartis su rangovu (t. 5, b. l. 118), todėl atsakovė balandžio mėnesį, kai, pasak jos, liudytojai A. S. ir S. N. patvirtino, kad vyko patalpų perdavimas ieškovei, tinkamai įrengtų patalpų perduoti ieškovei neturėjo galimybių.
32. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad prievolę įrengti tinkamas, sutartyje apibrėžtos būklės patalpas per sutartyje nustatytą terminą, ir jas perduoti naudoti nuomininkei pažeidė nuomotoja (apeliantė), todėl būtent nuomininkei (ieškovei) atsirado teisė nutraukti sutartį, pagrįstumą.
33. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovė dar iki sutarties nutraukimo ieškojo naujų patalpų, o sutartį nutraukė ne dėl menamų įrengimo darbų trūkumų, o dėl pasikeitusių poreikių. Ši apeliantės argumentai atmetami. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nuodo, kad neneigė, jog nuo 2018 m. balandžio 15 d. pradėjo ieškoti kitų patalpų, tačiau naujų patalpų taip ir neišsinuomojo. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, ieškovei nebūtų reikėję ieškoti kitų patalpų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė laiku patalpų neįrengė. Taigi, ši apeliantės nurodoma aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad ieškovė nesiekė vykdyti sutartį ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl to, kad pasikeitė jos valia nuomotis patalpas.
34. Atsakovė, priešingai, dar galiojant nuomos sutarčiai su ieškove, patalpas 2018 m. birželio 27 d. išnuomojo AB „Freda“ (t. 5, b. l. 174). Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė nesilaikė sutarties 8.6.1. punkte įtvirtintos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos ir nesudarė atsakovei galimybių per 30 dienų pašalinti tariamus pažeidimus ar sutikti su sutarties nutraukimu, tačiau šalių derybos dėl sutarties nutraukimo ir naujos patalpų nuomos sutarties sudarymas su AB „Freda“ rodo, kad atsakovė ir nesiekė šalinti patalpų trūkumų bei tinkamai užbaigti atlikti įrengimo darbus, todėl 30 dienų termino pažeidimams ištaisyti nenustatymas, niekaip nelėmė apeliantės teisių pažeidimo ir neatėmė iš jos galimybės vykdyti sutartį su ieškove.
35. Kadangi patalpos sutartyje nustatytu terminu nebuvo įrengtos taip, kad jos atitiktų sutartyje nustatytus reikalavimus ir ieškovei nebuvo perduotos, ji neturėjo prievolės mokėti nuomos mokestį (Nuomos sutarties 2.1.punktas, 2.3. punktas), todėl, nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovei pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino 29 040 Eur depozitą, sumokėtą kaip jos įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimo priemonę.
36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo ieškovei priteisti baudos, nes nepagrįstai pripažino, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, be to, ir ieškovė padarė sutarties pažeidimų, todėl negali pretenduoti į baudos sumokėjimą.
37. Kaip jau nustatyta byloje, nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės sutarties 8.6. punkte nurodomu pagrindu, ieškovė neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio ir keltis į netinkamai įrengtas patalpas, sutarties nutraukimo procedūra taip pat nesąlygojo atsakovės teisių pažeidimo, šalys buvo susitarusios dėl įrengimo darbų termino, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl tariamų sutarties pažeidimų iš ieškovės pusės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė turi teisę į sutarties 7.5 punkte nurodytos baudos, kaip minimalių nuomininko nuostolių dėl sutarties nutraukimo, priteisimą.
38. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl priešieškiniu pašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį atsakovės reikalavimą byloje nustatęs, kad atsakovė šalių nustatytu terminu neatliko nuomojamų patalpų įrengimo darbų, patalpų ieškovei neperdavė, ieškovė pagrįstai teisėtai nutraukė nuomos sutartį dėl atsakovės kaltės.
39. Šalys 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarytoje sutartyje nebuvo numačiusios atsakovės teisės, o ieškovės pareigos sumokėti patalpų įrengimo (pagerinimo išlaidas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nesugebėjo laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimo įrengti patalpas pagal sutarties nuostatas, todėl ieškovei nekyla pareiga atlyginti atsakovės panaudotas lėšas patalpų įrengimui. Ieškovės neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Be to, patalpos jau 2018 m. birželio 27 d. išnuomotos AB „Freda“ (5 t. b. l. 174), kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė suremontuotas patalpas naudoja, gauna iš to pajamas, o patalpos nėra pritaikytos specifinių poreikių turintiems nuomininkams.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
43. Ieškovė, prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d. Išankstinę sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas GG Nr. 20190812/01, vietinio mokėjimo nurodymą (t. 6, b. l. 91–92), iš kurių matyti, kad patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktį rekomenduojamas priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis sudarė 1 641,51 Eur (1 262,70 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) × 1,3 koef.).
44. Taigi, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nustatytą minėtose Rekomendacijose. Šiuo atveju pagrindas nukrypti nuo maksimalių dydžių – išskirtinis bylos sudėtingumas ar jos apimtis, specialių žinių reikalingumas, teisinių klausimų naujumas – nenustatytas, todėl ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 641,51 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Windex Group“ 1 641,51 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Vytautas Zelianka