Civilinė byla Nr. e2A-403-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00888-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Hermis Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Hermis Europe“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Litspecmet“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Hermio Europa“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Hermis Europe“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2017 m. liepos 3 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1, taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės  (toliau – BUAB) „Litspecmet“ 23 353 Eur, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo VšĮ „Hermio Europa“ 2017 m. liepos 3 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2017/07/03-1 (toliau – Sutartis) iš atsakovės už 23 353  Eur sumą įsigijo įrangą – dujinio pjovimo įrenginį, diskines metalo pjovimo stakles, juostines metalo pjovimo stakles, juostines vertikalaus pjovimo stakles VB 610 ir įrenginį 1000/2000 (toliau – Įranga). Sutarties I dalies 3 punkte buvo numatyta, kad nuosavybės teisė pirkėjai į nurodytą turtą pereina nuo Įrangos pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Teigė, kad šalys taip pat sutarė, kad kol pirkėja ras Įrangos saugojimui tinkamas patalpas, Įranga bus saugoma pardavėjos, adresu (duomenys neskelbtini), esančiuose ir UAB „Ferogama“ priklausančiuose muitinės sandėliuose. Paaiškino, kad Sutarties II dalies 1 punkte buvo numatyta pirkėjos pareiga prekes pasiimti per tris mėnesius nuo Sutarties sudarymo. Ieškovės teigimu, už Įrangą buvo atsiskaityta pasirašant 2017 m. liepos 3 d. Trišalį susitarimą, pagal kurį buvo atliktas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas, t. y. skolininkės UAB „Litspecmet“ (atsakovės) skola kreditorei VšĮ „Hermis Europe“ (ieškovei) buvo perkelta prekių (įrangos) pirkėjai VšĮ „Hermio Europa“ (trečiajam asmeniui).

3.       Ieškovė pažymi, kad UAB „Ferogama“ telefonu patvirtino, jog prekės yra sandėlyje, tačiau atsakovė turi įsiskolinimą už jų saugojimą ir kol trečiasis asmuo nesumokės atsakovės skolos, tol prekių UAB „Ferogama“ neatiduos. Ieškovė teigia, jog 2020 m. birželio 12 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią visus reikalavimus pagal 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1 perleido ieškovei.

4.       Ieškinyje akcentuojama, kad ieškovė savo iš Sutarties kylančias prievoles įvykdė tinkamai, atsiskaitė su atsakove ir trijų mėnesių laikotarpiui paliko atsakovei pasaugoti nupirktus daiktus, tačiau kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl prekių atsiėmimo, atsakovė atsisakė jas atiduoti, motyvuodama tuo, kad tokių prekių jos sandėlyje nėra. Ieškovė darė prielaidą, kad atsakovė ieškovės nusipirktus daiktus pardavė kitiems tretiesiems asmenims, arba atsakovė ieškovei pardavė įrangą, kurios neturėjo, arba atsakovė turi ieškovei parduotą turtą, tačiau jį sąmoningai slepia.

5.       Atsakovė BUAB „Litspecmet“  atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Teigia, kad trečiojo asmens UAB „Ferogama“ patalpose bankroto administratoriaus rasto turto nėra galimybės identifikuoti, vadinasi, jo negalima laikyti tuo pačiu turtu, kurį ieškovė siekė išreikalauti iš neteisėto svetimo valdymo. Pažymi, kad nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvęs atsakovės vadovas siekė išvežti dalį saugojamų (duomenys neskelbtini) metalo ruošinių į Baltarusiją pagal muitinės tarpininkei pateiktą 2017 m. liepos 2 d. UAB „Litspecmet“ sąskaitą – faktūrą LSM Nr. 5952, išrašytą OOO „Lidspecmet“ vardu. Pažymėjo, jog išrašytos OOO  „Lidspecmet“ vardu 2017 m. liepos 2 d. sąskaitos – faktūros LSM Nr. 5952 metalų asortimentas, kiekiai bei sumos identiški trečiojo asmens vienašališkai pateiktai 2017 m. liepos 3 d. LSM Nr. 5952 PVM sąskaitai – faktūrai. 

6.       Trečiasis asmuo VšĮ „Hermio Europa“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.  

8.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo tarp Sutarties šalių susitarimas dėl Įrangos pasaugos, kadangi Sutartyje nėra įtvirtinti nei šalių ketinimai dėl tokių teisinių santykių atsiradimo, nei aptartas klausimas dėl apmokėjimo už tokios paslaugos teikimą. 

9.       Teismo vertinimu, Sutartyje buvo įtvirtintas tik trečiojo asmens įsipareigojimas Įrangą pasiimti, o ne atsakovės įsipareigojimas Įrangą perduoti, be to, šalys susitarė, jog Įranga bus paimta ne po trijų mėnesių, tačiau trijų mėnesių laikotarpiu nuo Sutarties pasirašymo dienos, todėl Įrangą trečiasis asmuo (pirkėjas) galėjo atsiimti bet kuriuo momentu iki 2017 m. spalio 3 d., įskaitant ir tą pačią Sutarties pasirašymo dieną. 

10.       Teismas konstatavo, jog 2020 m.  birželio 12 d. pranešime apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei minimas prekių (Įrangos) perdavimo – priėmimo aktas prie Sutarties, tačiau šis įrodymas byloje nėra pateiktas.

11.       Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, jog tarp Sutarties šalių egzistavo susitarimas dėl Įrangos pasaugos, o Sutarties II dalies 1 punkto nuostata numatė ne Įrangos perdavimo trečiajam asmeniui momentą, o pastarojo įsipareigojimą Įrangą pasiimti per trijų mėnesių laikotarpį.

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog netiesioginiai įrodymai liudija apie Prekių perdavimo – priėmimo akto prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1 egzistavimą, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų dėl įrangos perdavimo.

13.       Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota aplinkybė, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad jis yra Įrangos savininkas.

14.       Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė nuo 2016 m. yra nemoki, ginčo Sutartis sudaryta tuo metu, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo kitoje civilinėje byloje neįrodė, kad jis yra Įrangos savininkas, todėl spręstina, jog galimai ginčo Sutartimi buvo siekiama iš esmės kitokių negu deklaruojama Sutartyje tikslų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovė VšĮ „Hermis Europe“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.  Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pardavėjos ir pirkėjos nesiejo parduotų prekių pasaugos santykiai. Tam, kad tarp pardavėjos ir pirkėjos susiklostę santykiai būtų vertinami kaip pasaugos santykiai ir pardavėjai kiltų pareiga saugoti pirkėjos įsigytas prekes (Įrangą), o pirkėjai atsirastų pareiga atsiskaityti už prekių saugojimą, neturi būti sudaryta prekių pasaugos sutartis, nes saugojimo pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.326 straipsnis. Šiuo atveju pasaugos sutarties tarp šalių nėra ir neturi būti. Pasaugos santykių susiklostymui reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad pirkėja iš pardavėjos prekių (Įrangos) neatsiėmė tuo pačiu momentu, kuomet tapo jų savininke, todėl atsakovei kilo pareiga tas prekes saugoti iki pirkėja atsiims.

15.2.                      Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų dėl Įrangos perdavimo. Atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovei Įranga nebuvo išduota iš sandėlio, ieškovė nupirktų daiktų iš atsakovės neatsiėmė, nes tą žinotų teritorijos ir sandėlių savininkė UAB „Ferogama“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra ir kurias pati atsakovė nurodė. Tuo atveju, kai dėl aplinkybės tarp šalių ginčo nėra, šalis tam tikrus faktus pripažįsta ir net juos nurodo pati, tačiau dėl šalių pripažintų faktų abejonių kyla teismui, tas abejones teismas turėtų pagarsinti ir pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus.

15.3.                      Teismų procesiniuose sprendimuose civilinėje byloje dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo padaryta išvada reiškia tik tai, jog VšĮ „Hermio Europa“ neįrodė, kad sandėlyje esanti įranga priklauso jai. Sandėlyje esanti įranga ieškovei nepriklauso, nes tai kita įranga, o ieškovės nupirktos įrangos sandėlyje nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovė ieškovės įsigytą Įrangą prarado.

16.       Atsakovė BUAB „Litspecmet“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) duomenimis trečiojo asmens vienašališkai pateiktos 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos – faktūros LSM Nr. 5952, 5953 ir 5954 nedeklaruotos. Akcentuoja, jog 2017 m. liepos 4 d. dalis saugomo metalo buvo išvežta į Baltarusiją, o sąskaitas už šį pervežimą apmokėjo ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė pažymi, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad yra saugomo turto savininkas, o byloje esantys duomenys rodo, jog administratoriaus rasto turto nėra galimybės identifikuoti. Akcentuoja, kad turtas nebuvo perduotas dėl jo akivaizdaus neatitikimo vienašališkai pateiktų dokumentų. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų dėl Įrangos perdavimo, todėl argumentai dėl pasaugos teisinių santykių yra nereikšmingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Apeliantė 2021 m. gegužės 26 d. teismui pateikė 2016 m. spalio – gruodžio mėnesių krovinio važtaraščių, voko kopijas bei informaciją apie siuntas kartu su prašymu kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo.

19.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gegužės 11 d. išnagrinėjo bylą ir nutartimi atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2021 m. birželio 10 d. Apeliantė naujus įrodymus ir prašymą pateikė 2021 m. gegužės 26 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės įrodymų ir prašymo pateikimas nėra savalaikis, pažeidžiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nesuderinamas su šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima bei plačiau nepasisako dėl prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pardavėjos ir pirkėjos nesiejo parduotų prekių pasaugos santykiai, kadangi tam, kad tarp pardavėjos ir pirkėjos susiklostę santykiai būtų vertinami kaip pasaugos santykiai ir pardavėjai kiltų pareiga saugoti pirkėjos įsigytas prekes (Įrangą), o pirkėjai atsirastų pareiga atsiskaityti už prekių saugojimą, neturi būti sudaryta prekių pasaugos sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 3 d. su trečiuoju asmeniu VŠĮ „Hermio Europa“ sudarė Įrangos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1, kurios I dalies 1 punkte įtvirtinta, jog atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigoja pateikti Įrangą (prekes) ir perduoti trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo, kaip pirkėjas, įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Šalys Sutartyje susitarė, jog pirkėja įsipareigoja prekes paimti per 3 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos, be to, perduodat ir priimant Įrangą yra pasirašomas Prekių perdavimo – priėmimo aktas. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog šalys sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį trečiasis asmuo už Įrangą sumokėti turėjo ne atsakovei, bet ieškovei, kadangi atsakovė turėjo įsiskolinimą ieškovei pagal 2014 m. spalio 22 d. paskolos sutartį.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas Sutarties nuostatas bei įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tarp Sutarties šalių egzistavo susitarimas dėl Įrangos pasaugos teisinių santykių. Akcentuotina, jog Sutartyje nėra numatyti nei šalių ketinimai dėl Įrangos pasaugos teisinių santykių atsiradimo, nei aptartas klausimas dėl atsiskaitymo už tokios paslaugos teikimą, nei kitos aplinkybės dėl pasaugos susitarimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartyje numatytas trečiojo asmens įsipareigojimas priimti prekes per trijų mėnesių laikotarpį nesuponuoja neginčytinos išvados, jog Įranga bus paimta po trijų mėnesių, t. y. trečiasis asmuo galėjo Įrangą atsiimti bet kuriuo momentu per trijų mėnesių laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos nesudaro pagrindo spręsti dėl pasaugos teisinių santykių egzistavimo tarp Sutarties šalių.

25.       Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų dėl Įrangos perdavimo. Ieškovės teigimu, atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovei Įranga nebuvo išduota iš sandėlio, todėl teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo Pranešimu apie 2020 m. birželio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą atsakovei pranešė, kad 2020 m. birželio 12 d. trečiasis asmuo bei ieškovė susitarė, jog trečiasis asmuo, kaip pradinis kreditorius, perleidžia, o ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perka trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovės Įrangą, parduotą trečiajam asmeniui pagal 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1, jos priedą „Įrangos sąrašas“, 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 5953 bei Prekių perdavimo – priėmimo aktą prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1.

27.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

28.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktu Pranešimu apie 2020 m. birželio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą, įvertinęs jo turinį, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad trečiasis asmuo ir atsakovė buvo sudariusi Prekių perdavimo – priėmimo aktą prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1, pagal kurį atsakovė perdavė trečiajam asmeniui Sutartimi įsigytą Įrangą. Akcentuotina, kad ieškovė neteikė į bylą minėto Prekių perdavimo – priėmimo akto prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1, taip pat neginčija jo egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, perdavė trečiajam asmeniui jo Sutartimi įsigytą Įrangą, atsakovė pagrįstai gavo apmokėjimą pagal Sutartį, o ieškovės deklaratyvūs teiginiai nepaneigia šios išvados (CPK 178 straipsnis) Aplinkybė, jog atsakovė nurodė, kad bankroto administratorės rasto atsakovės turto neįmanoma identifikuoti, nepaneigia išvados, kad Sutartimi įsigyta Įranga buvo perduota trečiajam asmeniui ir šis ją realizavo transportuodamas į užsienį.

30.       Įstatymas numato, jog teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tik aplinkybė, jog šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų dėl Įrangos perdavimo trečiajam asmeniui, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Kaip nurodyta šios Nutarties 30 punkte, vien tik tai, kad ieškovės dėstomos aplinkybės nepripažintos įrodytomis, nesuponuoja išvados dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

32.       Apeliantė kvestionuoja teismų procesiniuose sprendimuose padarytą išvadą dėl sandėlyje esančios įrangos nuosavybės teisės, argumentuodama, kad išnagrinėtoje byloje teismai sprendė tik dėl likusios sandėlyje įrangos, bet ne dėl Sutartimi įsigytos Įrangos nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šį argumentą pripažinti pagrįstu.

33.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4788-808/2019 pagal ieškovės VšĮ „Hermio Europa“ ieškinį atsakovams D. F. (D. F.), M. P. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys UAB „Ferogama“, BUAB „Litspecmet“, 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-116-544/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, byloje kilo ginčas dėl 2017 m. liepos 3 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2017/07/03-1 įsigytos Įrangos išreikalavimo iš BUAB „Litspecmet“ bankroto administratorės valdymo. Bylą nagrinėję teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, jog ieškovė (nagrinėjamoje byloje – trečiasis asmuo) neįrodė nei, kad ji yra Įrangos savininkė, nei kad Įrangą valdo atsakovai.

34.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtoje civilinėje byloje pasisakyta, priešingai nei teigia apeliantė, dėl ginčo Įrangos nuosavybės teisės, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismai sprendė ne dėl Sutartimi įsigytos Įrangos nuosavybės teisės, atmestinas kaip prieštaraujantis nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams (CPK 178 straipsnis).

35.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

38.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

40.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. gruodžio 11 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,5 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 818,05 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės VšĮ „Hermis Europe“ atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Trečiasis asmuo VšĮ „Hermio Europa“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Litspecmet“, juridinio asmens kodas 300518227, iš ieškovės viešosios įstaigos ,,Hermis Europe“, juridinio asmens kodas 302526621, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Antanas Rudzinskas

Jūratė Varanauskaitė