Administracinė byla Nr. I-131-789/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00067-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:        

Teismo 2018-11-07 nutartimi priimtas pareiškėjo 2018-02-25 patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir vidaus reikalų ministrą išnagrinėti bei raštu atsakyti į pareiškėjo 2018-01-07 skundą „(duomenys neskelbiami)“ (toliau – ir Skundas Nr. 1) ir 2018-01-07 skundą „(duomenys neskelbiami)“ (toliau – ir Skundas Nr. 2) (toliau kartu – ir Skundai) ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 105–108).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate įdarbintas S. N. L. bei Garliavos policijos nuovadoje dirbantis V. B. 2011-01-11 užpuolė pareiškėją. Nurodė, kad minėti asmenys 2011-01-19 pareiškėjo kaimyną sukurstė parašyti pareiškimą dėl to, kad pareiškėjas neva grasino susidoroti su jo kaimynu. Nurodė, kad V. B. 2011-01-19 atvyko į pareiškėjo namo laiptinę ir penkiems pareiškėjo kaimynams surašė pareiškėją šmeižiančius paaiškinimus, kuriuose prašoma imtis veiksmų prieš pareiškėją bei neleisti pareiškėjui įsigyti ginklo. Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl šių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011-02-18 buvo nutrauktas nutarus įvertinti pareiškėjo psichikos būklę.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad K. T. 2016-12-29 atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-30881-955/2016 pranešė, kad ji 2011-01-19 paaiškinime apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius teiginius V. B. paskleidė todėl, jog V. B., 2011-01-19 atvykęs į jos darbovietę, pranešė, kad pareiškėjas prašo jam išduoti leidimą ginklui gauti. Teigia, kad tas pačias aplinkybes civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016 teismui pranešė ir L. S. Z..

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas paduotas teismui nesant ginčo (t. 5, b. l. 1). Dėl pareiškėjo Skundo Nr. 1 paaiškino, kad jame skundžiami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai, prašoma ištirti komisariato veiksmus, atlikti veiksmus ir suteikti informaciją, keliami tarnybinės atsakomybės klausimai. Nurodė, kad atšaukti policijos pareigūnų veiksmus gali tik generalinis komisaras, todėl prašomi atlikti veiksmai ir prašomos informacijos suteikimas yra policijos, o ne vidaus reikalų ministro ar ministerijos kompetencija. Nurodė, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjo Skundas Nr. 1 buvo persiųstas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Dėl pareiškėjo Skundo Nr. 2 paaiškino, kad jis dubliuoja 2017-02-20 skundą. Paaiškino, kad Skunde Nr. 1 skundžiami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai, prašoma ištirti komisariato veiksmus, atlikti veiksmus ir suteikti informaciją, keliami tarnybinės atsakomybės klausimai. Nurodė, kad, vadovaujantis policijos generalinio komisaro ir ministro kompetencijų atskyrimu, pareiškėjo Skundai buvo persiųsti elektroniniu būdu Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Pažymėjo, kad apie priimtus sprendimus dėl pareiškėjo Skundų informavo pareiškėją raštu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijai 2018-01-08 pateikė Skundą Nr. 1, kuriame nurodė, kad jį teikia dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų. Pareiškėjas Skunde dėsto aplinkybes dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-11-30 sprendimo Nr. 20-S-120298 (t. 5, b. l. 144–148). Pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijai 2018-01-08 pateikė Skundą Nr. 2, kuriame nurodė, kad skundą teikia dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų. Pareiškėjas mano, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymų ir nepagrįstai atsisakė teikti jam informaciją (t. 1, b. l. 16–21, t. 5 b. l. 135–143).

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų A. G. ir Č. M. rezoliucijomis, pareiškėjo Skundai persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (t. 5, b. l. 3–4). Minėtų rezoliucijų vykdytoja nurodyta V. T.. Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2018-01-09 raštu Nr. 1D-132 (rašto rengėja V. T.) pareiškėjas informuotas, kad jo Skundai gauti ir perduoti nagrinėti Policijos departamentui (t. 5, b. l. 5).

Iš pareiškėjo skundo ir kitų teismui teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas siekia skųsti Vidaus reikalų ministerijos neveikimą nepriėmus administracinės procedūros sprendimo dėl pareiškėjo Skundų, t. y. pareiškėjas nesutinka su Vidaus ministerijos veiksmais, kuriais jo Skundai persiųsti nagrinėti Policijos departamentui. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (LVAT 2018-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-933-624/2018). Teismas pažymi, kad teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia jo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. 

Pažymėtina, LVAT praktikoje konstatuota, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (LVAT 2015-09-30 nutartis administracinėje byloje AS-1199-662/2015). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2012-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Tokiu atveju iš esmės skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2017-11-01 iki 2018-04-02) 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. 

Skunduose pareiškėjas dėsto aplinkybes dėl galimai neteisėtų ir nepagrįstų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų bei priimtų sprendimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-03-14 nutarimu Nr. 291 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.14 papunktį Vidaus reikalų ministerija nagrinėja jos kompetencijai priskirtus asmenų skundus. Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų asmenų informaciją ir pasiūlymus ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais (Nuostatų 17.1. papunktis); pagal kompetenciją tikrinti, kaip asmenys laikosi įstatymų, vykdo Vyriausybės nutarimus, taip pat vidaus reikalų ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, duoti privalomus vykdyti nurodymus šalinti nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus (Nuostatų 17.2. papunktis); gauti vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų darbo ataskaitas, prireikus teikti joms metodinius nurodymus (Nuostatų 17.3. papunktis); pasitelkti valstybės institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų ir organizacijų atstovus ir specialistus, susitarusi su jų vadovais, ministerijos sprendžiamoms problemoms nagrinėti, sudaryti komisijas (darbo grupes) įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektams rengti (Nuostatų 17.4. papunktis); pagal kompetenciją sudaryti sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais asmenimis (Nuostatų 17.5. papunktis). Teismas pažymi, kad pagal galiojančius teisės aktus vidaus reikalų ministrui ir Vidaus reikalų ministerijai nesuteikta kompetencija nagrinėti skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Policijos generalinis komisaras prižiūri, koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį Policijos generalinis komisaras turi teisę atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Policijos departamentas turi kompetenciją dėl pareiškėjo Skundų nagrinėjimo. Vidaus reikalų ministerija, gavusi pareiškėjo Skundus, 2018-01-09 raštu Nr. 1D-132 perdavė juos nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui. Taigi atsakovė atliko jai priskirtus atlikti veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neveikimą.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais skundo (ar prašymo) nagrinėjimas persiunčiamas kitam viešojo administravimo subjektui, nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2017-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-9-822/2017, 2015-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1251-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2018-01-09 raštu Nr. 1D-132 informuotas apie jo paduotų Skundų nagrinėjimo procesą. Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2018-01-09 raštas Nr. 1D-132 nelaikytinas galutiniu sprendimu dėl pareiškėjo Skundų išnagrinėjimo. Policijos departamentui išnagrinėjus pareiškėjo Skundus ir pareiškėjui nesutinkant su išnagrinėjimo rezultatais, savo teises pareiškėjas galėtų ginti, ginčydamas Policijos departamento sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.

        Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir vidaus reikalų ministrą išnagrinėti bei raštu atsakyti į pareiškėjo Skundus. Netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkinamas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip neapgrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip neapgrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                 Egidija Puzinskaitė 

                                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė 

                                                                        Margarita Stambrauskaitė