Civilinė byla Nr. e2YT-2343-759/2022
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00162-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, L. J.,
n u s t a t ė :
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo giminaitės T. D. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos giminaitė T. D.. T. D. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ji vaikų neturėjo, sutuoktinio taip pat neturėjo, mirties momentui buvo išsituokusi. T. D. yra pareiškėjos tolima giminaitė, tačiau giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikti neįmanoma, nes tokių dokumentų nėra. Pažymėjo, kad Testamentų registre yra įregistruotas palikėjos sudarytas testamentas, sudarytas 2019-02-21 Ukmergės rajono 1-ajame notaro biure, kuriuo savo turtą paliko Z. G.. T. D. testamento iki palikimo atsiradimo momento nepakeitė. Ginčo dėl palikimo priėmimo niekada nebuvo.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė. Todėl ją atstovavo įstatyminis atstovas tėvas M. G.. Jis, atstovaudamas pareiškėją, 2020 m. rugpjūčio mėn., kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą priimti nepilnametės dukters vardu palikimą po T. D. mirties (duomenys neskelbtini) pagal testamentą. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutartį, kuria jos tėčio, pareiškėjo M. G. prašymas dėl teismo leidimo priimti palikimą pareiškėjos nepilnametės vardu, buvo netenkintas ir teismo leidimas neišduotas. Pažymėjo, kad po T. D. mirties pareiškimo palikimui priimti notarų biurui nepateikė, nes buvo nepilnametė, o jai nebuvo išduotas teismo leidimas priimti kaip nepilnametei palikimą pagal testamentą, nors jos interesus atstovavo tėtis M. G.. Pareiškėjos tėtis M. G., nepilnametei Z. G. padėjo priimtą palikimą, t.y. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), valdyti ir tvarkyti. Pareiškėja, atstovaujama įstatyminio atstovo, kaip nepilnametė, tokiu būdu priėmė palikimą po T. D. mirties pagal testamentą. Nežiūrint į tai, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė jai nepalankią nutartį, tačiau palikimas pagal testamentą buvo priimtas nustatytu įstatymo laiku ir tvarka. Pareiškėja nepraleido 3 mėnesių termino. Tai įrodo, kreipimasis į teismą pareiškėjos vardu dėl teismo leidimo išdavimo.
4. Pareiškėja patvirtina, kad nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais būtų priimtas palikimas. Palikimo priėmimo veiksmus atliko atvirai, sąžiningai ir jokių trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvo ir nėra iki šiol. Po T. D. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Nėra Testamentų registre registruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, testamento panaikinimo.
5. Valstybės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas tinkamai. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.)
6. Suinteresuotas asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka. Neturi jokių pretenzijų į T. D. turtą. Pareiškimo notarų biurui palikimui priimti po sesers T. D. mirties nepateikė.
Pareiškimas tenkintinas.
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra T. D. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
9. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad yra įregistruotas T. D. sudarytas testamentas, tačiau palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų nėra. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad Z. G. tėvai yra M. A. ir M. G.. Iš pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad T. D. ir T. D. santuoka nutraukta 2012-10-09. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. D..
10. Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo matyti, kad T. D. mirė (duomenys neskelbtini).
11. Pareiškėja nurodė, kad mirus jos giminaitei T. D., padedant pareiškėjos tėvui, pareiškėja valdė ir naudojo jos paliktą turtą kaip savo nuosavybę, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Po T. D. mirties priėmė visus dokumentus, kurių kopijas pateikė teismui kaip įrodymą apie faktinį palikimo priėmimą. Pagal priimtus dokumentus matyti, kad T. D. turėjo ir žemės sklypą, tačiau jis jau parduotas iki palikimo atsiradimo momento. Pateikė žemės pardavimo sutartį kaip įrodymą apie dokumentų priėmimą - faktinį palikimo priėmimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad mokėjo ir toliau moka mokesčius už minėtą turtą, įsiskolinimų nėra. Šį faktą pagrindžia ir byloje esantys įrodymai – mokėjimo kvitai.
12. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja buvo sudariusi testamentą, tačiau testamentinės įpėdinės įstatyminis atstovas – tėvas, kreipėsi į teismą su pašymu išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tačiau prašymas buvo netenkintas ir teismo leidimas neišduotas. Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja Z. G. per 3 mėnesius po T. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, padedant pareiškėjos tėvui.
15. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad Z. G. priėmė giminaitės T. D. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo giminaitės T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant užvesti paveldėjimo bylą notarų biure ir tvarkyti visus atsirandančius reikalus, susijusius su paveldėjimu po T. D. mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Snieguolė Bielskienė