Civilinė byla Nr. e2-1042-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00018-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.3.2.3; 3.4.3.7.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ladavas“ prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. B., notarai Edgaras Sutkus ir Marius Stračkaitis.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plienas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (toliau – ir atsakovė) prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės ir atsakovės viena kitos atžvilgiu 2012 m. birželio 29 d. atliktą turimų prievolių įskaitymą 3 143 504,11 Eur (10 853 891 Lt) ir 2013 m. birželio 30 d. atliktą turimų prievolių įskaitymą tarpusavio skolų užskaitymo aktu 540 701,80 Eur (1 866 935,19 Lt), bendra įskaitymų suma – 3 684 205,92 Eur; 2) pripažinus atliktus įskaitymus ab initio negaliojančiais, taikyti vienašalę restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 3 684 205,92 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti, ieškovės reikalavimui dėl įskaitymo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teisme 2023 m. liepos 26 d. gautas pareiškėjos UAB „Ladavas“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodyta, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas pareiškėjos antros eilės 161 431,96 Eur finansinis reikalavimas, todėl civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

4.       Tretieji asmenys atsiliepime į prašymą nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl sandorio, kurio šalimi būtų pareiškėja, todėl teismo priimtas sprendimas neturės tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Ieškinys pareikštas ieškovės nemokumo administratorės atsakovei ginant visų kreditorių, įskaitant ir pareiškėjos, o taip pat ir paties bankrutuojančio juridinio asmens teises ir interesus, todėl pareiškėjos siekis įstoti į šią bylą laikytinas pertekliniu. Išaugtų bylos nagrinėjimo išlaidos, kurių būtų galima išvengti.

5.       Ieškovė atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad nemokumo administratorė bankroto proceso metu atstovauja juridiniam asmeniui teisme, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorė. Taigi ieškovės atstove gali būti tik nemokumo administratorė, kuri atstovauja likviduojamai dėl bankroto įmonei, nėra teisinės galimybės bylose, kurias iniciavo nemokumo administratorė, dalyvauti kitiems bankrutuojančio ar likviduojamo dėl bankroto subjekto kreditoriams.

6.       Atsakovė atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad ieškovės administratorė atstovauja visiems kreditoriams.

7.       Teisme 2023 m. rugsėjo 22 d. gauti

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėja yra ieškovės antros eilės kreditorė su 161 431,96 Eur finansiniu reikalavimu. Ieškinio patenkinimo atveju šis teismo sprendimas turės įtakos visiems įmonės kreditoriams, nepriklausomai nuo to, koks jų reikalavimų dydis. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, gautos lėšos bus pervedamos bankrutavusiai įmonei ir naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais. Suinteresuotumo bylos baigtimi esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Šiuo atveju pareiškėja neįrodinėjo, kaip pablogės jos teisinė padėtis tuo atveju, jei ji nebus įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovė yra atstovaujama nemokumo administratorės, kuri gina tiek bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus, todėl nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį kreditorei tiesiogiai dalyvauti byloje, nėra pagrindo patenkinti tokio prašymo. Kreditorės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio gali būti nepagrįstai užvilkintas bylos procesas, taip pažeidžiant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, bankroto tikslus ir be reikalo didinant bylinėjimosi išlaidas.

10.       Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl galimos taikos sutarties sudarymo bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 konstatuotos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nesudaro pagrindo patenkinti prašymo. Pareiškėjai iškėlus ginčą dėl taikos sutarties sudarymo jos procesinė teisė apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą yra realizuota civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023. Įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 bus privaloma vykdyti visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat ir ieškovės administratorei, todėl teismas nenustatė pareiškėjos teisių pablogėjimo dėl taikos sutarties sudarymo. Kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 konstatavimas, jog pareiškėja įtraukta trečiuoju asmeniu šioje byloje, nesukuria teisinių pasekmių šiai bylai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Pareiškėja UAB „Ladavas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms arba pareigoms, pareiškėja turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisinis ryšys su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis yra pakankamas. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlymu atsakovė pasiūlė ieškovei bylą baigti tokiu būdu, jog atsakovė sumoka ieškovei 50 000 Eur ir byla užbaigiama. Priėmus tokį pasiūlymą, ieškovė atgautų tik apie 1 proc. byloje reikalaujamos priteisti sumos. Pareiškėjos bei kitų ieškovės kreditorių interesai būtų pažeisti, kadangi 50 000 Eur neužtektų net administravimo išlaidoms padengti. Pareiškėja, kaip ieškovės kreditorė, yra suinteresuota, kad likviduojama dėl bankroto ieškovė turėtų pakankamai turto, iš kurio būtų patenkinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas. Pareiškėjai neįstojus į bylą būtų pažeista jos teisė užtikrinti, kad administratorė byloje veiktų teisėtai, saugotų ir gintų ne atsakovės, o ieškovės ir kitų kreditorių interesus.

11.2.                      Pareiškėjos suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžia faktas, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vienu iš argumentų nurodydamas, kad pareiškėja yra įtraukta trečiuoju asmeniu šioje byloje ir galės ginti savo teises joje. Pareiškėja nėra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau Klaipėdos apygardos teismui nekilo abejonių, jog pareiškėja, būdama ieškovės kreditore, turi itin glaudų ryšį su byla ir yra suinteresuota bylos baigtimi.

11.3.                      Sudarius taikos sutartį ir nutraukus bylą, ieškovės kreditoriams proporcingai neatgautai skolos sumai sumažės galimybė atgauti skolą iš ieškovės, taigi pareiškėjos dalyvavimas byloje yra būtinas ir pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, o teisinis ryšys su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis yra. Administratorė nepakankamai aktyviai gina kreditorių, taip pat ir pareiškėjos interesus, kadangi vien svarstymas priimti pasiūlymą, kuris palankus tik dominuojantiems ieškovės kreditoriams, neatitinka bankroto proceso principų.

11.4.                      Ieškovės 2023 m. rugsėjo 1 d. kreditorių susirinkimo metu nutarta pritarti darbotvarkės klausimui „Dėl pritarimo taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 sudarymui“. Atsakovės balsai kreditorių susirinkime, kaip dominuojančios ieškovės kreditorės, lėmė, jog sprendimas darbotvarkės klausimu būtų priimtas, atsakovė nusprendė už ieškovę, kaip ieškovę byloje, kurioje pati yra atsakovė.

11.5.                      Tik įtraukus pareiškėją trečiuoju asmeniu, bus garantuojama, kad galbūt byloje nuo teismo nebus nuslėptos reikšmingos aplinkybės, nebus sudaryti nepalankūs nei ieškovei, nei ieškovės kreditoriams susitarimai tarp atsakovės ir administratorės. Pareiškėjos dalyvavimas byloje taip pat gali užtikrinti, kad teismui nebūtų pateikta tvirtinti taikos sutartis, kuri iš esmės pažeidžia ieškovės, ieškovės kreditorių teises ir viešąjį interesą.

12.       Ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Plienas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      Analogiškas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebuvo patenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-507-777/2023, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-944-516/2023.

12.2.                      Pareiškėja jau realizavo savo teises, kaip ieškovės kreditorė, nesutikdama su taikos sutarties šioje civilinėje byloje sudarymu, t. y. pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas bus vykdomas. Įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 bus privaloma vykdyti visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat ir ieškovės administratorei, todėl nėra pareiškėjos teisių pablogėjimo dėl ginčijamos taikos sutarties sudarymo.

12.3.                      Pareiškėja savo valią bankroto byloje kylančiais klausimais gali išreikšti ir išreiškia dalyvaudama kreditorių susirinkime, dėl to pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nėra ir nebus pažeidžiami, jei ji nebus įtraukta į šią bylą. Taikos sutarties sudarymas yra proceso dalyvių teisė, naudojimuisi šia teise nereikia proceso dalyvių kreditorių sutikimo ar jų dalyvavimo.

12.4.                      Įstatymas nenumato teisinės galimybės bylose, kurias iniciavo nemokumo administratorė, dalyvauti ir kreditoriams. Vadovaujantis pareiškėjos logika, į šią bylą turėtų būti įtraukti visi ieškovės kreditoriai (39 subjektai).

12.5.                      Jei ieškovės bankroto byloje nebus tenkinamas arba ne visa apimti tenkinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, ji turės teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo į atsakovę po ieškovės išregistravimo, nes ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Vien šios bylos rezultatas nebus galutinis pareiškėjos finansinių reikalavimų tenkinimo kontekste, atitinkamai, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebus pažeidžiami ir (ar) apribojama jos teisių ir teisėtų interesų gynyba.

12.6.                      Kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė dėl pareiškėjos įtraukimo trečiuoju asmeniu šioje byloje nesukuria ir negali sukurti nei pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nei panaikinti nutartį.

13.       Atsakovė UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

13.1.                      Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų procesinėmis teisėmis bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje.

13.2.                      Pareiškėja įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji yra tiesioginio šalių materialiojo teisinio santykio subjektas, taip pat, jog yra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir byloje nagrinėjamas ginčas galėtų lemti pareiškėjos teises ar pareigas, nepateikė.

13.3.                      Pareiškėja, nepasitikėdama administratore, savo teises gali įgyvendinti ieškovės bankroto byloje. Pareiškėjos samprotavimai apie administratorės neva netinkamą pareigų atlikimą ir ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimo tariamą neteisėtumą, nepatvirtina poreikio pareiškėjai dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis ir ginti savo interesus. Jos dalyvavimas nagrinėjamoje byloje neturėtų teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos eigai ir bylos užbaigimui taikos sutartimi. Įsiteisėjus civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 priimtai nutarčiai, kuria bus išnagrinėtas kreditorių skundas dėl nutarimo, ši nutartis taps vykdytina visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ir nemokumo administratorę, todėl pareiškėjos teisių pablogėjimas negali būti konstatuojamas.

 Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pareiškėjos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

15.       CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. JANĮ 59 straipsnyje numatytos nemokumo administratoriaus pareigos, kurias jis privalo vykdyti įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, o JANĮ 66 straipsnyje – nemokumo administratoriaus funkcijos bankroto procese. JANĮ 43 straipsnis numato bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus teises, o JANĮ 44 straipsnis – kreditorių susirinkimo teises. JANĮ nesuteikia teisės kreditoriui įgyvendinti bankrutuojančio juridinio asmens teises ir pareigas.

16.       Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, neturi tokių įgaliojimų įmonės vardu veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019, 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 387-302/2022).

17.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje normoje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

18.       CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021). Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

19.       Kaip matyti iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, pareiškėja siekia būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kad ieškovė, kurios kreditorė yra pareiškėja, nesudarytų ieškovės kreditorių atžvilgiu nesąžiningos taikos sutarties su atsakove ir neatsisakytų ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Pareiškėja nurodo, kad dalyvaudama byloje galės teismui nurodyti objektyvias faktines aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, jos dalyvavimas byloje būtinas, kad nuo teismo nebūtų nuslėptos reikšmingos aplinkybės, nebūtų sudaryta piktavališkų susitarimų tarp atsakovės ir nemokumo administratorės, jog teismas nebūtų suklaidintas.

20.       Nėra ginčo, kad pareiškėja nėra tiesioginio tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, taip pat nėra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo galėtų lemti pareiškėjos teises ar pareigas. Vien aplinkybė, jog pareiškėja yra ieškovės kreditorė, kurios reikalavimas patvirtintas ieškovės bankroto byloje, nėra pakankama konstatuoti jos teisinio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

21.       Teismo sprendimo įtaka trečiojo asmens teisėms ir pareigoms neturėtų būti suprantama pernelyg plačiai. Teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje priimtas sprendimas turi įtakos konkretaus asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-674-467/2022). Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Aplinkybė, kad tam tikroje civilinėje byloje nemokumo administratoriaus pozicija gali nesutapti su kreditoriaus pozicija ir panašiai, savaime nelemia poreikio kreditoriui (kreditoriams) dalyvauti kitose (ne bankroto) bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-516/2023).

22.       Sprendžiant dėl būtinybės pareiškėją įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, svarbu tai, kad pareiškėja teisę nesutikti su šalių taikos sutartimi realizuoja Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023 prašydama panaikinti 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus, be kita ko, klausimu „Dėl pritarimo taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-457-524/2023 sudarymui“. Nors minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iki įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl ieškovės 2023 m. rugsėjo 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, uždrausti nemokumo administratorei sudaryti taikos sutartį su atsakove, o jei tokia sudaryta iki šio prašymo išnagrinėjimo dienos – uždrausti teikti ją civilinę bylą Nr. e2-457-524/2023 nagrinėjančiam teismui tvirtinti ir (ar) atlikti bet kokius kitus veiksmus pagal sudarytą taikos sutartį) taikymo, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikino ir patenkino pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Taigi iki bus išnagrinėtas pareiškėjos ieškinys dėl ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimų atitinkamais darbotvarkės klausimais panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių pagalba yra užtikrinta, kad nagrinėjamoje byloje taikos sutartis nebus patvirtinta, todėl pareiškėjos įtraukimas ir į šią bylą, pareiškėjai nurodant analogiškus argumentus, kaip ir pareiškėjos inicijuotoje byloje, būtų perteklinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą, kadangi jos siekiamas tikslas (įrodyti teismui, kad taikos sutartis žalinga bendrovei ir kreditoriams) pareiškėjos įgyvendinamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-704-642/2023, kurioje, patenkinus pareiškėjos reikalavimus, ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo su atsakove, būtų panaikintas.

24.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo klausimas.

25.       Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovės nemokumo administratorė, analogiškas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (prašymą pareiškėja grindė aplinkybėmis, kad ji, kaip ieškovės kreditorė, sužinojo, jog ieškovės administratorė gavo buvusio bendrovės vadovo ir jo sutuoktinės pasiūlymą dėl ginčų taikaus sprendimo, kuriame, be kita ko, siūloma, kad atsakovas ir jo sutuoktinė sumokės ieškovei 30 000 Eur kompensaciją, o ieškovė atsisakys ieškinių), nebuvo patenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-507-777/2023 (pagal ieškovės ieškinį buvusiam bendrovės vadovui ir akcininkui dėl žalos atlyginimo), kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-944-516/2023.

26.       Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos abejonės dėl nemokumo administratorės ir atsakovės galbūt neteisėto susitarimo sudaryti taikos sutartį, nuslepiant reikšmingas aplinkybes ar klaidinant teismą, nėra pakankamos įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl jos prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrįstai atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų įtraukimą į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu, pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą įtraukti ją į bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Ieškovės nemokumo administratorė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 726 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą.

29.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

30.       Ieškovės patirtos išlaidos (726 Eur) neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas – 800,04 Eur (2 000,10 Eur x 0,4; Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl šios yra priteistinos ieškovei iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, juridinio asmens kodas 152416499, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, juridinio asmens kodas 135807588, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis