Baudžiamoji byla Nr. 1-597-569/2010
Procesinio sprendimo
kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.; 1.2.14.1.5;
1.2.29.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.;
(S)

ŠIAULIŲ MIESTO
APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių
miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,
sekretoriaujant Ritai
Levickytei,
dalyvaujant prokurorei Daivai
Kaučikienei,
gynėjams advokatams S. K., V. J.,
viešame
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T.
B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys
neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio
išsilavinimo, nedirbanti, neįgali, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini) Kelmės
r., teista:
1. 1995-12-22
Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d.,
274 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis Lietuvos
Respublikos BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 1998-04-28
Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d.
laisvės atėmimu 1 metams su 1/8 dalies turto konfiskavimu, remiantis Lietuvos
Respublikos BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3. 1999-02-24
Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 274
str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
4. 1999-04-08
Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 2 d.
laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
5. 1999-04-12
Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 2 d.
laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
6. 1999-05-20
Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 2 d. laisvės
atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 1999-06-14 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BPK 406 str. 1 d. 3 p., 414 str., bausmės vykdymas atidėtas 2
metams;
7. 1999-06-10
Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 274
str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
8. 1999-08-19
Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d.,
274 str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, 1999-09-08
nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 414 str., bausmės vykdymas
atidėtas iki 2000-03-15;
9. 1999-09-24
Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 2 d. laisvės
atėmimu 2 metams;
10.
1999-10-26 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str.
2 d., 274 str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
11. 1999-11-19
Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 2 d. laisvės
atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, 1999-11-19 nutartimi bausmės vykdymas atidėtas iki
2000-05-01;
12.
1999-12-29 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274
str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 2000-05-09 vadovaujantis
2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 3
p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista;
13.
2001-01-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274
str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2001-03-15 nutartimi, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BPK 406 str., bausmės vykdymas atidėtas iki 2002-03-15;
14.
2001-10-19 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16
str. 2 d., 274 str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
15.
2002-01-14 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str.
2 d., 274 str. 2 d., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
16.
2002-02-28 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274
str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
17.
2002-04-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 274
str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
18. 2004-03-19
Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.,
182 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
19.
2004-05-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182
str. 3 d., 178 str. 4 d. 40 parų areštu;
20. 2006-11-09
Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. 40
parų areštu,
21. 2007-01-29
Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
laisvės atėmimu 1 metams; BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su
2004-03-19 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2004-05-04 Kelmės
rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2006-11-09 Šiaulių rajono apylinkės
teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2
metams 9 mėnesiams; 2007-03-30 Šiaulių apygardos nuosprendžiu pakeistas
2007-01-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta galutinė
bausmė 2 metai 8 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo;
22. 2009-07-16
Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams; BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu prie
paskirtos bausmės pridėta 2007-03-30 Šiaulių apygardos teismo, kuriuo iš dalies
buvo pakeistas 2007-01-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, nuosprendžiu
paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė –
laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;
23. 2010-06-23
Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
laisvės atėmimu 1m. 6 mėn.;
24. 2010-07-16
Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį
laisvės atėmimu 1 metams; BK 64 str. 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2009-07-16
nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4
m. 9 mėn.;
25. 2010-10-08
Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.; BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu bausmė subendrinta
su 2010-06-23 ir 2010-07-16 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė
bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. (nuosprendis neįsiteisėjęs); bausmės
neatlikusi, teistumas neišnykęs;
kaltinama pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (5 veikos), 182 str. 2
d., 302 str. 1 d.,
E.
B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė,
11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, netekėjusi, gyv.
(duomenys neskelbtini) Kelmės r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė :
T. B. 2009 m. gruodžio 7
d. apie 10.00 val., apgaule, prisistatydama socialine darbuotoja, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, iš kur
atvirai, iš nukentėjusiosios V. J. rankų, pagrobė
svetimą, nukentėjusiajai V.
J. priklausantį, turtą – 5000 Lt.
Be
to, ji 2009 m. gruodžio 30 d. apie 11.00 val., apgaule, prisistatydama
socialine darbuotoja, pasakydama, kad
nukentėjusiajai R. M. priklauso 180 Lt pašalpa, įsibrovė
į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš kur
pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. M. priklausantį, turtą – 200 Lt.
Be
to, ji 2010 m. sausio 28 d. apie 14.00 val., apgaule, prisistatydama socialinio
aprūpinimo skyriaus darbuotoja, pasakydama,
kad nukentėjusiajai J. R. priklauso 80 Lt pensijos priedas, įsibrovė į patalpą – butą,
esantį (duomenys neskelbtini),
Šiauliuose, iš kur pagrobė svetimą,
nukentėjusiajai J. R. priklausantį, turtą – piniginę 10
Lt vertės, kurioje buvo 15 Lt.
Be
to, ji 2010 m. sausio 28 d. apie 14.00 val., vagystės įsibrovus į butą (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, metu, pagrobė fizinio asmens dokumentą –
nukentėjusiosios J. R. vardu
išduotą pensininko pažymėjimą.
Be to, ji 2010 m. vasario 20 d. apie
13.00 val., Šiaulių mieste, veikdama kartu su E. B., bendrais tyčiniais veiksmais, o būtent būdama
pas nukentėjusįjį L. S. bute, esančiame (duomenys
neskelbtini), SMS pranešimais perduodama
visus iš L. S. sužinotus duomenis apie jo gimines E. B., E.
B. atsiuntus SMS pranešimą bei
paskambinus L. S. į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys
neskelbtini) ir prisistačius giminaite, vardu
V., pasakius, kad pateko į avariją, gydosi Šiaulių ligoninėje bei operacijai
prašant paskolinti 500 Lt, 2010-02-20 apie
14.30 val. E. B. atėjus pas L. S. į
namus ir prisistačius V. pažįstama, vardu I., paėmus iš L. S.
500 Lt, tokiu būdu apgaule įgijo
savo ir E. B. naudai svetimą turtą – nukentėjusiajam L. S. priklausančius
500 Lt.
Be
to, ji 2010 m. vasario 18 d. - 19 d., dienos metu, tiksli data ir laikas
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti,
apgaule, prisistatydama socialine darbuotoja, įsibrovė į patalpą – butą, esantį
(duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš kur pavogė svetimą,
nukentėjusiajai A. N. priklausantį, turtą – 500 Lt.
Be to,
ji buvo kaltinama tuo, kad 2010 m. sausio 20 d. apie 09.30 val., apgaule,
pasakydama, kad nukentėjusiajai J. R. priklauso 80 Lt
pensijos priedas, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. R. priklausantį, turtą
– piniginę 10 Lt vertės, kurioje buvo 330 Lt.
E. B. 2010 m.
vasario 20 d. apie 13.00 val., Šiaulių mieste, veikdama kartu su T. B., bendrais tyčiniais
veiksmais, T. B. būnant pas nukentėjusįjį L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), SMS pranešimais perdavus visus iš L. S. sužinotus duomenis
apie jo gimines, atsiųsdama SMS pranešimą bei paskambindama L. S. į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys
neskelbtini) ir prisistatydama
giminaite, vardu V., pasakydama, kad pateko į avariją, gydosi Šiaulių
ligoninėje bei operacijai prašydama paskolinti
500 Lt, 2010-02-20 apie 14.30 val. ateidama pas L. S. į
namus ir prisistatydama Virginijos pažįstama, vardu Irena, paimdama iš L. S. 500 Lt, tokiu būdu
apgaule įgijo savo ir T. B. naudai svetimą turtą –
nukentėjusiajam L. S. priklausančius 500 Lt.
E. B. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010
m. vasario mėnesį atvažiavo pas mamą T. B. į Šiaulius.
Mama paprašė nupirkti laikraštį, kuriame skelbiasi asmenys, norintys
susipažinti. Tame laikraštyje mama rado L. S. telefono
numerį, parašė jam žinutę. L. S. paskambino mamai ir jie
dar tą patį vakarą susitiko. Raktai nuo buto, kuriame gyveno mama, liko pas
ją, todėl E. B. 21.00 val., o gal ir vėliau – apie 23.00
val. nuvažiavo pas L. S. ir pasiėmė iš mamos raktus. Mama
liko nakvoti pas L. S.. Kitą rytą, 2010 m. vasario
20-ąją, gavo iš mamos SMS žinutę. Toje žinutėje buvo parašyta, kad ji turi
apsimesti V. – kaimyne ar drauge iš (duomenys neskelbtini), nurodyti,
kad yra Šiauliuose ir kad pateko į avariją, todėl reikalinga operacija. Šią
žinutę ji turėjo persiųsti L. S.. E. B.
taip ir padarė. Po to, kai nusiuntė L. S. žinutę, jis
maždaug po pusvalandžio jai paskambino ir pasakė, kad duos pinigus. Tada ji
nuvažiavo pas jį į namus ir prisistatė V. drauge. Gavusi iš L.
S. 500 litų, parašė raštelį, kuriame nurodė ne savo vardą ir pavardę,
pasivadino I. M.. Kai nuvažiavo pas L.
S. į butą paimti pinigų, ten buvo ir mama. Jos elgėsi taip, tarsi viena
kitos nepažinotų. Gavusi pinigus, iš karto išėjo, maždaug po pusvalandžio išėjo
ir mama. Pinigus su mama išleido maistui. Ji suprato, kad elgiasi negerai,
sukčiauja. L. S. atsiprašė, 500 litų jam grąžino. Dėl
padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
T. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-02-19
paprašė dukters E. B. nupirkti laikraštį (duomenys
neskelbtini), kadangi norėjo susipažinti su kokiu nors senyvo amžiaus vienišu
vyriškiu, pas kurį galėtų laikinai apsigyventi, nes nebeturėjo lėšų išlaikyti
butą. Laikraštyje pamatė L. S. telefono numerį, jam
paskambino. Šis pasakė savo adresą ir vakare ji pas L. S. nuvažiavo.
L. S. buvo labai šnekus, viską jai apie savo papasakojo,
ji pati jo neklausinėjo. L. S. paprašė, kad ji liktų pas
jį nakvoti. Tuo metu paskambino dukra ir pasakė, kad neturi raktų nuo buto.
Dukrai pasakė L. S. adresą, kai E. B. atvažiavo,
ji (T. B.) išėjo iš L. S. buto,
pasikalbėjo kokias 5 minutes su dukra ir atidavė jai raktus, pasakiusi, jog
pati į namus šiąnakt negrįš. L. S. prieš miegą pavaišino
ją arbata, davė išgerti dvi tabletes kažkokių vaistų, nuo kurių ji apsvaigo.
Tada L. S. ėmė priekabiauti, sudraskė jos kelnaites,
visaip ją tvirkino. Mintis išvilioti pinigus jai kilo rytą, apie 9-10 valandą.
Pinigus išvilioti sugalvojo, norėdama atsilyginti L. S. už
tai, ką šis jai padarė. Ji parašė kaltinamajame akte nurodyto turinio SMS
žinutę, kurią dukra turėjo persiųsti į nukentėjusiojo telefoną. Nurodė dukrai,
kad tuo atveju, jeigu L. S. skambins, ji privalo su juo
kalbėti apsimetusi V.. Pinigų paimti atvažiavo dukra. L. S. parodė
jai (T. B.) raštelį, kurį parašė dukra, pasakė, kad
reikės važiuoti į ligoninę. Maždaug po pusvalandžio ji išėjo iš L. S. buto, susitiko su dukra ir abi nuvažiavo į parduotuvę.
Pinigus nukentėjusiajam grąžino dukra. Daugiau jokių nusikaltimų ji nepadarė.
2009-12-07 vagystę neigia, nes tą dieną Šiauliuose iš viso nebuvo, praleido
gruodžio 7-ąją (duomenys neskelbtini)., kur slapstėsi nuo pareigūnų,
bijodama, kad jos nesuimtų. Į Šiaulius atvažiavo 2009-12-08 ir iš karto važiavo
į ligoninę pasiimti mamos. Jeigu būtų padariusi 2009-12-30 nusikaltimą, tai
nebūtų 2009-12-31 lombarde įkeitusi savo daiktų, kad Naujiesiems Metams gautų
pinigų. 2010-01-20 nusikaltimo taip pat nepadarė, nes nuo 2010-01-18 iki
2010-01-23 sirgo, buvo apsinuodijusi maistu. Tuo metu pas ją buvo atvažiavusi
dukra Dovilė, kuri taip pat susirgo ir visą tą laiką jos gulėjo lovoje, T. B. niekur iš buto nebuvo išėjusi. Dėl jai inkriminuojamo
2010-01-28 nusikaltimo gali paaiškinti, kad tą dieną nebuvo išėjusi iš buto,
nueidavo tik šalia esančią parduotuvę, tai darydavo tik rytą arba vakare, kai
jau būdavo tamsu. 2010-02-18 – 2010-02-19 nusikaltimą neigia, nukentėjusiosios iš
viso nėra mačiusi, jos dukra įvykio nematė, viską pasakojo teisme tik iš savo
mamos žodžių. Nukentėjusioji galėjo apsirikti, be to, ji iš karto turėjo
kreiptis į policiją. 2010 m. vasario 17 d. ji buvo Vilniuje pas gydytoją S.,
kuris konsultavo jos dukrą D. B. dėl operacijos. Kartu su
ja į Vilnių važiavo I., būsimas dukters D. vyras, pati D., ji (T.
B.) ir D. M. su sūnumi. Iš Vilniaus grįžo į Tytuvėnus,
o kitą dieną, t.y. 2010-02-18 I. ją ir D. M. parvežė į
Šiaulius. Tų nusikaltimų nepadarė, pripažįsta tik L. S. atžvilgiu
padarytą nusikaltimą.
Nukentėjusioji
V. J. parodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d. apie 09.30 val.
pas ją į butą atėjo kaltinamoji, prisistatė socialine darbuotoja ir pasakė, kad
jai (nukentėjusiajai) yra skirta pinigų. Paprašė parodyti pasą, klausinėjo, ar
nukentėjusioji viena namuose, po to pasakė, kad nukentėjusiajai skirti pinigai
yra stambiomis kupiūromis ir paprašė juos iškeisti. Ji (nukentėjusioji) priėjo
prie spintos, kurioje laikė piniginę su 5000 litų, išėmė tuos pinigus iš piniginės,
ketindama iškeisti. Tuo metu kaltinamoji priėjo prie nukentėjusiosios, ją
apsikabino ir, ištraukusi iš rankų pinigus, išbėgo iš buto, sakydama, jog tuoj
grįš. Kaltinamoji T. B. yra ta moteris, kuri
prisistačiusi socialine darbuotoja pagrobė iš jos 5000 litų. Pinigai jai
negrąžinti, todėl savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš
kaltinamosios 5000 litų.
Nukentėjusioji
R. M. parodė, kad grįždama į savo butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, pamatė laiptinėje stovinčią kaltinamąją. Kai ji
atidarė savo buto duris, kaltinamoji prie jos priėjo, paklausė pavardės ir
pasakė, kad yra socialinė darbuotoja ir kad atnešė pinigus. Nukentėjusioji
įleido kaltinamąją į butą. Kaltinamoji pasakė, jog nukentėjusiajai reikia
išmokėti 180 litų, paprašė iš 200 litų paieškoti grąžos. Nukentėjusioji surado
piniginę ir padėjo ją ant stalo. Piniginėje buvo 200 litų. Kaltinamoji paprašė
atsigerti vandens, po to pasakė, jog iškilo kažkokių nesklandumų, todėl jai
reikės trumpam išeiti. Atsigėrusi vandens, paprašė, kad nukentėjusioji ją
išleistų iš buto ir dar kartą pakartojo netrukus sugrįšianti. Jai išėjus, nukentėjusioji
pamatė, jog ant stalo nebėra piniginės. Kaltinamoji T. B. yra
ta moteris, kuri iš jos pavogė 200 litų. Tikslios datos, kada įvyko nusikaltimas,
neprisimena, į policijos pareigūnus kreipėsi tą pačią dieną, kai buvo įvykdyta
vagystė. Prašo priteisti iš kaltinamosios 200 litų.
Nukentėjusioji
J. R. parodė, kad 2010 m. sausio 10 d. 9 val. ryto pas
ją į namus atėjo moteris, pasakė esanti socialinė darbuotoja ir nurodė, jog
atnešė pinigus – papildomus 80 litų, kurie, pasak tos moters, jai buvo
neišmokėti. Moteris atsisėdo ir kažką užsirašinėjo, po to paklausė, kokia jos (J. R.) pavardė. Sužinojusi pavardę, paklausė, ar ji
(nukentėjusioji) turėsianti grąžos iš 200 litų. Ji (J. R.)
pasakė, jog grąžos turės, pasiėmė piniginę ir padavė tai moteriai 200 litų,
tačiau ši pinigų nepaėmė, pasakė, jog suklydo ir pinigai iš tiesų skirti ne jai
(J. R.). Tai išgirdusi, J. R. pinigus
įsidėjo į piniginę, o pačią piniginę įdėjo į sekciją. Piniginėje, be pinigų,
buvo ir jos asmens dokumentai. Moteris paprašė atsigerti. J.
R. pasiūlė jai eiti kartu, bet ši palaukė, kol J. R. atneš
atsigerti, po to truputį gurkštelėjo ir išėjo. Maždaug po pusvalandžio, kai J. R. nusprendė išimti iš piniginės dokumentus ir padėti
juos į kitą vietą, pastebėjo, kad sekcijoje piniginės nebėra. Apie tai iš karto
pranešė policijai. Piniginėje buvo 330 litų. Kitą dieną piniginę jai grąžino
nepažįstama moteris, pinigų joje nebuvo, buvo tik dokumentai. J.
R. blogai mato, todėl policijoje moters, iš jos pavogusios piniginę su
pinigais, neatpažino. Ar teismo salėje esanti kaltinamoji T.
B. ir yra šią vagystę įvykdžiusi moteris, nežino. Civilinio ieškinio
nereiškia.
Nukentėjusioji
J. R. parodė tikslios datos, kada buvo įvykdytas
nusikaltimas, neprisimenanti. Nurodė, jog maždaug 13.00 val. pas ją į butą (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, atėjo kaltinamoji. Į butą ją įleido išgirdusi,
kad ši atnešė pensiją – 80 litų. Įėjusi į vidų, kaltinamoji paprašė
nukentėjusiosios dokumentų, po to paklausė, ar ji turėsianti 130 litų grąžos.
Nukentėjusioji padavė jai pensininko pažymėjimą ir nuėjo pasiimti piniginės.
Dalį pinigų – 180 litų – kaltinamajai nematant iš piniginės išėmė ir juos
paslėpė, piniginėje paliko 15 litų. Tada kaltinamoji pasakė, kad pensija jai
(nukentėjusiajai) nepriklauso, paprašė atsigerti vandens. Nukentėjusioji nuėjo
į virtuvę atnešti vandens, piniginę su pinigais ir pensininko pažymėjimu, kurį
buvo padavusi kaltinamajai, o po to įdėjo į piniginę, paliko ant sofos, tame
pačiame kambaryje, kuriame buvo ir kaltinamoji. Ši, atėjusi į virtuvę, truputį
atsigėrė ir išėjo. Jai išėjus, nukentėjusioji pasigedo piniginės, kurioje buvo
15 litų ir asmens dokumentai – pensininko pažymėjimas ir neįgaliojo
pažymėjimas. Moterį, įvykdžiusią nusikaltimą, gerai įsižiūrėjo ir yra
įsitikinusi, kad tai buvo būtent T. B.. Į policiją
kreipėsi kitą dieną po įvykio. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Nukentėjusysis
L. S. parodė, kad jo sesuo įdėjo į laikraštį skelbimą,
jog reikalinga moteris, galinti jam padėti (jis sunkiai vaikšto, jam sunku ką
nors nusipirkti ir užnešti į ketvirtą aukštą, kuriame gyvena). Po to, kai
skelbimas pasirodė laikraštyje, jam paskambino viena moteris. Jis pasakė jai savo
namų adresą. Atėjusi moteris pagal kūno sudėjimą buvo panaši į T.
B.. Jie kalbėjosi, ta moteris klausinėjo, ar jis gyvena vienas, ar turi
giminių. Jis papasakojo, kad turi svainį, kurio žmona, vardu V., jam padeda.
Pasakė, kad V. gyvena Šiaulėnuose, o į darbą Tytuvėnuose važinėja.
Moteris buvo paėmusi jo mobilųjį telefoną, sakydama, jog reikia ištrinti SMS
žinutes, nes jeigu kas nors jam parašytų, tai nauja žinutė jau nebetilptų. Gal
jam kas nors tas žinutes ir rašė, tačiau jų neskaitė, SMS žinučių skaityti
nemoka. T. B. jokių vaistų nedavė ir pas jį nakvoti
pirmąjį vakarą ji nepasiliko, pasikalbėjusi su juo išėjo. Vėl atėjo kitą dieną
ir tada, kaltinamajai būnant pas jį namuose, jam paskambino moteris,
prisistačiusi Šiaulių ligoninės darbuotoja, ir pasakė, kad jo giminaitė V. T. pakliuvo į avariją, yra atgabenta į Šiaulių ligoninę
ir jai ruošiamasi daryti operaciją. Pasak skambinusios moters, operacijai
reikalingi 800 litų, tačiau gal užtektų ir 500 litų. Po to jam leido
pasikalbėti ir su V., tačiau ar tas asmuo, su kuriuo jis kalbėjosi, buvo tikrai
V., jam tuo momentu sunku buvo suprasti, nes jos kalba buvo labai neaiški, ji
prašė padėti, sakė, kad pinigus vėliau grąžins. Jis sutiko duoti 500 litų, nurodė
savo adresą. Jam pasakė, kad pinigų ateis paimti ligoninės darbuotoja ir jis
atėjusiai merginai – E. B. – tuos pinigus padavė. Po kiek
laiko paskambino svainiui ir suprato buvęs apgautas, nes svainis pasakė, kad jo
žmonai nieko nenutiko. Ieškinio byloje nereiškia, nes jam padaryta žala
atlyginta. Žalą atlygino E. B..
Liudytoja S. J. parodė, kad 2010 m. vasario 18 d. ar 19 d., jai
paskambino mama A. N. ir pasakė, kad ją apvogė. Mama sakė,
kad pas ją atėjo moteris, prisistatė socialine darbuotoja ir paklausė, gal
mamai ko nors reikia. Ši paprašė parnešti duonos ir nuėjo paimti pinigų.
Piniginė su pinigais – iš viso 500 litų buvo spintoje po skalbiniais ir
kaltinamoji tą matė. Jos mama A. N. paėmė 20 litų, įdėjo į
piniginę, skirtą pinigams smulkioms išlaidoms, ir padavė kaltinamajai. Ši išsinešė
ir kitą piniginę, kuri buvo spintoje, nes matė, iš kur mama ėmė pinigus. Jai
mama sakė, kad ta moteris atėjo kartu su ja prie spintos ir kol mama sukosi ir
uždarinėjo spintą, šią piniginę pavogė. Į policiją mama iš karto nesikreipė,
nes nesitikėjo, jog kaltinamoji bus surasta. Liudytoja S. J. praėjus
po vagystės maždaug dviems mėnesiams laikraštyje pamatė informaciją apie tai,
kad sulaikyta moteris, apvaginėjusi senukus. Laikraštyje buvusią nuotrauką ji
nunešė parodyti mamai. Ši pagal nuotrauką atpažino T. B.,
kaip ją apvogusią moterį. S. J. patvirtino, jog
nuotraukoje buvusi ir kaltinamųjų suole sėdinti T. B. yra
ta pati moteris, kurią atpažino jos mama A. N.. Liudytoja
taip pat patvirtino, kad mama jai paskambino antroje vasario mėnesio pusėje,
vasario 18-19 dienomis.
Liudytoja D. D. parodė, kad 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje ar vasario
pradžioje apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje
pastebėjo nepažįstamą moterį prie (duomenys neskelbtini) buto durų. Senyvo
amžiaus moteris, gyvenanti tame bute, jau buvo tai moteriai atidariusi buto
duris. Liudytoja tuo metu kaip tik ėjo pro šalį. Ta moteris jos (D. D.) ir (duomenys neskelbtini) buto duris
atidariusios moters pasiteiravo apie kažkokią vienišą dviejų kambarių bute
gyvenančią moterį, nes norėjo išsinuomoti kambarį. Jos pagalvojo ir pasakė, kad
tokios moters jų name nėra. Po šio pokalbio moteris nuėjo į kitą namą. Ta
moteris buvo T. B.. Kitą dieną liudytoja užėjo pas tą
senyvą moteriškę ir sužinojo, kad ją apvogė. Tai sužinojusi, ji (D. D.) pasakė nukentėjusiajai, ar tik tai buvo ne ta pati
moteris, kuri buvo atėjusi diena anksčiau.
Liudytoja D. M. parodė, kad 2010 m. vasario 17 d. ji (D.
M.) su sūnumi, T. B., jos dukra D.
B. ir D. B. sugyventinis I. N. važiavo
į Vilnių. Važiavo I. N. automobiliu, iš namų išvyko 7-8
val. Vilniuje D. B. buvo paskirta konsultacija Kardiologijos
klinikoje, T. B. ją lydėjo. Ji pati, t.y. D.
M. važiavo aplankyti draugės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje.
D. M. su T. B., D.
B. ir I. N. išsiskyrė prie Kardiologijos klinikos, o po
to jie atvažiavo jos pasiimti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tą pačią
dieną visi grįžo į Tytuvėnus. Ji (D. M.) gyvena
Šiauliuose, tačiau kartu su visais grįžo į Tytuvėnus, nes D.
B. ir I. N. ją kvietė pasisvečiuoti. iš Tytuvėnų į
Šiaulius ją parvežė I. N. 2010 m. vasario 18 d., T. B. su ja nevažiavo, pasiliko
Tytuvėnuose su savo mama. Ji (D. M.) yra tolima T. B. giminaitė.
Liudytojas I. N. parodė, kad 2010 m. vasario 17 d. vežė savo būsimą
žmoną D. B. į Vilnių pas profesorių S. konsultacijai. Be
jo ir D. B. važiavo D. B. motina T. B. ir T. B. draugė D. (M.) su vaiku. Vilniuje praleido beveik
visą dieną. Konsultacija buvo paskirta 11 val., į kliniką jie atvažiavo maždaug
10 val. Klinikoje kartu su juo ir D. B. buvo ir T. B.. D. paliko pas jos draugę tik įvažiavus į Vilnių,
gatvės pavadinimo nežino, nes Vilniuje buvo tik antrą kartą. Kai sutvarkė visus
reikalus, nuvažiavo pasiimti D. ir visi kartu tą pačią dieną, t.y. 2010-02-17
grįžo į Tytuvėnus. Kitą dieną, 2010-02-18 apie 17.00 val. D. ir T. B. parvežė į Šiaulius. T. B. išleido
prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro.
Liudytoja D. B. parodė, kad 2010 m. vasario 17 d. ji, I.
N., jos mama T. B. ir mamos draugė D. (M.) važiavo į Vilnių. 2010-02-17 jai buvo paskirta
konsultacija Širdies chirurgijos poliklinikoje pas gydytoją S.. Jai
diagnozuotas širdies vožtuvų nepakankamumas, 2010-02-22 buvo paskirta operacija
Santariškių klinikose, tačiau ji šios operacijos bijojo, todėl važiavo pas
profesorių S. pasikonsultuoti. D. važiavo aplankyti draugės. D. išleido prie
Širdies chirurgijos poliklinikos, iš ten ji taksi nuvažiavo pas draugę. Ji (D. B.), I. N. ir jos mama T. B. gydytojo kabinete buvo kartu. Kai sutvarkė visus
reikalus, pasiėmė D. ir visi grįžo į Tytuvėnus. T. B. ir
D. į Šiaulius parvežė kitos dienos vakare apie 17-17.30 val. Mamą išleido prie
namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ji nuomojosi butą. Tame bute
mama gyveno nuo 2009 m. gruodžio 8 d., prižiūrėjo močiutę po operacijos.
Liudytojas P. B. parodė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. parsivežė iš
ligoninės T. B. motiną į nuomojamą butą (duomenys
neskelbtini) gatvėje Šiauliuose. Kada tiksliai išsinuomojo butą,
neprisimena. Nuoma buvo sudaryta 3-4 mėnesiams. T. B. visą
nuomos laikotarpį gyveno šiame bute su savo motina, išeiti iš buto ji niekur
negalėjo, nes tuo metu buvo nuteista ir slapstėsi nuo teismo, buvo paskelbta
jos paieška. Tikslios datos, nuo kada T. B. pradėjo
gyventi tame bute ir iki kada jame gyveno, jis neprisimena.
Įvykio
vietos apžiūros protokoluose užfiksuotos įvykių vietų – butų, esančių Šiaulių
mieste (duomenys neskelbtini), iš kur buvo pagrobtas V.
J. priklausantis turtas ( t. 1, b.l. 18-20); (duomenys neskelbtini),
iš kur buvo pagrobtas R. M. priklausantis turtas ( t. 1,
b.l. 39-43); (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdyta J.
R. turto vagystė ( t. 1, b.l. 60-64); (duomenys neskelbtini), kur
buvo įvykdyta vagystė iš J. R. ( t. 1, b.l. 99-103); (duomenys
neskelbtini), kur apgaulės būdu buvo užvaldytas L. S. turtas
( t. 1, b.l. 123-124); (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdyta A. N. turto vagystė ( t. 2, b.l. 23-26) – apžiūros.
Iš asmens
parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusiosios V. J. ( t. 1, b.l. 26-28), R. M. (t.
1, b.l. 47-49), A. N. ( t. 2, b.l. 32-35) atpažino T. B. kaip tą moterį, kuri, prisistačiusi socialine
darbuotoja, pagrobė jų pinigus; nukentėjusysis L. S. ( t.
1 b.l. 133-135) atpažino T. B. kaip tą moterį, kuri
atvyko pas jį į namus pagal patalpintą laikraštyje skelbimą; liudytoja D. D. ( t. 1, b.l. 114-116) atpažino T. B. kaip
tą moterį, kuri buvo prie J. R. buto; liudytoja S. J. atpažino T. B. kaip tą moterį,
kurios nuotrauką parodė savo motinai A. N., o pastaroji
atpažino T. B., kaip ją apvogusią ( t. 2, b.l. 43-46).
Iš asmens
parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji V. J.
atpažino T. B. kaip tą moterį, kuri 2009-12-07 nukentėjusiosios
namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagrobė V.
J. priklausančius pinigus ( t. 1, b.l. 30-33); nukentėjusioji R. M. atpažino T. B. kaip tą moterį,
kuri 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atėjo pas ją į butą (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, ir, prisistačiusi socialine darbuotoja, pagrobė
nukentėjusiajai priklausančius pinigus ( t. 1, b.l. 50-53); nukentėjusioji J. R. atpažino T. B. kaip tą moterį,
kuri 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje atėjo pas ją į butą (duomenys
neskelbtini), Šiauliuose, ir, prisistačiusi socialine darbuotoja, pagrobė
iš nukentėjusiosios piniginę su pinigais ir dokumentu ( t. 1, b.l. 106-109);
liudytoja D. D. atpažino T. B. kaip
tą moterį, kuri 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje buvo prie nukentėjusiosios J. R. buto ( t. 1, b.l. 117-120).
Iš daiktų,
dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad nukentėjusioji J.
R. pateikė piniginę, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, neįgaliojo
pažymėjimą ( t. 1, b.l. 67), kurie buvo apžiūrėti ir apžiūros rezultatai
užfiksuoti apžiūros protokole ( t. 1, b.l. 68-74); nukentėjusysis L. S. pateikė raštelį, kurį pasirašė su mergina, atėjusia
paimti 500 Lt ( t. 1, b.l. 125, 126); E. B. pateikė mobiliojo
ryšio telefoną „Sony Ericsson“, SIM kortelę „Ežys“, SIM kortelę „Tele2 Pildyk“
( t. 1, b.l. 168), kurie buvo apžiūrėti ir apžiūros rezultatai užfiksuoti
apžiūros protokole ( t. 1, b.l. 170-179).
Iš kratos
protokolo matyti, jog kratos metu pas T. B. buvo rasta
ir paimta: odinis moteriškas paltas, mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6020“,
„Nokia 7310c“, „Alkatel“, „Labas“ kortelė, dvi „Tele2“ kortelės, keturios
„Tele2 Pildyk“ SIM kortelės ( t. 1, b.l. 166-167); šie daiktai apžiūrėti, jų
apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole ( t. 1, b.l. 170-179).
Iš asmens
kratos protokolo matyti, kad T. B. pateikė mobiliojo
ryšio telefoną „Nokia 2760“ su SIM kortele, maišelį, kuriame buvo telefonas (
t. 2, b.l. 9-10); šie daiktai buvo apžiūrėti, apžiūros rezultatai užfiksuoti
apžiūros protokole ( t. 1, b.l. 170-179).
T.
B. ir E. B. kaltę dėl sukčiavimo būdu užvaldyto L. S. turto pripažino, jų parodymus apie šios bendrai
daromos veikos aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo L. S. parodymai,
ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai (asmens parodymo atpažinti pagal jo
nuotrauką protokolas, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai,
kratos protokolai). Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, jog T. B. ir E. B. kaltinime inkriminuotos
aplinkybės dėl L. S. turto užvaldymo sukčiavimo būdu yra
teisingos ir įrodytos. T. B. ir E. B. veika
atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sudėties
požymius, nes jos bendrais tyčiniais veiksmais, apgaulės būdu, užvaldė svetimą
turtą, viršijantį 3 MGL, bendrai daromame nusikaltime kiekviena iš jų atliko
vykdytojo veiksmus. Kaltinime nurodytas T. B. veikos
kvalifikavimas pagal BK 182 str. 2 d. pripažintinas rašymo apsirikimu.
T.
B. savo kaltę dėl V. J., R. M.,
J. R., A. N. turto (pinigų) užvaldymo
ir J. R. dokumento pagrobimo neigė, tvirtino, jog šių
nusikaltimų nepadarė, jai inkriminuojamų veikų metu nurodė Šiauliuose nebuvusi.
Teismas šiais kaltinamosios parodymais nesiremia, nes juos paneigia nuoseklūs
teisme apklaustų nukentėjusiųjų V. J., R.
M., J. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti
protokolai, iš kurių matyti, jog šios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu
atpažino T. B. kaip tą moterį, kuri prisistačiusi
socialine darbuotoja, kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis pagrobė joms
priklausantį turtą. Teisme tiek V. J., tiek R. M., tiek J. R. kategoriškai
patvirtino atpažinimo protokoluose užfiksuotų aplinkybių teisingumą,
nurodydamos, jog T. B. ir yra jų turtą pagrobusi moteris.
A. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat atpažino T. B. kaip ją apvogusią moterį, liudytoja S.
J. teisme patvirtino, jog motina A. N. apie
nusikaltimą jai pranešė būtent 2010 m. vasario 18 d. – 19 d., be to,
patvirtino, jog T. B. ir yra ta moteris, kurios nuotrauką
laikraštyje ji parodė savo motinai A. N., o ši atpažino
pastarąją kaip ją apvogusią moterį. Liudytojų I. N. ir D. B. parodymai nepaneigia T. B. kaltės
dėl A. N. turto pagrobimo, nes minėti liudytojai parodė,
jog 2010 m. vasario 18 d. parvežė T. B. iš Tytuvėnų į
Šiaulius. Liudytojo P. B. parodymais T.
B. inkriminuota bylai reikšminga aplinkybė – V. J. turto
vagystės laikas – nepaneigta: šis liudytojas kategoriškai nepatvirtino, jog
2009-12-07 T. B. Šiauliuose nebuvo, be to, jis yra buvęs T. B. sutuoktinis, su kuriuo T. B. vėl
ketina sudaryti santuoką, todėl yra suinteresuotas T. B. naudingų
parodymų davimu.
Kaltinamosios T.
B. veikos dėl pinigų vagysčių iš V. J., R. M., J. R., A. N. atitinka
nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., sudėties požymius,
nes kaltinamoji, neteisėtai, be nukentėjusiųjų leidimo, panaudodama apgaulę,
pateko į nukentėjusiųjų butus ir slapta (vagystės iš R. M.,
J. R., A. N.) bei atvirai (vagystė
iš V. J.) pagrobė jų pinigus. Grobdama J.
R. piniginę su pinigais, T. B. pagrobė ir joje buvusį
dokumentą – pensininko pažymėjimą, apie tai, kad šis dokumentas piniginėje
buvo, kaltinamoji matė ir žinojo, todėl suvokė, jog neteisėtai užvaldo asmens
dokumentą ir to norėjo. Šioje dalyje jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto
Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sudėties požymius.
Dėl vagystės iš J.
R. T. B. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo
darant šią nusikalstamą veiką: J. R. nei ikiteisminio
tyrimo metu, nei teisme T. B. neatpažino, pati
kaltinamoji savo kaltę neigia, o kitų įrodymų, kurie leistų neginčijamai
pripažinti, jog T. B. padarė J. R. turto
vagystę, byloje nėra.
T. B. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisant to, jog T. B. prisipažino
apgaulės būdu bendrais veiksmais su E. B. užvaldžiusi L. S. turtą, teismas neturi pagrindo šioje dalyje pripažinti
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios
aplinkybės, nes T. B. nesigailėjo dėl padarytos veikos, savo
veiksmų kritiškai nevertino. Šioje dalyje jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė
yra tai, kad L. S. turtą sukčiavimo būdu ji užvaldė
veikdama bendrininkų grupėje, bendrame nusikaltime atliko vykdytojo veiksmus.
Dėl kitų nusikaltimų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios E.
B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji
prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai
gailisi, taip pat tai, kad savo noru iki bylos išnagrinėjimo teisme atlygino
nukentėjusiajam L. S. padarytą žalą. Jos atsakomybę
sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad L. S. turtą
sukčiavimo būdu ji užvaldė veikdama bendrininkų grupėje, bendrame nusikaltime
atlikdama vykdytojo veiksmus.
Skirdamas T. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji, veikdama
tiesioginės tyčios forma, padarė šešias nusikalstamas veikas, penkios veikos (V. J., R. M., J. R.,
A. N. turto vagystės ir J. R. dokumento
– pensininko pažymėjimo – pagrobimas) – apysunkiai nusikaltimai, viena veika –
L. S. turto užvaldymas apgaulės būdu – nesunkus
nusikaltimas, padarytas bendrais tyčiniais veiksmais, T. B. bendrame
nusikaltime atliekant vykdytojo veiksmus. Kaltinamoji teisiama 25 kartą,
nusikaltimus, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, padarė per Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2009-07-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės
laiką ( t. 2, b.l. 81-88, 96-99), teistumui neišnykus, kas, vadovaujantis BK 27
str. 1 d., pripažįstama nusikaltimų recidyvu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas
skiria T. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų
griežčiausią straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą,
kadangi nėra pagrindo manyti, jog kitos rūšies bausmė gali pakeisti
kaltinamosios nusikalstamus polinkius.
E. B., veikdama tiesioginės tyčios forma, padarė nesunkų
nusikaltimą, veika padaryta bendrais veiksmais, E. B. bendrame
nusikaltime atliekant vykdytojo veiksmus. Kaltinamoji anksčiau neteista ( t. 2,
b.l. 152-153), administracine tvarka nebausta ( t. 2, b.l. 158), pagal
gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai ( t. 2, b.l. 157), nedirba,
registruota darbo biržoje ( t. 2, b.l. 160), yra jauno amžiaus, susitaikė su
nukentėjusiuoju L. S., tačiau jos atžvilgiu yra užbaigtas
ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. ir byla dėl šios veikos perduota
teismui. Pastaroji aplinkybė, teismo nuomone, užkerta galimybę BK 38 str.
nuostatų taikymui, nes teismas neturi pagrindo manyti, jog ateityje E. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šios priežasties
E. B. skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmės
rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis už baudžiamajame
įstatyme numatytą šios rūšies bausmės vidurkį, arčiau minimalios ribos.
Baudžiamojoje
byloje nukentėjusioji V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl
5000 litų turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji R. M. –
dėl 200 litų, nukentėjusioji J. R. – 25 litus, nukentėjusioji
A. N. – dėl 500 litų turtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas
dėl nukentėjusiosios V. J. pareikšto reikalavimo, teismas
atsižvelgia į tai, jog 2009-12-07 netrukus po įvykio V. J. nurodyta
4000 litų turtinės žalos suma ( t. 1, b.l. 16, 22) vėliau ikiteisminio tyrimo
metu buvo patikslinta, teisme nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamoji iš jos
pagrobė 5000 litų, netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi
pagrindo, todėl pripažįsta, kad V. J. civilinis ieškinys
yra pagrįstas, įrodytas, žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamosios T. B. veiksmų, todėl teismas tenkina ieškinį visiškai ir
priteisia nukentėjusiajai V. J. iš kaltinamosios T. B. 5000 litų turtinei žalai atlyginti. Kiti civiliniai
ieškiniai pagrįsti ir tenkintini.
Nuosprendžiui
įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti
ir nagrinėti teisme: J. R. pateikta piniginė, Lietuvos Respublikos piliečio pasas,
neįgaliojo pažymėjimas paliktini neribotai J. R. nuosavybei;
E. B. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Sony
Ericsson“, SIM kortelė „Ežys“, SIM kortelė „Tele2 Pildyk“ paliktini neribotai E. B. nuosavybei; odinis moteriškas paltas, mobiliojo ryšio
telefonai „Nokia 6020“, „Nokia 7310c“, „Alkatel“, „Labas“ kortelė, dvi „Tele2“
kortelės, keturios „Tele2 Pildyk“ SIM kortelės, T. B. pateiktas
mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2760“ su SIM kortele, paliktini T. B.; maišelis sunaikintinas kaip menkavertis.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298
str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d., 304 str., 305 str., 307 str.,
308 str.,
n
u s p r e n d ž i a:
T. B. pripažinti kalta ir nuteisti:
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl
vagystės iš V. J. ) – laisvės atėmimu 4 (keturiems)
metams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl
vagystės iš R. M.) – laisvės atėmimu 4 (keturiems)
metams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl
vagystės iš J. R.) – laisvės atėmimu 4 (keturiems)
metams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. dokumento pagrobimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems)
metams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl
sukčiavimo būdu užvaldyto L. S. turto) – laisvės atėmimu
2 (dvejiems) metams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl
vagystės iš A. N.) – laisvės atėmimu 4 (keturiems)
metams.
Remiantis
BK 63 straipsnio1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., nuosprendžiu pagal BK 178
str. 2 d. (dėl vagystės iš J. R.) paskirtą 4 metų laisvės
atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d.
(dėl J. R. dokumento pagrobimo) paskirta bausme, prie
šios bausmės iš dalies pridėti nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagysčių
iš V. J., R. M., A.
N., pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo iš L. S. paskirtas
bausmes ir paskirti T. B. galutinę subendrintą bausmę –
laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant
pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-04-07 iki
2010-04-08.
Bausmės
pradžią T. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo
dienos – 2010-12-03.
Iki
nuosprendžio įsiteisėjimo T. B. skirti kardomąją priemonę
– suėmimą.
T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178
straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš J. R.) išteisinti
neįrodžius jos dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos
BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
E. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6
(šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.,
per 6( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai
išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar
nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar
kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per
mėnesį.
Bausmės
pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę
vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios
priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – E. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Priteisti V. J. iš T. B. 5000 (penkis
tūkstančius) litų turtinės žalos atlyginimo, R. M. – 200
(du šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo, J. R. – 25
(dvidešimt penkis) litus, A. N. – 500 (penkis šimtus) litų
turtinės žalos atlyginimo,.
Nuosprendžiui
įsiteisėjus J. R. pateiktą piniginę,
Lietuvos Respublikos piliečio pasą, neįgaliojo pažymėjimą palikti neribotai J. R. nuosavybei; E. B. pateiktą
mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, SIM kortelą „Ežys“, SIM kortelą
„Tele2 Pildyk“ palikti neribotai E. B. nuosavybei; odinį
moterišką paltą, mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6020“, „Nokia 7310c“,
„Alkatel“, „Labas“ kortelę, dvi „Tele2“ korteles, keturias „Tele2 Pildyk“ SIM
korteles, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“ su SIM kortele palikti T. B..; maišelį sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo
paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos
teismui per šį teismą.
Teisėja Lina
Muchtarovienė