Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-485/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31010-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.9.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,
nuteistajam S. M. ir jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda,
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 63 MGL, tai yra 3 150 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, S. M. paskirta subendrinta 63 MGL, tai yra 3 150 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirta bausmė – 42 MGL, tai yra 2 100 Eur (dviejų tūkstanči vieno šimto eurų) dydžio bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 22 d. 10.38 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 09.50 val., t.y. 1 (viena) para, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 a punkto pagrindu vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, nustatant, kad S. M. paskirta bausmė – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta persiųsti VĮ „Regitra“.
S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, o nuo nuosprendžio įsiteisėjo panaikintos.
Automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio registracijos liudijimą po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta grąžinti S. M..
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. M. nuteistas už tai, kad jis:
1.1. 2019 m. liepos 22 d. apie 10.16 val., automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus atsitrenkė į stovėjusį A. R. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadindamas, po to vartojo alkoholį ir 10.38 val., atvykus policijos pareigūnams, jam alkoholio matuokliu buvo nustatyta 2,22 promilės girtumas, t.y. jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
1.2. Be to, S. M. 2019 m. liepos 22 d. apie 10.22 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu, tiesiogiai sakydamas buvusiai sugyventinei A. R., kad ją papjaus, nudurs, vis tiek negyvens, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi būdamas agresyviai nusiteikęs iš kelnių kišenės buvo išsitraukęs atlenkiamą metalinį peilį.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad S. M. nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieniems metams.
3. Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti, ir skirti S. M. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nesant sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių, – 30 parų arešto, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, esant sunkinančiai aplinkybei – veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, nesant lengvinančių aplinkybių, – 45 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes, iš dalies jas sudėjus, S. M. skirti 55 paras arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti nuteistajam 3 metus vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti S. M. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skundžiamame nuosprendyje nusprendus nekonfiskuoti S. M. vairuotos transporto priemonės, konstatuota, kad nuteistasis ją vairavo būdamas blaivus. Teismas nurodė, kad A. R. visą laiką nebuvo su S. M., buvo pasišalinusi iš įvykio vietos ir galėjo nematyti, kaip jis vartojo alkoholį. Tačiau aplinkybę, kad nuteistasis vairavo blaivus, jis nurodė tik apklausiamas teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė į įvykio vietą atvykęs neblaivus. Po to jis teigė, kad vyno butelį išgėrė jau po įvykio. Visi jo parodymai skirtingi. A. R. nurodė, kad visą laiką nuo momento, kai nuteistasis trenkėsi į jos automobilį, iki policijos atvykimo ji buvo prie S. M.. Tokius pačius parodymus, kad S. M. po įvykio alkoholio nevartojo, ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Bendrajam pagalbos centrui skambinta 10.16 val. ir 10.22 val. Pirmas S. M. tikrinimas alkoholio kiekio matavimo prietaisu – 10.38 val. (2,22 prom.), o antrasis – 10.54 val. (2,23 prom.). Alkoholio kiekis praktiškai nepasikeitė ir tai paneigia gynybos versiją, kad jis buvo vartojamas prieš pat tikrinimą. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas L. S. paaiškino, kad nuteistasis jam teigė alkoholį vartojęs prieš įvykį, gėręs jau kelias dienas. Be to, jis apžiūrėjęs transporto priemonę, butelių joje nerado. Neužfiksuoti jie ir įvykio vietos apžiūros metu. Taigi, pasak prokuroro, galima daryti išvadą, kad S. M. alkoholį vartojo prieš įvykį bei vairavimą, todėl teismo išvada ir kaltinimo pakeitimas yra visiškai nepagrįsti. Prokuroras, šiame kontekste paminėdamas kasacinio teismo praktiką, teigia, kad tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, darymo priemonės konfiskavimas kartu su bausme turi būti skiriamas privalomai.
3.2. Be to, skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminu. Akcentuodamas BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, taip pat aptardamas už administracinio nusižengimo – vairavmo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmenims nustatoma mažesnė kaip 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, sankciją, Konstitucinio Teismo nutarimus dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumų, prokuroras teigia, kad BK 68 straipsnio nuostatos numato pakankamai švelnias baudžiamojo poveikio priemones BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padariusiems asmenims (specialiosios teisės atėmimą nuo 1 iki 5 metų). Tačiau aptariamo straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir prevencinį šios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šiuo atveju teismas skundžiamame nuosprendyje beveik nemotyvavo savo sprendimo, kodėl S. M. skyrė minimalaus (vienų metų) termino uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Prokuroro manymu, tokiu būdu buvo pažeistas konstitucinis proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tapo neadekvačiai švelnesnė nei ta, kuri būtų paskirta už administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į S. M. galiojančią administracinę nuobaudą, taip pat tai, kad jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo metu apgadino svetimą turtą bei važiavo gana ilgą atstumą labai intensyvaus eismo kelyje, (duomenys neskelbtini) mieste, būtina nustatyti bent vidutinį BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą – trejus metus.
3.3. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirtomis bausmėmis. Pažymima, kad S. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis, vairuodamas transporto priemonę, tai yra padidinto pavojaus šaltinį, nesilaikė jokių atidumo ir apdairumo reikalavimų, darbo dienos metu vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet eismas mieste yra daug intensyvesnis, transporto priemonę naudojo kitų asmenų turtui gadinti gyvenamojoje teritorijoje. Tai vertinama kaip itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. S. M. sukėlė padarinius elgdamasis chuliganiškai. Be to, prokuroro teigimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe negali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos pripažinimas. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis, duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tokių jo parodymų vertinti kaip prisipažinimo negalima. Dėl to, o taip pat esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam turėtų būti paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė.
4. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis nurodo kategoriškai su juo nesutinkantis ir prašo jį atmesti.
4.1. Nuteistasis teigia, kad alkoholį jis vartojo jau po įvykio, ką patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Be to, prokuroro skundo teiginiai dėl nustatyto apsvaigimo laipsnio didėjimo tik 0,01 prom. nepagrįsti, kadangi tuo atveju, jeigu alkoholį nuteistasis būtų vartojęs anksčiau, per 16 minučių iki antrojo tikrinimo, jo koncentracija būtų sumažėjusi, o ne padidėjusi. Šiai aplinkybei patikrinti, prokuroras turėjo galimybę prašyti teismo į posėdį kviesti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistą.
4.2. Dėl transporto priemonės apžiūros metu nerastų alkoholinio gėrimo butelių pažymima, kad standartinės įvykio vietos apžiūros metu daiktai, esantys transporto priemonėje, nėra fiksuojami. Daiktai, esantys automobilyje, nustatomi transporto priemonės apžiūros metu. Šiuo atveju užfiksuota, kad bagažinėje yra šiukšlių. Nuteistasis nurodo, kad prie tų šiukšlių yra alkoholio butelis. Jei apeliacinės instancijos teismui kils dėl to abejonių, bus prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir pavesti prokurorui įpareigoti policijos pareigūnus atlikti automobilio apžiūrą.
4.3. Dėl transporto priemonės konfiskavimo nuteistasis pažymi, kad jo argumentai dėl alkoholio vartojimo jau po įvykio yra nepaneigti. Dėl to automobilis negali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos darymo priemone ir konfiskuojamas. Be to, BK 72 straipsnyje nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas tik kaltininkui priklausantis turtas. S. M. 2019 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė M. M. ir, nors prokuroras šią aplinkybę žinojo, tačiau vis tiek prašė automobilį konfiskuoti. Vien tai, kad M. M. neįregistravo sandorio VĮ Regitra (buvo išvykusi atostogų) ir leido naudotis automobiliu S. M., nepaneigia, kad ji yra šio daikto savininkė. Be to, automobilis 2019 m. balandžio 2 d. sutartiniu įkeitimu yra įkeistas ir šis sandoris patvirtintas notariškai. Prievolės įvykdymo terminas 2024 m. kovo 14 d. Kadangi šiuo atveju prokuroras prašo konfiskuoti transporto priemonę, o ne išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, ji negali būti išieškoma.
4.4. Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis automobilio apsvaigęs nevairavo, jis alkoholį vartojo jau po įvykio, todėl jo veiksmai nėra tokie pavojingi, kad jam būtų skiriama ilgesnio nei minimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonė. Jis turi tik vieną galiojančią nuobaudą, nėra sistemingas teisės pažeidėjas. Prokuroro skundo teiginiai dėl to, kad nuteistasis važiavo labai ilgą atstumą, nepagrįsti, kadangi kaltinamajame akte prokuroras pats nurodė, kad S. M. važiavo nuo tyrimo metu nenustatytos vietos.
4.5. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio nurodoma, kad pagal BK 55 straipnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. S. M. nėra itin pavojingas, jis neteistas, dirbantis, turi tik vieną galiojančią nuobaudą, nuo nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu nėra priimta naujų nuosprendžių, nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, todėl prokuroro reikalavimas jam skirti arešto bausmę nepagrįstas.
5. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliaciniame skunde prokuroras kelia nuteistajam S. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 145 paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, tai yra prašo už šias nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam arešto bausmes. Be to, pripažinus, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, o ne jį vartojo po to, konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pailginti iki 3 metų. Apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėja jo ribose, kartu patikrindamas, ar skundžiamame nuosprendyje nėra esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies alternatyviųjų požymių įrodytumo
8. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.
9. Nagrinėjamu atveju iš prokuroro pateikto kaltinamojo akto turinio matyti, jog S. M. galutinis pranešimas apie įtarimą buvo suformuotas ir tuo pačiu baudžiamoji byla teismui su kaltinamuoju aktu perduota dėl to, kad jis 2019 m. liepos 22 d. apie 10.16 val. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g., prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 2,22 promilių neblaivumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog neįrodyta, kad S. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, o alkoholį jis vartojo jau po sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
10. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikdamas prašymą konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo S. M., tuo pačiu išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apsvaigęs nuo alkoholio S. M. buvo jau transporto priemonės vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su tokiais prokuroro argumentais sutinka, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad S. M. jau transporto priemonės vairavimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
11. Nuteistasis, neigdamas savo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo jau būdamas įvykio vietoje, į kurią atvyko blaivus. Šiuos savo parodymus nuteistasis grindė, be kita ko, liudytojo V. S. parodymais, jog prieš vykdamas į įvykio vietą, S. M. buvo blaivus, ir savo draugo liudytojo G. J. parodymais, jog pastarasis buvo atvykęs į įvykio vietą tuo metu, kai A. R. buvo išėjusi į grožio saloną, kuriame dirbo, kviesti policijos pareigūnų, ir matė nuteistąjį blaivą. S. M. tvirtino, kad su G. J. pabendravęs apie 5-7 min., šiam išvykus, jis atsidarė brendžio butelį ir jį išgėrė. Be to, jis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad nuo pirmojo neblaivumo tikrinimo 10.10 val. iki 10.38 val. jo organizme nustatyta alkoholio koncentracija padidėjo nuo 1,43 iki 2,22 prom., todėl tai patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas artimu tikrinimui metu.
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. M. 2019 m. liepos 22 d. apie 10 val. buvo įvykio vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina liudytojos D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, apie tai, kad ji, atvykusi į minėtą aikštelę apie 10.05 val., išgirdo „bumptelėjimą“ ir atsisukusi pamatė, kaip automobilis Mercedes Benz įvažiavo į automobilį „VW Passsat“, kurio valstybinių numerių skaičiai 201 ir kuris priklauso jos pažįstamam asmeniui – A. R.. Be to, kaip matyti iš skambučių Bendrojo pagalbos centro telefonu apžiūros protokolo, apie iš esmės analogiškas aplinkybes 10.16 val. pranešė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatęs A. Z.. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, jas patvirtina tiek nukentėjusiosios paaiškinimai, tiek policijos pareigūno liudytojo L. S. parodymai apie tai, kad jis, atvykęs į įvykio vietą su vyresniąja tyrėja K. M., S. M. rado stovintį prie automobilio.
13. Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad apie tai, jog į jos transporto priemonę buvo atsitrenkta, ji sužinojo iš kolegės I. A.. Pastarajai apie įvykį maždaug 10.10 val. pranešė minėta liudytoja D. N., kurios darbo vieta įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo nukentėjusioji ir I. A.. Nukentėjusioji nurodė, kad ji išėjusi į lauką iš karto apie įvykį pranešė Bendrojo pagalbos centro telefonu, prašydama atvykti policijos pareigūnus. Tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su operatore, iš kurio matyti, kad A. R. pirmojo skambučio pradžios laikas – 10.19 val. Be to, jos pakartotinis skambutis užfiksuotas 10.22 val., tai yra praėjus trims minutėms. Iš policijos pareigūno L. S. parodymų matyti, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie įvykį pranešimas gautas 10.27 val. ir į įvykio vietą jis su vyr. tyrėja K. M. atvyko praėjus maždaug 2 minutėms (ką iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji), tai yra apie 10.29 val. Taigi iš aptartų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 10.16 val. iki 10.19 val. nukentėjusioji atėjo iš savo darbovietės į įvykio vietą – prie jos esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir joje neabejotinai buvo iki 10.22 val., kuomet pakartotinai skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu, pranešdama, kad S. M. jai grasina peiliu, tarp jų įvyko konfliktas. Nuo antrojo A. R. skambučio policijos pareigūnams iki jų atvykimo į įvykio vietą praėjo apie 7 minutes.
14. Apklausiama teisme nukentėjusioji kategoriškai du kartus patvirtino, kad iš įvykio vietos iki pat policijos pareigūnų atvykimo ji pasišalinusi nebuvo, apie G. J. atvykimą ji nenurodė, taip pat įsitikinusi patvirtino, kad jai būnant įvykio vietoje S. M. alkoholio nevartojo. Šie jos parodymai viso proceso metu nekito, tačiau, aprašant nukentėjusiosios 2020 m. sausio 22 d. teisiamajame posėdyje duotus parodymus skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad: „<...> ji išsigando, vėl paskambino policijos pareigūnams. Kai ji skambino policijai, kaltinamasis nebėgo paskui ją“. Šiuo teiginiu remdamasis, kritiškai vertindamas nukentėjusiosios parodymus, jog ji iš įvykio vietos pasišalinusi nebuvo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistojo draugo liudytojo G. J. parodymais ir, be kita ko, konstatavo, jog „pati nukentėjusioji nurodė, kad jai skambinant į policiją, S. M. paskui ją nesekė, iš ko darytina išvada, kad nukentėjusioji tikrai kurį laiką buvo pasišalinusi iš įvykio vietos.“. Tuo tarpu iš 2020 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji apibūdindama situaciją, kai nuteistasis išsitraukė peilį ir jai grasino, nurodė: „Aš išsigandau ir bijau iki šiol. Atsitraukiau nuo kaltinamojo. Kai skambinau policijai, kaltinamasis nebėgo paskui mane, jis išsigando to skambučio. Kol neatvyko policijos pareigūnai, aš niekur neišėjau. <...> Kol nepasirodė policija, aš niekur nėjau.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių nukentėjusiosios parodymų niekaip negalima spręsti, kad ji, skambindama policijos pareigūnams antrą kartą kad paskubinti jų atvykimą, ne atsitraukė atokiau nuo nuteistojo, kai jis išsitraukė peilį, o buvo apskritai išėjusi iš įvykio vietos. Analogiška išvada darytina įvertinus 2019 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole užfiksuoto jos 10.22 val. skambučio turinį, iš kurio akivaizdu, jog nukentėjusioji skambindama vis dar buvo įvykio vietoje ir išreiškė nuogąstavimus, kad laukiant kol pareigūnai atvyks gresia pavojus jos gyvybei. Be to, kaip minėta, liudytojas policijos pareigūnas L. S. į įvykio vietą atvyko apie 10.29 val. ir nurodė nukentėjusiąją radęs prie automobilio, aikštelėje, kurioje buvo ir S. M., taigi abejotina, kad nukentėjusioji per šį itin trumpą laiko tarpą (apie 7 minutes) būtų išėjusi iš įvykio vietos galimai į savo darbovietę, paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefonu ir vėl grįžusi atgal į jai grėsmę keliančią įvykio vietą, dar pareigūnams neatvykus.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, būtent S. M. ir liudytojo G. J., o ne nukentėjusiosios, parodymai turi būti vertinami kaip neatitinkantys byloje objektyviai nustatytų aplinkybių laiko atžvilgiu. Vien pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos abejonės tuo, ar nukentėjusioji esant pavojingai situacijai būtų likusi įvykio vietoje, objektyviai nepagrindžia fakto, kad ji iš įvykio vietos buvo pasišalinusi. Liudytojas G. J. nurodė, kad sulaukė S. M. skambučio jau po to, kai pastarasis savo transporto priemone apgadino A. R. automobilį, taigi, ne anksčiau kaip 10.05 val. (liudytojos D. N. nurodytu atvykimo į aikštelę ir nuteistojo atsitrenkimo į nukentėjusiosios automobilį momentu). Minėta, kad A. Z. vardu prisistačiusio asmens pranešimo apie eismo įvykį laikas – 10.16 val., iš jo pokalbio su operatore turinio matyti, kad S. M. tuo metu sėdėjo savo automobilyje, taigi G. J. į įvykio vietą atvykęs nebuvo. Nukentėjusioji į įvykio vietą atėjo apie 10.19 val., tai yra po 3 minučių, vertinant nuo minėto asmens skambučio. Ji taip pat paaiškino, kad S. M. tuo metu buvo savo automobilyje ir išlipo iš jo tik jai atėjus, jokių kitų su nuteistuoju buvusių asmenų ji nenurodė. Liudytojas G. J. taip pat tvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą A. R. jis nesusitiko, tačiau teigė atvykęs jau po to, kai S. M. pabendravo su nukentėjusiąja (kuri, pasak liudytojo, buvo išėjusi iš įvykio vietos kviesti policijos), taigi, įvykio vietoje jis galėjo būti tik ginčijamu laikotarpiu nuo 10.22 val. (antrojo nukentėjusiosios skambučio BPC laikas) iki 10.29 val. (policijos atvykimo laikas). Liudytojas G. J. ir nuteistasis teigė pabendravę apie 5-7 minutes, o nuteistasis tuo metu neva buvo blaivus. Taigi, net ir teigiant, kad nukentėjusioji po pirmojo skambučio policijos pareigūnams buvo pasišalinusi iš įvykio vietos, laiko atžvilgiu objektyviai neįmanoma, kad per 7 minutes (vertinant nuo antrojo nukentėjusiosios skambučio iki policijos pareigūnų atvykymo į įvykio vietą) nuteistasis būtų mažiausiai 5 minutes bendravęs su G. J. ir tik po to, kaip pats teigė, pasiėmęs brendžio butelį ir jį išgėręs, juolab kad 10.29 val. atvykus pareigūnams nukentėjusioji neabejotinai buvo įvykio vietoje. Taigi nuteistojo dėstomos įvykių versijos neįmanoma pagrįsti objektyviai byloje nustatytais faktiniais duomenimis, įvykių eigą vertinant laiko atžvilgiu.
16. Nuteistojo argumentų, jog jis alkoholį vartojo jau būdamas aikštelėje prie nukentėjusiosios darbovietės, nepatvirtina ir liudytojo V. S. parodymai. Kaip matyti iš 2020 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pastarasis nurodė: „M. nuomoja man priklausančias patalpas. Ryte jis atėjo, nes užsikirto jo nuomojamų patalpų durų spyna. Tuo momentu jis tikrai buvo blaivus. Tai buvo antroje liepos pusėje – liepos 20 d. Tiksliai prisimenu, kad tai buvo liepos 20 d.“. Ir tik į nuteistojo gynėjos klausimus šis liudytojas atsakė: „Nepasakysiu, ar tai buvo liepos 20 dieną ar 22 dieną. Reikia pažiūrėti į mano užrašus, kur rašau išlaidas. Man atrodo, kad <...> sakiau liepos 20 dieną“. Tuo tarpu šio liudytojo parodymai skundžiamame nuosprendyje aprašyti taip: „S. M. nuomoja jam priklausančias patalpas. 2019 m. liepos mėnesio antroje pusėje, ryte pas jį atėjo S. M., nes užsikirto jo nuomojamų patalpų durų spyna. Tuo momentu S.M. tikrai buvo blaivus. Jis sutvarkė spyną ir S. M. išvažiavo“, o toliau skundžiamame nuosprendyje dėstant motyvus, teigiant, jog V. S. parodymai patvirtina, kad būtent prieš byloje nagrinėjamą įvykį S. M. buvo blaivus, nurodoma, kad šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog: „2019 m. liepos mėnesio 22 d. ryte pas jį atėjo S. M., nes užsikirto jo nuomojamų patalpų durų spyna. Tuo momentu S. M. tikrai buvo blaivus. Jis sutvarkė spyną ir S. M. išvažiavo“. Tačiau, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuose, nei iš šio liudytojo teisiamojo posėdžio metu, nei iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų negalima daryti išvados, kad jis su S. M. dėl durų spynos taisymo buvo susitikęs būtent įvykio dieną, tai yra 2019 m. liepos 22 d. Įvertinęs šio liudytojo parodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš nurodytos informacijos negalima spręsti, jog V. S. S. M. matė būtent baudžiamajai bylai aktualiu metu – 2019 m. liepos 22 d. laikotarpiu iki 10 val.
17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis į įvykio vietą automobiliu atvyko jau būdamas neblaivus. Tai patvirtina tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek liudytojo policijos pareigūno L. S. parodymai apie tai, kad jam atvykus nuteistasis atrodė akivaizdžiai neblaivus ir paaiškino, jog vairavo apsvaigęs, o alkoholį vartojo jau kelias dienas. 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. M. pats taip pat paaiškino į įvykio vietą atvykęs neblaivus ir tik vėliau proceso metu šiuos savo paaiškinimus pakeitė. To nepaneigia nuteistojo teiginiai, kad pirmojo patikrinimo metu 10.10 val. jam buvo nustatytas 1,43 prom. neblaivumas, o 10.38 val. ir 10.54 val. – atitinkamai 2,22 ir 2,23 prom. neblaivumas, taigi jo apsvaigimo laipsnis didėjo, kas rodo, kad jis alkoholį vartojo jau po to, kai apgadino nukentėjusiosios automobilį. Iš bylos duomenų matyti, kad pirminis įtarimas, nuteistąjį įtariant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu buvo suformuotas, nurodant, kad jis nukentėjusiajai grasino apie 10.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,43 prom. neblaivumas. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, matyti, kad šis nuteistojo apsvaigimo laipsnis buvo nustatytas 2019 m. liepos 22 d., tačiau ne 10.10 val., o 11.46 val., taigi po įvykio praėjus kuriam laikui (2 t., b. l. 59), kas rodo ne staigų alkoholio kiekio organizme kilimą, kuris indikuotų, jog alkoholis buvo vartojamas neseniai ir vyksta jo reabsorbcija, o tendencingą jo kiekio organizme mažėjimą. Taigi vien tai, kad pirminiame nuteistajam pateiktame įtarime jį įtariant kito nusikaltimo padarymu buvo nurodytas jam nustatytas apsvaigimo laipsnis remiantis vėlesniu tikrinimo rezultatu, nuteistojo kaltės vairavus apsvaigus nuo alkoholio nepaneigia. Juolab kad byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą būtų atvykę anksčiau nei 10.29 val. ir, tuo pačiu, kad nuteistajam neblaivumas buvo nustatinėjamas anksčiau nei 10.38 val. Šiame kontekste pažymėtina, kad eismo įvykiui užfiksuoti kitas policijos pareigūnų ekipažas atvyko jau po to, kai į įvykio vietą pirmieji atvyko L. S. ir K. M.. Iš byloje esančio registracijos žurnalo duomenų matyti, kad būtent L. S. 10.38 val. ir 10.54 val. tikrino nuteistojo neblaivumą. Šie matavimai buvo atlikti alkoholio kiekio matavimo prietaisu, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą, duomenų apie tikrinimo procedūrų pažeidimą neužfiksuota, jų nenurodė ir nuteistasis atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą ar teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. Priešingai, patikrinimas buvo atliktas du kartus, tarp tikrinimų išlaukiant daugiau kaip 15 minučių, abiejų matavimų rezultatai tolygūs ir skiriasi itin nežymiai (stebimas 0,01 prom. alkoholio koncentracijos padidėjimas, kuris gali būti pateisinamas, be kita ko, alkoholio matavimo prietaiso paklaida), todėl jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis alkoholį vartojo artimu tikrinimams metu, nėra.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis alkoholį vartojo jau būdamas įvykio vietoje, neatitinka byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, skundžiamame nuosprendyje neišsamiai ir nepakankamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, o ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam inkriminuotos BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos įvykdymo aplinkybės valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro kaltinamajame akte atspindėtos tinkamai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, nustatant, kad BK 2811 straipsnyje nurodytą veiką S. M. įvykdė šiomis aplinkybėmis: jis 2019 m. liepos 22 d. apie 10.16 val. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g., prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 2,22 promilių neblaivumas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. M. kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir už šios veikos padarymą paskyręs jam bausmę, konstatavo, kad transporto priemonė – lengvasis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, kadangi alkoholinius gėrimus S. M. vartojo jau po kilusio eismo įvykio, todėl ji negali būti konfiskuojama. Konstatavus, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką nuteistasis padarė kitomis nei skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybėmis, tai yra padarius išvadą, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sprendžiamas transporto priemonės konfiskavimo klausimas.
20. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis teismų praktikoje pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio.
21. Anksčiau aptartais motyvais nustatyta, kad S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą ir byloje esančios medžiagos, S. M. 2019 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė M. M. ir, nors M. M. neįregistravo sandorio VĮ Regitra, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad aptariamas sandoris buvo sudarytas. Be to, nuteistojo atsiliepime nurodoma, kad šis automobilis 2019 m. balandžio 2 d. sutartiniu įkeitimu yra įkeistas ir šis sandoris patvirtintas notariškai, o prievolės įvykdymo terminas 2024 m. kovo 14 d. Nors jokių tai patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta, tačiau pagrindo abejoti šių sandorių egzistavimu apeliacinės instancijos teismas neturi. Įvertinus tai, spręstina, kad transporto priemonės konfiskavimo galimybės šiuo atveju nėra, todėl iš nuteistojo turi būti išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma.
22. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
23. Šiuo atveju nustatyta, kad S. M. kaltės dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo nepripažino, siekė sušvelninti savo atsakomybę tvirtindamas, kad alkoholinių gėrimų vartojo jau būdamas prie nukentėjusiosios darbovietės, o transporto priemonę vairavo blaivus. Sprendžiant dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertės, atsižvelgtina ir į aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuteistasis automobilį vairavo darbo dienos metu iš ryto, kuomet eismas keliuose pakankamai intensyvus. Jam alkoholio matavimo prietaisu nustatytas artimas sunkiam ir reikšmingai 1,51 prom. viršijantis neblaivumo laipsnis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atvykęs į įvykio vietą nuteistasis kelis kartus kliudė nukentėjusiajai priklausantį automobilį. Nuteistasis šios aplinkybės neneigė, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, dėl šio įvykio atliekamas atskiras tyrimas Kelių policijos valdyboje, tačiau nepaisant to, ar nukentėjusiosios transporto priemonę nuteistasis apgadino tyčia, ar neatsargiai, akivaizdu, jog alkoholio vartojimas paskatino rizikingą S. M. elgesį, tuo sukeliant pavojų tiek jam pačiam, tiek ir nukentėjusiosios turtui bei kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Ir vis tik, nepaisant šių nuteistojo elgesį neigiamai apibūdinančių duomenų, kartu pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (2017 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), administracine tvarka baustas dėl administracinių nusižengimų, daugiausiai susijusių su leistino važiavimo greičio viršijimu, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nėra. Be to, nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bauda, taigi jau paskirtąja bausme nuteistasis patirs tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes.
24. Kaip matyti iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinė transporto priemonės, kurią vairavo S. M., vertė be PVM yra 14 793 Eur. Įvertinus aptartus duomenis, spręstina, kad visos šios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistojo šiuo atveju nebūtų proporcingas. Nors, kaip minėta, S. M. savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio neigė, tačiau jis nėra apibūdinamas kaip sistemingai darantis nusikalstamas veikas ar itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo. Jis yra dirbantis, priklausomybės ligų centre dėl žalingo alkoholio vartojimo neregistruotas, nusikalstamą veiką įvykdė skyrybų su nukentėjusiąja metu. Ir nors tai nuteistojo elgesio, kuomet jis pasirinko vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, nepateisina, tačiau tai rodo, jog nusikaltimų vykdymas nesudaro nuteistajam būdingo elgesio modelio, o yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bus pasiekti išieškant iš nuteistojo dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur, nustatant 12 mėnesių šios poveikio priemonės įvykdymo terminą. Priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino nuteistojo gynėja, tokiu būdu iš dalies tenkinant prokuroro skundo dalį dėl transporto priemonės konfikavimo, nustačius pagrindus alternatyviam BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo būdui, skundo ribos peržengiamos nėra.
Dėl S. M. paskirtų bausmių
25. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama nuteistajam pirmosios instancijos teismo už BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nustatyta bausmės rūšis (bauda). Prokuroro manymu, bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti įgyvendinama paskiriant S. M. už minėtų nusikaltimų padarymą arešto bausmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas su prokuroro argumentais, pagrindžiančiais šį prašymą, nesutinka.
26. S. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau turi tik vieną galiojančią nuobaudą, administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio patrauktas nėra, duomenų apie naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar baudžiamuosius procesus negauta. Nuteistasis yra dirbantis, taigi ir gaunantis legalias pajamas asmuo. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau konstatavus, kad nuteistasis BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jau vairuodamas transporto priemonę, o ne po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatyta nepagrįstai, todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies ji pašalintina.
27. Ir vis tik tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis už abi inkriminuotas nusikalstamas veikas yra per švelni, o jos dydis neatitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, nuteistąjį ar jo veiksmų pavojingumą apibūdinančių išskirtinai neigiamai nenustatyta. Tiek jau aptartos aplinkybės, kurias skirdamas bausmę įvertino pirmosios instancijos teismas, tiek duomenys, jau anksčiau nurodyti sprendžiant konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimą, sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekiami paskyrus jam BK 2811 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už aptariamas atskiras nusikalstamas veikas paskyrė baudas, artimas BK 47 straipsnyje numatytam minimaliam jų dydžiui, be to, iš jo bus išieškoma ir dalis konfiskuotino turto vertės, tokiu būdu baudžiamasis įstatymas nuteistajam buvo pritaikytas tinkamai, todėl pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino
28. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (BK 68 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Taigi konkretaus uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo diskrecijos teisė.
29. Šioje byloje S. M., pripažintam kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieniems metams. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistajam nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir prašo jį pailginti iki trejų metų.
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, ja kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog S. M. nustatytas minimalus uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas yra nepakankamas, kad padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. Konstatavus, kad nuteistasis BK 2811 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o ne jį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, minimalus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas negali būti pagrindžiamas pirmosios instancijos teismo aptartais nuteistąjį ir mažesnį jo veiksmų pavojingumą apibūdinančiais duomenimis.
32. Pažymėtina, kad nuteistasis S. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam (2,22 prom.), apsvaigimo laipsnis. Nusikalstamą veiką jis padarė darbo dieną iš ryto, kuomet transporto eismas pakankamai intensyvus, rizikuodamas ne tik savo, tačiau ir kitų eisme dalyvavusių asmenų sveikata, gyvybe ir nuosavybe. Be to, jis pripažino apgadinęs nukentėjusiosios transporto priemonę, tvirtindamas, kad tai padarė netyčia du kartus sumaišęs pedalus ir automobiliui įvažiavus į duobę aikštelėje. Jis savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų nepripažino. Nors nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo kontekste nenustatyta, tačiau jis taip pat patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nukentėjusiajai peiliu, plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, ką patvirtina ir policijos pareigūno L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme. Konstatavus, kad nuteistojo veiksmų pavojingumas BK 2811 straipsnio 1 dalies kontekste akivaizdžiai didesnis nei nustatė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nėra pakankamas, todėl iš dalies tenkinant prokuroro skundą, S. M. skirtinas artimesnis vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – dveji metai.
Dėl kitų baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų
33. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl BK 641 straipsnio nuostatų nuteistajam pritaikymo pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs esminius teisės taikymo pažeidimus skundžiamame nuosprendyje, privalo juos ištaisyti.
34. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskyrus bausmes ir jas subendrinus apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ši subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis.
35. BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kaip nurodyta 2 dalyje, ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas (byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu). Pirmosios instancijos teisme buvo apklausiami nukentėjusioji ir liudytojai, taigi nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, nuteistasis savo kaltės nepripažino nei dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje, nei BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo nei vieno iš baudžiamajame įstatyme nurodytų pagrindų BK 641 straipsnio nuostatoms taikyti. Įvertinus tai, ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Atitinkamai koreguotina ir nuteistajam nustatyta likusi neatlikta bausmė, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į jos dydį įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką. Kadangi prokuroras apeliaciniame skunde ginčijo bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimą skundžiamame nuosprendyje, prašydamas griežtinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, skiriant griežtesnės rūšies bausmę ar padidinant baudų dydį, todėl šiuo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ištaisymu nuteistojo teisinė padėtis nėra sunkinama labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:
Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje S. M. inkriminuoto BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, jog jis: 2019 m. liepos 22 d. apie 10.16 val., automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus atsitrenkė į stovėjusį A. R. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadindamas, po to vartojo alkoholį ir 10.38 val., atvykus policijos pareigūnams, jam alkoholio matuokliu buvo nustatyta 2,22 promilės girtumas, t.y. jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir nurodyti, kad S. M. šią nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: jis 2019 m. liepos 22 d. apie 10.16 val. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 2,22 promilių neblaivumas.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę padarius BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra 63 MGL, t. y. 3150 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.
Patikslinti, kad į paskirtosios bausmės laiką įskaičius S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. 10.38 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 09.50 val. (vieną parą), BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio pagrindu vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, S. M. paskirta bausmė yra 61 (šešiasdešimt vieno) MGL, t. y. 3050 (trijų tūkstančių penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. M. konfiskuotino turto – lengvojo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, tai yra 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų), nustatant 1 (vienų) metų šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. M. nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjai Algirdas Remeika
Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas