Civilinė byla Nr. 2-363-254/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00072-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.1.2.4.1.1; 6.29.2;3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei ir Ž. M.,

dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovui advokatui Ž. R.,

atsakovės atstovei advokatei Ž. S.,

trečiojo asmens K. A. atstovui advokatui P. B.,

tretiesiems asmenims L. K. ir S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, tretiesiems asmenims L. K., S. K., K. A., Ž. B., uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl sandorio, vekselio ir vekselio laidavimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėja 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos šiuos sandorius: 1) tarp ieškovės S. K. ir atsakovės AB Ūkio bankas 2008 m. liepos 24 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 08/03-425 (toliau – Kredito sutartis) dėl 180 000 Lt su 9,55 % metinių palūkanų kredito suteikimo 2) ieškovės S. K. vardu išduotą 2008 m. liepos 24 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 180 000 Lt sumai, už vekselį skaičiuojant 9,55 % metinių palūkanų, vekselį laiduojant ieškovei I. B. (mirusi); 3) ieškovės S. K. vardu išduotą 2008 m. birželio 17 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 600 000 Lt sumai, už vekselį skaičiuojant 9,52 % metinių palūkanų.

2.       Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-42-350/2018, kurioje kaltinimai pareikšti buvusiems AB „Ūkio bankas“ Panevėžio filialo darbuotojams – valdytojui K. A. bei valdytojo pavaduotojui Ž. B.. Valdytojo atžvilgiu byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Šiems asmenims pareikšti kaltinimai susiję su Kredito sutartimi, sudaryta su ieškove S. K., bei laidavimo sandoriais su ieškove ir I. B., klastojant dokumentus.

3.       Dėl 2008 m. liepos 24 d. Kredito sutarties Nr. 08/03-425 ieškovė nurodė, kad jos nepasirašė ir piniginės sumos, kurios paskirtis – avansas už perkamą būstą, negavo. Ieškovės parašas ant sutarties yra suklastotas ir ji ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-350/2018 buvo pripažinta nukentėjusiąja. Tai, kad sutartis yra suklastota, patvirtina skirtingai sutartyje nurodomi Specialiosios dalies 1.9.1. punktai. Kredito sutarties viename egzemplioriuje 1.9.1. p. nurodoma, kad pateikiamas S. K. paprastasis vekselis 180 000 Lt sumai su 9,55 % metinėmis palūkanomis, apmokamas jį pateikus, o kitame sutarties egzemplioriuje nurodyta, kad pateikiamas S. K. paprastasis vekselis 180 000 Lt sumai su 9,55 % metinėmis palūkanomis, laiduotas J. K., apmokamas jį pateikus. Kredito sutartyje minimas paprastasis neprotestuotinas vekselis 180 000 Lt sumai, skaičiuojant 9,55 % metinių palūkanų, kuris neva išrašytas 2008-07-24, nėra pasirašytas nei ieškovės S. K., nei laiduotojų I. B., nei A. B., nei J. K., o ties vekselio davėjo S. K. pavarde yra nurodomas kitos asmens –Ž. B. asmens kodas. Todėl vekselis yra suklastotas ir pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Tikėtina, jog pinigai pagal šią sutartį buvo panaudoti finansuojant UAB „Saulimas“ (likviduota dėl bankroto), kurios akcininkais buvo ieškovės tėvai – atsakovai S. K. ir L. K. (buvusi bendrovės direktorė).

4.       Ieškovė nurodė, kad tik įsteigtai UAB „Ajasa“ (įmonė bankrutavusi, likviduota), kurios direktoriumi buvo ieškovės tėvas S. K., atsakovė suteikė paskolas, nurodant, kad ieškovė yra laiduotoja: 2007 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 07/03-335 dėl 270 000 Lt kredito suteikimo su 6,55 % palūkanų norma; 2007 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 07/03-647 dėl 300 000 Lt kredito suteikimo su 8,00 % palūkanų norma;  2008 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 08/03-315 dėl 400 000 Lt kredito suteikimo su 9,52 % palūkanų norma;  Be to 2008 m. gegužės 20 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie pastarosios sutarties buvo pakeisti 1.1, 1.2, 1.4. punktai, padidinant kredito sumą iki 600 000 Lt ir pareikalaujant išduoti vekselį. 2008 m. birželio 17 d. UAB „Ajasa“ išrašė Neprotestuotiną vekselį 600 000 Lt sumai, skaičiuojant 9,52 % metinių palūkanų, laiduotoja nurodant S. K.. Tačiau tokio dokumento ieškovė nėra pasirašiusi, jos parašas ant šio dokumento yra suklastotas, todėl toks dokumentas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

5.       Ieškovė nurodė, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (LR CK 1.76 str.). Ieškovė nepasirašė nei vieno ginčijamo sandorio, jos parašai yra suklastoti. Galimai ieškovės parašus suklastojo jos mama L. K., su atsakovės darbuotojų K. A. bei Ž. B. nurodymu, patarimu. Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Suklastojus ieškovės parašus ant kredito sutarties, paprastųjų neprotestuotinų vekselių, juos laiduojant, buvo iš esmės pažeista vieša tvarka, gera moralė. Trečiųjų fizinių asmenų atžvilgiu baudžiamieji procesai nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

6.       Ieškovė nurodė, kad apie ginčijamus sandorius ji sužinojo ir pirmą kartą juos pamatė tik 2012 m. balandžio 5 d., kai buvo iškviesta į Finansinių nusikaltimų valdybą. Ieškovė 2012 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį. ir BK 182 straipsnio 2 dalį. 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūra pripažino ieškovę nukentėjusiąja. Kai buvo klastojami sandoriai, ji 2007 – 2008 m. negyveno Panevėžyje, o gyveno ir mokėsi Klaipėdoje, bet buvo registruota pas tėvus Panevėžyje, todėl negavo jokių laiškų iš AB „Ūkio banko“. Ikiteisminis tyrimas truko ilgai, kadangi buvo tiriamos ir kitos aplinkybės, susijusios su atsakovės darbuotojų Ž. B. ir K. A. veiksmais, išduodant paskolas. Ieškovė laukė, kol bus išaiškinti kalti asmenys ir tada pareiškė ieškinį.   

7.       Atsakovė BAB „Ūko bankas“ ieškinį prašo atmesti.

8.       Atsiliepime nurodė, kad iš ieškovės dėstomos pozicijos galima matyti, jog Kredito sutarties ir Vekselių suklastojimo faktas yra įrodytas ne tik dėl ieškovės nurodomų galimai techninių klaidų, tačiau taip pat yra remiamasi baudžiamojoje byloje ir ikiteisminiame tyrime nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kurios nelaikytinos prejudiciniais faktais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra minimas 2008 m. liepos 27 d. vekselis, o ieškovės ginčijamas vekselis buvo pasirašytas ir pateiktas 2008 m. liepos 24 d. Tačiau nepaisant to, ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra padaryta techninė klaida ar yra vertinamas kitas (ieškovės neginčijamas) vekselis, ieškovė suklastojimo faktą turi įrodinėti šioje byloje. Ieškovė byloje pateikia dvi Kredito sutarties kopijas, tačiau tik vienas pateiktas egzempliorius turi tinkamą ieškovės parašą. Būtent šiame Kredito sutarties egzemplioriaus, kuriame yra aiškiai matomas ieškovės parašas, 1.9.1. p. yra nurodoma, jog: „P. S. K. a/k (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis 180 000,- Lt (Vieno šimto aštuoniasdešimt tūkstančių) litų sumai su 9,55% metinėmis palūkanomis, laiduotas J. K. a/k (duomenys neskelbtini) apmokamas jį pateikus.“ Tuo tarpu kitoje Kredito sutarties kopijoje, kurios 1.9.1. p. formuluotėje nėra pateikiami duomenys dėl vekselio laidavimo ir nė viename iš pateiktos kopijos lapų nėra ieškovės parašo, todėl ši Kredito sutarties kopija neturi teisinės ir faktinės galios. Ieškovė nurodo, jog suklastojimo faktą taip pat patvirtina 2008 m. liepos 24 d. vekselyje nurodomas ne ieškovės, o Ž. B. asmens kodas. Atsakovės manymu, šiame vekselyje galėjo būti padaryta elementari techninė rašybos ir (ar) apsirikimo klaida, nurodant netinkamą asmens kodą.

9.       Be to, iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, jog Kredito sutartimi suteiktą kreditą ieškovė paėmė, atlikusi grynųjų pinigų išmokėjimo operaciją. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog tą pačią dieną, kurią buvo pasirašyta Kredito sutartis, suteikiant 180 000 Lt kreditą, bei pasirašytas 2008 m. liepos 24 d. vekselis, ieškovė atliko grynųjų pinigų, kurių suma atitinka gauto kredito sumą, išėmimo operaciją, kurią galėjo atlikti tik fiziniame banko padalinyje, o ne bankomate, patikrinus ieškovės tapatybę. Atsakovės žiniomis, realiai Kredito sutartimi gautas kreditas buvo panaudotas UAB „Saulimas“ nuostoliams dengti. Ieškovė yra S. K., kuriam kredito sutarties sudarymo metu priklausė 100 % UAB „Saulimas“ akcijų, ir, kuris 2008 m. birželio 17 d. vekselio pasirašymo metu buvo UAB „Ajasa“ direktorius, duktė, todėl tikėtina, kad ieškovė tikslingai veikė kartu su šiais asmenimis tiek šeimos, tiek verslo interesais.

10.       Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos deklaratyvius teiginius apie 2008 m. birželio 17 d. vekselio suklastojimą. Ikiteisminiame tyrime šio vekselio galimas suklastojimas net nebuvo tiriamas ir vertinamas, o ikiteisminio tyrimo prokurorė konstatavo trečiojo asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius tik tuo aspektu, jog UAB „Ajasa“ kredito sutartis buvo panaudota ne pagal paskirtį. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė ne tik nepateikė šio vekselio galimo suklastojimo faktą patvirtinančių duomenų, tačiau būtent ieškovė tvirtino įmonės sprendimus imti kreditą iš atsakovės. Dėl to ieškovė žinojo ir turėjo žinoti apie UAB „Ajasa“ kredito sutarčiai pateikiamą paprastąjį vekselį, suprato vekselio esmę ir prievolės pagal vekselį neįvykdymo pasekmes, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti šiuos sandorius niekiniais ir negaliojančiais.

11.       Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atliko pinigų išgryninimo operaciją, todėl apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti 2008 m. liepos 24 d., kai iš jos banko sąskaitos buvo atliktas grynųjų pinigų išmokėjimas ir šis išmokėjimas buvo atliktas būtent ieškovei. Be to, remiantis sąskaitos išrašu ir jame matomose pinigų operacijomis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė po šios grynųjų pinigų operacijos toliau tikslingai naudojosi savo banko sąskaita. Dėl to turi būti laikoma, jog apie ieškovės vertinimu pažeistą teisę, t. y. Kredito sutarties ir vekselio suklastojimą, ji sužinojo ir turėjo sužinoti tą pačią dieną – 2008 m. liepos 24 d. Atsakovės vertinimu, ieškovė vėliausiai apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo arba galėjo sužinoti atstovei nutraukus Kredito sutartį. Atsakovė informavo ieškovę apie Kredito sutarties nutraukimą ir skolos išieškojimą įstatyme numatytu būdu dar 2009 m. gruodžio 10 d. ir, atitinkamai, 2009 m. gruodžio 14 d. buvo išduotas Vykdomasis įrašas Nr. 7622, kurio pagrindu antstolė pradėjo išieškojimą. Įvertinus šias aplinkybes yra pagrįsta teigti, jog rūpestingas ir apdairus asmuo, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, vėliausiai apie savo pažeistą teisę galėtų ir turėtų sužinoti 2009 m. gruodžio mėn.,  t. y. prieš maždaug 11 metų. Be to, tomis pačiomis dienomis (2009 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d.) atsakovė taip pat nutraukė UAB „Ajasa“ kredito sutartį ir pradėjo išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka, o notarė išdavė Vykdomąjį įrašą Nr. 7621. Todėl ieškovės tariamai pažeistos teisės antrojo vekselio atžvilgiu ieškinio senaties terminas taip pat vėliausiai gali būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gruodžio mėn., kuomet buvo pradėti atitinkami išieškojimo veiksmai pagal šį vekselį. Atsižvelgiant į tai, jog vykdymo veiksmai pagal vekselius buvo pradėti dar 2009 m. gruodžio mėn., yra neabejotina, jog ieškovė gavo antstolių raginimus dėl įsipareigojimų įvykdymo.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ prašo ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį.

13.       Atsiliepime nurodė, kad pagal 2016-08-26 Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį BAB „Ūkio bankas“ perleido trečiajam asmeniui reikalavimo teises ieškovės atžvilgiu, todėl jai nėra žinomos ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl 2008-07-24 Kredito sutarties Nr. 08/03-425 ir 2008-06-17 bei 2008-07-24 paprastųjų neprotestuotinų vekselių pasirašymo, ieškinyje minimos baudžiamosios bylos iškėlimo ir kitos susijusios aplinkybės. Trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, kad ieškovei Kredito sutarties bei vekselių turinys, o kartu ir galimas jos teisių pažeidimas buvo žinomas vėliausiai nuo tos dienos, kuomet AB „Ūkio bankas“ pradėjo išieškojimą iš ieškovės pagal vekselius. Ieškovė apie tai, jog buvo pradėtas išieškojimas pagal vekselius, sužinojo (turėjo sužinoti) 2009 metais, gavusi antstolio raginimą dėl įsipareigojimų pagal vekselius įvykdymo. Todėl apie tai, jog ieškovė pasirašė Sutartį bei vekselius, o kartu ir apie galimą savo teisių pažeidimą ji sužinojo vėliausiai 2009 m. pabaigoje (2009-12-31). CK 1.125 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties terminas baigėsi 2019-12-31, o ieškinys buvo pareikštas 2021-03-03, todėl jis atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teiginį, kad jos parašai ginčijamuose sandoriuose suklastoti. Su ieškiniu yra pateiktas 2016-08-19 Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimas, tačiau, nėra aišku kaip šis dokumentas yra susijęs su nagrinėjama byla, kadangi jame nėra užsimenama apie 2008-06-17 ir 2008-07-24 ieškovės pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuos ieškovė ginčija šioje byloje.

14.       Trečiasis asmuo K. A. prašo dėl sandorių panaikinimo spręsti teismo nuožiūra, tačiau jo manymu ieškovė praleido ieškinio senatį.

15.       Ieškovė nurodo, kad jos parašus ant Kredito sutarties ir vekselių galimai suklastojo jos motina L. K., atsakovės darbuotojų K. A. bei Ž. B. nurodymu. Ši išdėstyta gynybinė ieškovės pozicija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

16.       K. A., dirbusiam AB „Ūkio bankas“ Panevėžio filialo valdytoju nuo 1993-10-27,  nėra žinomos jokios nurodomų vekselių pasirašymo aplinkybės ir galimai suklastoti ieškovės parašai. Jis, būdamas samdomas atsakovės darbuotojas, neturėjo jokio asmeninio pagrindo inicijuoti kreditų suteikimą tretiesiems asmenims UAB „Saulimas“ ir UAB „Ajasa“, kurios akcininkai ir vadovai buvo pati ieškovė bei jos tėvai L. K. ir S. K.. Vekselis yra vienašalis sandoris, kuris buvo pateiktas bankui, o ne K. A.. Nagrinėjamu atveju ieškovę galimai „apgavo“ jos pačios tėvai (tikėtina su jos pačios žinia) ir dėl to ji jiems daugiau nei dešimt metų nereiškė jokių pretenzijų. 2021-02-24 teismo nutartyje nurodyta, kad 2016-08-19 Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. nesiekė prisiteisti patirtą žalą iš savo tėvų, kurie kaip teigia pati ieškovė, suklastojo jos parašus, kad išsaugoti šeimos verslą. Trečiojo asmens manymu, ieškovės reikalavimams reikšti yra suėjusi senatis ir tai yra papildomas savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Nagrinėjamu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-02-08 Specialisto išvada Nr. 5-5/9 (toliau – Specialisto išvada) patvirtina, kad pagal ieškovei S. K. 2008-07-24 Kredito sutartį 180 000 Lt sumai, kurio užtikrinimui buvo pasirašytas ir Vekselis-1, kredito suma 2008-07-24 buvo pervesta į ieškovės asmenine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios grynaisiais ji išėmė 178 450 Lt sumą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 2008-07-24 žinojo apie jos tariamai pažeistas teises, nes pati pasinaudojo savo asmenine sąskaita išgrynindama suteikto kredito sumų.

17.       Trečiojo asmens nuomone, nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė, kuri buvo net tik S. K. ir L. K. suaugusi dukra, bet ir UAB „Ajasa“ akcininke, turėjo pareigą žinoti apie savo sąskaitoje disponuojamas dideles pinigų sumas. Vertinant net aplinkybes, kad apgaulės būdu jas galimai tvarkė ieškovės tėvai, prisijungus prie savo sąskaitos ji privalėjo matyti ir matė išrašus ir bankines operacijas, kas suteikia pagrindą teigti, kad apie savo galimą teisių pažeidimą ieškovė sužinojo iškart, kai jos galimai buvo pažeistos. Pastebėtina, kad 2008-07-24 Kredito sutartį kreditas buvo išduotas iki 2009-01-20, o remiantis Specialisto išvadoje pateiktais ieškovės tėvų liudijimais, negrąžinus kredito sumos, į namus pradėjo eiti įspėjamieji raštai iš banko, kas papildomai patvirtina aplinkybes, kad ieškovei buvo žinomos aplinkybes apie jos vardu neteisėtai paimtas dideles pinigų sumas.

18.       Trečiasis asmuo nurodė, kad teismo sprendimas neturės ir negali turėti įtakos K. A. teisėms ar pareigoms, nes kredito sutartis su ieškove pasirašė AB „Ūkio bankas“ Panevėžio filialas pagal AB „Ūkio bankas“ valdybos bei administracijos vadovo sudarytus bei patvirtintus vidinius dokumentus. Ginčijamą 2008-07-24 kredito sutartį Nr. 08/03-425 dėl 180 000 Lt su 9,55 proc. metinių palūkanų sudarė AB „Ūkio bankas“ Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojas Ž. B.. Todėl trečiasis asmuo neturi jokio suinteresuotumo nei vienai bylos šaliai, tiek ieškovei, tiek atsakovei ir šios bylos baigtis neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.

19.       Tretieji asmenys L. K. ir S. K. prašo ieškinį tenkinti.

20.       Atsiliepimuose nurodė, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. I. S. K. nepasirašė nei vieno ieškinyje minimo sandorio. Jiems yra žinoma, kad I. B. taip pat nebuvo pasirašiusi kaip laiduotoja 2008-07-24 S. K. vardu išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje dėl 180 000 Lt už vekselį, skaičiuojant 9,55 % metinių palūkanų. Pripažino, kad ant sutarčių už ieškovę pasirašė L. K. (ieškovės motina), su atsakovės darbuotojų K. A. bei Ž. B. nurodymu ir jų patarimu. L. K. ir S. K. buvo likviduotos dėl bankroto UAB „Saulimas“ akcininkai, o S. K. buvo likviduotos dėl bankroto UAB „Ajasa“ direktorius. Nurodė, kad pagal kredito sutartį gautos piniginės lėšos 180 000 Lt panaudotos UAB „Saulimas“. Iš baudžiamosios bylos duomenų – 2013-03-08 specialisto išvados Nr. 11- 2157(12) matyti, kad 2008-07-24 prašyme dėl šios paskolos suteikimo, 2008-07-27 kredito sutartyje Nr. 08/03-425 ir 2008-07-27 paprastajame vekselyje S. K. nepasirašė, todėl šie dokumentai, kaip ir dokumentai, paskirstantys gautą pagal sutartį Nr. 08/03-425 kreditą, buvo suklastoti.

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl 2008 m. liepos 24 d. kredito sutarties Nr. 08/03-425 ir 2008 m. liepos 24 d. paprastojo (neprotestuotino) vekselio pripažinimo negaliojančiais

21.       Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 24 d. tarp ieškovės S. K. ir atsakovės BAB „Ūkio bankas“ buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 08/03-425 (toliau – Kredito sutartis) dėl 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kredito suteikimo su 9,55 % metinių palūkanų norma (1 t., b. l. 7-16). Kredito paskirtis – avansas už perkamą būstą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad egzistuoja du šios 2008 m. liepos 24 d. Kredito sutarties variantai, su skirtinga 1.9.1 punkto redakcija. Viename nurodyta, kad pateikiamas ieškovės paprastasis vekselis 180 000 Lt sumai, o antrame – ieškovės vekselis, laiduotas J. K. (1 t., b. l. 150-159). Sutiktina su atsakove, kad Kredito sutarties kopijoje, kurioje nėra įrašyta J. K., nėra ieškovės parašo, tačiau abiejuose Kredito sutarties egzemplioriuose yra atsakovės darbuotojo parašai.

22.       Byloje yra ieškovės – vekselio davėjos pasirašytas 2008 m. liepos 24 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ji įsipareigojo AB Ūkio bankas“ pateikus vekselį besąlygiškai sumokėti 180 000 Lt. Vekselyje yra įrašas „Laiduota“, kurį 2008 m. liepos 24 d. pasirašė J. K., A. B. ir I. B. (1 t., b.l. 17).

23.       2008 m. rugsėjo 15 d. AB Ūkio banko Panevėžio filialo Paskolų komiteto posėdžio sprendimu (protokolu), kuriame dalyvavo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Paskolų komiteto pirmininkas K. A. ir narys Ž. B., buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos, papildomai įtraukiant laiduotojais I. B. ir A. B. (1 t., b. l. 57). Teismas pažymi, kad nors papildomi laiduotojai buvo įtraukti 2008 m. rugsėjo 15 d. Paskolų komiteto posėdžio sprendimu, tačiau šie asmenys kaip laiduotojai vekselyje pasirašė 2008 m. liepos 24 d. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prie vekselio davėjos S. K. parašo yra nurodytas ne ieškovės, o vyriškos giminės asmens kodas.  

24.       2009 m. gruodžio 10 d. atsakovės rašte Nr. 1490 (1 t., b. l. 58), kuris adresuotas ieškovei, nurodoma, kad Kredito sutartis nuo 2009 m. gruodžio 9 d. atsakovės vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 58). Atsakovės atstovė paaiškino, kad šis raštas buvo pateiktas ieškovei, tačiau šiame rašte nenurodytas net ieškovės adresas ir byloje nėra jo išsiuntimą ieškovei patvirtinančių duomenų.

25.       Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. 2009 m gruodžio 14 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 7622 (1 t., b. l. 59) išieškoti iš ieškovės – mokėtojos pagal Kredito sutartį ir vekselio davėjos bei laiduotojų J. K. ir I. ir A. B. 212 573,09 Lt (61 565,40 Eur) bei 6 % palūkanų sumą už laiku neapmokėtą vekselį, susidarysiančią nuo vekselio mokėjimo dienos iki pilno skolos išieškojimo.

26.       Bylos duomenys patvirtina, kad išieškojimą iš laiduotojos I. B. pagal vykdomąjį  įrašą Nr. 7622 vykdo antstolė I. E., kuri 2010 m. sausio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. 0163/09/03058 areštavo šiai laiduotojai priklausantį nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 60-62). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad išieškojimas iš šios laiduotojos buvo nutrauktas 2010 m. balandžio 28 d. Ši antstolės išieškojimą vykdė ir iš laiduotojo A. B.. 2010 m. vasario 1 d. patvarkymu ( t., b. l. 64) išieškojimas buvo nutrauktas dėl laiduotojo mirties. Į bylą pateiktu atsakovės 2010 m. balandžio 21 d. raštu antstolei V. Ž., pasirašytu trečiojo asmens K. A., atsakovė atsisakė išieškojimo laiduotojos J. K. atžvilgiu ir antstolė 2010 m. gegužės 25 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą be vykdymo grąžino išieškotojai (1 t., b. l. 147-148). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2012 m. gegužės 22 raštu FNTT prie LR VRM pranešė, kad prašymą grąžinti vykdomąjį įrašą lėmė duomenys, kad 2008 liepos 24 d. vekselį 180 000 Lt sumai pasirašė ne J. K. (1 t., b. l. 179,181).

27.       CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).

28.       Ieškovė į bylą pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 8 d. specialisto išvadą, kuri atlikta pagal FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus tyrėjos užduotį Nr. 04/14-2-1-20-6976 baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-0403-11 (1 t., b. l. 160-169). Išvadoje nurodyta, kad ieškovė nei 2008 m. liepos 24 d. Kredito prašyme AB „Ūkio bankas“, nei 2008 m. liepos 24 d. Kredito sutarties, nei 2008 m. liepos 24 d. paprastojo vekselio 180 000 Lt sumai nepasirašė (išvados 1 p., 2 p., 3 p., 11, 12). Taigi, nustačius šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės ginčijami sandoriai – 2008 m. liepos 24 d. kredito sutartis Nr. 08/03-425 ir 2008 m. liepos 24 d. paprastais neprotestuotinas vekselis nepatvirtina nei ieškovės valios juos sudaryti, nei jos tikslo gauti kreditą avansui už perkamą būstą. Byloje nėra duomenų, jog sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo savarankiškų pajamų ar realiai ketino pirkti butą. Atsakovė neįrodė, kaip buvo vertinamos ieškovės galimybės grąžinti kreditą, įvykdyti prievoles pagal vekselį. Pažymėtina, kad pati atsakovė nutraukė išieškojimą iš laiduotojos J. K., kadangi ji taip pat nepasirašė vekselyje kaip laiduotoja. Paminėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad vekseliuose kaip laiduotojai nepasirašė ir I. ir A. B., kurie laiduotojais vekselyje įrašyti anksčiau nei dėl jų laidavimo sprendimą priėmė atsakovės Paskolų komitetas.    

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.). 

30.       Kreditavimo sutartis (vartojimo kredito sutartis), privalo būti rašytinės formos (CK 6.882 straipsniai, 6.887 straipsnio 1 dalis). CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Nustačius, kad ieškovė nepasirašė 2008 m. liepos 24 d. kredito sutarties Nr. 08/03-425, kredito sutartis, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantis sandoris, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

31.       Pažymėtina, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas ginčo teisinius santykius kvalifikuoja ir atitinkamą teisės normą pritaiko savarankiškai. Teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013; kt.).

32.       Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnis reglamentuoja paprastojo vekselio rekvizitus ir formą. Jo 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad vekselyje turi būti nurodyta išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalis) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Tik tinkamai išrašytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galią (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis, CK 1.101 straipsnio 9 dalis), o nesant nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021). Byloje ieškovė įrodė, kad 2008 m. liepos 24 d. vekselio 180 000 Lt sumai nepasirašė, jos parašas suklastotas, todėl vekselis pripažintinas neturintis vekselio galios.

33.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas išaiškino, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas (neturintis vekselio galios), tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad 2008 m. liepos 24 d. vekselis buvo išrašytas  2008 m. liepos 24 d. Kredito sutarties pagrindu, kuri pripažintina niekiniu sandoriu, todėl negaliojanti ab initio (nuo jos sudarymo momento).

34.       Pripažinus 2008 m. liepos 24 d. vekselį 180 000 Lt sumai neturinčiu vekselio galios, nebuvo pagrindo šio dokumento pagrindu išduoti 2009 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo vekselio turėtojos AB „Ūkio bankas“ naudai (notarinio registro Nr. 7622) (1 t., b. l. 59), todėl  jis panaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-867-565/2020, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1686-661/2019 ir kt.).

35.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. 

36.       Pagal vykdomąjį įrašą Nr. 7622 išieškojimą iš ieškovės vykdė antstolė V. Ž.. 2010 m. vasario 19 d. ši antstolė vykdomojoje byloje Nr. 113/10/48/1 areštavo ieškovės lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose (1 t., b. l. 63). Antstolė 2022 m. sausio 11 d. raštu dėl informacijos pateikimo nurodė, kad iš ieškovės išieškota 242,95 Eur suma pervesta atsakovei AB „Ūkio bankas“ (1 t., b. l. 96). Todėl taikant restituciją, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės ir išieškotina jos bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl 2008 m. birželio 17 d. paprastojo neprotestuotino vekselio

37.       Ieškovė į bylą pateikė 2008 m. birželio 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį pateikus vekselio davėja UAB „Ajasa“ besąlygiškai įsipareigojo atsakovei AB „Ūkio bankas“ sumokėti 600 000 Lt sumą, už vekselį skaičiuojant 9,52 % metinių palūkanų. Šį vekselį UAB „Ajasa“ vardu pasirašė jos direktorius, trečiasis asmuo S. K.. Vekselyje yra įrašas apie tai, kad vekselį laidavo S. K.. Ieškovė tvirtina, kad vekselio ji nepasirašė, jos parašas dokumente yra suklastotas.  Ieškovė pripažino, kad buvo UAB „Ajasa“ steigėja ir vienintelė akcininkė, kad pasirašė jos steigimo dokumentus, įstatus, atidarė banke UAB „Ajasa“ sąskaitą, tačiau daugiau jokių veiksmų joje neatliko, jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo.

38.       Trečiasis asmuo L. K. teisme teikdama paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovė vekselio nepasirašė, apie jokius atsakovės ir UAB „Ajasa“ sandorius ieškovė nežinojo, ant visų dokumentų pasirašinėjo būtent šis trečiasis asmuo. Ji paaiškino, kad UAB „Ajasa“, paprašius dukters būti jos steigėja, buvo įsteigta todėl, kad 2007 m. pablogėjo UAB „Saulimas“, kurios akcininkais ji buvo su sutuoktiniu S. K., finansinė padėtis, tačiau banko valdytojo pavaduotojas Ž. B. uždraudė kelti bankrotą. Šis asmuo ir banko valdytojas K. A. visada kalbėjo, kad reikia pasitikėti jais ir daryti tą, ką jie siūlo. Taip buvo įsteigta UAB „Ajasa“ ir dukra pasirašė ant  jos steigimo akto, įstatų ir dalyvavo banke atidarant sąskaitą. Dukra pasitikėjo tėvais, kurie ją išlaikė, daugiau niekur nedalyvavo, jokių sprendimų nepriiminėjo, įmonės dokumentų nepasirašinėjo. Trečiasis asmuo stebėjosi, kaip naujai įsteigtai įmonei, nevykdančiai jokios veiklos, jau po 2 mėn. buvo suteiktas 270 000 Lt kreditas, po pusės metų – 300 000 Lt, dar po pusės metų – 400 000 Lt, dar po nepilno mėnesio – 600 000 Lt kreditas. Naujos paskolos dengė ankstesnes, o likusieji pinigai pervedami į UAB „Saulimas“.

39.       Duomenų apie trečiojo asmens L. K. paaiškinimus apie atsakovės su UAB „Ajasa“ sudarytas kredito sutartis ir vekselius: 2007 m. liepos 19 d. kredito sutartį Nr. 07/03-335 dėl 270 000 Lt (78 197,40 Eur) su 6,55 % palūkanų norma, užtikrintą paprastuoju vekseliu, laiduotu ieškovės; 2007 m. gruodžio 28 d. kredito sutartį Nr. 07/03-647 dėl 300 000 Lt (86 886 Eur) su 8 % palūkanų norma, užtikrintą paprastuoju vekseliu, laiduotu ieškovės; 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutartį Nr. 08/03-315 dėl 400 000 Lt (115 848 Eur) su 9,52 % palūkanų norma, užtikrintą paprastuoju vekseliu, laiduotu ieškovės, yra 2016 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. G. nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. K. veiksmų organizuojant kreditų pagal sutartis Nr. 07/03-335, Nr. 07/03-647, Nr. 08/03-315 ir jos papildomą susitarimą Nr. 1 bei kredito sutarties Nr. 08/03-425, 2014 m. birželio 9 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (toliau – Nutarimas). Šio nutarimo 5 lape (1 t., b. l. 22), nurodant dėl L. K. veiksmų, organizuojant kreditų pagal sutartis Nr. 07/03-335, Nr. 07/03-647, Nr. 08/03-315 ir jos papildomą susitarimą Nr. 1, Nr. 08/03-425, panaudojimą, nurodytos ne tik UAB „Ajasa“ su atsakove sudarytos sutartys, tačiau ir tai, kad pagal jas gautos lėšos yra panaudotos UAB „Saulimas“. Nutarime nurodoma, kad surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtino, jog UAB „Saulimas“ direktorė L. K. organizavo UAB „Ajasa“ vardu paskolų paėmimą ir paskirstymą. Nurodyta, kad UAB „Ajasa“ įvykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartis Nr. 07/03-335, Nr. 07/03-647, t. y., kaip teisme paaiškino L. K., naujai gautu kreditu buvo padengti ankstesni UAB „Ajasa“ išduoti kreditai.  

40.       Byloje nustatyta, kad paskutinis kreditas UAB „Ajasa“ buvo suteiktas pagal 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutartį Nr. 08/03-315 ir jos 2008 m. birželio 17 d. papildomą susitarimą Nr. 1. Šiuo papildomu susitarimu (toliau – Papildomas susitarimas) buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos, nustatant 600 000 Lt (173 772 Eur) kredito sumą, pakeičiant kredito panaudojimo terminą iki 2008 m. birželio 30 d. ir nustatant grąžinimo terminą iki 2008 m. lapkričio 20 d. (1 t., b. l. 65). Papildomo susitarimo 4 punkte nurodoma, kad pateikiamas UAB „Ajasa“ vekselis 600 000 Eur sumai, laiduotas ieškovės S. K.. Papaildomo susitarimo sąlygos buvo įvykdytos, pateikiant 2008 m. birželio 17 d. paprastąjį vekselį 600 000 Lt (173 772 Eur) sumai su 9,52 % metinėmis palūkanomis, kuriame yra įrašas apie ieškovės laidavimą (1 t., b. l. 66). Paminėtame prokurorės 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodoma, kad AB „Ūkio bankas“ pateikė informaciją, kad pagal kredito sutartį Nr. 08/03-315 skolos likutis 226 744,41 Lt, todėl buvo konstatuota, kad L. K. veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 206 straipsnio 1 dalyje. Tačiau kaip jau minėta, 2014 m. birželio 9 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, ikiteisminis tyrimas L. K. atžvilgiu nebuvo pradėtas.

41.       Teismas pažymi, kad trečiųjų asmenų L. K. pirmiau nurodytus paaiškinimus ir S. K. paaiškinimus apie UAB „Ajasa“ 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutarties Nr. 08/03-315 ir jos 2008 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. 1. sudarymo aplinkybes ir gautų piniginių lėšų panaudojimą UAB „Saulimas“ patvirtina FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus tyrėjos užduotį Nr. 04/14-2-1-20-6973 atliktas AB „Ūkio banko“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir gauta 2013-02-08 išvada Nr.5-5/9 (1 t., b. l. 79-90). 2018 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos L. K. parodymai apie kreditų gavimo aplinkybes bei vekselių išrašymą (2 t., b. l. 17-22).

42.       Sutiktina su atsakovės atstove, kad nei 2016 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarime, nei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje nėra žinių apie tai, kad 2008 m. birželio 17 d. vekselio davėjos UAB „Ajasa“ išduotame vekselyje 600 000 Lt sumai laiduotojos S. K. parašas yra suklastotas. Trečiojo asmens prašymu teismas 2021-09-06 teismo posėdžio protokoline nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti ieškovės ginčijamo 2008 m. birželio 17 d. paprastojo neprotestuotino vekselio originalą. Atsakovė nurodė, kad vekselio negali pateikti, nes vekselio originalo banke nėra, kadangi jo pagrindu vykdomas išieškojimas. Teismas kreipėsi į išieškojimą pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą vykdančią antstolę V. Ž. (2 t., b. l. 44), tačiau ji 2021 m. spalio 12 d. patvarkyme dėl informacijos suteikimo (2 t., b.l. 47) nurodė, kad jo neturi, jis gali būti pas išieškotoją, notarą, arba pas naująjį kreditorių (UAB „Gelvora“).  2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė paskolos sutartis, sudarytas tarp jos ir jos klientų bei su jomis susijusių sandorių portfelį trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“, tame tarpe, ir ieškovės skolą pagal vykdomuosius įrašus Nr. 7622 ir Nr. 7621. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ nurodė teismui, kad pradinis kreditorius (AB Ūkio bankas) neperdavė 2008 m. birželio 17 d. vekselio originalo (1 t., b. l. 40).  Pažymėtina, kad teismas reikalavo iš atsakovės pateikti ir kitų dokumentų originalus – ieškovės prašymus išmokėti pinigus, 2008-07-24 banko kasos išlaidų ir 2008-11-17 banko kasos pajamų orderį su ieškovės parašais, kad įsitikinti, ar juos pasirašė ieškovė, ar ji pati veikė UAB „Ajasos vardu, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti, atsakovei nurodant, kad pasibaigė jų saugojimo laikas (2 t., b. l. 45).

43.       Kasacinis teismas pažymi, kad procesinė ieškovo pareiga nurodyti ieškinio faktinį pagrindą neatsiejama nuo pareigos tą pagrindą įrodyti; pareiga įrodyti atsikirtimų pagrindą tenka su ieškinio reikalavimais nesutinkančiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai privalo abiejų šalių pateiktus įrodymus įvertinti laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei bendrųjų civilinio proceso principų ir galutiniame procesiniame sprendime argumentuotai konstatuoti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės ir kokių įrodymų pagrindu byloje nustatytos (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021).

44.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). 

45.       Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia padėtis, kad ieškovė siekė įrodyti, kad 2008 m. birželio 17 d. vekselio davėjos UAB „Ajasa“ išduotame vekselyje 600 000 Lt sumai nurodytas laiduotojos S. K. parašas yra suklastotas, tačiau įrodyti šią aplinkybę rašysenos ekspertizės išvada (CPK 216 straipsnis) prarado galimybę ne dėl to, kad ji buvo nepakankamai rūpestinga ir pati nepasirūpino įrodymų surinkimu, o todėl, kad į bylą atsakovė nepateikė šio vekselio originalo, kuriuo ieškovė nedisponuoja ir nedisponavo, jis buvo išduotas atsakovei AB „Ūkio bankas“, kuri naujajam kreditoriui, jo tvirtinimu, vekselio neperdavė. Teismas pastebi, kad atsakovė ir naujasis išieškotojas UAB „Gelvora“ apsiribojo atsakymais, kad jie neturi šio vekselio originalo ir daugiau jokių šio dokumento paieškos veiksmų neatliko. Atsakovė nenurodė vekselio neišsaugojimo priežasčių. Todėl teismas tokiu atveju taiko contra spoliatorem prezumpciją ir konstatuoja, kad 2008 m. birželio 17 d. vekselio ieškovė nelaidavo, kadangi jo nepasirašė, jos parašas yra galimai suklastotas. Pastebėtina, kad byloje yra ir kitų įrodymų, šiai išvadai pagrįsti. Įrodymais pripažįstami šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Byloje ne tik ieškovė tvirtino, kad UAB „Ajasa“ 600 000 Lt vekselio laidavimo ji nepasirašė. Trečiasis asmuo L. K. ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir tiriant jos nusikalstamą veiklą bei 2018 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. I-42-350/2018 parodė, kad vekselius ji užpildydavo pati (2 t., b. l. 18).   

46.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).Teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina yra tai, kad ieškovė 2008 m. birželio 17 d. vekselio davėjos UAB „Ajasa“ išduotame vekselyje 600 000 Lt sumai kaip laiduotoja nepasirašė ir savo valios laiduoti vekselį neišreiškė (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

47.       Laidavimas pagal CK inter alia yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ir tiems atvejams, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo – juridinio asmens likvidavimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, kuomet UAB „Ajasa“ yra bankrutavusi ir išregistruota.  Likvidavus vekselio davėją – juridinį asmenį – laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos ĮPVĮ nuostatos. Todėl ieškovė savo pažeistą teisę gina teisme, nes tik panaikinus vekselio laidavimą, jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, bus išvengta pirmiau nurodytų teisinių pasekmių. Ieškovei neišreiškus valios laiduoti, vekselio laidavimas yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl negali sukelti jai teisinių pasekmių. Tokiu būdu, pripažinus vekselio laidavimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (2008-06-17), t. y. panaikinus laidavimo prievolę, neliko teisės ir į priverstinį šios prievolės vykdymą.

48.       Pagal ĮPVĮ 9 straipsnį, jeigu vekselyje yra negalinčių pagal vekselį įsipareigoti asmenų parašai, suklastoti arba išgalvotų asmenų parašai, arba parašai, kurie dėl bet kurių priežasčių negali įpareigoti pasirašiusių asmenų arba asmenų, kurių vardu vekselis pasirašytas, tai kitų vekselyje pasirašiusių asmenų įsipareigojimams įtakos neturi. Remiantis šia įstatymo nuostata, kaip  vekselio laidavimo pasekmė panaikinama 2009 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. 7621) (1 t., b. l. 71) dalis dėl išieškojimo iš ieškovės – vekselio laiduotojos S. K. vekselio turėtojos AB „Ūkio bankas“ naudai. Pažymėtina, kad ieškovė vardu 2008 m. birželio 17 d. parastasis neprotestuotinas vekselis 600 000 Lt sumai nebuvo išduotas, o jame ji buvo įrašyta tik kaip laiduotoja, todėl teismas atitinkamai ir priima sprendimą panaikinti jame įrašytą ieškovės vekselio laidavimą, kas nekeičia ieškovės reikalavimo (dalyko) esmės ir atitinka ieškinio aplinkybes (pagrindą).

Dėl ieškinio senaties

49.       Atsakovė ir tretieji asmenys UAB „Gelvora“ ir K. A. prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Byloje nurodoma, kad ieškovė apie tai, jog buvo pradėtas išieškojimas pagal vekselius, sužinojo (turėjo sužinoti) 2009 metais, gavusi antstolio raginimą dėl įsipareigojimų pagal vekselius įvykdymo. Todėl apie tai, jog ieškovė pasirašė Kredito sutartį bei vekselius, o kartu ir apie galimą savo teisių pažeidimą ji sužinojo vėliausiai 2009 m. pabaigoje (2009-12-31). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2019-12-31, o ieškinys buvo pareikštas 2021-03-03, todėl jis atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą.

50.       Ieškovė nurodo, kad apie tai, jog jos teisės ginčijamais sandoriais buvo pažeistos, sužinojo ir pirmą kartą ginčijamus dokumentus pamatė tik 2012 m. balandžio 5 d., kai buvo iškviesta į Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybą. 2012 m. lapkričio 21 d. ji pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūra pripažino ieškovę nukentėjusiąja. Byloje ieškovė pateikė duomenis, kad 2007 – 2008 m. ji gyveno ir mokėsi Klaipėdoje, nors buvo registruota pas tėvus Panevėžyje, todėl negavo jokių laiškų iš AB „Ūkio banko“. Ieškovė laukė kol bus ikiteisminiame tyrime išaiškinti kalti asmenys, nes jame buvo tiriamos ir kitos aplinkybės, susijusios su atsakovės darbuotojų Ž. B. ir K. A. veiksmais, išduodant paskolas.     

51.       CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1, 2, 5 dalys nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 d. nustatytą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu. Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

53.       Teismas nustatęs, kad ieškovė nepasirašė jos ginčijamų dokumentų – 2008 m. liepos 24 d. Kredito sutarties Nr. 08/03-425, 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. birželio 17 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, neturi pagrindo nustatyti, kad ji šiuos dokumentus matė jų sudarymo momentu, o ne tuomet, kai su jais tyrėjos buvo supažindinta 2012 m. balandžio 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo valdyboje (1 t., b. l. 182). Atsakovė pateikė į bylą 2009 m. lapkričio 19 d. reikalavimą dėl 2008 m. birželio 17 d. vekselio apmokėjimo ir 2009 m. gruodžio 10 d. raštą dėl Kredito sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 58), tačiau šiuose dokumentuose net nėra nurodyta, kokiu adresu jie buvo siunčiami, ir nepateikta jų išsiuntimą patvirtinančių duomenų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2008 m. – 2013 m. gyveno ir mokėsi Klaipėdoje (2 t., b. l. 6-7). Todėl vien aplinkybė, kad iš ieškovės buvo pradėtas priverstinis išieškojimas pagal 2009 m. gruodžio mėn. vykdomuosius dokumentus, neteikia pagrindo konstatuoti, kad apie jį ieškovė buvo tinkamai informuota asmeniškai, ir todėl galėjo, ar turėjo, sužinoti apie ginčijamus dokumentus. Teismas konstatuoja, kad ieškovei apie ginčijamus dokumentus tapo žinoma ne anksčiau kaip 2012 m. balandžio 5 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties termino, 2021 m. vasario 17 d. kreipdamasi su ieškiniu į teismą, ji nepraleido, todėl taikyti ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes teismas neturi pagrindo (CPK 1.131 straipsnio 1 dalis).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.  

55.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

56.       Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančių duomenų, todėl jos nepriteisiamos.  Ieškovės ieškinys 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo priimtas konstatavus, kad ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

57.       CPK

58.       Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ savo procesiniuose dokumentuose suformulavo prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau tokių dokumentų šie byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

59.       Trečiojo asmens K. A. atstovas pateikė 2022 m. sausio 17 d. prašymą, kuriame apibendrino visus byloje teiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašė priteisti 4 888,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nepalaiko nei vienos šalies pozicijos, tačiau akivaizdu, kad dalyvavo atsakovės pusėje, prašė ieškinį atmesti, taikius ieškinio senatį. Šis trečiasis asmuo ieškovės buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi kaip Paskolų komiteto pirmininkas jis priėmė 2008 m. rugsėjo 15 d. paskolos komiteto sprendimą dėl 2008 m. liepos 24 d. Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir naujų 2008 m. liepos 24 d. vekselio 180 000 Lt laiduotojų įtraukimo, K. A. prašymu buvo atšauktas išieškojimas iš vekselio nepasirašiusios J. K.. Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys paaiškino, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi žinant K. A.. Todėl teismas vertino, kad šio asmens įtraukimas dalyvaujančiu asmeniu byloje atitinka CPK 47 straipsnio 1 dalies sąlygas, jis palaikė atsakovės poziciją byloje, todėl ieškinį tenkinus visiškai, K. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).    

60.       Byloje turėta 32,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ valstybei.        

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

            Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  ir atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, juridinio asmens kodas 112020136, 2008 m. liepos 24 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 08/03-425 dėl 180 000 Lt su 9,55 % metinių palūkanų niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti, kad vekselio davėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  išduotas 2008 m. liepos 24 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 180 000 Lt sumai, už vekselį skaičiuojant 9,55 % metinių palūkanų, neturi paprastojo vekselio galios.

Panaikinti 2009 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. vykdomąjį įrašą dalyje dėl išieškojimo iš ieškovės S. K. vekselio turėtojos AB „Ūkio bankas“ naudai (notarinio registro Nr. 7622).

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, juridinio asmens kodas 112020136, 242,95 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 95 ct).

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 17 d. vekselio davėjos UAB „Ajasa“, juridinio asmens kodas 300858589, išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio 600 000 Lt sumai, už vekselį skaičiuojant 9,52 % metinių palūkanų, laidavimą.

Panaikinti 2009 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. išduotą vykdomąjį įrašą dalyje dėl išieškojimo iš ieškovės S. K. vekselio turėtojos AB „Ūkio bankas“ naudai (notarinio registro Nr. 7621).

Priteisti iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, juridinio asmens kodas 112020136, 32,48 Eur (trisdešimt du eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660. 

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                        Dalė Burdulienė