Nuorašas

                                                                            Baudžiamoji  byla Nr. 1-2915-486/2018                 

                                                                     Proceso Nr. 1-01-1-37442-2018-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos :

 (S)

                                                                           1.25.4.2.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8

                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2018 m. lapkričio 6 d.

  Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J.,

sekretoriaujant A. R.,

dalyvaujant prokurorui  A. M.,

kaltinamajai I. S.,

laiduotojui  J. B.,

     viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. išsiskyrusi, dirbanti UAB „Bijada“, vaikų darželio auklėtoja - mokytoja, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalies, padarymu.

            Teismas 

n u s t a t ė :

     I. S. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent:

     ji, 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 9.54 val., Vilniuje, Ž. E. g. 3, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „M. B.“ E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,42 ‰ etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

     Teisiamojo posėdžio metu I. S. parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d., vakare, ir visą naktį su draugėmis šventė mergvakarį, jo metu gėrė alkoholį. 2018 m. rugpjūčio 5 d. ryte atsikėlusi I. S. nesijautė esanti neblaivi, todėl nutarė nuvežti sūnų pasitikrinti sveikatą, vėliau ją sustabdė policija bei nustatė girtumą. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą ją atleidžiant pagal laidavimą perduodant laiduotojui – tėvui, taip pat nekonfiskuoti automobilį, kadangi turi mažą vaiką, kurį augina viena.

     Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas J. B. paaiškino, kad yra I. S. tėvas, gyvena šalia jos Sodų bendrijoje. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, apie 45 metus darbo stažo, vadovaujančiose pareigose. Yra įsigilinęs į nusikaltimo esmę, susipažinęs su laidavimo institutu. Mano, kad gali dukrai daryti teigiamą įtaką, todėl prašo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jam pagal laidavimą.

 Įrodymų vertinimas, veikos  kvalifikavimas.

 Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

 Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

 LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

             Kaltinamosios I. S. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.       

             2018 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. G. bei vyriausiojo tyrėjo D. K. tarnybiniais pranešimais, nurodant, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 9.54 val., Vilniuje, Ž. E. g. 3, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, I. S. gim. 1978 m., vairavo automobilį „M. B.“ E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių (b.l. 2-4). 

             Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2018-08-05 dalyvavo policinėse priemonėse. Apie 09.45 val., pastebėjo, kad Jeruzalės g. automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Santariškių transporto žiedu norėjo pasukti į Jeruzalės g., bet pamatęs policijos pareigūnus staigiai stabdė ir po to nuvažiavo toliau žiedu. D. K. kartu su porininku greitai atsisėdo į automobilį ir pradėjo vytis minėtą automobilį, tada pamatė, kad šį automobilį pasivijo kitas policijos ekipažas V1811. Patikrinus automobilio vairuotoją I. S., gim. 1978-08-25, pastebėjo, kad nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotoja nerišliai kalba, jos judesiai yra nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojos blaivumą, buvo nustatytas 2.05 promilės girtumo laipsnis. Kartu su I. S. automobilyje buvo jos sūnus P. S., gim. 2006-10-30, ir šuniukas. Buvo iškviestos vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos dėl nepilnamečio vaiko. Automobilis buvo užrakintas ir paliktas Žaliųjų ežerų g. 3, Vilniuje. Patrulis V1811 kartu su vaiku pasiliko laukti atvykstančių Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, o D. K. pristatė sulaikytą vairuotoją į 2 PK (b.l. 14).

             Iš alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 kvito rodmenų matyti, kad I. S. 2018 m. rugpjūčio 5 d., 09:51, buvo nustatytas 2.05 promilių girtumas (b.l. 6).

             Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., 09.54 val., sustabdyta neblaivi vairuotoja I. S. įpūtė 2.05 promilių (b. l. 4).

             Pagal specialisto išvadą Nr. T-A 7742/2018(01) I. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,42 promilės etilo alkoholio ( b.l. 9).

             Pagal VĮ REGITRA duomenis automobilis MERCEDES BENZ E 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamąjai I. S. gim. 1978 m (b.l. 10). 

             Vidutinė transporto priemonės MERCEDES BENZ E 220 CDI vidutinė kaina Lietuvoje 3190 eurų (b.l. 11).

              Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad I. S. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį (b.l. 26).

              Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad šiame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį I. S. atžvilgiu (b.l. 27).

              Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas I. S. visiškai pasitvirtino. Jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji I. S. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 9.54 val., Vilniuje, Ž. E. g. 3, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „M. B.“ E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,42 ‰ etilo alkoholio.

               Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

               Teisme buvo gautas kaltinamosios I. S. tėvo J. B. prašymas atleisti kaltinamąją I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant baudžiamąją bylą ir perduodant jo atsakomybei pagal laidavimą.

               Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

 Pirmiausia pastebėtina, kad I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 40 straipsnio 1 dalis).

 Antra, nusikalstamą veiką I. S. padarė pirmą kartą (LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 Trečia, kaltinamoji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 23-24), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (LR BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

               Dėl aukščiau išdėstyto, teismas vertina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji I. S. anksčiau neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką,   dirba vaikų darželyje auklėtoja, charakterizuojama teigiamai, todėl  yra pagrindo manyti, kad ji daugiau nedarys nusikalstamų veikų. 

               Tačiau vien ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkei (LR BK 40 straipsnio 3 dalis).

               Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

              Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

               Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas J. B. yra kaltinamosios tėvas, jis yra 72 metų amžiaus, pensininkas, neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, neturi galiojančių nuobaudų (b.l. 55). Teismo posėdžio metu laiduotojas J. B. patikino, kad suvokia laidavimo instituto esmę, alkoholio vartojimo problemą vairuojant. Paaiškino, kad jį su kaltinamąja I. S. sieja artimi ryšiai, jie gyvena netoliese, jis dažnai lanko savo anūką ir ją, todėl, labai tikėtina, kad ateityje jis,  gali jai daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas J. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė itin teigiama, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai I. S., nes yra jos  tėvas, ir vienas kitu rūpinasi (LR BK 40 str. 1 d. ir 3 d.). Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

               Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be  užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

               Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).

    Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

    I. S. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kraujyje rasta 2,42 promilės etilo alkoholio. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. 

    Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju  I. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, bausta administracine tvarka tik vieną kartą, todėl teismo vertinimu, 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

  Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 3 dalimi, specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

                Dėl automobilio konfiskavimo. 

      Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

                Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Lietuvos A. T. apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas LR BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

      Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu kaltinamoji išreiškė prašymą nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis reikalingas šeimai, ji viena augina nepilnametį vaiką. Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad gali būti išieškotina ir konfiskuotino turto vertė vietoj automobilio.

                Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant LR BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Teismas vertina, kad šiuo atveju I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo jai priklausantį automobilį, todėl nelaikytina, kad šio automobilio konfiskavimas tai būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Be to, pabrėžtina, kad teismas nėra saistomas kaltinamųjų nuomonių.

                Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

       Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

     I. S., gim. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,  perduoti ją tėvo J. B., gim. 1946-03-19, atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.

     Baudžiamąją bylą Nr. 1-2915-486/2018 I. S. atžvilgiu nutraukti.

     Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

   Vadovaujantis LR BK 68 str. 1 d., paskirti  I. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones.

                 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš I. S. konfiskuoti valstybės naudai nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „M. B.“ E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

                 Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą kaltinamosios I. S. automobiliui M. B.“ E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos. 

     Išaiškinti I. S., kad:

     1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

     2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

     Išaiškinti laiduotojui  J. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

      Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                           (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                                                          J. J.