Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-184-985-2020].docx
Bylos nr.: e2-184-985/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bendrosios nuostatos.
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bendrosios nuostatos.
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
Bendrosios nuostatos.
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Bylos sustabdymo pagrindai
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Fakultatyvus bylos sustabdymas
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
Šeimos teisė
Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Tėvystės nustatymas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Ginčai dėl vaikų
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
Sustabdytos bylos atnaujinimas
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Bylos sustabdymas
Bylos sustabdymas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Atsisakymas priimti ieškinį
Atsisakymas priimti ieškinį
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Procesinių dokumentų įteikimas
Ieškinys
Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. e2-184-985/2020

(Proceso Nr. 2-28-3-02621-2019-8)

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;2.3.4.4.3;2.3.5.2.2.;3.4.1.1.

 

 

VYTIS 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 4 d.

Marijampolė

 

   Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Dainorai Vaitiekūnaitei,

dalyvaujant ieškovei S. R., jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

atsakovo J. M. atstovei advokatei Ingridai Vinklerytei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui J. M. dėl sprendimo pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys S. P. ir Z. H., ir atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei S. R. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. 

 

        Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pakeisti 2017 m. birželio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1065-985/2017 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo periodinėmis išmokomis: nustatyti nepilnamečio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. R.; priteisti iš atsakovo J. M. išlaikymą sūnui S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis  kiekvieną mėnesį po 150 Eur, nuo 2016 m. kovo 1 d. (išskyrus nuo 2019 m. vasario d. iki 2019 m. liepos 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas tvarkys vaiko motina S. R.; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 4650 Eur (31 mėn. x 150 Eur); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo J. M. sūnus S. M.. (duomenys neskelbtini), tuo laiku kai buvo su nepilnamečiais vaikais išvykusi gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2 - 1065 - 985/2017 ir priėmė teismo sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu S. M., išlaikymo priteisimo iš nepilnamečio vaiko mamos S. R. ir kt. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2019 m. pradžioje, kai atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas pagal teismo sprendimą, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su juo. Nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. liepos 19 d. sūnus gyveno su tėvu, jo sutuoktine S. P. ar kitais asmenimis (pvz. atsakovo sugyventine R. D.). Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, sūnus lankė (duomenys neskelbtini) kol J. M. jį išsivežė. Motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nebuvo nustatyta teismo sprendimu, todėl sūnui apsigyvenus su tėvu, motinai galimybės nebeliko dalyvauti sūnaus auklėjime. Atsakovas netinkamai panaudoja tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, pažeidžia sūnaus ir motinos teisėtus interesus nuolat matylis ir bendrauti su sūnumi ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus vėl gyvena su mama, o tėvas nededa pastangų, kad sūnus turėtų pastovią gyvenamąją vietą, ieškovė kelia bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo. Ieškovės žiniomis atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi jau negyvena su sutuoktine S. P., S. M. nelankė mokyklos 2019 m., tėvo neužrašytas į mokyklą 2019 - 2020 m., vagiliauja, yra mokomas vagiliauti ir kitaip blogai elgti. Kaip minėta nepilnametis sūnus motinai grąžintas atsakovo J. M. 2019-07-19, praėjus 5 (penkiems) mėnesiams nuo jo pasiėmimo. Faktiškai motina su sūnumi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), sūnus buvo mamos išlaikomas, ugdomas, auklėjamas iki 2019-02-19. Nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) sostinėje (duomenys neskelbtini) lankė darželį - mokyklėlę ir puikiai išmokęs (duomenys neskelbtini) kalbą. Ieškovė su kitais dviem nepilnamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini)) gyvena tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Kai gyvena Lietuvoje sūnūs lanko ugdymo įstaigas čia. Šiuo metu ieškovė gyvena Lietuvoje, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, šeimą aptarnauja socialinė darbuotoja I. M.. Priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos nuo 2016 - 08 - 05 iki 2019-02-19, išskyrus 2019 m. vasario 20 d. - 2019 m. liepos 19 d., kai vaikas gyveno tėvo išlaikomas, įsiskolinimą sudaro 4650 Eur. Išlaikymas sūnui priteistinas iš tėvo po 150 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį. Ieškovė įsipareigoja prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, neturi pajamų pragyvenimui, neturi specialybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt. Kokia jo socialinė padėtis bebūtų, jis privalo imtis priemonių, kad vaikas gautų išlaikymą bent minimaliems poreikiams užtikrinti. Ieškovė savo vardu gauna išmokas vaikams (duomenys neskelbtini), turi ieškovė asmeninį privalomai registruotiną turtą - nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, 1 (vieno) kambario butą su komunaliniais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau skolas baigia sumokėti. Kol sūnus gyveno su ieškove ji vieną jį išlaikė, jis reguliariai lankė ugdymo įstaigas, jo mokslo pasiekimai ir elgesys buvo nepriekaištingi, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Vaiko poreikiai: maistas 150 Eur; batai, drabužiai, sporto prekės - 50 Eur; 30 Eur komunaliniai patarnavimai- kompensacijos už komunalinius patarnavimus šeima negauna (elektra; šiukšlių išvežimas; šilumos energija gyvenamosios patalpos apšildymui - centrinis šildymas UAB „Litesko“; šiltas ir šaltas vanduo UAB „Sūduvos vandenys“; dujos maisto gamybai; televizija ir internetas CGATES; mokesčiai bendrijai; sūnaus mobilusis telefonas - abonentas UAB „Telia"); kanceliarinės prekės, knygos, pratybos - 30 Eur; vaistai, vitaminai, maisto papildai -30 Eur; higienos priemonės - 20 Eur; laisvalaikis, taupymas atostogoms ir kitoms pramogoms 30 Eur. Viso apie 300 - 400 Eur.

Atsakovas pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys gyvena atskirai. Sūnaus gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo klausimai buvo išspręsti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1065-985/2017. Buvo nustatyta nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su tėvu, o iš motinos S. R. priteistas išlaikymas sūnui, mokamas 60 Eur. Mažamečio S. M. gyvenamoji vieta nors ir nustatyta su tėvu, jis nuo 2017-06- 15 buvo davęs rašytinį notaro sutikimą, kad sūnus laikinai (iki 2020-06-15) gyventų su motina. (duomenys neskelbtini) su mažamečiais vaikais S. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), sugrįžo 2018-12-13 iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario su patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas nedidelis, tačiau jame yra visi normaliam gyvenimui užtikrinti reikalingi būtiniausi baldai (nedidelis staliukas, kėdė spinta) ir buities prietaisai (dujinė viryklė, šaldytuvas, skalbimo mašina). Vaikai miega dviaukštėje lovoje. Namuose yra vaikų amžių atitinkančių žaislų, lavinamųjų priemonių, sukurta saugi aplinka. (duomenys neskelbtini)nuo 2019-01-24 lankė (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistų duomenimis, S. M. iš motinos tėvas pasiėmė 2019-02-18, nors buvo patarta bendrauti su sūnumi palaipsniui, atkuriant tarpusavio ryšius, ilginant susitikimų ir tik tuomet pasiimant vaiką į savo gyvenamąją vietą, kadangi mažametis S. M. su S. R. užsienyje praleido gan ilgą laikotarpį, tuo metu sūnaus bendravimas su tėvu buvo apsunkintas, susilpnėjo tėvo ir sūnaus emocinis tarpusavio ryšys. Nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. liepos 19 d. sūnus gyveno su tėvu, jo sutuoktine S. P. ir kitais asmenimis. 2019 m. liepos 19 d. atsakovas J. M. sūnų grąžino motinai. Tėvas nesudarė sūnui saugios aplinkos, nedėjo pastangų, kad sūnus turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, netinkamai naudoto tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, vartojo alkoholį, gaunamos atsakovo pajamos nereguliarios. Tuo jis pažeidė sūnaus ir ieškovės interesus. Taip pat atsakovas neužtikrino nepilnamečio ugdymo. Ieškovės šeimai buvo teikiama ir šiuo metu teikiama atvejo vadyba. Ieškovės šeima pragyvena iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio sutuoktinio Z. H. siunčiau pajamų, išmokų vaikui, todėl turi galimybę išlaikyti sūnų (-us) ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyto motina. Nustačius (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, priteistina ieškovės prašomas išlaikymas.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, atsakovas vaiku nesirūpina, neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo, todėl negali užtikrinti vaiko interesų. Poreikiai vaiko nurodyti ieškinyje, įsiskolinimo suma taip pat.

Atsakovo atstovė nurodė, kak priešieškinio atsisako, ieškinį prašo atmesti.  

Institucijos atstovė nurodė, kad išvadą palaiko.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

            Ieškinys tenkintinas iš dalies

 

         Ieškovės ir šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. M..  2017 m. birželio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su tėvu J. M., priteistas iš S. R. išlaikymas nepilnamečiui sūnui S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio teisme gavimo dienos, tai yra 2017 m. sausio 25 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

        Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo

 

        Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).

        Teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

        Civilinėje byloje Nr. 2-1065-985/2017 nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl laikinosios globos S. M. pabaigos nustatymo nustatyta S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) laikinosios globos, nustatytos Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DV-809 „Dėl laikinosios globos S. M., S. R. ir S. R. nustatymo“ 1 punktu, pabaigą nuo 2016 m. gruodžio 23 d., kadangi S. M. grąžinamas tėvui J. M.. Teismas minėtoje byloje įvertinęs, kad  vaiko tėvas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų, kad netinkamai rūpintųsi sūnumi ar po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, elgtųsi nusikalstamai, į bylą nepateikta, įvertinęs institucijos išvadą, kad tėvas skiria pakankamą dėmesį mažamečio sūnaus priežiūrai, socialinių įgūdžių ugdymui, tenkina emocinius ir kitus jam svarbius poreikius, byloje nedalyvaujant vaiko motinai, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, iš motinos priteisė išlaikymą.

        Tačiau nagrinėjamu atveju situacija iš esmės pasikeitė. Teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė šalių sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su motina, nustatęs, kad atsakovas buvo davęs rašytinį notaro patvirtintą sutikimą, kad sūnus laikinai gyventų su motina (duomenys neskelbtini). S. R. su sūnumi (duomenys neskelbtini) gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sūnumi gyveno nuo (duomenys neskelbtini), kuomet nepilnametį vaiką parvežė ieškovei ir jį paliko. Šio aplinkybės atsakovo ir jo atstovo byloje nepaneigtos. Šiuo metu nepilnametis vaikas nuo 2019 m. liepos 19 d. gyvena su savo motina, pas ją sudarytos palankios vaikui augti sąlygos jai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gauna reguliarias pajamas, mokamas (duomenys neskelbtini) valstybės. Nors turi kreditorių, skolas baigia sumokėti.

        Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą, Sodros duomenis atsakovas (duomenys neskelbtini), nedirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, keistinas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas ir nepilnamečio S. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą (CK 3.165 str. 3 d., 3.169 str. 2 d., 3.174 str.), pagrįstai manant, kad tokiu būdu bus užtikrinta teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką. Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Ginčo byloje dėl bendravimo tvarkos tėvo su sūnumi, kaip nurodė ieškovė, nėra.

        

        Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

 

         Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

        Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro išmokos, sutuoktinio pervedamos lėšos, ji turi vieno kambario butą. Atsakovas nedirba, jo pajamos nėra žinomos, registruoto turto neturi. Ieškovė prašo priteisti po 150 Eur sūnaus išlaikymui. Teismas vertindamas ieškovės nurodytas sumas, skirtas sūnaus išlaikymui, su šiomis išlaidomis sutinka visiškai, nes jos yra protingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į vaiko amžių ir rinkos kainas: maistas 150 Eur; batai, drabužiai, sporto prekės - 50 Eur; 30 Eur komunaliniai patarnavimai- kompensacijos už komunalinius patarnavimus šeima negauna (elektra; šiukšlių išvežimas; šilumos energija gyvenamosios patalpos apšildymui - centrinis šildymas UAB „Litesko“; šiltas ir šaltas vanduo UAB „Sūduvos vandenys“; dujos maisto gamybai; televizija ir internetas CGATES; mokesčiai bendrijai; sūnaus mobilusis telefonas - abonentas UAB „Telia"); kanceliarinės prekės, knygos, pratybos - 30 Eur; vaistai, vitaminai, maisto papildai -30 Eur; higienos priemonės - 20 Eur; laisvalaikis, taupymas atostogoms ir kitoms pramogoms 30 Eur; viso apie 300 - 400 Eur.

        Įvertinus šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, prisidėsianti didesne dalimi prie vaiko poreikių, atsakovui teismui nepateikus jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, be to pagal kasacinio teismo praktiką įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo išlaikymo atsiradimo dienos, 2019 m. liepos 19 d.,  dienos iki vaiko pilnametystės. 

        

         Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

 

        Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 4650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2016-08-05 iki 2019-08-05.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

        Kaip minėta civilinėje byloje Nr. 2-1065-985/2017 nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl laikinosios globos S. M. pabaigos nustatymo nustatyta S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) laikinosios globos, nustatytos Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. DV-809 „Dėl laikinosios globos S. M., S. R. ir S. R. nustatymo“ 1 punktu, pabaigą nuo 2016 m. gruodžio 23 d., kadangi S. M. grąžinamas tėvui J. M.. 2017 m. birželio 6 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, išlaikymas priteistas iš motinos nuo 2017-01-25, byloje nėra duomenų, kad motina vaikui teikė išlaikymą, tačiau nustatyta, kad ieškovė su sūnumi (duomenys neskelbtini) gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini), kuomet nepilnametį vaiką parvežė ieškovei ir jį paliko. 

        Taigi nesant byloje duomenų, kad vaikas nuo 2016 m. rugpjūčio gyveno su ieškove, esant situacijai, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iš motinos priteistas išlaikymas, tačiau ar teiktas, byloje duomenų nėra; susidariusi situacija, kad vaikas nuo 2019 m. liepos 19 d., gyvena su motina, išlaikymo įsiskolinimas prašomas ieškovės nuo 2016-08-05 yra nepagrįstas, tačiau  nuo 2019 m. liepos 19 d. skaičiuotinas išlaikymo priteisimas iš atsakovui, kas šioje situacijoje yra teisinga ir sąžininga.

        Atsakovo atstovė nurodė, kad priešieškinio atsisako, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str.). Atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos už ekspertizę, kurios jis prašė atlygintos iš valstybės biudžeto.

                        

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šioje byloje susidarę bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto, nes abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos (CPK 96 str. 4 d.).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

P. M. rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1065-985/2017 ir nepilnamečio vaiko S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnaus S. M., gimusio (duomenys neskelbtini),  po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 19 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bylą dėl priešieškinio nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 Teisėja                                                                                                     Ingrida Navickienė


Paminėta tekste:
  • 2-1065-985/2017
  • CK
  • CK3 3.155 str. Tėvų valdžios turinys
  • CK3 3.165 str. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys
  • CK3 3.170 str. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • 3K-3-209/2013
  • 3K-3-491/2013
  • 3K-3-243/2010
  • 2A-989-619/2017
  • 2A-250-538/2017
  • 3K-3-233/2011
  • 3K-3-14/2008
  • CPK
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei