Civilinė byla Nr. 2S-1067-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09368-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3.; 3.3.2.5.; 3.3.4.1.; 3.3.4.3.; 3.3.4.6.;

(S)                                                                     

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7420-214/2017 pagal pareiškėjo E. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Kauno teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos už profesinį mokymą priteisimo,  nusprendė ieškinį tenkinti, atsakovo E. M. priešieškinį laikė nepaduotu ir priteisė ieškovei Kauno teritorinei darbo biržai iš atsakovo E. M. 958,35 Eur skolą ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei – 22,00 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 13 d. gautas atsakovo E. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti.
2. Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad yra šie proceso atnaujinimo pagrindai: 1) dar neparėjo trys mėnesiai, kai 2016 m. lapkričio 15 d. iš antstolio V. Z. sužinojo apie neteisėtai užbaigtą (pareiškėjui tinkamai nepranešus) šią civilinę bylą, kuri perduota išieškojimo vykdymui; 2) teismas, žinodamas, kad pareiškėjas yra bedarbis, neturi jokio turto, jokių pajamų šaltinio, negauna jokių pašalpų ir, kad Konstitucijos 52 straipsnyje yra įteisinta dogma, jog „Valstybė privalo užtikrinti piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo ligos... ir kitais LR įstatymų numatytais atvejais“, neteisėtai, net neinformavus pareiškėjo, šiurkščiai pažeidęs Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, – teisę į teisingą, nešališką  teismą ir viešą bylos nagrinėjimą, per kuo trumpesnį laiką, savo neteisėta nutartimi iš esmės įteisino procesinį sprendimą, įteisinantį kankinimą ir žmogaus orumo pažeminimą, Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi pareiškėjui, neturint jokių lėšų išgyvenimui, tenka dar ieškoti lėšų Darbo biržos neteisėtam ieškiniui padengti; 3) šiurkščiai pažeisti CPK 16 straipsnio 2 dalyje įvardinti reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo, kadangi bylą rašytine tvarka nagrinėjo teisėja M. R., neteisėtą nutartį dėl priešieškinio priėmimo suklastojo teisėjas E. I., o atskiruosius skundus nagrinėjo teisėja A. P.. Tai sudaro pagrindą išvadai dėl neteisėtos sudėties teismo; 4) pareiškėjas negavo jokios nutarties dėl atskirojo skundo apie suklastotą teisėjo E. I. nutartį dėl 2015 m. birželio 11 d. priešieškinio; 5) pareiškėjas negavo jokios teismo nutarties dėl 2015 m. liepos 21 d. pataisyto priešieškinio; 6) pareiškėjas negavo iš teismo jokio galutinio sprendimo; 7) pirmosios instancijos teismo sprendime yra aiški teisės normos taikymo klaida, kuri akivaizdžiai turėjo įtakos priimant  neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas  apeliacine tvarka, kadangi pagal Konstitucijos 52 straipsnio ir CPK 668 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Darbo birža privalėjo užtikrinti pareiškėjui socialinę paramą, o ne pareiškėjas jai, nes pareiškėjas ilgą laiką sirgo ir fiziškai negalėjo lankyti kursų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti: aiškiai ir konkrečiai suformuluoti aplinkybes, pateikti rašytinius įrodymus patvirtinančius pareiškėjo nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, pateikti prašymo reikalavimą, t. y. aiškiai ir konkrečiai įvardinti, kokio siekiama galutinio bylos rezultato, jei procesas būtų atnaujintas bei sumokėti žyminį mokestį.
4. Teismo vertinimu, pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodo, kad dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, tačiau iš ieškovo pateikto prašymo neaišku kokia konkrečiai teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime. Teismas pažymėjo, kad klaida turi būti ne tik aiški ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ir panaikinti.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas turi būti suformuluotas taip, kad atitiktų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytas teismo teises ir turi būti nukreiptas ne tik į tarpines procedūras, o į galutinį procesinį rezultatą, dėl to pareiškėjas privalo aiškiai ir konkrečiai įvardinti, kokio galutinio bylos rezultato siekia, jei procesas būtų atnaujintas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto prašymo.
6. Teismas iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį buvo atsisakyta priimti, nutartis pareiškėjui įteikta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (jo tėvui). Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl termino prašymui atnaujinti procesą atnaujinimo ir pagrįsti termino praleidimo priežastis. Be to, teismo vertinimu, pateiktas prašymas neatitinka ir CPK 113-114 straipsnio reikalavimų, pareiškėjas taip pat nėra sumokėjęs ir žyminio mokesčio už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžia Konstituciją, Teismų įstatymą, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Apelianto vertinimu, teismas melagingai teigia, kad prašymas atnaujinti teismo procesą neatitinka CPK 80 straipsnyje ir 365 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Be to, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 punktu, jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kas yra nurodyta ir jo pateiktame prašyme, taip pat nurodyti ir CPK 366 straipsnyje įvardinti proceso atnaujinimo pagrindai, išdėstyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 9 punktuose.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, reiškiantis, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau aktualu ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.
12. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.
13. Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kaip šalintinus trūkumus nurodė tai, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą aiškiai nenurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, nesuformulavo prašymo reikalavimo, t. y. kokio galutinio rezultato yra siekiama, jei procesas būtų atnaujintas, nesumokėjo žyminio mokesčio, nesilaikė CPK 113-114 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad kaip nustatyta CPK 83 straipsnio 1 ir 6 punktuose, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti.
16. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje apeliantas siekia, kad būtų atnaujintas procesas, ieškovė Kauno teritorinė darbo birža pateikė ieškinį dėl skolos už profesinį mokymą, atsiradusios sutarties pagrindu, priteisimo iš atsakovo (šioje byloje pareiškėjo). Byloje, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, ginčas kilęs dėl netinkamo prievolės (įsipareigojimų) vykdymo t.y. ne iš darbo teisinių santykių, ar ne dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat ne dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi sumokėti žyminį mokestį vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi.               Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
17. Apelianto atskirtajame skunde taip pat teigiama, kad teismui pateiktame 2017 m. vasario 8 d. prašyme yra nurodyti CPK 366 straipsnyje įvardinti proceso atnaujinimo pagrindai, išdėstyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 9 punktuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apelianto argumentu.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad apelianto pateiktas prašymas taip pat neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra ta aplinkybė, kad prašymu atnaujinti procesą siekiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą (CPK 18 straipsnis). Tačiau iš apelianto pateikto prašymo atnaujinti procesą nėra aišku nei kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu apeliantas remiasi, nei kokie konkrečiai motyvai bei aplinkybės pagrindžia bylos atnaujinimo tokiu pagrindu ar pagrindais (jei jie yra) būtinybę, nenurodyta ir kokio galutinio bylos rezultato apeliantas siekia, jeigu procesas būtų atnaujintas (nepateiktas prašymo reikalavimas), nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.
19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujini procesą priėmimo klausimą, laikė, kad apeliantas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, pareiškėjas prašyme turi nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, o šių aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad apeliantas, nurodydamas egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą pagrindą, tenurodo, jog yra aiški teisės taikymo klaida, tačiau nėra aišku kokius konkrečius materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus teismas yra padaręs (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atnaujinimo apeliantas siekia), kas galėtų būti vertinama kaip aiški tiesės normų taikymo klaida, t. y. nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, pateikti šio pagrindo buvimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą, ir pagrįstai taikė dokumento (prašymo) trūkumų šalinimo institutą, dėl ko spręstina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pažymėtina, kad pareiga pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą dėl proceso atnaujinimo tenka apeliantui (pareiškėjui), todėl, rengiant prašymą atnaujinti procesą, jis galėtų pasirūpinti advokato (advokato padėjėjo) pagalba ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
23. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju skundžiama nutartimi nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantui suteiktinas papildomas 10 (dešimties) dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams, nustatytiems Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. pašalinti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui (pareiškėjui) E. M. papildomą 10 (dienų) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyje, pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas