(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei, Neringai Pratapaitei, Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

atsakovui I. B. (per nuotolį), T. D. (dalyje 2024 m. lapkričio 14 d. posėdyje), A. T. ir jo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,

vertėjams Giedriui Račkauskui ir Anai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo sujungtą civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės UAB „Kramas statyba“ ieškinius atsakovams I. B., T. D., A. T. dėl darbo ginčų išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė (darbo) byla Nr. e2-15300-727/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kramas statyba“ ieškinį atsakovui I. B. dėl nepagrįsto darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) atsakovo I. B. 2024 m. gegužės 8 d. pateiktą prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau - DGK) atmesti; 2) pripažinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, 2024 m. gegužės 30 d. DGK sprendimas darbo byloje Nr.APS-131-10338/2024 netenka galios; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė (darbo) byla Nr. e2-15294-727/2024 pagal ieškovės UAB „Kramas statyba“ ieškinį atsakovui T. D. dėl nepagrįsto darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) atsakovo T. D. 2024 m. gegužės 8 d. pateiktą prašymą DGK atmesti; 2) pripažinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, 2024 m. gegužės 30 d. DGK sprendimas darbo byloje Nr.APS-131-10336/2024 netenka galios; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė (darbo) byla Nr. e2-15303-727/2024 pagal ieškovės UAB „Kramas statyba“ ieškinį atsakovui A. T. dėl nepagrįsto darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) atsakovo A. T. 2024 m. gegužės 8 d. pateiktą prašymą DGK atmesti; 2) pripažinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, 2024 m. gegužės 30 d. DGK sprendimas darbo byloje Nr.APS-131-10337/2024 netenka galios; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Nustačius, kad šie darbo ginčai dėl teisės atsiradę po skirtingų individualaus darbo ginčo bylų DGK išnagrinėjimo, tačiau susipažinus su šių bylų medžiaga matant, kad visose civilinėse bylose pareikšti reikalavimai faktiškai kilę iš identiško teisinio santykio, bylose bus nustatinėjamos iš esmės tos pačios, tarpusavyje susijusios faktinės aplinkybės, spręstini tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, bylose dalyvauja tas pats darbdavys, darbuotojų pozicija paremta faktiškai tomis pačiomis nesutikimo su ieškiniu argumentacija, įrodinėjamos darbo tame pačiame objekte momentai, vyrauja tos pačios galimo neatsiskaitymo su darbuotojais aplinkybės, 2024 m. lapkričio 7 d. teisėjos, kurios žinioje yra minėtos trys bylos, nutartimi jos sujungtos į vieną suteikiant sujungtai civilinei bylai Nr. e2-15300-727/2024.

Ieškovė UAB ,,Kramas statyba“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) byloje įrodinėja, jog su visais atsakovais – buvusiais darbuotojais – yra pilnai ir visiškai atsiskaičiusi, todėl nesutinka su komisijos priimtais sprendimais, kuriais konstatuotas įsiskolinimas darbuotojams. Nurodo, kad su visais atsakovais buvo pasirašytos analogiško turinio darbo sutartys dėl pagalbinio darbuotojo pareigų – su atsakovais I. B. ir A. T. darbo sutartys pasirašytos 2024 m. kovo 18 d., su atsakovu T. D. 2024 m. kovo 26 d. Visi buvo pasirašytinai supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Dirbo visi tame pačiame objekte – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ligoninė). Darbuotojų darbo laiko apskaita buvo fiksuojama objekto rangovo UAB ,,Infes“ duomenimis ir pagal esantį ieškovo su juo susitarimą. Darbuotojų įėjimas ir išėjimas fiksuotas pagal elektroninius patekimo į objektą duomenis.  

Atsakovas I. B. 

Atsakovas A. T. 2024 m. balandžio 10-12 dienomis taip pat neatvyko į darbą

ir nepateikė neatvykimo priežasčių pagrindimo. Ieškovės projektų vadovas M. B., darbų vadovas V. G. ir buhalteris 2024 m. balandžio 12 d. parengė ir pasirašė aktą dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, 2024 m. balandžio 15 d. buvo priimtas įsakymas ir dėl jo atleidimo. Bendrovė šiam atsakovui pervedė priklausantį atlyginimą. Buhalteris ir jam per klaidą priskaičiavo atlyginimus pagal senas darbo sutartis, todėl atlyginimas buvo perskaičiuotas ir atleidimo momentu išmokėtas tinkamai.

Atsakovas T. D. 2024 m. balandžio 2 d. statybų objekte pasirodė neblaivus, ką patvirtina balandžio 4 d. aktas, dėl ko įmonė turėjo mokėti 1000 Eur baudą ir ją sumokėjo, ką patvirtino UAB ,,Infes“ ieškovei išrašytas PVM sąskaita-faktūra. Vėliau, t. y. 2024 m. balandžio 9-12 dienomis šis darbuotojas taip pat neatvyko į darbą ir nepateikė neatvykimo priežasčių pagrindimo. Bendrovės vadovas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo nuo 2024 m. balandžio 15 d. ir įpareigojimo atlyginti žalą minėtos baudos dydžiu, ją išskaičiuojant iš priklausančio darbo užmokesčio. Apie tai darbuotojas buvo informuotas. Padengus žalą tokios išskaitos būdu ieškovė neliko šiam darbuotojui skolinga.

Atsakovai ieškinio nepripažino, prašė atmesti, vieningai nurodydami, kad ieškovė nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų mokėti jiems priklausantį darbo užmokestį ir jo nemokėjo darbo santykių metu. Atsakovai aiškino, kad dirbo UAB ,,Kramas statyba“ naudai Ligoninės objekte pagalbiniais darbininkais, jų darbų vadovu buvo V. G., atvykdavo ir M. B., duodavo nurodymus, kontroliavo, leido (ir net gi skatino) dirbti po oficialių darbo valandų, atvažiuodavo naktimis patikrinti kaip eina darbai. V. sakė, kad viskas fiksuota, kad bus sumokėti viršvalandžiai. Objekte dažnai buvo ir žmogus vardu I., jis taip pat duodavo nurodymus. Į objektą paprastai patekdavo per tvorą, kuri buvo ,,rakinama“ dviračio spynele su žarnele, ją lengvai nuimdavo ir praeidavo. Dirbdavo paprastai po darbo valandų, norėjo užsidirbti. Darbdavys nieko nesumokėjo. Pasirašė jie tik darbo sutartį, tekstas buvo lietuvių kalba, kitų jokių dokumentų nepasirašinėjo. Objekte dirbo ir daugiau žmonių, dauguma kirgizai.

2024 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. teismui paaiškino, kad jau šešti metai dirba ieškovės įmonėje projektų vadovu. Pagrindinės jo funkcijos yra prižiūrėti projektų vykdymą bei darbų pagal jį eigą. Minėtas Ligoninės objektas yra jo projektas, jis dažnai lankėsi objekte jį prižiūrėdamas. Atsakovus pažįsta, jie dirbo UAB ,,Kramas statyba“ nuo šių metų kovo vidurio nekvalifikuotus pagalbinius ardymo darbus – demontavo pertvarkas, ortakius, lubas. Dirbo apie mėnesį laiko, po to darbe nepasirodė, buvo atleisti. Vienas už tai, kad pasirodė darbe girtas, kiti – už pravaikštas. Objekte įrengta automatinė ,,Infes“ patekimo programa, įeinama ir išeinama panaudojus savo turimus asmeninius QR kodus. Kito patekimo būdo į objektą nėra, tik šis. Programa turi ir girtumo patikrinimo funkciją, iš karto blokuoja patekimą ir informuoja apie tai reikiamus asmenis. Kovo mėnesį QR kodai jau buvo darbuotojams išduoti, be jų darbuotojai negali pradėti dirbti. Į objektą galima patekti ir be QR kodo, per tvorą, bet toks patekimo būdas nėra legalus ir leistinas. Atsakovai viršvalandžių nedirbo, jie buvo uždrausti, kaip ir darbas naktį, nes negalima buvo trikdyti Ligoninės režimo. Liudytojas patvirtino, kad pažįsta ir V. G., jis yra UAB ,,Kramas statyba“ statybos darbų vadovas. Liudytojas teigė, jog naktį objekte nėra buvęs.

2024 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. M. teismui paaiškino, kad šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, anksčiau dirbo su ,,Kramas statyba“ Ligoninės objekte – šių metų kovo mėnesį apie 2-3 savaites. Darbo sutarties su ja neturėjo. Bet turėjo ,,Kramas statyba“ išduotą QR kodą. Jį davė A. T.. Kodu nesinaudojo, į objektą patekdavo per tvorą – joje buvo pakabinta dviračio spyna, ją atidarydavo ir įeidavo. Visada visi – ir atsakovai – patekdavo tik tokiu būdu, dirbdavo vakarais iki pirmos nakties. Taip dirbti pasiūlė A. T.. Jis sutiko, nes norėjo užsidirbti. Galvojo, kad jis yra ,,Kramas statyba“ atstovas. A. ir pinigus už darbą žadėjo mokėti. Juos turėjo gauti iš ,,Kramas statyba“, bet ji jam nesumokėjo, dėl to A. nesumokėjo jam.

Ieškiniai atmestini.

Sujungtoje civilinėje byloje kyla trys savarankiški individualaus darbo ginčai dėl darbuotojams tenkančių neišmokėtų darbo užmokesčių išieškojimo. Ieškovė teismui paduotu ieškiniu užginčijo komisijos priimtus sprendimus ir byloje įrodinėja visiško atsiskaitymo su darbuotojais faktą.

Susipažinus su sujungtoje civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, DGK pateikta medžiaga, išklausius šalių, liudytojų paaiškinimų teismas daro išvadą, jog nėra teisinių prielaidų sutikti su ieškovo teiginiais dėl visiško ir tinkamo atsiskaitymo su buvusiais darbuotojais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 str. reglamentuoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 113 str. nuostatas darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose, kuriuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos, nustatytu laiku laikantis darbo laiko normos paskirstymo per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Pagal DK 115 str. darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Darbdavys privalo užtikrinti tolygu? darbuotoju? keitimąsi pamainomis. Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Pagal DK 117 str. 1 d. nakties laikas – kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. Sutinkamai su DK 119 str. 1 d. viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. 

DK 144 str. nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

DK 214 str. 3 d. numatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Įstatymuose gali būti nurodyti kiti atvejai, kai įrodinėjimo našta paskirstoma tarp darbo ginčo šalių skirtingai. Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta, nes darbą įmonėje organizuoja darbdavys, darbdaviui tenka pareiga fiksuoti darbuotojų darbo laiką, jį nustatyti, sudaryti grafikus, sudėlioti pamainas ir pan., tinkamai apmokėti darbuotojui už darbą už faktiškai išdirbtą laiką.

Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. visos abejonės aiškinamos darbuotojų naudai.

Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir jam turi būti žinomi jo priimamų / nepriimtų sprendimų teisiniai padariniai, todėl jis turi įvertinti galimas to rizikas. Už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas darbdavys pagal įstatymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog darbdavys neįrodė aplinkybių, kad tinkamai mokėjo atsakovams už darbą. Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Sujungtoje civilinėje byloje esančia rašytine medžiaga, darbo ginčų komisijos pateiktų darbo bylų, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai identiškai suformuotų trijų savarankiškų darbo sutarčių pagrindu dėl pagalbinio darbuotojo pareigų – su atsakovais I. B. ir A. T. darbo sutartys pasirašytos 2024 m. kovo 18 d., su atsakovu T. D. 2024 m. kovo 26 d. Darbo sutartyse numatyta, jog sudaromos terminuotos darbo sutartys – iki 2024 m. balandžio 15 d. (darbo sutarčių 2 p.); darbo laiko norma yra 8 darbo valandos per dieną, 5 darbo dienų savaitė (darbo sutarčių 4 p.); darbo užmokestis – valandinis atlygis 8 Eur (darbo sutarčių 1.3 p.). Darbo sutartys su atsakovais nutrauktos 2024 m. balandžio 15 d. Darbo sutarčių nutraukimas nėra ginčo dalyku sujungtoje byloje, todėl dėl šio išsakytų teiginių teismas nevertina, plačiau dėl jų nepasisako, su tuo susijusių pateiktų rašytinių duomenų neanalizuoja.

Nustatyta, kad atsakovui I. B. jo 2024 m. gegužės 27 d. prašymu pervedant į kito atsakovo A. T. sąskaitą ieškovė dviem mokėjimo pavedimais (2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. birželio 28 d., t. y. po darbo santykių pabaigos, jau esant iškeltam darbo ginčui komisijoje) sumokėjo 464,43 Eur darbo užmokesčio už kovo ir balandžio mėn. Atsakovas I. B. teismui patvirtino pinigų gavimą. Atsakovas T. D. jokių pavedimų ieškovė nedarė, to priežasčių jam nenurodė, tik esant ginčui nurodė, jog padarė įskaitymą iš jam tenkančio darbo užmokesčio už nustatytą girtumą sumokėtos baudos dydžiu (1000 Eur). Atsakovui A. T. ieškovė dviem mokėjimo pavedimais (2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 28 d., t. y. po darbo santykių pabaigos, jau esant iškeltam darbo ginčui komisijoje) pervedė 695,45 darbo užmokesčio už kovo ir balandžio mėn.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė atsakovams mokėtų jiems tenkantį darbo užmokestį atsakovų darbo ieškovės įmonėje metu ar atsiskaitytų su atsakovais jų atleidimo dieną. Į bylą nėra pateikti jokie ieškovės suformuoti atsiskaitymo lapeliai, konkretizuojantys net ir išmokėto darbo užmokesčio paskaičiavimą. Byloje taip pat nėra darbdavio suformuotų grafikų, tinkamai – paties darbdavio suformuotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Ieškovė, kaip darbdavė, negali pagrįsti jai tenkančios pareigos formuoti darbuotojų darbo laiko apskaitą objekto užsakovo – UAB ,,Infes“ – apskaitos duomenimis. Darbdavys neteisus sakydamas, jog galėjo darbuotojų darbo laiko apskaitą fiksuoti objekto rangovo UAB ,,Infes“ duomenimis ir pagal esantį ieškovo su juo susitarimą. Ieškovės, kaip rangovės, susitarimai su šia bendrove, kaip užsakove, niekaip neįtakoja nagrinėjamo ginčo darbo santykių, tai yra civiliniai teisiniai susitarimai rangos sutarčių pagrindu. Darbuotojų įėjimas ir išėjimas galėjo būti fiksuotas elektroniniais patekimo į objektą duomenis, bet jie negali būti traktuojami kaip galimi ir leistini darbo laiko apskaitos įrodymai ginčo byloje nesant kitų paties darbdavio suformuotų tiesioginių to įrodymų ir nesant jokių įrodymų, kad darbuotojai buvo informuoti apie tokį jų darbo laiko fiksavimo būdą. Pravaikštų žymėjimo instituto darbdavys taipogi netaikė.

Byloje nėra ir darbdavio surašytų ir įgalioto asmens pasirašytų atsakovų atleidimo įsakymų, apie atleidimą informuota tik VSDFV. Jokia su tuo susijusi informacija atsakovams nebuvo pateikta, tokių duomenų byloje nėra. Su jokiais byloje esančiais atsakovus liečiančiais ieškovės surašytais dokumentais atsakovai nebuvo supažindinti. Visi darbdavio suformuoti dokumentai yra surašyti lietuvių kalba, kurios atsakovai nemoka, ir darbdaviui tai negalėjo būti nežinoma. Darbuotojai jokia forma nebuvo supažindinti su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Vienintelis atsakovų pasirašytas dokumentas yra kiekvieno jų darbo sutartis, kuri, be kita ko, taipogi surašyta atsakovams nežinoma kalba.

 Todėl esamoje darbo ginčų situacijoje laikyti tokius darbdavio veiksmus teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais gerą verslo praktiką statybos sektoriuje tikrai negalima. 

Bylos medžiaga besąlygiškai rodo, kad ieškovė netinkamai ir aplaidžiai vykdė arba nevykdė atsakovų darbo laiko apskaitos objekte, nevykdė pareigos tinkamai tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, neskaičiavo jiems priklausančio darbo užmokesčio ir nemokėjo jo atsakovams jų darbo pas ieškovę metu, tinkamai ir aiškiai nepagrindė tik po darbo sutarčių nutraukimo ir skundų DGK pateikimo atsakovams I. B. ir A. T. išmokėtų sumų dydžio (atsakovui T. D. jokie priskaitymai nebuvo padaryti ir jokios sumos iš viso nebuvo išmokėtos), neidentifikavo atsakovų dirbtų valandų, atleisdama neapskaitė ir neišmokėjo atsakovams tenkančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 

Ieškovės veiksmai neatsiskaitant ir nemokant darbo užmokesčio atsakovui T. D. yra visiškai ydingi. Ieškovė teigė, jog tokį nemokėjimą sąlygojo šio darbuotojo atvykimas į objektą neblaiviam, dėl ko ieškovei buvo skirta bauda, kurią ji gi išskaitė iš jam tenkančio darbo užmokesčio. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad darbdavys iš esmės tikrintų visų savo darbuotojų blaivumą prieš jiems patenkant į objektą ir kontroliuotų jų elgesį objekte. Toks darbdavio neveikimas ir kontrolės nebuvimas lėmė jam skirtą baudą, todėl ir dėl šio ieškovei tenka neigiamų padarinių rizika. Be to, darbo santykiuose nėra numatyta baudos darbuotojams skyrimo galimybė, todėl net ir šiam atsakovui atvykus į objektą neblaiviam, tai nesudarytų pagrindo reikalauti iš jo baudos atlyginimo. Aptarti darbdavio veiksmai visiškai pažeidžia galimos išskaitos atlikimo mechanizmą, reglamentuotą DK 150 str.

 Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų dėl T. D. blaivumo patikrinimo teisėtumo ir tinkamumo. DK 49 str. 1 d. reglamentuoja  darb­da­vio pa­rei­gą nu­ša­lin­ti nuo dar­bo dar­buo­to­ją, jei­gu šis pa­si­ro­dė dar­be ne­blai­vus, ap­svai­gęs nuo tok­si­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Nu­ša­lin­tam dar­buo­to­jui tą die­ną (pa­mai­ną) ne­lei­džia­ma dirb­ti ir ne­mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis.                                   Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 yra patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos. Darbdavys DK 49 str. 1 d. tvarka nušalinimo nesprendė ir minėtų rekomendacijų nustatyta tvarka darbuotojo blaivumo netyrė. Todėl darbdavio veiksmai šio darbuotojo atžvilgiu, jam nemokant darbo užmokesčio ir tik po jo atleidimo visiškai neteisėtai atliekant menamas išskaitos operacijas neinformuojant darbuotojo, niekaip nepagrindžiant sumų negali būti laikomi tinkamais ir teisėtais.  

Ieškovė, kaip darbdavys, nevykdė pareigos tinkamai bei skaidriai tvarkyti dokumentaciją, t. y. taip, kad ji nekeltų  jokių abejonių, neveikė darbo santykyje atsakingai. Jai nevykdant šios pareigos, ieškovei tenka neigiamų padarinių rizika ir visos turimos abejonės teismo vertintinos darbuotojų naudai.

Tokiu būdu yra pagrindas pritarti darbuotojų nagrinėjamoje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo išsakytiems teiginiams ir pripažinti, kad jie dirbo po darbo sutartyse nustatytų darbo valandų, patekdami į objektą faktiškai neleistinu, bet darbdavio toleruotu, būdu – per tvorą, ir tokį darbo režimą bei tokią darbo formą darbdavys skatino ir toleravo. Šių aplinkybių liudytoju apklaustas ieškovės projektų vadovas nepaneigė. Atsakovų byloje išsakyta pozicija nuosekli, jie visi vienodai aiškino ir pateikimo į objektą aplinkybes, ir aplinkybes dėl darbo laiko, darbo pobūdžio ir darbo sąlygų. Teismas laiko, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra labiau tikėtina atsakovų DGK teiktais pirminiais paaiškinimais, faktiškai atkartotais teismo posėdžio metu, jog jie dirbo mažiausiai 9 valandas per dieną, t. y. dirbo viršvalandžius kiekvieną darbo dieną mažiausiai po 1 val. viršvalandžių. 

Dėl virš išsakytos motyvacijos labiau tikėtina ir tai, kad atsakovai dirbo Ligoninės objekte dar iki darbo sutarčių sudarymo, tai įrodo jų pateiktos nuotraukos ir telefonu daryti vaizdo įrašai, taip pat sms susirašinėjimas, netikėti kuriais teismas pagrindo neturi. Vertindamas šią informaciją įrodymų visumoje ir per minėto DK 6 str. prizmę teismas priima šiuos įrodymus ir jais tiki.

Byloje nesant jokių tinkamai, įstatymo reikalavimus atitinkančių darbdavio suformuotų atsakovų darbo laiko žiniaraščių, jiems tenkančio darbo užmokesčio mokėjimo pagrindimo ir mokėjimo fakto darbo sutartyse numatyta tvarka, patiems darbuotojams DK nustatyta neužginčijus komisijos sprendimų dėl konstatuotų įsiskolinimų dydžių pripažintina, kad komisijos priimtuose sprendimuose padaryti įsiskolinimų skaičiavimai yra teisingi.

 Teismas sutinka su DGK sprendimų išvadomis, kad atsakovų I. B. ir A. T. darbo užmokestis už 2024 m. kovo mėnesį sudarė po 760 Eur, o atsakovo T. D. 192 Eur (įvertinus viršvalandinį darbą); už 2024 m. balandžio mėnesį I. B. darbo užmokestis sudarė 76 Eur, A. T. – 50 Eur, T. D. – 320 Eur. Taip pat su paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas – I. B. 106,24 Eur, A. T. – 106,24 Eur, T. D. – 80 Eur. Galutinės įsiskolinimo sumos nurodomos minusuojant atsakovams I. B. ir A. T. pervestas lėšas.

Konstatavus nevisiško atsiskaitymo aplinkybę darbdaviui sutinkamai su DK 146 str. 2 d. ir 147 str. 2 d. nuostatomis skaičiuotinos netesybos, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokesčio dydis, padaugintas iš uždelstų mėnesių, tačiau ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Šis maksimalus terminas netesyboms skaičiuoti teismo sprendimo priėmimo metu yra suėjęs. Tačiau šiuo konkrečiu ginčo atveju teismas pasilieka prie DGK išieškota netesybų suma ir tai daro atsižvelgdamas į atsakovų trumpą darbo laiką ieškovės įmonėje, jiems išieškotų įsiskolinimo dydžius. Teismo nuomone, DGK išieškota netesybų suma optimali ir protinga, atsižvelgiant į darbdavio atsakovų atžvilgiu padarytus pažeidimus, todėl jos nemažina.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su ginčo esme ir jo turiniu, nekeičiantys teismo šiuo sprendimu padarytų išvadų. 

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalies nuostata, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovei nekompensuojamos, iš jos išieškotina 647,58 Eur už atsakovui A. T. teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str. 1 d., 2024 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. APD-2024-12468). Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske bankas A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios (8 Eur) valstybei priteistinos šių bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistina.

Teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į išnagrinėto su darbo teisiniais santykiais susijusio ginčo turinį ir faktinį jo išnagrinėjimo rezultatą.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

sujungtoje byloje nagrinėtus ieškovės ieškinius atmesti.

Išieškoti iš ieškovės UAB „Kramas statyba“ (j. a. k. 302841250) atsakovo I. B. naudai 246,68 Eur (du šimtai keturiasdešimt šeši eurai 68 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2024 m. kovo mėn., 182,24 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt du eurai 24 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1244,75 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt keturi eurai 75 ct), neatskaičius mokesčių, netesybas.

Išieškoti iš ieškovės UAB „Kramas statyba“ (j. a. k. 302841250) atsakovo T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 192 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt du eurai), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. kovo mėn., 400 Eur (keturi šimtai eurų), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 906,41 Eur (devyni šimtai šeši eurai 41 ct), neatskaičius mokesčių netesybas.

Išieškoti iš ieškovės UAB „Kramas statyba“ (j. a. k. 302841250) atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Kramas statyba“ (j. a. k. 302841250) 50,68 Eur (penkiasdešimt eurų 68 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2024 m. kovo mėn., 486,24 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 24 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1610,92 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai dešimt eurų 92 ct), neatskaičius mokesčių, netesybas.

Išieškoti iš ieškovės UAB „Kramas statyba“ (j. a. k. 302841250) 647,58 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 58 ct) išlaidų valstybės naudai už atsakovui A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 30 d. priimti sprendimai skirtingose individualaus darbo ginčo bylose Nr. APS-131-10338/2024, Nr. APS-131-10337/2024, Nr. APS-131-10336/2024 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė