Civilinė byla Nr. 2-956/2012

Procesinio sprendimo kategorija 126.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2012 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ prašymo dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo sumažinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje Nr. B2-468-450/2012.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Gavaitis ir Evelina“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-374/2011, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių ir kreditorių UAB „Fortūna Travel“ su 553 807,12 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

Administratorius kreipėsi į teismą su prašymu BUAB „Gavaitis ir Evelina“ trečios eilės kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ 553 807,12 Lt dydžio finansinį reikalavimą sumažinti iki 144 945,53 Lt sumos. Nurodė, kad kreditorius UAB „Fortūna Travel“ 408 861,59 Lt reikalavimą kildina iš 4 skolos perkėlimo sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. gegužės 7 d. Pagal šias sutartis UAB „Gavaitis ir Evelina“, kaip pradinis skolininkas, perkėlė savo skolas naujajam skolininkui UAB „Fortūna Travel“ (buvęs pavadinimas UAB kelionių centras „Filaretai Travel“), o kiekvienas konkretus pradinio skolininko kreditorius patvirtino tokį skolos perkėlimą naujajam skolininkui. Anot administratoriaus, esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad BUAB „Gavaitis ir Evelina“ prievolės pagal 2007 m. rugpjūčio 11 d., 2006 m. kovo 6 d.,           2008 m. sausio 10 d. paskolos sutartis bei pagal 2009 m. sausio 5 d. apgyvendinimo paslaugos sutartį pasibaigė, todėl akivaizdu, jog UAB „Fortūna Travel“ pateikė nepagrįstą 408 861,59 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Gavaitis ir Evelina“, todėl šio kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas mažintinas 408 861,59 Lt suma.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi BUAB „Gavaitis ir Evelina“ administratoriaus UAB „Valnetas“ prašymą dėl kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo sumažinimo atmetė.

Teismas nurodė, jog prašymą tikslinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą administratorius negrindžia naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių jis galimai nežinojo tuo metu, kai vertino bei teikė teismui tvirtinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą 553 807,12 Lt sumai, į kurią įėjo ir šiuo prašymu ginčijama 408 861,59 Lt suma. Tačiau teismas, atsižvelgęs į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, į tai, jog nagrinėdamas šios kategorijos bylas, teismas turi būti aktyvus, ginti bei derinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, į tai, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, sprendė, jog, esant administratoriaus prašyme nurodytoms aplinkybėms dėl galimai nepagrįsto UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo dalies, turi teisę nagrinėti tokį administratoriaus prašymą.

Teismas sutiko su UAB „Fortūna Travel“ argumentais, jog 2009 m. gegužės 6 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. skolos perkėlimo sutartyse nebuvo tiesiogiai numatyta nuostatų dėl pradinio skolininko UAB „Gavaitis ir Evelina“ atsiskaitymo su UAB „Fortūna Travel“ už šio perimtas skolas UAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių atžvilgiu, tačiau nurodė, kad tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokios skolos perkėlimo sutartys buvo neatlygintinos. Byloje esančio 2010 m. gruodžio 31 d. skolos suderinimo akto, pasirašyto UAB „Gavaitis ir Evelina“ bei UAB „Fortūna Travel“ atstovų, pagrindu teismas nustatė, kad šalys šiuo aktu patvirtino, jog 2010 m.gruodžio 31 d. UAB „Gavaitis ir Evelina“ skola kreditoriui UAB „Fortūna Travel“ sudarė 553 807,12 Lt, o pastaroji suma, anot teismo, atitinka kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ pareikštus reikalavimus BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad šalių pasirašytos skolos perkėlimo sutartys buvo atlygintinos ir  atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“, pasirašydamas 2010 m. gruodžio 31 d. Skolos suderinimo aktą, kuris nėra nuginčytas, patvirtino bei pripažino, kad jo skola kreditoriui UAB „Fortūna Travel“ yra lygiavertė, t. y. to paties dydžio, kaip ir UAB „Fortūna Travel“ iš UAB „Gavaitis ir Evelina“ perimta skolos suma (408 861,59 Lt) kreditorių P. B., M. S., E. B. ir Lietuvos orientavimosi sporto rinktinių rėmimo fondo atžvilgiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pradinio skolininko BUAB „Gavaitis ir Evelina“ perduota ir UAB „Fortūna Travel“, kaip naujojo skolininko, perimta skolos suma yra itin didelė, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, būtų nelogiška manyti, kad tokio dydžio įsiskolinimai tarp juridinių asmenų, kurie veikia siekdami pelno, perduodami ir perimami neatlygintinai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad BUAB „Gavaitis ir Evelina“ administratorius, teikdamas tvirtinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą 553 807,17 Lt sumai, pripažino šio kreditoriaus finansinį reikalavimą visa apimtimi, įskaitant reikalavimą dėl 408 861,59 Lt sumos, o tai sudarė pagrindą teismui, tvirtinant finansinius reikalavimus, konstatuoti, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas atitinka BUAB „Gavaitis ir Evelina“ apskaitos dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pastarųjų aplinkybių, jog kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ 408 861,59 Lt finansinis reikalavimas atitinka BUAB „Gavaitis ir Evelina“ apskaitos dokumentus, administratorius neginčija. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą 553 807,12 Lt sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį ir tenkinti administratoriaus prašymą patikslinti BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ 553 807,12 Lt finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 144 945,53 Lt sumos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Bankroto procese vieni reikalavimai yra taikomi, tikrinant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.), o kiti reikalavimai - tikrinant įmonės sudarytus sandorius (ĮBĮ 11 str. 3d. 8 p.). Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje šiuos du skirtingus procesus nepagrįstai suniveliuoja.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2010 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą. Skolų perkėlimo sutarčių pagrindu bendra UAB „Gavaitis ir Evelina“     408 861,59 Lt skola kreditoriams pagal atitinkamas sutartis buvo perkelta naujam skolininkui – UAB „Fortūna Travel“, kuriam ir tenka pareiga minėtą skolą padengti. Nuo skolos perkėlimo sutarčių sudarymo momento pradiniam skolininkui negali kilti papildoma pareiga apmokėti perleistąją 408 861,59 Lt skolą naujajam skolininkui, kadangi tai prieštarautų skolos perkėlimo institutui (CPK 6.116 str.).
3. Iš 2010 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akto nėra aišku, iš ko nurodyta skola susidaro, kartu su šiuo aktu nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių skolų suderinimo akte nurodytą skolos susidarymą ir dydį, o juo labiau tokios skolos egzistavimo UAB „Fortūna Travel“ fakto negalėtų patvirtinti pateiktos skolos perkėlimo sutartys.
4. Pagal BUAB „Gavaitis ir Evelina“ balansuose nurodytus duomenis, konkrečiai išanalizavus įmonės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dinamiką prieš sudarant skolos perkėlimo sutartis ir po jų sudarymo, paaiškėjo, jog įmonės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. birželio 30 d. sumažėjo 428 441,00 Lt suma. Tai papildomai patvirtina, jog įmonei sudarius skolos perkėlimo sutartis, 408 861,59 Lt skola iš tikrųjų buvo perkelta naujajam skolininkui UAB „Fortūna Travel“.

                  5. UAB „Fortūna Travel“ buvo UAB „Gavaitis ir Evelina“ pagrindinis akcininkas – patronuojanti įmonė. Kadangi dukterinė įmonė turėjo finansinių sunkumų, patronuojanti įmonė, perimdama skolas, siekė pagerinti dukterinės įmonės finansinę būklę.

                   6. Civilinėje byloje Nr. 2-1883-567/2012 buvo gautas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ akcininko M. S. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis išsamiai paaiškino skolų perkėlimo sutarčių sudarymo aplinkybes, šių sutarčių sudarymo tikslą ir sukeltas pasekmes. Akcininkas nurodė, jog skolų perkėlimo sutartimi buvo siekiama pagerinti UAB „Gavaitis ir Evelina“ finansinę būklę ir pagal 2009 m.  gegužės 6 d. skolos perkėlimo sutartį UAB „Gavaitis ir Evelina“ neturėjo mokėti ir nemokėjo jam jokių pinigų, ši bendrovė tiesiog buvo išlaisvinta nuo pareigos tai daryti.

Atsiliepimu į atsakovo administratoriaus atskirąjį skundą UAB „Fortūna Travel“ prašo apeliacinį procesą pagal atsakovo BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ atskirąjį skundą nutraukti arba BUAB „Gavaitis ir Evelina“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administratorius savo prašymą sumažinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą negrindžia naujai paaiškėjusioms aplinkybėmis. Tiek su bankroto administratoriaus prašymu patvirtinti UAB „Fortūna Travel“ 553 807,12 Lt reikalavimą, kuris buvo tenkintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi, tiek su 2012 m. sausio 17 d. prašymu dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, bankroto administratorius pateikė analogiškus dokumentus, t. y. prašymą su jį pagrindžiančiais dokumentais.
2. Bankroto administratorius, gavęs UAB „Fortūna Travel“ prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą, šio prašymo pagrįstumą privalėjo patikrinti. Pats bankroto administratorius atskirajame skunde tvirtina, jog sutiko su UAB „Fortūna Travel“ pareikštu 553 807,12 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Vadinasi, administratorius patikrino UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo pagrįstumą ir jį pagrindžiančius dokumentus ir jeigu būtų nustatęs, jog UAB „Fortūna Travel“ neturi tokio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Gavaitis ir Evelina“, privalėjo tokį prašymą ginčyti. Tuo tarpu šio reikalavimo administratorius neginčijo, su juo sutiko, o pirmosios instancijos teismas, patikrinęs šio reikalavimo pagrįstumą, jį patvirtino 2011 m. birželio 2 d. nutartimi.
3. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas suniveliavo du skirtingus procesus – kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio bei sudarytų sandorių patikrinimą. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius, įvykdęs sandorių patikrinimo funkciją, neginčija nei vieno sandorio, kurio pagrindu patvirtintas UAB „Fortūna Travel“ finansinis reikalavimas. Nėra tokios praktikos ir ĮBĮ normų, jog teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai yra tikslinami patikrinus įmonės sandorius. ĮBĮ aiškiai numato, kad patikrinus sandorius ir nustačius sąlygas jie yra ginčijami, o finansinių reikalavimų pagrįstumas yra sprendžiamas juos tvirtinant.
4. Teismų praktikoje konstatuota, jog įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimus prilyginama teismo sprendimui, kuris priimamas konkrečią bylą išnagrinėjus iš esmės, o išbraukimas iš kreditorių sąrašo ar kreditorių reikalavimų sumažinimas įmonės bankroto byloje kreditoriui atsisakius reikalavimų prilygsta bylos nutraukimui atsisakius ieškinio. Nagrinėjamoje byloje teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas UA „Fortūna Travel“ finansinis reikalavimas UAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje, įsiteisėjo, todėl ši nutartis įgijo res judicata galią. Taigi, teismas bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo tikslinimo privalėjo atsisakyti priimti.
5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino skolos perkėlimo sutartį, nes: 1) teismų praktikoje yra konstatuota, kad skolų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Be to, skolos suderinimo aktas nėra nuginčytas; 2) skolos suderinimo aktu UAB „Gavaitis ir Evelina“ pripažino, jog jo skola UAB „Fortūna Travel“ yra tokio pat dydžio, kaip pagal skolų perėmimo sutartis perimtos skolos;  3) tai, kad skolos perkėlimo sutartys yra atlygintinos, neprieštarauja skolos perkėlimo institutui. Jokia CK teisės norma nenumato, kad skolos perkėlimo sutartis yra neatlygintina; 4) bankroto administratoriaus pateiktas skolos perkėlimo sutarčių aiškinimas prieštarauja sutarčių laisvės principui. Tai, kad sutartis įvardinta kaip skolos perkėlimo sutartis, nepaneigia BUAB „Gavaitis ir Evelina“ skolos kreditoriui UAB „Fortūna Travel“ egzistavimo fakto.
6. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pradinio skolininko UAB „Gavaitis ir Evelina“ perduota ir UAB „Fortūna Travel“ perimta skolos suma yra itin didelė, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, būtų nelogiška manyti, jog tokio dydžio įsiskolinimai tarp juridinių asmenų, kurie veikia siekdami pelno, perduodami ir perimami neatlygintinai. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog perkėlimo sutartimis UAB „Fortūna Travel“ norėjo atkurti UAB „Gavaitis ir Evelina“ gerą finansinę padėtį.
7. BUAB „Gavaitis ir Evelina“ skolą kreditoriui UAB „Fortūna Travel“ įrodo bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, ką patvirtino ir pats teismas.
8. Apeliantas teigia, jog įmonės balansas įrodo, kad įmonės skola sumažėjo ta apimtimi, kuria UAB „Fortūna Travel“ buvo perkeltos UAB „Gavaitis ir Evelina“ skolos, tačiau jis nepateikė buhalterinių įrašų, iš kurių matytųsi, dėl ko sumažėjo balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nes įsiskolinimų suma galėjo sumažėti ir kitais pagrindais.
9. Apeliantas cituoja M. S. atsiliepime išdėstytus argumentus ne visa apimtimi. Akcininkas atsiliepime dėstė aplinkybes ne apie bendrą BUAB „Gavaitis ir Evelina“ įsiskolinimo sumažėjimą.
10. Bankroto administratorius, teikdamas prašymą patikslinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą bankroto byloje ir atskirąjį skundą, siekia nesąžiningai išbraukti kreditorių UAB „Fortūna Travel“ iš kreditorių sąrašo ar sumažinti jo finansinio reikalavimo dydį, kad jis turėtų kuo mažesnę įtaką sprendžiant bankroto klausimus kreditorių susirinkimuose. Iki to laiko, kai UAB „Fortūna Travel“ aktyviai pradėjo ginti savo teises, bankroto administratorius neginčijo jo finansinio reikalavimo, todėl akivaizdu, jog bankroto administratorius piktnaudžiauja civilinio proceso teisėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą ir kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atisakė visų reikalavimų). Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui; šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi (200-201 b. l., 1 t.) patvirtino BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių ir UAB „Fortūna Travel“ su 553 807,12 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Ši teismo nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo. BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ kreipėsi į teismą su 2012 m. sausio 17 d. prašymu kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ 553 807, 12 Lt dydžio finansinį reikalavimą sumažinti iki 144 945,53 Lt sumos (1-4 b. l., 4 t.), nurodydamas, jog jis, susipažinęs su BUAB „Gavaitis ir Evelina“ buhalteriniais dokumentais bei įrašais, sutiko su kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ pareikštu 553 807,12 Lt finansiniu reikalavimu ir teikė teismui tvirtinti šį reikalavimą, tačiau vėliau, patikrinus BUAB „Gavaitis ir Evelina“ sudarytus sandorius, paaiškėjo, kad didesnės dalies UAB „Fortūna Travel“ pareikšto finansinio reikalavimo (408 861,59 Lt) pripažinti nėra pagrindo. Administratorius pažymėjo, jog BUAB „Gavaitis ir Evelina“ prievolės pagal 2007 m. rugpjūčio     11 d., 2006 m. kovo 6 d., 2008 m. sausio 10 d. paskolos sutartis ir pagal 2009 m. sausio 5 d. Apgyvendinimo paslaugos sutartį pasibaigė nuo minėtų keturių skolos perkėlimo sutarčių sudarymo momento ir atitinkamai prievolės grąžinti minėtas skolas kreditoriams P. B., M. S., E. B. ir Lietuvos orientavimosi sporto rinktinių rėmimo fondui buvo perkeltos naujajam skolininkui UAB „Fortūna Travel“. Todėl, anot administratoriaus, akivaizdu, jog UAB „Fortūna Travel“ 2011 m. vasario 22 d. rašte pateikė visiškai nepagrįstą 408 861,59 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Gavaitis ir Evelina“ atžvilgiu, kurį kildino būtent iš minėtų keturių skolos perkėlimo sutarčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu yra nustatyti, ar administratorius turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu patikslinti įsiteisėjusia teismo nutartimi jau patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011)

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (ĮBĮ 26 str. 4 d.), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-160/2011).

Kadangi nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį sutampa su teismo sprendimu, iš principo analogiškos savybės yra būdingos ir teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, t. y. jai būdinga privalomumo (CPK 18 str.), prejudicialumo (CPK 182 str. 2 p.) savybė ir res judicata galia (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą, jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui - padidintas). Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos (ĮBĮ 26 str. 1 d.), galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, reikšmę, likvidavimo stadija prarastų savo efektyvumą, nes jos eigoje kistų kreditorių reikalavimų proporcijos. Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Tokios pačios pozicijos laikosi ir Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad reikalavimų tikslinimas įmanomas, kai reikalavimų tvirtinimo „stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas turi teisę nagrinėti pareiškimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo tik išimtiniais atvejais, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo, apie kurias nebuvo žinoma sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, arba pasikeitus buvusioms aplinkybėms.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu, kreipėsi į teismą su        2011 m. balandžio 11 d. prašymu patvirtinti BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinius reikalavimus iš viso 1 995 708,76 Lt sumai (182-184 b. l., 1 t.). Kaip matyti iš pridėtų prie prašymo dokumentų, UAB „Fortūna Tavel“ savo 553 807,12 Lt dydžio finansinį reikalavimą grindė 2006 m. sausio 11 d., 2008 m. sausio 10 d., 2007 m. rugpjūčio 11 d., 2006 m. kovo 6 d. paskolos sutartimis, 2009 m. sausio 5 d. apgyvendinimo paslaugų sutartimi, 2009 m. gegužės 6 d., 2009 m. gegužės 7 d. sudarytomis keturiomis skolos perkėlimo sutartimis, 2009 m. gegužės 7 d. papildomu susitarimu, 2010 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktu, 2011 m. vasario 17 d. buhalterine pažyma apie BUAB „Gavaitis ir Evelina“ įsiskolinimą, įplaukų operacijų žurnalo išrašu ir pardavimo operacijų žurnalo išrašu (187-188 b. l., 1 t.). Iš administratorius 2011 m. balandžio 11 d. administratoriaus prašymo (taip pat 2011 m. birželio 1 d. patikslinto prašymo) turinio matyti, jog patvirtino, jog jis šio kreditoriaus finansinį reikalavimą sutikslino su bankrutuojančios įmonės finansinės apskaitos dokumentais, ir jo dydžio neginčijo. Šias aplinkybes administratorius patvirtino ir prašyme dėl UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo tikslinimo. Pažymėtina, kad prašymą patikslinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą administratorius grindžia tais pačiais dokumentais, kuriuos jis buvo įvertinęs prieš teikdamas 2011 m. balandžio      11 d. prašymą patvirtinti BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreditorių sąrašą (5-43 b. l., 4 t.). Taigi, nėra pagrindo teigti, jog administratoriui pakartotinai patikrinus bankrutuojančios įmonės dokumentus (įmonės sudarytus sandorius), galėjo paaiškėti naujos aplinkybės, kurios buvo nežinomas, teikiant pirminį prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą, arba tam tikros aplinkybės pasikeitė. Bankroto administratorius jau buvo įvertinęs UAB „Fortūna Travel“ pateiktas sutartis ir kitus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas 553 807,12 Lt finansinis reikalavimas, ir šio kreditoriaus finansinio reikalavimo neginčijo. Taigi, kitoks tų pačių dokumentų įvertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti administratoriaus pareiškimą, vadovaudamasis 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas sutapatino reikalavimus, taikomus tikrinant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.), su reikalavimais, taikomais tikrinant įmonės sudarytus sandorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Šiuo atveju teisinę reikšmę turi tai, kad bankroto administratorius nenurodė naujai paaiškėjusių ar pasikeitusių aplinkybių, kuriuos jis nustatė, patikrinęs bankrutavusios įmonės sandorius, ir dėl kurių būtų pagrindas peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Fortūna Travel“ 553 807,12 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Be to, nagrinėjamu atveju bankroto administratorius neginčija UAB „Gavaitis ir Evelina“ sudarytų sandorių ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto prasme, o prašo sumažinti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, jog administratoriaus prašymas patikslinti UAB „Fortūna Travel“ finansinį reikalavimą nėra grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau atsižvelgęs į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, į tai, jog teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus, ginti bei derinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, į tai, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, nusprendė nagrinėti šį administratoriaus prašymą ir įvertinti UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo dalies (408 861,59 Lt sumos) pagrįstumą (67-69 b. l., 4 t.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti administratoriaus prašymą tikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, vis tiek atmetė administratoriaus prašymą, sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes ji neprieštarauja jau įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties rezultatui, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, atskirai nepasisako dėl UAB „Fortūna Travel“ finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi administratorius ginčija jau įsiteisėjusia ir privaloma visiems bankroto bylos dalyviams teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą ir prašymą patikslinti finansinį reikalavimą negrindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos administratoriui teikiant prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto byloje (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.), ir nenurodo pasikeitusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Rimvydas Norkus

                                                                                   Donatas Šernas

                                                                                   Dalia Vasarienė