| Civilinė byla Nr. e2-589-1069/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00088-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; |
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 16 d.
Šilutė
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Šilutės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) vykdomojo komiteto 1969-02-13 sprendimo Nr. 53 dalį, kuria J. L. buvo pripažintos nuosavybės teisės į ½ namų valdos adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti J. R., (A.) gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į visą turtą, adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos uošvis – J. R. (A.), po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė mirusiajam,.
3. Tauragės apylinkės teismas 2020-11-19 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2220-12-20, nustatė du juridinę reikšmę turinčius faktus: po J. R. mirties jo palikimą priėmė sūnus – B. R. faktiškai pradėdamas valdyti, o po B. R. mirties jo palikimą priėmė ieškovė K. R., faktiškai pradėdama valdyti (civilinėje byloje Nr. e2YT-3913-351/2020). Tačiau paaiškėjo, kad J. R. (A.) vardu yra registruota tik ½ dalis palikto turto. Likusi ½ pastatų dalis yra registruoti J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) vardu, DŽDT vykdomojo komiteto 1969-02-13 sprendimo Nr. 53 pagrindu. Ruošiant dokumentus palikimo priėmimo įforminimui, buvo rastas archyvinis dokumentas – 1966-10-21 aktas apie J. R. turtą ir jo perdavimą saugoti, iš kurio matyti, kad po J. R. mirties visi minėti pastatai priklausė jam vienam, o L. buvo tik paskirta saugoti po J. R. mirties likusį turtą. Toks dokumentas leidžia spręsti, kad atsakovės 1969-02-13 sprendimo Nr. 53 dalis, kuria buvo ½ dalis pastatų pripažinti nuosavybės teisėmis J. L., yra neteisėta, kadangi ji buvo tik saugotoja, taigi mirusiojo turtas jai nepriklausė ir po jo mirties negalėjo būti niekaip perleistas (padovanotas, ir pan.).
II. Atsakovės ir trečiojo asmens procesinė pozicija
4. Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįsta. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuo remiantis minėto sprendimo dalis turėtų būti panaikinta. Šilutės rajono savivaldybės administracija nuosavybės teise nevaldo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nenurodo ir teismui nepateikia duomenų, ar yra išlikusių ūkinių knygų, kurių įrašuose būtų nurodyta, jog J. R. ar J. L. turėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš Šilutės DŽDT vykdomojo komiteto 1969-02-13 išrašo iš protokolo Nr. 3 matyti, kad DŽDT vykdomasis komitetas pripažino tiek J. R., tiek ir J. L. asmeninės nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančios medžiagos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pritarti ieškovei, kad J. R. ginčo daiktą galėjo teisėtai valdyti kaip savo, nes šis turtas yra įregistruotas nuosavybės teise ir kito asmens vardu. Ieškovės argumentai, kad apie skundžiamąjį sprendimą sužinojo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-3913-351/2020 prieštaringi, kadangi iš VĮ Registrų centro raštų matyti, kad jau 2018 metais ieškovė žinojo apie tai, kad dalis ginčo objekto buvo įregistruota mirusios J. L. vardu.
5. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašo ieškovės K. R. ieškinio netenkinti. Nurodo, kad VĮ Turto bankas, neturi duomenų apie galimą palikėjos J. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie jos turto paveldėjimą įstatyminių įpėdinių. Tačiau ieškovės reikalavimai, neturėtų būti patenkinti, kadangi į bylą ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. R. iki savo mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), pretendavo į visą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini) (trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. VĮ „Turto bankas“ prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jų atstovui nedalyvaujant).
III. Liudytojų parodymai
6. Teismo
posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad gyvena ji (duomenys neskelbtini), o tuo metu dirbo Vykdomojo komiteto sekretore. J. R. pažinojo, jis gyveno su sutuoktine jie nusipirko tą namą, ir gyveno ten kai ji pradėjo dirbti. Dėl nederamo J. R. elgesio dukra buvo išsivežusi motiną pas save, o pas R. apsigyveno moteriškė, ji nebuvo šeimos žmogus (galėjo būti J. R. meilužė), jos pavardė L.. Tačiau, kai J. R. mirė namas liko be paveldėtojo. Negali tiksliai pasakyti, kada aktas buvo surašytas, tačiau tokie aktai buvo surašomi, kai nebūdavo namo šeimininko. Akte nurodyti daiktai buvo palikti saugojimui L., kadangi ji tuo laiku ten buvo. Po J. R. mirties ir armijos grįžo jo sūnus ir išvijo L. iš namų. 1966 m. akto surašymo metu sūnaus (ir jokio kito šeimos nario) nebuvo, todėl turto saugotoja ir buvo palikta būtent L.. 7. Teismo
posėdžio metu liudytoja E. M. S. parodė, kad nuo 1960 metų R. buvo jos kaimynas. Turėjo žmoną, tačiau ją išsivežė dukra į Klaipėdą, o J. R. buvo susiradęs meilužę, tačiau tiksliai pasakyti, ar jos pavardė L. negali. Meilužė gyveno iki tada kol sūnus grįžo iš armijos, tėvas tada jau nebuvo gyvas. Šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini) gyvena tik sūnaus žmona. Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2020-11-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-3913-351/2020, paveldėjimo tikslu nustatė tokius juridinę reikšmę turintis faktus – visų pirma, kad po J. R. (A.), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti priėmė jo sūnus – B. R. ir jis palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), antra, kad o po B. R., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti priėmė – K. R. (ieškovė) (teismų informacinės sistemos LITEO duomenys patvirtina, kad minėta sprendimas įsiteisėjo 20202-12-22, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi B. R. buvo ieškovės K. R. sutuoktinis, o (duomenys neskelbtini) miręs J. R. (A.) – uošvis.
9. Kaip matyti J. R. (A.) palikimą sudarė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir kiti statiniai (tvartas, malkinė, kiemo inžineriniai statiniai), esantys (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad buvęs šių statinių adresas – (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini),) nustatyta, kad minėto turto ½ dalis priklausė J. R. 1969-02-13 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 53 pagrindu. Kita, ½ dalis šio nekilnojamojo turto, tuo pačiu pagrindu (1969-02-13 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 53) priklausė J. L. (minėti įrašai registre galioja nuo 1969-04-27).
10. J. L. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties jokie įpėdiniai dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. Pavedėjimo procedūros neinicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2021-04-15 raštas, el. b. l. 42-44).
11. Bylos svarstymui pateiktas 1969-02-13 priimtas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 53 (ir jo išrašas ir protokolo Nr. 3), kuriuo pagal Darbo žmonių deputatų vykdomojo komiteto komisijos išvadą, namų valda, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise buvo palikta valdyti J. R. (A.) ir J. L. (J.).
12. Tačiau kiek anksčiau, nei priimtas buvo minėtas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 53, buvo surašytas kitas dokumentas – 1966-10-21 aktas, kuriame komisija, susidedanti iš Ž. Naumiesčio tipo vykdomojo komiteto, įvykdžiusi mirusiojo J. R. (A.) palikto turto aprašymą (t. y., gyvenamojo namo, tvarto, sodo, bulvių kapų ir kt.) minėtą turtą paliko laikinai apsaugai pilietei – J. L. (J.) (ieškovės atstovas teismo posėdžio metu įrodymų tyrimui pateikė 1966-10-21 akto originalą, tačiau ginčo šalims nereiškiant abejonių / prieštaravimų byloje palikta šio dokumento kopija, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka CPK 114 straipsnis).
13. Ieškovės įsitikinimu, DŽDT vykdomojo komiteto 1969-02-13 sprendimo Nr. 53 dalis, kuria J. L. pripažintos nuosavybės teisės į ½ namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), naikintina, kadangi prieš ginčytinos sprendimo dalies priėmimą, t. y, po J. R. (A.) mirties, šis turtas 1966-10-21 aktu jai buvo paliktas tik laikinai apsaugai. Taigi jau nesant gyvo paties J. R. (A.) (šeimos galvos) ir iš armijos sugrįžusiam jo sūnui (B. R.) išprašiusiam J. L. iš tėvo namų, į kuriuos grįžo gyventi J. R. (A.) sutuoktinė, pusę šio turto niekaip negalėjo būti perleista / pripažinta J. L. asmenine nuosavybe. Šios bylos atveju teismas sutinka su tokiais ieškovės argumentais ir susiklosčiusios situacijos vertinimu (CPK 185 straipsnis).
14. Kaip matyti iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo bylos svarstymui atsiųstų dokumentų – 1969-02-13 vykdomojo komiteto posėdžio protokolo Nr. 3 ir 1969-02-13 sprendimo dėl namų valdų teisinės registracijos patvirtinimo Nr. 53, sutinkamai su Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949-01-15 nutarimu Nr. 14, patvirtintomis instrukcijomis „Dėl tvarkos pastatų teisinei registracijai pravesti Lietuvos TSR miestuose, kurortuose ir vasarvietėse“ Šilutės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendė asmeninės nuosavybės teisėmis įtraukti į (duomenys neskelbtini) gyventojų asmeninės nuosavybės fondo registracijos knygas namų valdas piliečiams – R. J., A., ir L. J., J., (duomenys neskelbtini) (šio sprendimo 2 punktas) (el. b. l. 48).
15. Be to, iš bylos svarstymui Klaipėdos regioninio valstybės archyvo atsiųstų ūkinės knygos įrašų apie namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad iš pradžių ūkinės knygos įraše, įvardintame šeimos narių sąraše, be šeimos galvos – R. J., A., (vyro, gimusios (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ), buvo įvardinti dar du šeimos nariai: L. J., J., ((duomenys neskelbtini) gimusi moteris, lietuvė, namų šeimininkė, su prierašu „išvyko į Tauragę“) ir R. B. J. (vyras, sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) m.) (el. b. l. 45, 49). Vėliau šios namų valdos, ūkinės knygos įraše, šeimos galvai jau esant R. B., J., (gimusiam (duomenys neskelbtini) kitais šeimos nariais įvardintos dvi moterys: R. M., P., (moteris, gimusi (duomenys neskelbtini), motina) ir R. K., D., (moteris, gimusi (duomenys neskelbtini), žmona), tarp kurių L. J. J., jau nebuvo (el. b. l. 51).
16. Atsakovė, remdamasis teisminės praktikos pavyzdžiais, pagrįstai argumentuoja, kad ūkinėse knygose užfiksuoti įrašai yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003, 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, 2013-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimą lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).
17. Ištyręs byloje esančius duomenis, tarp kurių ir 1966-10-21 aktas, kuriame mirusiojo J. R. (A.) turtas buvo paliktas tik laikinai L. J., apsaugai, šios sprendimo 15 punkte aptartus įrašus ūkinėse knygose, kuriuose, buvo padaryta žyma apie L. J. išvykimą į Tauragę, ir J. R. sutuoktinės R. M. įrašymą / sugrįžimą, teismas sprendžia, kad L. J., iš tiesų, nebuvo R. šeimos narys, kuriam būtų galėtų kilti teisiniai padariniai, susiję su nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimu ar įregistravimu (CPK 185 straipsnis). Tokią teismo išvadą dar labiau sustiprina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Antai, liudytoja E. B. (kuri, be kita ko, dalyvavo ir 1966-10-21 akto priėmimo procedūroje bei buvo vykdomojo komiteto sekretorė) paliudijo, kad J. R. sutuoktinei laikinai išvykus gyventi į Klaipėdą (pas dukrą), pas J. R. apsigyveno L. J., tačiau ji nebuvo šeimos žmogus (galėjo būti meilužė), o kai pastarasis mirė, namas liko be paveldėtojo, tuomet ir buvo surašytas 1966-10-21 aktas, kuriame nurodyti daiktai buvo palikti saugojimui būtent L. (tuo metu tai buvo įprasta procedūra nesant turto paveldėtojų), o iš armijos grįžęs J. R. sūnus, B., išvijo L. iš namų ir iš Klaipėdos parsivežė mamą. Kita liudytoja, E. M. S., parodė, kad J. R. nuo pat nuo 1960 m. buvo jos kaimynas, turėjo žmoną, tačiau ją dukra kuriam laikui buvo išsivežusi į Klaipėdą, o tuo metu J. R. buvo susiradęs meilužę, kuri gyveno tik iki tada kol J. R. buvo gyvas, o sūnus buvo armijoje.
18. Šiuo atveju ieškovės atstovas pagrįstai akcentuoja ir tokią aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. R., 1966-10-21 aktu turtas buvo paliktas tik saugojimui (nes tuo metu palikimo atsiradimo vietoje nebuvo jokių šeimos narių), todėl jau nesant gyvo turto savininko praėjus trejiems metams (1969-02-13) šio turto dalis L. J. negalėjo būti padovanota ir (ar) perleista kitais pagrindais.
19. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad L. J., po J. R. mirties išvykus iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), apie tai kartu pažymint ir namų ūkio knygoje esančiuose įrašuose, nėra pagrindo spręsti, kad jai galėjo būti pripažintos nuosavybės teisės į šią namų valdą. Šilutės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1969-02-13 sprendimas Nr. 53 dalį yra išvestinis dokumentas, kuris pagal susiklosčiusias realaus gyvenimo faktines aplinkybes neatitinka pirminio duomenų šaltinio, t. y. įrašų namų ūkio knygoje, todėl ginčijama DŽDT vykdomojo komiteto 1969-02-13 sprendimo Nr. 53 dalis pripažintina negaliojančia (CPK 12, 178, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai.
21. Ieškovės reikalavimai patenkinti visa apimtimi, sprendimas priimtas jos naudai, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, pateikusi ieškinį elektorinių ryšių priemonėmis, sumokėjo 133 Eur žyminio mokesčio, kuris laikytinas jos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio patenkinimo atveju priteistinas iš priešingos ginčo šalies – atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Panaikinti Šilutės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1969-02-13 sprendimo Nr. 53 dalį, kuria J. L. buvo pripažintos nuosavybės teisės į ½ namų valdos adresu (duomenys neskelbtini).
Pripažinti J. R. (A.), gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į visą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188723322) ieškovei K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Teisėja Lina Nainienė